Ne, tai viskas normaliai 4 metai antroj vietoj A lygoj.

Reikia sėkmingo įvykių ir sprendimų sutapimo. Nemanau kad Žalgirio vadovybė kažkokia bloga (aišku Venslovaitienė per daug ant savęs tempia, bet toks jau jos būdas), tačiau kartais su sprendimais nepataiko, o kartais įvykiai nepalankiai susiklosto. Vilma pati savęs juk neatleis, taigi belieka palinkėti sėkmės jai ir jos padėjėjams

Ne, tai viskas normaliai 4 metai antroj vietoj A lygoj.

na tu konkrečiai pasakyk, mano galva, sudėtis niekuo nenusileidžia sūduvai, treneriu irgi lyg ir visi patenkinti buvo, tai kame čia tos Venslovaitienės klaidos? Ką vat tu būdamas vadovas būtum kitaip daręs? babkes iš savivaldybės tai daugeliu atveju dėka jos gavom...

Ne, tai viskas normaliai 4 metai antroj vietoj A lygoj.

na tu konkrečiai pasakyk, mano galva, sudėtis niekuo nenusileidžia sūduvai, treneriu irgi lyg ir visi patenkinti buvo, tai kame čia tos Venslovaitienės klaidos? Ką vat tu būdamas vadovas būtum kitaip daręs? babkes iš savivaldybės tai daugeliu atveju dėka jos gavom...

praeiti metai - su bolha ginyboj, pakeitem 2 trenerius.
pries tai sezona vel 2 treneriukai

o si sezona tai viso to nestabilumo vaisiai. taskom taskus ant bangu ir riteriu, treneriukas ipusejus sezonui sako "mums dar truksta stabilumo". tai kada ta stabiluma igauti?

Ne, tai viskas normaliai 4 metai antroj vietoj A lygoj.

na tu konkrečiai pasakyk, mano galva, sudėtis niekuo nenusileidžia sūduvai, treneriu irgi lyg ir visi patenkinti buvo, tai kame čia tos Venslovaitienės klaidos? Ką vat tu būdamas vadovas būtum kitaip daręs? babkes iš savivaldybės tai daugeliu atveju dėka jos gavom...

praeiti metai - su bolha ginyboj, pakeitem 2 trenerius.
pries tai sezona vel 2 treneriukai

o si sezona tai viso to nestabilumo vaisiai. taskom taskus ant bangu ir riteriu, treneriukas ipusejus sezonui sako "mums dar truksta stabilumo". tai kada ta stabiluma igauti?

aš kalbu apie šį sezoną, ką tu konkrečiai kitaip būtum daręs? nesamdęs Bahos? o praeitame Vilma afigenus padėjėjus turėjo, kurie komplektaciją vykdė, kaip beje patys ir ir prisipažino, kad sufeilino.

na tu konkrečiai pasakyk, mano galva, sudėtis niekuo nenusileidžia sūduvai, treneriu irgi lyg ir visi patenkinti buvo, tai kame čia tos Venslovaitienės klaidos? Ką vat tu būdamas vadovas būtum kitaip daręs? babkes iš savivaldybės tai daugeliu atveju dėka jos gavom...

praeiti metai - su bolha ginyboj, pakeitem 2 trenerius.
pries tai sezona vel 2 treneriukai

o si sezona tai viso to nestabilumo vaisiai. taskom taskus ant bangu ir riteriu, treneriukas ipusejus sezonui sako "mums dar truksta stabilumo". tai kada ta stabiluma igauti?

aš kalbu apie šį sezoną, ką tu konkrečiai kitaip būtum daręs? nesamdęs Bahos? o praeitame Vilma afigenus padėjėjus turėjo, kurie komplektaciją vykdė, kaip beje patys ir ir prisipažino, kad sufeilino.

