bronius
Vyr. diskusijų administratorius
Pranešimai: 11559
Užsiregistravo: 2010 Vas 10 14:01
Palaikoma komanda: LT rinktinė
Miestas: Vilnius

Futbolo suvažiavimas kovo 5 d.

2010 Vas 19 14:48

Gerbiami futbolo bendruomenės nariai,

Kviečiu visus neabejingus futbolui, sportui, vaikų užimtumui aktyviai dalyvauti kuriant Lietuvos futbolo strategiją 2010 – 2020 m.
Dėkoju visiems, kurie jau pareiškė savo nuomonę apie esamą Lietuvos futbolo situaciją ir pateikė pasiūlymus prioritetinėms veiklos kryptims (tyrimas atliktas 2009 m. rugsėjį).
Šiandien laukiame Jūsų pagalbos formuojant konkrečius tikslus bei uždavinius, kurie mūsų laukia artimiausiu metu.
Kviečiu Jus į futbolo suvažiavimą, vyksiantį kovo 5 d., penktadienį, Nacionalinėje futbolo akademijoje (Aušros 40 D, Kaunas).
Suvažiavimo metu pristatysime Jūsų teiktus pasiūlymus, preliminarias Lietuvos futbolo strategines kryptis, o darbo grupėse visi kartu braižysime kelius kaip futbolą padaryti populiariausia sporto ir laisvalaikio forma Lietuvoje.
LFF vardu kreipiuosi į Jus prašydamas informuoti savo bendruomenę, kolegas, draugus apie rengiamą konferenciją. Konferencijoje gali dalyvauti ir keli Jūsų organizacjos atstovai. Užpildykite specialią registracijos formą (pridedame) ir atsiųskite ją el.paštu [email protected] iki vasario 25 d., ketvirtadienio. Suvažiavimo dalyvių skaičius ribotas. Užsiregistravusiems suvažiavimo dalyviams išsiųsime papildomą medžiagą, bei patvirtinsime Jūsų sėkmingą registraciją.
Iškilus klausimams, prašome kreiptis telefonu 868223400.
Tikiuosi Jūsų visų aktyvaus dalyvavimo kuriant Lietuvos futbolo ateitį!

Liutauras Varanavičius
Lietuvos futbolo federacijos prezidentas

----------------------------------

P.S. Jei kam reikia registracijos formos, kreipkitės į mane tiesiogiai, atsiųsdami žinutę.

bronius
Vyr. diskusijų administratorius
Pranešimai: 11559
Užsiregistravo: 2010 Vas 10 14:01
Palaikoma komanda: LT rinktinė
Miestas: Vilnius

Re: Futbolo suvažiavimas kovo 5 d.

2010 Kov 03 15:40

Lietuvos futbolo bendruomenė renkasi Kaune aptarti ateities planų
2010-03-03 14:14
http://www.lff.lt/news.php?news_id=7484

Lietuvos futbolo federacija kviečia šalies futbolo ir sporto bendruomenę į suvažiavimą, kuris vyks šį penktadienį, kovo 5 d., Nacionalinėje futbolo akademijoje Kaune.

Lietuvos futbolo apskričių federacijų bei klubų, sporto asociacijų atstovai, treneriai, teisėjai, sporto ir vidurinių mokyklų mokytojai, sirgaliai, sporto žurnalistai, savivaldos ir valstybinių įstaigų atstovai – visi, neabejingi futbolui, sportui, vaikų užimtumui renkasi į Kauną bendrai diskusijai dėl Lietuvos futbolo strategijos 2010 – 2020 m.

Futbolo bendruomenė jau turėjo galimybę pareikšti savo nuomonę apie dabartinę futbolo situaciją Lietuvoje rudenį vykusioje apklausoje išsakę savo pastabas ir pasiūlymus.

Remiantis išsakytomis mintimis buvo išskirtos keturios pagrindinės futbolo vystymo kryptys: masiškumo ir profesionalumo didinimas, futbolo kultūros ugdymas bei infrastruktūros plėtra.

Šį penktadienį futbolo bendruomenė sieks suformuoti konkrečius tikslus bei uždavinius, kurie leistų pasiekti pagrindinį tikslą – iki 2020 metų futbolą įtvirtinti kaip populiariausią sporto šaką Lietuvoje.

