Trečioji pasakojimo apie futbolininko karjerą baigusį Andrių Skerlą dalis.
Žaliai baltas „Voras“ (III dalis)
2014-01-27
http://futbolo.tv/straipsniai/2013-meta ... -iii-dalis" onclick="window.open(this.href);return false;
Andriui Skerlai 2000-ieji buvo naujos pradžios ir neįkainojamos patirties metai. Su Eindhoveno PSV klubu tapęs Olandijos čempionu gynėjas tęsė legionieriaus karjerą kituose užsieniuose klubuose, gimtinėje stabtelėdamas trumpam.
169 rungtynės, įvartis 2004 m. Škotijos taurės finale į Glazgo „Celtic“ vartus – tai keli iš daugelio A. Skerlos paliktų įrašų Danfermlino „Athletic“ klubo istorijoje.
Penkeri Škotijoje praleisti metai „Vorui“ įsimintini ne tik dėl skambių pergalių futbolo aikštėse. Savo laiku patį Glazgo „Rangers“ klubą dominusiam A. Skerlai šioje šalyje gimė pirmoji dukra, tad buvęs žaidėjas su šypsena pripažįsta, jog gyvenimo tarpsnis Škotijoje buvo vienas laimingiausių jo karjeroje.
Tačiau kaip vasarą pakeičia žiema, taip nauji karjeros posūkiai gali būti ne tokie džiuginantys. 2005 metais A. Skerla persikėlė į Rusiją, kur atstovavo Tomsko „Tom“ klubui. Nors futbolininkas šioje ekipoje buvo svarbi figūra, namų ir šeimos ilgesys buvo kur kas stipresnis.
Ilgos kelionės po plačiąją Rusiją, tūkstančių kilometrų atstumas nuo artimųjų futbolininką 2007-aisiais pargynė į Lietuvą. Pusę sezono praleidęs Vilniaus „Vėtros“ klube gynėjas persikėlė į Lenkiją, kur vėl sužibo naujomis spalvomis.
Kelcų „Korona“ komandoje savo potencialą pademonstravęs „Voras“ patraukė Balstogės „Jagiellonia“ ekipos dėmesį. Likimas lėmė, jog Balstogė 2008–2011 m. laikotarpiu tapo antraisiais A. Skerlos namais.
Lenkija ir „Jagiellonia“ klubas lietuviui vėl atnešė džiaugsmą bei titulus. 95-eriose rungtynėse šios komandos garbę gynęs A. Skerla ne tik cementavo gynybą, bet ir pelnė šešis įvarčius. Vienas jų A. Skerlai atnešė amžiną klubo sirgalių pagarbą.
2010 m. Lenkijos taurės finalo rungtynėse gynėjas pelnė pergalingą įvartį į Poznanės „Lech“ vartus, „Jagiellonia“ ekipai atnešusį trofėjų, kuris iki šių dienų yra vienas didžiausių pasiekimų klubo istorijoje.
– Kuo „Athletic“ klubas ir Škotijos čempionatas buvo kitoks nei „Eindhoveno“ PSV bei Olandijos lyga?
– Olandijos lygoje visiškai kitoks žaidimas. Joje rungtyniauja techniškesni žaidėjai, mažiau aukštų perdavimų, nėra tokios kovos, kokia yra Škotijoje. Škotijos lygoje vyrauja fizinė kova, daug ilgų perdavimų, daug žaidžiama „antrajame aukšte“.
– Škotijoje praleidai net penkerius metus. Kas lėmė tokį stabilumą?
– Atvykęs pasirašiau dviejų metų sutartį. Po metų man pasiūlė naują kontraktą. Po to pasirašiau dar vieną ilgalaikę sutartį.
– „Athletic“ klube žaidei penkis sezonus. Ar tai sėkmingiausias karjeros laikotarpis?
– Tai buvo labai įdomus laikotarpis, nes tai buvo kažkas naujo. Kaip ir kiekvienoje komandoje, kurioje žaidžiau per savo karjerą, buvo ir gerų akimirkų, ir blogų. Škotija išliks mano atmintyje, nes ten praleidau penkerius metus. Škotijoje gimė mano pirmoji dukra. Ten praleistą laiką atsiminsiu kaip geriausius savo karjeros metus.
– Vėliau Tavo karjeroje atėjo permainų metas: sezonas praleistas Tomsko „Tom“ klube, trumpalaikis sugrįžimas į Lietuvą, metai Lenkijos Kelcų „Korona“ ekipoje. Kodėl tuo laikotarpiu nepavyko ilgesniam laikui užsibūti vienoje vietoje?
– Taip jau atsitiko. Laikotarpis, kurį praleidau tolimojo Sibiro Tomsko „Tom“ komandoje atėmė labai daug jėgų. Teko iškęsti labai ilgas keliones lėktuvu, ilgą laiką nematyti šeimos. Tai buvo visiškai kitoks gyvenimo etapas. Tai ne toks gyvenimo etapas, prie kurio buvau pripratęs. Buvo labai sudėtinga. Nesigailėjau, kad nelikau Rusijoje.