Si sezona nezinau, manau kad sitas sezonas tiesiog pasekme visu praeitu sezonu ir tiek.
o kas pasikviete dirbt tuos afigenus padejejus ?

praeiti metai - su bolha ginyboj, pakeitem 2 trenerius.
pries tai sezona vel 2 treneriukai

o si sezona tai viso to nestabilumo vaisiai. taskom taskus ant bangu ir riteriu, treneriukas ipusejus sezonui sako "mums dar truksta stabilumo". tai kada ta stabiluma igauti?

aš kalbu apie šį sezoną, ką tu konkrečiai kitaip būtum daręs? nesamdęs Bahos? o praeitame Vilma afigenus padėjėjus turėjo, kurie komplektaciją vykdė, kaip beje patys ir ir prisipažino, kad sufeilino.

Si sezona nezinau, manau kad sitas sezonas tiesiog pasekme visu praeitu sezonu ir tiek.
o kas pasikviete dirbt tuos afigenus padejejus ?

O kaip tu dirbsi nieko nekviesdamas?

Kasperūnas, Nikoličius, Slyva, Gelumbauskas, Česnauskis, Jakelis, Šemberas, Žarnauskas(kurio niekas nepastebėjo du kart). Vis blogiečiai, viena direktorė krūtine puola ant ambrazūrų. Pasakyk man, Kary, kas yra Žalgirio rėmėjai be savivaldybės ir UEFA ir kas jais tapo per 11 metų. Kieno čia darbo vaisius ir kas dėl to kaltas?

Kasperūnas, Nikoličius, Slyva, Gelumbauskas, Česnauskis, Jakelis, Šemberas, Žarnauskas(kurio niekas nepastebėjo du kart). Vis blogiečiai, viena direktorė krūtine puola ant ambrazūrų. Pasakyk man, Kary, kas yra Žalgirio rėmėjai be savivaldybės ir UEFA ir kas jais tapo per 11 metų. Kieno čia darbo vaisius ir kas dėl to kaltas?

o kas sako, kad visi blogiečiai ir koks sveiko proto žmogus rems lietuvišką fubolą, aišku, jeigu jis pats nėra kaip koks Nevoina savininkas. Taip galima prieštarauti dėl marketingo, dėl rėmėjų, bet aš konnkrečiai klausiu, kas gi su ta komplektacija blogai šiais metais? ką čia va kitoks vadovas kitaip būtų padaręs? kokios to didžiosios klaidos? Kiek prisimenu Baha visi patenkinti buvo?

Paimti nenorintys žaist Eninnas ir Keyremeh, čia šiemet, susigrąžintas nebetempiantis komandos lygio Kuklys. Marinamas Uzėla. Daugiau ne ES piliečių, nei gali būti.

visos komandos padaro komplektavimo kliurkų. šiemet sakyčiau mažai jų Žalgiryje.
kliurka manau yra, kad per daug puolime žmonių ir su ne ES piliečiais apsišauta.

į tris pozicijas puolime:
Eninas, Kerameh, Videmontas, Antalis, Kaludžerovič ir dar jauni lietuviai.

konkurencija gerai, bet manau kad šiose pozicijose per daug talento ir per daug algų išeina.

bet čia nedidelis prašovimas, geriau kai per daug pasirinkimo nei, kad permažai.

A. Kaludžerovičius apie keliones po Aziją ir Okeaniją bei įsimintiniausius įvarčius
https://fkzalgiris.lt/2909-2/
https://www.youtube.com/watch?v=NbjyzpIiwAc

Vilniaus „Žalgirio“ legionierius iš Serbijos Andrija Kaludžerovičius paklaustas apie klubų skaičių, kuriems atstovauja, pamena tik apytiksliai. Tai nenuostabu – 15 šalių per savo karjerą iki šiol apkeliavęs 33 metų futbolininkas atstovavo net 22 klubams.

Tik du iš jų serbas atstovavo po du kartus – tai gimtojo miesto „Rad“ ir „Žalgiris“.

Pirmoje interviu fkzalgiris.lt dalyje jis pasakojo apie sugrįžimą į Vilnių ir prisiminė savo pirmąjį etapą „Žalgiryje“ 2016 metais. Antroje pokalbio dalyje – jo pasakojimas apie keliones paskutinius ketverius metus.