Visą suvažiavimo dieną truksiančiose diskusijose ir darbo grupėse išanalizuoti projektai bei pasiūlymai guls į bendrą Lietuvos futbolo strategiją 2010 – 2020 m. Planuojama, kad šalies futbolo entuziastų nubraižyta šios sporto šakos ateities vizija su konkrečiais tikslais ir uždaviniais bus patvirtinta šių metų gegužę vyksiančioje Lietuvos futbolo federacijos kasmetinėje konferencijoje.

Taip pat pridedame suvažiavimo programą, rudenį atlikto tyrimo rezultatus ir būsimos Lietuvos futbolo strategijos 2010-2020 m. gaires.

2010 m. kovo mėn 5 d. Futbolo suvažiavimo programa (http://www.lff.lt/docs/2010-03-05%20Fut ... ograma.pdf)

Lietuvos futbolo įvaizdžio ir esamos situacijos tyrimas (2009 m. rugpjūtis-rugsėjis). Rezultatų apžvalga ir išvados (http://www.lff.lt/docs/Isorinio%20tyrim ... sejis).pdf)

Lietuvos futbolo vizija ir strateginės kryptys 2010-2020 m. (http://www.lff.lt/docs/LFF%20strategija ... olonos.pdf)

slasher
Pranešimai: 5343
Užsiregistravo: 2010 Vas 10 13:13
Miestas: Kaunas

Re: Futbolo suvažiavimas kovo 5 d.

2010 Kov 06 09:36

gal kas buvo ir girdėjo kokių priemonių bus imtasi 5000 žiūrovų vidurkiui pasiekt Alygoj ir 30 profesionalių klubų sukūrimui? Visos kitos ten dėstomos problemos po teisybei nelabai aktualios.

bronius
Vyr. diskusijų administratorius
Pranešimai: 11559
Užsiregistravo: 2010 Vas 10 14:01
Palaikoma komanda: LT rinktinė
Miestas: Vilnius

Re: Futbolo suvažiavimas kovo 5 d.

2010 Kov 08 12:21

Kaune diskutavusi futbolo bendruomenė sutarė siekti vieno tikslo
2010-03-06 18:23
http://www.lff.lt/news.php?news_id=7495

Žengtas dar vienas svarbus žingsnis kuriant Lietuvos futbolo strategiją 2010-2020 metams. Kovo 5 dieną Nacionalinėje futbolo akademijoje Kaune įvyko šalies futbolo bendruomenės suvažiavimas.

Į suvažiavimą buvo pakviesti įvairiausių sričių futbolo specialistai. Jie pasidalino į keturias darbo grupes ir diskutavo pagal išskirtas keturias futbolo vystymo kryptis - masiškumo ir profesionalumo didinimą, futbolo kultūros ugdymą bei infrastruktūros plėtrą. Visų pateikti pasiūlymai padės suformuoti Lietuvos futbolo strategiją.

„Suvažiavime dalyvavo labai plati auditorija - ta bendruomenės dalis, kuriai tikrai rūpi Lietuvos futbolo ateitis. Išgirdome labai daug minčių ir idėjų, vyko karštos diskusijos. Džiugu, kad daugeliui mūsų iškeltų futbolo vystymo krypčių buvo pritarta, jos pasipildė svarbiomis detalėmis, specifinėmis problemomis. Tačiau vis dėlto visi sutarėme dėl pagrindinio tikslo – siekti, kad futbolas įsitvirtintų kaip populiariausia sporto šaka“, - teigė Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentas Liutauras Varanavičius.

Išsakytos mintys ir pasiūlymai guls į vieną bendrą dokumentą – Lietuvos futbolo strategiją 2010-2020 metams. „Ją planuojame pasitvirtinti gegužę vyksiančioje LFF Konferencijoje. Vėliau šios strategijos pagrindu dalinsimės užduotis ir visi bendrai dirbsime. Pagrindinis tikslas – gerokai kilstelti futbolo lygį Lietuvoje, siekti profesionalumo ir skatinti masiškumą, sutvarkyti infrastruktūrą ir kelti futbolo kultūros lygį“, - sakė LFF vadovas.

Tinklapiui LFF.lt savo mintimis apie suvažiavimą pasidalijo ir suvažiavimo dalyviai.

