"Gyventojų skaičiaus kaita Vilniuje tuo pačiu laiktarpiu: 1909 m. - 205 200, 1939 m. - 209 442. Vilnius, netekęs didelės dalies reikšmės, tarpukariu stagnavo, menkai vystėsi, gyventojų skaičius tik spėjo atsistatyti po I pasaulinio karo sugriovimų. "

Kad Kaunas augo tapęs svarbiu miestu nieks nesiginčija, tačiau kad Vilnius stagnavo yra nesąmonė, kurios nepatvirtina jokie skaičiai esant stabiliam periodui, VIlnius stagnavo tik, kai ėjo iš rankų į rankas, ir niekas jeigu nebūtų buvę šių kataklizmu, Vilniuj netrukdė tapti lygiai tokiu pačio dydžio miestu, kaip ir sostine nesanti Krokuva.

Negaliu patikėt, kad rimtu veidu tokie dalykai gali būti rašomi. Vilnius lenkų okupacijos laikotarpiu buvo visiškai nusilpęs ir apleistas. 1909 Vilnius ir 1939 Vilnius yra nepalyginami. Toks pat gyventojų skaičius nei pro kur neparodo tiesos. Lenkam tai buvo eilinis pasienio miestas. Galimybių tapti tokiu pačiu miestu kaip Krokuva neturėjo išvis, nes nebuvo joks traukos taškas lenkam. Romain Gary, tuo metu augęs Basanavičiaus gatvėj Vilniuj, įvardina tą vietą kaip niekam neįdomų Lenkijos pakraštį.
visiškai kitaip buvo su Kaunu, kuris tais 1909 metais buvo visiškas lūšnynas palyginus su Vilnium, ir velniažin kaip dabar atrodytų jei ne tarpukaris.
bet šiaip šita diskusija jau taip nusivažiavo nuo Žalgirio, kad wow. GPM'o dalinimasis yra tokio natūralumo ŠIUO METU, kad kvestionavimas kelia net juoką. Taip nebus dar labai ilgai, todėl su Žalgiriu tai visiškai nėr susiję.

"Gyventojų skaičiaus kaita Vilniuje tuo pačiu laiktarpiu: 1909 m. - 205 200, 1939 m. - 209 442. Vilnius, netekęs didelės dalies reikšmės, tarpukariu stagnavo, menkai vystėsi, gyventojų skaičius tik spėjo atsistatyti po I pasaulinio karo sugriovimų. "

Kad Kaunas augo tapęs svarbiu miestu nieks nesiginčija, tačiau kad Vilnius stagnavo yra nesąmonė, kurios nepatvirtina jokie skaičiai esant stabiliam periodui, VIlnius stagnavo tik, kai ėjo iš rankų į rankas, ir niekas jeigu nebūtų buvę šių kataklizmu, Vilniuj netrukdė tapti lygiai tokiu pačio dydžio miestu, kaip ir sostine nesanti Krokuva.

Negaliu patikėt, kad rimtu veidu tokie dalykai gali būti rašomi. Vilnius lenkų okupacijos laikotarpiu buvo visiškai nusilpęs ir apleistas. 1909 Vilnius ir 1939 Vilnius yra nepalyginami. Toks pat gyventojų skaičius nei pro kur neparodo tiesos. Lenkam tai buvo eilinis pasienio miestas. Galimybių tapti tokiu pačiu miestu kaip Krokuva neturėjo išvis, nes nebuvo joks traukos taškas lenkam. Romain Gary, tuo metu augęs Basanavičiaus gatvėj Vilniuj, įvardina tą vietą kaip niekam neįdomų Lenkijos pakraštį.
visiškai kitaip buvo su Kaunu, kuris tais 1909 metais buvo visiškas lūšnynas palyginus su Vilnium, ir velniažin kaip dabar atrodytų jei ne tarpukaris.
bet šiaip šita diskusija jau taip nusivažiavo nuo Žalgirio, kad wow. GPM'o dalinimasis yra tokio natūralumo ŠIUO METU, kad kvestionavimas kelia net juoką. Taip nebus dar labai ilgai, todėl su Žalgiriu tai visiškai nėr susiję.

tai kokio velnio tam pasienio mieste gyventojų daugėjo sparčiau nei Kaune?