Palikęs „Žalgirį“ A. Kaludžerovičius 2017 metais iškeliavo į Tailandą, kur trumpai žaidė „Port“ ekipoje. Nors patirtis Azijoje nebuvo prasta, futbolininkas pripažino, jog netrukus norėjo grįžti į Vilnių.

„Tai man buvo nauja patirtis, Buvo klaida, kad išvykau iš „Žalgirio“. Turėjome gerą komandą, kitą sezoną „Žalgiris“ žaidė Čempionų lygoje prieš „Ludogorets“. Manau, kad tose rungtynės jiems trūko manęs. Norėjau grįžti iš karto vasarą, bet nebebuvo įmanoma, tada klubas buvo įsigijęs kitą puolėją. Tai nebuvo tinkamas laikas sugrįžti, – prisiminė žaidėjas. – Tačiau Tailande buvo gera patirtis dėl gyvenimo, futbolo. Jie taip pat siūlė geras finansines sąlygas. Man ten būti taip pat patiko. Liko geri atsiminimai iš gyvenimo, žmonių. Negaliu pasakyti kažko blogo. Tik tiek kada buvo labai karšta treniruotis. 38-40 laipsnių karštis, didelė drėgmė. Su tuo buvo sunku susitaikyti. Bet prieš tai žaidžiau Katare, buvo panaši situacija. Todėl man nėra problemų.“

Toliau A. Kaludžerovičiaus laukė ilga kelionė į kitą pasaulio kraštą – jis pasirašė sutartį su Naujosios Zelandijos klubu Velingtono „Phoenix“, kuris žaidžia Australijos lygoje. Šis etapas serbui patiko tiek aikštėje, tiek už jos ribų.

„Ten buvo labai gerai. Mušiau įvarčius, buvau rezultatyviausias komandoje. Buvo gera gyventi, viskas buvo gerai. Geriausi atsiminimai iš ten. Tai nuostabi šalis. Turėjau namą 15 metrų nuo jūros. Šeimai ten labai patiko, vaikams eiti į mokyklą. Mano žmonai taip pat patiko. Ten taip pat buvo kitas buvęs „Žalgirio“ žaidėjas Matija Ljujičius. Kartu mėgavomės žaidimu ir gyvenimu ten“, – pasakojo futbolininkas.

Grįžęs į Europą A. Kaludžerovičius sudarė sutartį su Liublianos „Olimpija“, bet netgi nesužaidė oficialių rungtynių. Slovėnijoje buvo galima registruoti tik 3 ne Europos sąjungos žaidėjus, o į klubą atėjęs treneris pasikvietė kitų legionierių , ir serbui vietos nebeliko.

Gavęs pasiūlymą jis nutarė keliauti toliau – į Indiją, „Delhi Dynamos“ ekipą. Sąlygomis čia jis liko patenkintas. „Tai nauja futbolo šalis, tačiau daug gyventojų, į stadionus ateina daug žmonių. Jie daug skiria pinigų futbolui. Iš ten taip pat liko geri atsiminimai. Gyvenome 5 žvaigždučių viešbutyje, treniravomės gerose aikštėse, žaidėme geruose stadionuose. Žmonės rūpinosi žaidėjais kaip savo šeima. Buvo gerai“, – tikino žaidėjas.

Tolimoje valstybėje jam ypač įsiminė turtinė nelygybė: „Viską gali matyti gatvėse. Žmonės, kurie neturi ko valgyti, neturi kur miegoti, neturi namų. Tai matyti buvo labai liūdna. Tada dėkoji Dievui, kad turi bent šiuos dalykus. Jei turi daugiau, turi triskart daugiau dėkoti Dievui. Ten žmonėms gyvenimas tikrai sunkus. Bet taip pat jie turi miesto dalis, kur viskas kaip Europoje. Ten taip pat gali rasti malonių vietų.“

2019 metais A. Kaludžerovičius po pusę sezono žaidė Kroatijoje ir Latvijoje. Šis karjeros etapas serbui nebuvo sėkmingas