Ingvaras Butautas (Lietuvos futbolo sirgalių atstovas):
„Dar prieš šį suvažiavimą aktyviausiems aistruoliams buvo pasiūlyta įgyvendinti senai brandintą idėją ir burtis į organizuotą Lietuvos rinktinės fanų grupę. Malonu, kad Lietuvos futbolo federacija skatina šio projekto savarankiškumą ir žada visokeriopą paramą. Tikiuosi, kad susikūrus tokiai grupei entuziastų atsirastų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, kur gyvena nemažai mūsų tautiečių.

Kalbant apie futbolo kultūros ugdymą visi sutiko, kad to pagrindas yra tradicijos. Apmaudu, kad Lietuvoje jų mažai, nes netrūksta vienadienių futbolo klubų. Be to, tik maža visų klubų dalis rimtai stengiasi pritraukti žiūrovus į stadionus arba tikisi greitų rezultatų. Tačiau sukurti tradicijoms gali prireikti dešimtmečių.“

Darius Butkus (Panevėžio futbolo akademijos direktorius):
„Labai gerai, kad toks suvažiavimas įvyko. Tikiuosi, kad tai padės futbolui pajudėti į priekį. Nusprendėme kuria linkme ir kokiais žingsniais tai darysime. Manau, kad tokių suvažiavimų ateityje reikėtų ir daugiau – vis dėlto reikės nuolat aptarti įvairius klausimus, įvertinti atliktus darbus ir esamą progresą. Šiandien išgirdau ar prisiminiau tam tikrų idėjų, kurias galbūt bandysiu pritaikyti ir savo veikloje. Bet manau nėra kur skubėti, reikia viską gerai apgalvoti.“

Žydrūnas Grudzinskas (Vilniaus vaikų futbolo akademijos „Žalgirietis“ treneris):
„Šis suvažiavimas buvo naudingas visiems atvykusiems. Smagu, kad LFF yra aktyvi ir stengiasi pakeisti Lietuvos futbolo padėtį. Keliami tikslai ir uždaviniai yra įgyvendinami. Sužinojau, kad labai arti tikslo yra papildomo ugdymo krepšelių, jų judėjimo paskui vaikus idėjos įgyvendinimas. Tai palengvins privačių futbolo struktūrų darbą ir padės sukurti didesnę konkurenciją, nes, mano nuomone, biudžetinės sporto mokyklos buvo užmigusios ant laurų. Visa tai bus tik į naudą vaikų futbolui.

Taip pat paminėčiau buvusią diskusiją apie futbolo klubų pasyvumą kuriant bendrą futbolo produktą. Man tai aktualu, nes kai dirbau „Futbolas LT“ laidos prodiuseriu, gauti vaizdo informaciją iš klubų buvo tikrai sunku. Viliuosi, kad klubai vis labiau rodys iniciatyvą ir futbolo visuomenė turės daugiau galimybių žinoti apie įvykius šalies čempionatuose.“

Nerijus Kesminas (Sporto žurnalistas, komentatorius):
„Federacijos iniciatyva yra iš tiesų sveikintina. Kuo daugiau kalbame, tuo daugiau suprantame, ko iš tiesų mums trūksta, ko reikia. Tai vertinga informacija iš pirmų lūpų. Kiekvienas turime kažką įdomaus ir naudingo, vertingo.
Dalyvavau diskusijos grupėje apie futbolo kultūrą. Labai gaila, kad Lietuvoje to neturime. Tačiau turime ją pradėti kurti. Pavyzdžiui, Anglijoje šeimos žiūri rungtynes ir sau pačios sukuria šventę, nepriklausomai nuo rezultato. Mūsų šalyje klubų kultūrą turėtų kurti klubai. Kol kas to neturime, nes klubai egzistuoja trumpą laiką, neturi gilių tradicijų ir fanų kultūros. Klubai turėtų skatinti vaikų susidomėjimą.“

