Re: FK Žalgiris
Parašytas: 2020 Spa 09 21:10
Žaizdų mūšiuose nepaisantis N. Ljubisavljevičius: „Atvykau čia laimėti lygą“
https://fkzalgiris.lt/suzeidimu-nepaisa ... meti-lyga/
Jei Vilniaus „Žalgiris“ būtų karinis dalinys ir būtų dalijami medaliai už sužeidimus mūšio lauke, vienas pirmųjų sąraše būtų legionierius iš Serbijos Nemanja Ljubisavljevičius. Dukart A lygoje jis žaidė subintuota galva, o neseniai vykusiose taurės rungtynėse – sutvarstyta lūpa.
23 metų gynėjas sunkiai ištariama pavarde – vienas šio sezono „Žalgirio“ gynybos ramsčių ir iš tų žaidėjų, kurie rungtyniavo be keitimų.
N. Ljubisavljevičiaus aktyve šį sezoną – 19 iš 20 komandos rungtynių. Jis kartu su Ivanu Tatomirovičiumi ir komandos kapitonu Sauliumi Mikoliūnu visuomet žaidė pilnas rungtynes, o vienintelę dvikovą praleido dėl surinktų keturių įspėjimų.
„Būdamas „Žalgiryje“ jaučiuosi labai gerai. Visi komandos draugai yra geri žmonės ir žaidėjai. Mėgaujuosi gyvendamas šiame mieste ir priklausydamas šiam klubui“, – kalbėjo žaidėjas.
23 metų futbolininkas karjerą pradėjo Serbijos žemesnėse lygose, o aukščiausioje Nišo „Radnički“ gretose žaidė vieninteles rungtynes – prieš garsųjį „Crvena Zvezda“.
„Niše praktiškai nežaidžiau, nes komanda kovojo dėl vietos Europoje ir turėjo tris labiau patyrusius žaidėjus mano pozicijoje. Buvau jaunas ir norėjau žaisti, tad nusprendžiau žengti žingsnį atgal ir persikelti į Kroatijos antrą lygą“, – pasakojo jis.
N. Ljubisavljevičius pildė HNK „Gorica“ komandos gretas antrajame Kroatijos futbolo divizione. Ten pat, kur dirba ir buvęs ilgametis „Žalgirio“ sporto direktorius Mindaugas Nikoličius.
„Pirmieji metai Kroatijoje buvo nuostabūs. Atėjau į klubą ir mes laimėjome antrąją lygą bei patekome į aukščiausią. Turėjome gerus trenerius, žaidžiau visose rungtynėse. Tai buvo tai, ko man reikėjo“, – prisiminė serbas.
Tačiau po antrų rungtynių aukščiausioje lygoje jam trūko kelio raiščiai. Be futbolo gynėjas praleido apie 7 mėnesius, o sugrįžus į rikiuotę išsikovoti vietą starto sudėtyje buvo sunku.
„Kai sugrįžau į rikiuotę mano pozicijos žaidėjai rungtyniavo puikiai, o komandos rezultatai buvo labai geri. Treneris tiesiog negalėjo keisti sudėties. Tai buvo labai sunkus mano karjeros etapas, bet visada jaučiau šeimos, draugų ir klubo palaikymą“, – teigė futbolininkas.
Anot jo, prie sprendimo išvykti į vilnių prisidėjo tiek M. Nikoličius, tiek kitų žaidėjų atsiliepimai.
„Turiu daug draugų, kurie prieš man atvykstant žaidė Vilniaus „Žalgiryje“ – Marko Tomičius, Komnenas Andričius, Andrija Kaludžerovičius. M. Tomičius yra mano geras draugas, kartu rungtyniavome Serbijoje. Žinau K. Andričių. Daug kitų žaidėjų iš Kroatijos yra žaidę „Žalgiryje“. Jie labai teigiamai kalbėjo apie klubą, miestą, apie viską. Minėjo, kad tai geriausias klubas šalyje, visada kovojantis dėl pirmosios vietos ir kad man tai gera galimybė“, – teigė futbolininkas.
Pasak N. Ljubisavljevičiaus, greitai adaptuotis Lietuvoje padėjo komandoje esantys žaidėjai iš Balkanų. Prieš būsimą partnerį gynyboje I. Tatomirovičių teko žaisti pačiam, susikalbėti nesunku ir su kroatų kilmės Marko Karamarko bei slovėnu Klemenu Bolha. Sezono eigoje balkaniškas gretas papildė A. Kaludžerovičius bei kroatas Karlo Kamenaras.
Su šiais ir kitais žaidėjais N. Ljubisalvjevičius dažnai leidžia laiką ir už aikštės ribų. Daugelis žalgiriečių gyvena viename vakariniame sostinės mikrorajone.
„Kadangi daugelis gyvename netoli vienas kito, susitinkame kasdien. Kai kurie žaidėjai turi mašinas, tad drauge važiuojame į treniruotes, vėliau papietaujame ir atgal namo. Mėgstu nueiti išgerti kavos, pažaidžiame kompiuterinius žaidimus. Taip pat daug dirbti treniruoklių salėje“, – apie laisvalaikį pasakojo gynėjas.