„Kroatijoje žaidžiau tik 6 rungtynes, išvykau į Rygą, RFS klubą, kur dirbo buvęs „Žalgirio“ treneris Valdas Dambrauskas. Latviai taip pat turėjo legionierių limitą, o komandoje jau buvo rezultatyviausias lygos žaidėjas. Treneris bandė mus statyti kartu aikštėje, bet rezultatai nebuvo geri. Be to, atvykau be pasiruošimo sezonui. Galų gale RFS žaidė vienu puolėju, man neliko vietos. Per visus metus įmušiau tik pora įvarčių. Tada man suėjo 32 metai. Žmonės galvojo, kad man baigta. Galvojo, kad esu senas, nebegaliu žaisti“ , – apie kritiką kalbėjo puolėjas.

Atsitiesti jis nusprendė namuose – Belgrado „Rad“ komandoje. „Sužaidžiau tikrai gerai. Žaidžiau 9 rungtynes iki koronaviruso. Įmušiau 7 įvarčius už klubą, kuris kovoja dėl išlikimo. Tie įvarčiai parodė, kad aš dar nebaigiau futbole. Taip ir jaučiuosi. Jaučiuosi gerai ir tikiuosi tai parodysiu čia, Vilniuje. Žaidžiu gerai tada, kai matau, kad žmonės mane vertina, mane myli. Tada galiu sužaisti geriausiai. Kai tai jaučiu, visada gerai pasirodau tą sezoną“, – teigė A. Kaludžerovičius.

Daugiau nei 150 įvarčių karjeroje pelniusiam puolėjui patys įsimintiniausi buvo trys. Du iš jų pelnyti per taurės turnyrą Lietuvoje. „Vienas toks buvo taurės pusfinalyje prieš „Atlantą“ Klaipėdoje, kai įmušiau įvartį ir netrukus buvo sušvilpta rungtynių pabaiga. Varžovai neturėjo laiko grąžinti kamuolį į vidurį. Taip pat įmušiau vieną iš pergalingų įvarčių taurės finale prieš „Sūduvą“, – prisiminė žaidėjas.

Pasak jo, nepamirštama patirtis buvo įmušti įvartį Belgrado derbyje: „Įmušiau pergalingą įvartį už „Crvena Zvezda“ derbyje su „Partizan“, laimėjome 1:0. Šios rungtynės – didžiausios buvusios Jugoslavijos futbole. Manau, tai viena aršiausių dvikovų pasaulyje atsižvelgiant į aistruolius. Visi kas pradeda karjerą futbole, svajoja žaisti tokias rungtynes. Man pasisekė 5 kartus žaisti tokiose rungtynėse. Nuostabu turėti galimybę ten sužaisti, įmušti įvartį 60 tūkst. žiūrovų akivaizdoje.“

Žvelgdamas į savo prabėgusią karjerą 33 metų žaidėjas teigia, jog gali likti nusivylimų, jog nepavyko žaisti geriausiose pasaulio lygose, tačiau kuo pasidžiaugti tikrai yra

„Žmonės sako, kad su mano meistriškumu galėjau žaisti geresnėse lygose, daugiau rungtynių už rinktinę – sužaidžiau tik 3. Dalyvavau olimpinėse žaidynėse. Galbūt po karjeros liūdesiu, nes nežaidžiau TOP klube, tačiau galiu būti laimingas, nes kai buvau jaunas treniravausi su daug gerų žaidėjų, o jie nepasiekė nieko. O jei kažką uždirbai iš futbolo, gali iš to gyventi ir toliau. Žaidžiau geruose stadionuose, rungtynių, daug įvarčių, daug šalių, pamačiau daug kultūrų. Reikia būti laimingu ir tokiu esu. Kai baigiu su kažkokiu klubu, esu laimingas, kad galiu rinktis, kur noriu keliauti. Man sekėsi gyventi gerose šalyse, gražiuose miestuose, mėgautis gyvenimu kartu su šeima. Futbolas man sugrąžino tai ką jam atidaviau“ , – kalbėjo futbolininkas.