Viačislavas Novikovas (Kauno „LKKA ir Teledemos“ vyriausiasis treneris):
„Džiugu, kad šiandien diskusijoje išgirdome nemažai įdomių minčių, perspektyvių idėjų ir svajonių. Žmogui reikia svajoti, nes kitaip jis degraduoja. Reikia turėti užsibrėžtą tikslą ir jo siekti. Gerai, kad buvo įvairių sričių atstovų – ne vien profesionalų, bet ir mėgėjų. Jie įnešė įvairovės į diskusijas. Dalyvavau grupėje apie profesionalumo didinimą, kur išgirdau minčių apie profesionalaus klubų kūrimą, jų struktūrą. LFF nustatytos gairės įpareigoja klubus galvoti apie ateitį. Tai aktualu ir mūsų klubui, kuris yra dar jaunas ir tik formuojasi.“

Kęstutis Paknys (Vilniaus futbolo mokyklos direktorius):
„Tokio pobūdžio susitikimai yra labai reikalingi. Diskusijos visais nagrinėtais klausimais yra labai vertingos. Pats akcentuočiau masinį futbolą ir futbolo kultūrą. Norėtųsi, kad futbolo žmonių susitikimai būtų organizuojami kur kas dažniau. Susitinkame ir nuolatos bendraujame su savo srities specialistais, futbolo mokyklų darbuotojais, treneriais. Tačiau susitikimas su platesnio rato žmonėmis atneša kur kas daugiau naudos. Dirbdami kartu, diskutuodami, tardamiesi, išsakydami savo nuomones ir pasiūlymus kartu turime kurti sporto bazes, spręsti problemas, susijusias su vaikų treniravimu ir ugdymu.“

Jonas Stažys (Tauragės futbolo treneris):
"Jau daugelį metų esu futbole, tačiau pirmą kartą dalyvavau tokiame susitikime, kuris paliko didelį įspūdį. Viskas buvo išdėstyta konkrečiais pavyzdžiais ir skaičiais. Dešimtmečiui kuriama strategija privalo turėti konkrečius tikslus. Tikiu,kad visi klausimai yra išsprendžiami. Turime dirbti visi - tai nėra vien LFF, atskiro klubo ar prezidento darbas. Tai mūsų visų pareiga".

Vilma Venslovaitienė (VMFD “Žalgiris” direktorė):
“Tai labai sveikintina iniciatyva. Tik tokiu būdu galima išjudinti sustabarėjusią futbolo visuomenę ir pakeisti situaciją Lietuvos futbole. Šiandien diskutavome, jog visų pirma reikia pradėti Lietuvoje kurti tikrus futbolo klubus. Tokius, kurie yra neatsiejama bendruomenės dalis ir jo valdyme dalyvauja ne vienas žmogus. Siūlyčiau šiuo klausimu perimti Vokietijos modelį. Taip pat labai svarbu, kad klubo vadovai būtų atestuojami. Ne kiekvienas vadybininkas gali užsiimti šia specifine veikla. Svarbi futbolo sistemos dalis yra ir treneriai - ypač jaunimo ir vaikų. Jie visi turi būti pedagogai, gerai išmanyti tiek psichologiją, tiek fiziologiją.

Kad visos šios idėjos būtų įgyvendintos, būtinas tęstinumas. Tikiuosi, jog viskas nepasibaigs tik šiuo suvažiavimu. Reikia sudėlioti aiškų veiksmų planą, suburti iniciatyvines grupes, paskirti atsakingus asmenis, kurie užsiimtų visų šių tikslų įgyvendinimu. Tikiu, jog tai įmanoma, tik reikia kryptingai dirbti“.

Giedrius Vitkus (Marijampolės futbolo centro direktorius):
„Manau, kad tokie susitikimai yra labai reikalingi ne tik futbolo visuomenei. Siekiame vieno tikslo - futbolo lygio pakilimo mūsų šalyje. Visi Lietuvos miestai, užmiesčiai, visi kūno kultūros mokytojai, treneriai, net ir tėvai turėtų dirbti su jaunąja karta. Reikia skatinti ją sportuoti, o vėliau specializuoti, nukreipti į vieną ar kitą sporto šaką pagal gabumus. Esu tikras, kad kiekviena apskritis turėtų turėti po futbolo akademiją, o aukščiausias šių akademijos auklėtinių tikslas turėtų būti patekimas į nacionalines futbolo akademijas. Kuo daugiau visi diskutuosime, tuo daugiau pasieksime.“

slasher
Pranešimai: 5343
Užsiregistravo: 2010 Vas 10 13:13
Miestas: Kaunas

Re: Futbolo suvažiavimas kovo 5 d.