Gynėjo teigimu, pagrindinis tikslas su „Žalgiriu“ – atsikovoti pirmąją poziciją A lygoje. „Atvykau, nes noriu žaisdamas už „Žalgirį“ laimėti lygą. Paskutinius tris metus „Sūduva“ buvo pirma, noriu, kad tai pasikeistų“, – teigė gynėjas.
https://fkzalgiris.lt/suzeidimu-nepaisa ... meti-lyga/
Jei Vilniaus „Žalgiris“ būtų karinis dalinys ir būtų dalijami medaliai už sužeidimus mūšio lauke, vienas pirmųjų sąraše būtų legionierius iš Serbijos Nemanja Ljubisavljevičius. Dukart A lygoje jis žaidė subintuota galva, o neseniai vykusiose taurės rungtynėse – sutvarstyta lūpa.
23 metų gynėjas sunkiai ištariama pavarde – vienas šio sezono „Žalgirio“ gynybos ramsčių ir iš tų žaidėjų, kurie rungtyniavo be keitimų.
N. Ljubisavljevičiaus aktyve šį sezoną – 19 iš 20 komandos rungtynių. Jis kartu su Ivanu Tatomirovičiumi ir komandos kapitonu Sauliumi Mikoliūnu visuomet žaidė pilnas rungtynes, o vienintelę dvikovą praleido dėl surinktų keturių įspėjimų.
„Būdamas „Žalgiryje“ jaučiuosi labai gerai. Visi komandos draugai yra geri žmonės ir žaidėjai. Mėgaujuosi gyvendamas šiame mieste ir priklausydamas šiam klubui“, – kalbėjo žaidėjas.
23 metų futbolininkas karjerą pradėjo Serbijos žemesnėse lygose, o aukščiausioje Nišo „Radnički“ gretose žaidė vieninteles rungtynes – prieš garsųjį „Crvena Zvezda“.
„Niše praktiškai nežaidžiau, nes komanda kovojo dėl vietos Europoje ir turėjo tris labiau patyrusius žaidėjus mano pozicijoje. Buvau jaunas ir norėjau žaisti, tad nusprendžiau žengti žingsnį atgal ir persikelti į Kroatijos antrą lygą“, – pasakojo jis.
N. Ljubisavljevičius pildė HNK „Gorica“ komandos gretas antrajame Kroatijos futbolo divizione. Ten pat, kur dirba ir buvęs ilgametis „Žalgirio“ sporto direktorius Mindaugas Nikoličius.
„Pirmieji metai Kroatijoje buvo nuostabūs. Atėjau į klubą ir mes laimėjome antrąją lygą bei patekome į aukščiausią. Turėjome gerus trenerius, žaidžiau visose rungtynėse. Tai buvo tai, ko man reikėjo“, – prisiminė serbas.
Tačiau po antrų rungtynių aukščiausioje lygoje jam trūko kelio raiščiai. Be futbolo gynėjas praleido apie 7 mėnesius, o sugrįžus į rikiuotę išsikovoti vietą starto sudėtyje buvo sunku.
„Kai sugrįžau į rikiuotę mano pozicijos žaidėjai rungtyniavo puikiai, o komandos rezultatai buvo labai geri. Treneris tiesiog negalėjo keisti sudėties. Tai buvo labai sunkus mano karjeros etapas, bet visada jaučiau šeimos, draugų ir klubo palaikymą“, – teigė futbolininkas.
Anot jo, prie sprendimo išvykti į vilnių prisidėjo tiek M. Nikoličius, tiek kitų žaidėjų atsiliepimai.
„Turiu daug draugų, kurie prieš man atvykstant žaidė Vilniaus „Žalgiryje“ – Marko Tomičius, Komnenas Andričius, Andrija Kaludžerovičius. M. Tomičius yra mano geras draugas, kartu rungtyniavome Serbijoje. Žinau K. Andričių. Daug kitų žaidėjų iš Kroatijos yra žaidę „Žalgiryje“. Jie labai teigiamai kalbėjo apie klubą, miestą, apie viską. Minėjo, kad tai geriausias klubas šalyje, visada kovojantis dėl pirmosios vietos ir kad man tai gera galimybė“, – teigė futbolininkas.
Pasak N. Ljubisavljevičiaus, greitai adaptuotis Lietuvoje padėjo komandoje esantys žaidėjai iš Balkanų. Prieš būsimą partnerį gynyboje I. Tatomirovičių teko žaisti pačiam, susikalbėti nesunku ir su kroatų kilmės Marko Karamarko bei slovėnu Klemenu Bolha. Sezono eigoje balkaniškas gretas papildė A. Kaludžerovičius bei kroatas Karlo Kamenaras.
Su šiais ir kitais žaidėjais N. Ljubisalvjevičius dažnai leidžia laiką ir už aikštės ribų. Daugelis žalgiriečių gyvena viename vakariniame sostinės mikrorajone.
„Kadangi daugelis gyvename netoli vienas kito, susitinkame kasdien. Kai kurie žaidėjai turi mašinas, tad drauge važiuojame į treniruotes, vėliau papietaujame ir atgal namo. Mėgstu nueiti išgerti kavos, pažaidžiame kompiuterinius žaidimus. Taip pat daug dirbti treniruoklių salėje“, – apie laisvalaikį pasakojo gynėjas.
Gynėjo teigimu, pagrindinis tikslas su „Žalgiriu“ – atsikovoti pirmąją poziciją A lygoje. „Atvykau, nes noriu žaisdamas už „Žalgirį“ laimėti lygą. Paskutinius tris metus „Sūduva“ buvo pirma, noriu, kad tai pasikeistų“, – teigė gynėjas.