A. Kaludžerovičiaus ir „Žalgirio“ artimiausias tikslas – „Hegelmann LFF taurės“ turnyro ketvirtfinalis. Namuose Vilniaus klubas rugsėjo 12 d. priims „Kauno Žalgirį“. Po kelių dienų vilniečiai keliaus į Norvegiją žaisti UEFA Europos lygos antrojo atrankos etapo rungtynių su „Bodo Glimt“.

Vienintelę rimtą komplektavimo klaidą aš matau, jeigu planuojama žaisti 4-3-3 tai Kuklio paėmimas kaip startinio, bet ir ana ištaisyta buvo su kroatu atvykimu.

S. Mikoliūnas apie rekordinį rungtynių skaičių rinktinėje: „Tai turi būti kiekvieno tikslas“
https://lff.lt/news/11302/s-mikoliunas- ... o-tikslas/

Ilgametis rinktinės žaidėjas S. Mikoliūnas pasidalino šio sezono „Žalgirio“ sunkumais, papasakojo apie nacionalinėje rinktinėje sužaistų rungtynių rekordą ir tikslus naujame Tautų lygos etape.

„Žalgirio“ sunkumų pagrindas – pandemija

„Didelę įtaką turi visa COVID-19 situacija, kai sugrįžome į treniruotes žaidėjai patirdavo traumas ir nuolatinė žaidėjų rotacija išmuša iš vėžių. Dėl to sunku tiek treneriui, tiek patiems žaidėjams, kuomet nėra nuolatinio startinio vienuoliktuko, o jis pastoviai keičiasi“, - teigė S. Mikoliūnas.

Europos lygoje – stiprus sirgalių palaikymas

Nors visos UEFA rungtynės vyksta už uždarų durų, Vilniaus „Žalgirio“ sirgaliai rado išeitį – palaikė savo komandą šalia stadiono esančioje aikštelėje. Pasak „Žalgirio“ kapitono, būtent stiprus palaikymas ir sutelkė komandą. „Rungtynių pradžioje „Žalgirio“ sirgaliai uždegė savo pirotechniką, žalius dūmus, todėl tai pamatęs iš karto pasakiau žaidėjams – fanai kartu su mumis, fanai šalia, jie mus palaiko ir mes turime uždegti tą ugnelę savyje ir siekti pergalės“, - pabrėžė S. Mikoliūnas.

Ilgaamžiškumo paslaptis – kovotojo dvasia

Paklaustas, kur slypi jaunatviško maksimalizmo paslaptis, ilgametis rinktinės žaidėjas išskyrė kovotojo dvasią. „Pas mane yra kovotojo dvasia, didelė energija ir niekada savęs nelaikiau veteranu. Kiekvienoje treniruotėje atsiduodu maksimaliai, o papildomos motyvacijos suteikia azartas ir noras žaisti. Kūnas pradeda vargti kuomet pavargsta galva, todėl manau, kad čia yra esminis dalykas.“

Naujas etapas – naujos viltys

„Kiekvienas naujas etapas suteikia tikėjimą, kad galime pagerinti savo žaidimą ir siekti pergalių. Prie rinktinės prisijungs ir nauji veidai, pagaliau atrasime savyje jėgų ir tikėjimo, kad galime kovoti, galime laimėti ir tikimės, kad atsiras tramplynas mums visiems į gerąjį Lietuvos futbolą.“

Taip pat artėjančiame Tautų lygos turnyre S. Mikoliūnas gali pagerinti rinktinės rekordą bei tapti daugiausiai rungtynių nacionalinėje rinktinėje sužaidusiu futbolininku. Pasak pačio žaidėjo, rekordas nacionalinėje rinktinėje – garbės reikalas. „Man asmeniškai tai yra didelė garbė, tai turėtų būti kiekvieno žaidėjo svajonė, kiekvieno žaidėjo tikslas. Vis dėlto, pačio rekordo labai nesureikšimu, tačiau tai yra labai didelė garbė.“

Prieš akistatą su Kazachstanu Lietuvos rinktinės gynėjas teigė, jog varžovas – įveikiamas. „Kazachstanas tikrai nėra paprastas varžovas, nes „Žalgiriui“ teko ankščiau žaisti prieš „Astanos“ klubą ir žinome, kad jie turi tikrai pajėgių žaidėjų, bet tikime savo jėgomis, žaidžiame namuose – varžovas tikrai įveikiamas ir sieksime trijų taškų.