2010 Kov 08 16:19

Tačiau vis dėlto visi sutarėme dėl pagrindinio tikslo – siekti, kad futbolas įsitvirtintų kaip populiariausia sporto šaka
Pagrindinis tikslas – gerokai kilstelti futbolo lygį Lietuvoje, siekti profesionalumo ir skatinti masiškumą, sutvarkyti infrastruktūrą ir kelti futbolo kultūros lygį
per dvidešimt metų pagaliau sukurti skambūs tikslai. Po dvidešimt metų vėl bus sušaukta kokia konferencija ir bus patvirtinta tų tikslų įgyvendinimo strategija ir planas. O kada juos įgyvendins tai jau man bus #$!%&*@!....

Respublik
Pranešimai: 7420
Užsiregistravo: 2015 Bal 02 17:57

Lietuvos Futbolo Forumai

2022 Spa 18 19:06

Skarbalius parašė laišką Lietuvai ir futbolo bendruomenei: esu ne piktas, bet nusivylęs
https://www.delfi.lt/sportas/futbolas/s ... d=91518959

Buvęs ilgametis Lietuvos futbolo rinktinės žaidėjas, šiuo metu „Utenos Utenis“ valdybos pirmininkas Aurelijus Skarbalius nusprendė kreiptis į Lietuvos futbolo bendruomenę atviru laišku, kuriame kalba ne tik apie praeitį, situaciją dabar, bet ateitį. Pateikiame specialisto mintis.

Esu futbolo žmogus, kuriam labai rūpi Lietuvos futbolo vystymas.

Sekmadienį dalyvavau Lietuvos futbolo federacijos Kaune organizuotame futbolo forume. Būdamas „Utenos Utenis“ valdybos pirmininkas tikėjausi gauti galimybę pasisakyti. Sulaukiau pažado, kad ją turėsiu forumo pabaigoje. Deja, taip ir nepavyko. Moderatorius apgailestavo, kad tam nebėra laiko. Ne man vienam po trijų valandų surežisuotų pasisakymų futbolo bendruomenės diskusijai neliko laiko…

Esu ne piktas, bet nusivylęs, todėl rašau šį laišką Lietuvai ir ypatingai mūsų futbolo bendruomenei.

Daug bendrauju su įvairių sluoksnių futbolo bendruomenės nariais, todėl, manau, turiu teisę objektyviai vertinti futbolo aplinką Lietuvoje. Noriu išdėstyti mintis apie Lietuvos futbolo situaciją: praeitį, dabartį ir ateitį.

Sekmadienį planuodamas kreiptis į futbolo bendruomenę norėjau pasidžiaugti, kad vyksta toks renginys. Tai jau yra demokratijos požymis ir noras keistis siekiant pagarbos verto identiteto. Norėjau su futbolo bendruomene pasidalinti mintimis apie Lietuvos futbolo iššūkius ir pateikti pasiūlymus.

Bučiau kėlęs šiuos klausimus: Koks Lietuvos futbolo identitetas? Kokia mūsų žaidimo filosofija, žaidimo braižas? Koks tipiškas lietuvis futbolininkas? Koks Lietuvos nacionalinės rinktinės (jaunimo rinktinių) žaidimo identitetas? Ar kyla abejonių pagalvojus apie identitetą „FC Barcelona“, legendinį „Žalgirį“, Islandijos, Farerų ar Brazilijos rinktines. Koks yra LFF ir Lietuvos futbolo valdymo identitetas?

Džiaugiuosi, kad futbolas tapo populiariausia ir masiškiausia sporto šaka Lietuvoje. Matome nemažai futbolo organizacijų, kurios dirba teisingai su vaikais ir jaunimu. Bendradarbiavimas su LFF Techniniu departamentu gerėja. Deja, bet pastaruosius 30 metų futbole kilo aibė skandalų, vyko nuolatiniai pokyčiai visų rinktinių trenerių pozicijose, nebuvo tęstinumo, klubai turėjo ribotas galimybes sudaryti sąlygas trenerių edukacijai.