Lyg tyčia spintoj turiu straipsnių rinkinį "Lietuvos Rytai" (1993 m.). Pati gyventojų skaičiaus kaita nėra detaliau aprašyta (pagrindinis dėmesys - nacionaliniams procesams), tačiau nurodoma, kad pagal 1937 m. surašymą Vilniuje gyveno 209,4 tūkst. gyventojų (pirminis šaltinis: Žepkaitė R. Vilniaus istorijos atkarpa 1939 m. spalio 27 d. - 1940 m. birželio 15 d. Vilnius, 1990, p.49). Taigi aiškiai matom, kad per tarpukarį Vilniaus gyventojų skaičius pasiekė prieškarinį lygį, bet ne daugiau. Be abejo po I pas. karo ir vėliau sekusių konfliktų Vilnius turėjo po truputį atsistatyti - tai natūralus procesas. Gera vieta tuščia nebūna, ją vistiek kažkas užpildo. Vis dėlto Vilnius buvo vaivadijos sostinė, čia koncentravosi įvairios įstaigos, veikė universitetas, stovėjo didelis karinis garnizonas ir t.t. Bet prekių, finansų ir žmonių srautai jau buvo mažesni nei prieš I pas. karą, nes nuo Vilniaus buvo atkirsta didelė Lietuvos dalis su daugiau kaip 2 milijonais gyventojų.

Toliau, Zigmas Zinkevičius nurodo (22 psl.), kad tarpukariu "iš tikrosios Lenkijos į okupuotą Lietuvos dalį buvo privežta ir įkurdinta apie 100-200 tūkst. lenkų kolonistų ("osodnikų"), kurie buvo pagrindinė valdininkijos - Lenkijos valdžios atrama." Vietos gyventojai tokius atvykėlius vadino "varšaviakais". Reiktų paieškoti daugiau duomenų apie šitą procesą, nes čia gali būti atsakymas. Be abejo, nemaža dalis atvykusių lenkų "nusėdo" Vilniuje. Po II pas. karo jie repatriavo į Lenkiją pagal 1944 m. pasirašytą Lenkijos ir Lietuvos SSR susitarimą - šis procesas yra gerai uždokumentuotas. Vien Vilniuje po II pas. karo užsiregistravo išvykti 111341 lenkai (288 p., 3 lentelė), realiai repatriavo 89,6 tūkst., arba net 80 proc. tuometinių Vilniaus miesto gyventojų (293 p.). Tai buvo marga publika - tiek vietiniai gyventojai, tiek jau minėti "varšaviakai", tiek lietuviai, kurie pasinaudojo proga pabėgti iš Sovietų Sąjungos.

Vilniaus padėtis tarpukariu buvo bloga tuo, kad tai buvo Lenkijos "užkampis" (savotiška kišenė), o Lietuvos-Lenkijos siena buvo uždaryta, taigi Vilnius ne tik neturėjo tiesioginio išėjimo į jūrą (Klaipėda juk daug arčiau nei Gdanskas), bet ir neteko didelė dalies lietuviško teritorijos, kuri iki tol (ir po to) gravitavo į Vilnių. Dėl karo stovio buvo apsunkinta prekyba žmonių judėjimas. Be abejo šios aplinkybės stabdė Vilniaus raidą. Lenkija čia turėjo savų interesų, jos pirminis tikslas buvo ne krašto ekonominis vystymas, bet savo įtakos stiprinimas ir lenkinimas - kaip rodo kolonistų atkėlimas ir išplėtota lenkinimo politika tuo laikotarpiu.

visiškai kitaip buvo su Kaunu, kuris tais 1909 metais buvo visiškas lūšnynas palyginus su Vilnium.

- Čia berniukas iš lūšnyno kažką bandai įrodyti? Visi žinome, kad Troškūnai geriau atrodė už tavo Slabodkę..

Šiaip čia jau off-topic, nuvažiavom toli nuo futbolo su šitais istoriniais dalykais.

Lyg tyčia spintoj turiu straipsnių rinkinį "Lietuvos Rytai" (1993 m.). Pati gyventojų skaičiaus kaita nėra detaliau aprašyta (pagrindinis dėmesys - nacionaliniams procesams), tačiau nurodoma, kad pagal 1937 m. surašymą Vilniuje gyveno 209,4 tūkst. gyventojų (pirminis šaltinis: Žepkaitė R. Vilniaus istorijos atkarpa 1939 m. spalio 27 d. - 1940 m. birželio 15 d. Vilnius, 1990, p.49). Taigi aiškiai matom, kad per tarpukarį Vilniaus gyventojų skaičius pasiekė prieškarinį lygį, bet ne daugiau. Be abejo po I pas. karo ir vėliau sekusių konfliktų Vilnius turėjo po truputį atsistatyti - tai natūralus procesas. Gera vieta tuščia nebūna, ją vistiek kažkas užpildo. Vis dėlto Vilnius buvo vaivadijos sostinė, čia koncentravosi įvairios įstaigos, veikė universitetas, stovėjo didelis karinis garnizonas ir t.t. Bet prekių, finansų ir žmonių srautai jau buvo mažesni nei prieš I pas. karą, nes nuo Vilniaus buvo atkirsta didelė Lietuvos dalis su daugiau kaip 2 milijonais gyventojų.