– Vis tik Lenkijoje vėl atradai savo vietą, prisijungęs prie Balstogės „Jagiellonia“ klubo. Ar tai buvo sėkmingi metai?
– Manau, kad tai buvo tikrai sėkmingi metai. Tuo metu, kai atvykau į „Jagiellonia“, buvo formuojama visiškai nauja komanda. Į klubą atvyko penkiolika naujų žaidėjų, treneriui teko sunkiai padirbėti, kad galėtų formuoti kokybišką žaidimą. Kaip parodė keli ateinantys metai, tai buvo nebloga komanda. Pirmą kartą klubo istorijoje pavyko iškovoti Lenkijos taurę. Tai vienas iš didžiausių to klubo pasiekimų iki šiol.
– „Ekstraklasa“ čempionatas turbūt vienas geriausių pasirinkimų perspektyviems Lietuvoje rungtyniaujantiems futbolininkams?
– Manau, „Ekstraklasa“ čempionatas – tai puiki tarpinė stotelė jaunam Lietuvos žaidėjui, siekiančiam patekti į stipresnį klubą užsienyje. Lenkijos čempionatas yra vidutinio lygio, tačiau žiūrovų susidomėjimas juo yra labai didelis. Ten geriau žaidžiantis jaunas ar šiek tiek vyresnio amžiaus futbolininkas iškart atkreipia agentų, skautų dėmesį. Lenkijoje galimybės tobulėti yra tikrai geros.
– Kaip greitai išmokai lenkų kalbą? Ar tai būtina sąlyga Lenkijoje žaidžiantiems užsieniečiams?
– Jeigu Lenkijoje treneris lenkas, tai jis kalbės lenkiškai ir nelaužys liežuvio anglų ar ispanų kalba. Treneris bendrauja lenkiškai, todėl žaidėjams reikia suprasti lenkų kalbą. Jeigu nevykdo trenerio nurodymų, kenčia pats žaidėjas. Jis tiesiog nepasirodo aikštėje.
– Praėjusiame sezone jau atstovaudamas „Žalgiriui“ sugrįžai į Balstogę. Tave labai šiltai sutiko klubo sirgaliai. Ar buvai vienas populiariausių „Jagiellonia“ žaidėjų?
– Dėmesio iš sirgalių sulaukdavau nemažai, ypač po Lenkijos taurės finale pelnyto įvarčio. Užsitarnavau pagarbą, aistruoliai mane mylėjo ir tikriausiai atsimins iki gyvenimo pabaigos, nes Lenkijos taurė buvo vienas pirmųjų „Jagiellonia“ klubo trofėjų.
– Komandos Lenkijoje turi dideles sirgalių armijas, stadionuose lankosi daug žmonių. Ko trūksta, kad lietuviškas futbolas būtų nors kiek patrauklesnis nei yra dabar?
– Paprasta – viskas atsiremia į pinigus, finansavimą. Lenkijoje daug didesni pinigai, didesni klubų biudžetai, žiūrovai mėgsta futbolą. Spaudos dėmesys ten yra labai didelis, futbolas Lenkijoje tikrai populiarus.
– Esi vienas iš nedaugelio Lietuvos futbolininkų, kuris rungtyniavo Vakarų bei Rytų Europos didžiosiose lygose. Kuo futbolo atžvilgiu skiriasi šie pasauliai?
– Šiuo metu sunku lyginti Vakarų ir Rytų Europos futbolo lygas. Jose viskas taip patobulėjo, jog skirtumas tikrai nedidelis. Anksčiau Olandijoje ir Škotijoje stadionai bei aikštės kokybė būdavo aukščiausios kokybės, o Lenkijoje tokie pat puikūs stadionai atsirado po paskutinio Europos futbolo čempionato. Kokybės atžvilgiu, lygos pasidarė beveik vienodos. Atstovauti Vakarų ar Rytų Europos klubams nėra labai didelio skirtumo.
– Daug metų praleista užsienyje: gyvenai Olandijoje, Škotijoje, Lenkijoje. Nekilo minčių ten įleisti gilesnes šaknis?
– Tai ne tos šalys, kuriose norisi likti gyventi. Jeigu būčiau žaidęs Ispanijoje, Portugalijoje – valstybėse, kur šilčiau ir malonus klimatas – gal ir kiltų pagundų. Ten kur rungtyniavau, nenorėjau ilgiau pasilikti.
– Ar dar kas nors Tave sieja su užsienio šalimis, miestais ir klubais, kuriuose teko žaisti?
– Liko tik atsiminimai.
zalgiris-vilnius.lt ir Futbolo.TV inf.