Ar siekiame, kad trenerio darbas taptų prestižinis, gerai atlygintinas? Ar siekiame, kad treneris turėtų galimybę dirbti su viena komanda ir taip užtikrintų kokybę? Pripažinkime, bendravimas ir bendradarbiavimas valstybiniu lygiu nevyksta. Neapgaudinėkime savęs, klubai per apskričių futbolo federacijas ar kitas asociacijas nėra visavertiškai atstovaujami priimant strateginius sprendimus.

Kodėl „Utenos Utenis“ ar jį atstovaujantis Aurelijus Skarbalius turėtų turėti teisę išsakyti savo nuomonę, dalyvauti realiose diskusijose prieš priimant vienokius ar kitokius sprendimus ar svarstant naujų LFF įstatų pasiūlymus? Todėl, kad mes suvokiame realią klubo kasdienybę, klube dirba žmonės, savo srities ekspertai, kuriems iš visos dūšios rūpi, kad Lietuvos futbolas turėtų savo identitetą.

Esu „Capelli Sport“ futbolo tvaraus modelio organizacijos techninis direktorius Europoje, deleguotas į „Utenos Utenis“ valdybą ir išrinktas valdybos pirmininku. „Utenos Utenis“ yra „Capelli Sport“ futbolo piramidės narys. „Capelli Sport“ kompanija artimiausius penkerius metus kasmet į jaunimo futbolą įsipareigojo investuoti po 150 000 eurų. Utenos rajono savivaldybė klubo akademijai kasmet skiria beveik po 300 000 eurų ir dar 1 200 000 eurų investuoja į pilnų matmenų aikštę prie Krašuonos progimnazijos. Drįsčiau teigti, kad „Utenos Utenis“ pirmasis Lietuvoje pilnu etatu įdarbino skautą, kuris stebi futbolo talentus. „Utenos Utenis“ pradėjo „Capelli Sport Talents LT“ programą, kuri skirta U13-U14 talentingiausiems vaikams. Šioje programoje ypatingą dėmesį skiriame mažiems klubams ir akademijoms, suteikiame galimybę neatlygintinai naudotis treniravimo programa.

Mažesni klubai turi galimybę savo geriausius vaikus siųsti į bendras stovyklas ir turnyrus. Utenos apskrityje su mažaisiais miesteliais pradėjome U7-U12 talentų programą. Joje dalyvaujančių klubų vaikai nemokamai kelis kartus per savaitę gali treniruotis klubo treniruotėse. Tėvai veža vaikus iš Visagino, Molėtų, Anykščių ir patiria nuolatines išlaidas. Utenos apskrities futbolo federacijos vadovams siūlėme kartu ieškoti galimybių kaip padengti kelionės išlaidas talentingiausiems apskrities vaikams, nes gera treniruočių aplinka lemia spartesnį tobulėjimą. Sprendimų nesulaukėme.

Sekmadienį dar kartą buvo pristatytas Klubų memorandumas. Mūsų niekas neklausė nuomonės, nors klubo akademija sertifikuota trimis žvaigždutėmis, vyrų komanda žaidžia antroje lygoje, pirmoje lygoje žaidžiančios klubo merginos atstovauja moterų ir mergaičių rinktinėms, o klubo metinis biudžetas artėja prie 700 000 eurų. Klubas kartu su futbolo akademijos veikla ir vykdomais Sporto rėmimo fondo projektais kiekvieną savaitę į treniruotes įtraukia virš 1000 vaikų. Klubo dalininkai šiemet sutarė, kad artimiausius penkerius metus didžiausią dėmesį skirs talentingų vaikų ugdymui ir talentų paieškai.

Tai ar „Utenos Utenis“ ir kitas panašus klubas vertas turėti savo balsą kuriant Lietuvos futbolo ateitį, dalyvauti diskusijose ir būti išgirstas?

Buvau futbolininkas, dabar esu techninis direktorius, „Capelli Sport“ futbolo tvaraus modelio kūrėjas ir strategas, tobulėjimo proceso prižiūrėtojas, trenerių vadovas, žinantis visus niuansus ir jų sunkią, bet labai įdomią kasdienybę. Tačiau širdyje buvau ir esu treneris. Man labai rūpi kaip mes sudarysime geresnę terpę Lietuvos treneriams teisingai dirbi ir tobulėti. Tai yra viena svarbiausiu sričių investavimui jei norime pasiekti aukštesnį vaikų ir jaunimo ugdymo lygį.