Tikslai – patys aukščiausi

„Pagrindinis „Žalgirio“ tikslas – tapti A lygos čempionais ir Europos turnyruose pasirodyti kuo geriau. Situacija truputį komplikavome pralaimėję rungtynes prieš „Sūduvą“ ir sužaidę lygiosiomis su „Riteriais“, bet šiuo metu manau, kad A lygos klubai yra panašaus pajėgumo ir jeigu tinkamai nenusiteiksi rungtynėms visi gali atimti iš tavęs taškus. Tikiuosi, kad „Sūduva“ dar suklups, o mes tuo tarpu stengsimes visas likusias rungtynes laimėti“, - išskyrė ilgametis rinktinės žaidėjas.

M. Vorobjovas: „Nesvarbu kokios pavardės atvažiuoja“
https://lff.lt/news/11305/m-vorobjovas- ... tvaziuoja/

„Žalgirio“ tikslai – patys aukščiausi

Pasakodamas apie šį sezoną, M. Vorobjovas pabrėžė, jog „Žalgirio“ tikslai kiekvieną sezoną būna patys aukščiausi, tačiau šįmet komanda dar neužima aukščiausių pozicijų. „Sezonas dar nesibaigė ir tik sezono pabaigoje žinosime, kas pavyko, o kas ne. Turint omenyje tai, kad kiekvienais metais „Žalgirio“ tikslai yra patys aukščiausi, o kol kas mes neužimame aukščiausios vietos, tai dar turime ko siekti ir Europoje. Dar „esame žaidime“, nepaisant to, kokius varžovus turime. Kol kas nesame visiškai patenkinti situacija A lygoje ir sezono pabaigoje sieksime tą padėtį pagerinti“, - pasakojo M. Vorobjovas. „Kiekvienais metais „Žalgirio“ komandoje keičiasi treneriai, bet man svarbiausia yra gauti daug žaidybinio laiko ir kol jo gaunu, tol esu patenkintas.

Karantino metu gydžiausi traumą, tačiau dirbome pagal individualias programas. Aišku, karantinas nėra malonus dalykas, tiek sportininkams, tiek žmonėms, kurie dirba įprastus darbus, tačiau reikėjo laukti, kol tai pasibaigs ir kada galėsime pradėti treniruotes. Karantinas kiek prailgo, tačiau džiugu, kad mes išlaukėme.“

Prieš pirmas rungtynes visų komandų šansai lygūs

Nacionalinės rinktinės saugas teigė, jog atmosfera rinktinėje gera, o nuotaikos prieš naują etapą – pozityvios. „Į rinktinę buvau pakviestas vadovaujant Edgarui Jankauskui, vėliau rinktinės treneris pasikeitė, bet žaidėjai iš esmės liko tie patys, nematau kažkokių esminių skirtumų, nes kolektyvas ir atmosfera nesikeičia.

Nuotaikos komandoje pozityvios, nes pradedame nuo nulio ir prieš pirmas rungtynes visų šansai lygūs, juolab treneris sakė, jeigu esame C divizione, reiškia esame verti čia būti ir varžovai yra panašaus lygio. Visų šansai čia lygūs.

Lyderių netekties nejaučia

Vilniaus „Žalgirio“ žaidėjas teigia, jog įprastų rinktinės žaidėjų nebuvimas neturės didelės įtakos žaidimui. „Įprastus veidus formuojate jūs, o mums, žaidėjams, tiesiog yra rinktinė, yra 23 žaidėjai ir nesvarbu kokios pavardės atvažiuoja, mes neturime savo lyderių viduje. Mums viskas įprasta, niekas nepasikeitė“, - kalbėjo M. Vorobjovas.