http://www.zalgiris-vilnius.lt/naujieno ... is%29.html" onclick="window.open(this.href);return false;
Andrius Skerla pasiekė įkvepiančių aukštumų – jo ilgametėje karjeroje netrūko įvairiausių akistatų su legendiniais futbolininkais.
Talengtinas, profesionalus, darbui atsidavę A. Skerla karjerą pradėjo 1996-aisiais Vilniaus „Žalgiryje“. Kibia gynyba pasižymėjęs žaidėjas greitai sužibo Lietuvos futbolo padangėje. Daugiau nei pusšimtį rungtynių sostinės reprezentacinėje komandoje sužaidęs vilnietis į save atkreipė ne tik nacionalinės šalies rinktinės, bet ir galingojo Olandijos PSV klubo dėmesį. Vos dvidešimties metų sulaukęs jaunas vaikinas Išvyko į Olandiją, kur rungtyniavo vienoje ekipoje kartu su tuometinėmis bei būsimomis pasaulinio lygio žvaigždėmis.
Jaunasis „voras“ atstovaudamas PSV klubui pasiekė savo karjeros aukštumas - debiutavo UEFA Čempionų lygoje, tapo Olandijos čempionu. 30 numeriu pažymėtus marškinėlius vilkėjęs A.Skerla į pergales žengė kartu su Jaapu Stamu, Boudewijnu Zendenu, Philipu Cocu, Lucasu Nilisu, Marku van Bommeliu, Ruudu van Nistelrooy‘u bei kitais aukščiausio lygio futbolininkais. Tačiau olandiškas auksas bei garbė žalgiriečio neatplėšė nuo realybės. Su futbolo žvaigždėmis jaunam žaidėjui teko ne tik siekti bendro tikslo, bet ir konkuruoti dėl vietos po saule. Geriausiais savo karjeros metais A.Skerla pasiryžo prestižą iškeisti į ilgesnį laiką aikštėje. Po dviejų Eindhovene praleistų sezonų „voras“ į savo voratinklį priešininkus traukė jau kitoje šalyje.
Per ilgametę karjerą iškovojai daug titulų, atstovavai pajėgių užsienio čempionatų klubams, rungtyniavai vienoje ekipoje su garsiais pasaulio futbolininkais. Ar galėtumei išskirti įsimintiniausią karjeros etapą?
Mano karjera prasidėjo labai įspūdingai. Buvau jaunas žaidėjas, kuris pateko į vieną geriausių Olandijos komandų. Joje tuo metu žaidė tokios ryškios žvaigždės kaip Jaapas Stamas, Lucas Nilisas, Markas van Bommelis. Jų karjeros susiklostė išties įspūdingai.
Kaip pavyko futbolininkui iš Lietuvos patraukti tokio galingo klubo kaip Eindhoveno PSV dėmesį bei iš karto atsidurti pagrindinės komandos sudėtyje?
Tuo metu jau buvau sužaidęs keletą rungtynių Lietuvos nacionalinėje rinktinėje. Mane pastebėjo Konstantinas Sarsanija, dabartinis Klaipėdos „Atlanto“ vyriausiasis treneris. Tuo metu jo futbolo agento karjera tik prasidėjo. Gavau pasiūlymą nuvykti į PSV ekipos peržiūrą. Išvažiavau, pabuvojau Olandijoje keletą savaičių. Klubo treneriams patikau. Jie man pasiūlė pasirašyti sutartį.
Esi minėjęs, jog būtent PSV organizacija tau paliko didžiausią įspūdį. Ar buvo kas nors, ko ji tau negalėjo pasiūlyti?
Ji galėjo viską pasiūlyti. Tai buvo geriausias klubas mano karjeroje.
Treniruotės su aukščiausio lygio futbolininkais tikriausiai būdavo ne mažiau naudingos nei pačios rungtynės stipriausioje Olandijos lygoje?
Dauguma jų tuo metu buvo dar tik kylančios žvaigždės. Bet vien tai, kad jie jau atstovavo Olandijos rinktinei, daug ką pasakė. Buvo labai didelis stimulas tobulėti.
Atstovaudamas Eindhoveno ekipai debiutavai UEFA Čempionų lygoje. Ar sunku buvo žaisti jaunam gynėjui prieš garsiausias Europos žvaigždes?
UEFA Čempionų lygoje žaidžiau nedaug. Dalyvavau trejose rungtynėse, tačiau tai visam gyvenimui paliko neišdildomą pėdsaką. Kaip parodė tolimesnė mano karjera, Čempionų lygoje daugiau žaisti neteko. Rungtynes joje išliks mano atmintyje, nes tai buvo vieni iš geriausių metų.
Su kuriais tuometiniais komandos draugais palaikei geriausius ryšius?
Kontaktai šiuo metu yra nutrūkę. Tuo metu daugiausiai bendravau su rusu Dmitrijumi Chochlovu, slovaku Igoriu Demo, lenku Tomašu Iwanu. Bendraudavome šeimomis, susitikdavome, žaisdavome biliardą, išvažiuodavome į restoraną pavalgyti.
Jauniems futbolininkams, kaip ir tau karjeros pradžioje, neretai iškyla dilema: rungtyniauti nedaug, bet labai pajėgiame klube ar pasirinkti silpnesnę, žemesnio lygio komandą, kurioje yra suteikiama daugiau progų pasireikšti...
Tuo metu kai palikau Eindhoveną buvau pasirašęs kontraktą penkeriems metams. Galėjau nesirūpinti finansais, stebėti žaidimą ir gauti atlyginimą. Tačiau mano ambicijos buvo kitokios. Norėjau žaisti. Paskutinįjį sezoną, kai komanda tapo Olandijos čempione, beveik nežaidžiau ir buvau atsarginis futbolininkas. Tai žeidė mano ambicijas, nes norėjau daugiau žaisti. Puikiai supratau, kad PSV - superklubas, kuriam atstovauja geriausi futbolininkai. Tuo metu treneris pasitikėjo kitais. Suvokiau ir žinojau, kad žaisiu retai. Mano tikslas buvo žaisti ir atstovauti komandai.
Trečiojoje dalyje Andrius Skerla pasakos apie legionieriaus duoną Škotijoje, Rusijoje bei Lenkijoje.