Noriu pabrėžti, nesiekiu jokiu postų LFF, bet norėjau, noriu ir norėsiu prisidėti prie futbolininkų ugdymo terpės gerinimo Lietuvoje. Šį sprendimą priėmiau 2013 metais, jį vykdau ir vykdysiu toliau. Noriu pasidžiaugti, kad per tuos metus daug kas pagerėjo Lietuvos futbole. Nėra viskas tik juoda ar balta. Pateiksiu niuansus, kurie mano nuomone yra svarbūs įvertinant realią Lietuvos futbolo situaciją ir galimybes, kurios leistų žengti stiprius žingsnius ilgalaikėje perspektyvoje.

Nuo 2015 metų prisidedu kuriant alternatyvas Lietuvos futbole ne tik kritikuodamas, bet ir inicijuodamas veiklas – alternatyvas stagnacijai ir futbolo blogiui:

Surengėme 14 seminarų;
Pasiūlėme Auri-Dohm metodiką ir U6-U19 ugdymo periodizaciją lietuvių kalba;
Sukūrėme sporto organizacijų ugdymo procesų valdymo platformą stats4sport lietuvių kalba
Konsultuojame klubus;
Pirmieji inicijavome vaikų futbolo treniruočių ir rungtynių filmavimą. Iš „Utenos Utenio“ tuomet kai kurie juokėsi, o dabar patys tai daro. Norint tobulėti, reikia išeiti iš komforto zonos.
Pradėjome „Capelli Sport Talents LT“ projektą, kuris skirtas U13-U14 mažųjų miestelių vaikams tobulėti bendrose stovyklose, turnyruose ir stažuotėse HB „Koge“ klube.
„Utenos Utenis“ turi pilnu etatu dirbantį skautą, kuris stebi talentingus berniukus ir mergaites Lietuvoje. Geriausieji turi galimybe stažuotis ir pasitikrinti savo jėgas Danijoje.

Džiugina, kad palyginus su 2015 metais didėja futbolo žinios ugdant vaikus, daugėja talentingų vaikų ir gerų trenerių, tačiau šį svarbi tema išlieka aktualiausia.

Ar Lietuvoje yra siekiamybe tapti futbolo treneriu? Treneriu, kuris dirba pilnu etatu ir dirba tik su vienos amžiaus grupės komanda. Ar matome aistrą trenerių akyse, norą tapti geru, aukštos kvalifikacijos treneriu, kuriam bus tinkamai atlyginta? Matome, bet tokių trenerių nėra daug, nes klubai negali to įgyvendinti dėl finansavimo stokos. Taigi, ką realiai darome, siekdami pakeisti sporto finansavimą? Ką daugiau ar kitaip galėtų daryti LFF, kad padėtų klubams? Tai tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir finansavimo prioritetų klausimas, kurį reikia spręsti kartu.

Lietuvoje infrastruktūra gerėja, bet vis dar reikia didesnio savivaldybių ir valstybės dėmesio vystant pilnų matmenų aikštes. Danijoje yra net 6 464 pilnų matmenų futbolo aikštės.

Registruotų futbolininkų skaičius Lietuvoje auga (Lietuvoje – virš 30 000 iš 2,8 mln. gyventojų, Danijoje – 350 000 iš 5,5 mln. gyventojų), bet siekiamybė turėtų būti gerokai didesnė.

Jaunimo elitinis ugdymas ir konkurencingumas jaunimo elitinėse lygose gerėja, bet dar tikrai toli nuo gerosios praktikos pavyzdžių pasaulyje ir Europoje. Perėjimas iš biudžetinių įstaigų į viešąsias įstaigas ir klubus padidino galimybę valdyti trenerių darbą ir reikalauti kokybės. Labai džiugu, kad LFF vykdo akademijų sertifikavimą, kuris leidžia matyti kas užsiima masiškumu ir/ar komercija, o kas siekia aukšto meistriškumo. Turėtume stipriai prisidėti prie finansavimo klubų, kurie patys investuoja į jaunimo aukšto meistriškumo ugdymą. Pavyzdžiui, LFF galėtų sukurti programa, kuri skatintų klubus samdyti trenerius, dirbančius pilnu etatu ir tik su viena komanda.