Toliau, Zigmas Zinkevičius nurodo (22 psl.), kad tarpukariu "iš tikrosios Lenkijos į okupuotą Lietuvos dalį buvo privežta ir įkurdinta apie 100-200 tūkst. lenkų kolonistų ("osodnikų"), kurie buvo pagrindinė valdininkijos - Lenkijos valdžios atrama." Vietos gyventojai tokius atvykėlius vadino "varšaviakais". Reiktų paieškoti daugiau duomenų apie šitą procesą, nes čia gali būti atsakymas. Be abejo, nemaža dalis atvykusių lenkų "nusėdo" Vilniuje. Po II pas. karo jie repatriavo į Lenkiją pagal 1944 m. pasirašytą Lenkijos ir Lietuvos SSR susitarimą - šis procesas yra gerai uždokumentuotas. Vien Vilniuje po II pas. karo užsiregistravo išvykti 111341 lenkai (288 p., 3 lentelė), realiai repatriavo 89,6 tūkst., arba net 80 proc. tuometinių Vilniaus miesto gyventojų (293 p.). Tai buvo marga publika - tiek vietiniai gyventojai, tiek jau minėti "varšaviakai", tiek lietuviai, kurie pasinaudojo proga pabėgti iš Sovietų Sąjungos.

Vilniaus padėtis tarpukariu buvo bloga tuo, kad tai buvo Lenkijos "užkampis" (savotiška kišenė), o Lietuvos-Lenkijos siena buvo uždaryta, taigi Vilnius ne tik neturėjo tiesioginio išėjimo į jūrą (Klaipėda juk daug arčiau nei Gdanskas), bet ir neteko didelė dalies lietuviško teritorijos, kuri iki tol (ir po to) gravitavo į Vilnių. Dėl karo stovio buvo apsunkinta prekyba žmonių judėjimas. Be abejo šios aplinkybės stabdė Vilniaus raidą. Lenkija čia turėjo savų interesų, jos pirminis tikslas buvo ne krašto ekonominis vystymas, bet savo įtakos stiprinimas ir lenkinimas - kaip rodo kolonistų atkėlimas ir išplėtota lenkinimo politika tuo laikotarpiu.

mi tai pats sau į klausimą atsakai, vien nuo tas formalumas kad kažkas nėra sostinė, nereiškia kad miestas nedidėja,pilna tiek europoje tiek pasaulyje pavyzdžių, kai miestai puikia vystėsi nebūdami sostinėmis, o Kaunas prie sovietų, nebūdami jokia sostinė, augo sparčiau nei tarpukariu. Esmė, kažkokiu būdų įgauti kritinę masę, o poot jeigu nėra jokių kataklizmų žmonės traukia žmones.

- geriau pasvarstykite, kiek Niko atsiveš ispanų ir portugalų kitam sezonui iš egzotiškų kraštų.

- geriau pasvarstykite, kiek Niko atsiveš ispanų ir portugalų kitam sezonui iš egzotiškų kraštų.

pačiais kukliausiais paskaičiavimais reikia bent 6 žaidėjų...

Tai spragas kamšys - La Lygos grajakų gal neatsiveš, bet kažkokių vis tiek nusižiūrės.. Ovjedo dublerius A lygai kaip tik..

Ekranaui nepaėjo su Ispanais.

Bet Cluj savo geriausiais metais turėjo nemažai portugalų ir afrikiečių.. tai gal šiemet taip europą paimti bandys

tai ir SŪDUVA kažkokį nupiepusį ispaną turėjo.. nežinia iš kur tokių maušių užsivežė. Niko gal tokių nesiveš, tik rimtus kentus ims.

Tiek Ekrano, tiek Sūduvos ispanai buvo iš 3 pagal pajėgumą lygos, tos pačios, kurioje dabar grajina Girdvainis.

Žinoma ir ten yra perliukų kaip, tik reikia pataipyti. Pamenu už Hearts neblogai kažkoks ispanas žaidė, tai jis atvaręs buvo iš 2 ar 3 Ispanų lygos.

spėčiau ateis žaliūkas ir mikoliūnas. visa kita legionu kamšys.

Tiek Girdvainis, tiek 2-3 ispanų lygų grajakai ne lygis Žalgiriui.. kažkaip nesitiki, kad staiga tie talentai prasiverš, nors visko būna..
gal koks sublizgės, bus kaip tik ant padavimo (ispanams)..

Ispanų mes neįperkam, bet Portugalai, jau kitas variantas, su Portugalais reikia bandyti Chula kuris gana neblogai žinomas Portugalijoje išėjo prisivilioti, manau dar ką nors pavyks prisivilioti.Galų gale pliusas tas, kad jie tikrai moka lošti futbolą ir jie yra iš Europos