Trenerio darbas nėra tik treniruotės. „Capelli Sport“ piramides klubuose pilnu etatu dirbančio jaunimo komandos vyriausio trenerio, dirbančio tik su viena komanda, darbo krūvį sudaro 169 valandos per mėnesį. Arba per savaite apie 42 valandas. Treniruotes ir rungtynes per savaitę užima apie 11 valandų. Visas kitas laikas skiriamas planavimui, analizėms, pokalbiams, susirinkimams, žinių gilinimuisi, bendro modelio tobulinimui ir t.t. Ar daug klubų Lietuvoje gali sau tai leisti? Atsakymas verčia grįžti prie aukšto meistriškumo finansavimo modelio, kuris turėtų tvarų pagrindą. Toks jis bus jei prie šio finansavimo prisidės valstybė, savivaldybės, LFF ir privataus verslo investicijos. Panašios iniciatyvos turi būti LFF prioritetas. Ar LFF geba bendrauti su išvardintomis pusėmis? Nemanau!

Jaunimo integravimas į suaugusiųjų futbolą vis dar yra didžiulis iššūkis Lietuvoje. Kaip padėti jaunuoliui (U17-U19-U21) daug treniruotis ir studijuoti, gauti atlygį ir toliau siekti futbolo meistriškumo. Sekmadienį buvo nuostabus reginys atsinaujinusiame Kauno Dariaus ir Girėno stadione. Ar skaičiavote kiek lietuvių pradėjo rungtynes ir kiek pasirodė po keitimų? 7 iš 22 ir 3 iš 11 keitimų. Tai yra 30 ir mažiau procentų. Tą patį vaizdą matau ir A lygoje.

Stebėjau rungtynes tarp „Džiugo“ ir „Jonavos“, kuriose žaidė tik po keturis lietuvius. „Žalgiris“, kuris nedvejotinai nusipelno pagyrų dėl savo aiškios vizijos ir strategijos viską laimėti Lietuvoje ir žaisti Europos turnyrų grupių etapuose, jei galėtų, išvis žaistų be lietuvių. Bet jei ir toliau bus tokia tendencija, kuo remdamiesi mes tikimės turėti stiprias rinktines? Jaunų žaidėjų ugdymas ir perėjimas į suaugusiųjų futbolą yra didžiausias šių dienų Lietuvos futbolo iššūkis. Problema – buksuojantis bendradarbiavimas su Lietuvos jaunimo ir suaugusiųjų rinktinėmis. Viena didžiausių bėdų yra dažnas trenerių keitimas, bendros strategijos bei žaidimo filosofijos nebuvimas. Tikiuosi, kad pagaliau pavyks išlaikyti tuos pačius specialistus ir šalia jų mokyti ir ruošti kitus lietuvius trenerius.

Taigi, finansavimo netvarumas ir tęstinumo nebuvimas yra didžiausi šių dienų Lietuvos iššūkiai.

Ką galima būtų keisti? Reikalingas stiprus trišalis futbolo techninis bendradarbiavimas:

Vaikų ir jaunimo klubai;
Stipriausių nacionalinių lygų (vyrų ir moterų) klubai;
Jaunimo ir suaugusiųjų rinktinės.

Bendra futbolininkų ugdymo strategija ne tik popieriuje, bet ir realiame gyvenime, bendradarbiavimas su valstybinėmis institucijomis ir savivaldybėmis. Bendras tikslas mums leistų sukurti ilgalaikį strateginį Lietuvos futbolo vystymo modelį.

Dviratis seniai išrastas. Yra pavyzdžių kaip futbolo klube ar šalyje sukuriamas identitetas, žaidimo filosofija ir įgyvendinimo planas.

Madsas Davidsenas (2013 metais buvo „Brondby“ U19 vyr. terneris ir mano treniruotos pagrindinės klubo komandos varžovų skautas) – specialistas, iš kurio aš dabar mokausi, nes jis dirbo tokiuose koncernuose kaip „Manchester City Group“. Jis yra įsteigęs klubų auditavimo ir konsultavimo kompaniją „Optima“, kuri padeda ruošti individualias klubų strategijas. Beje, Madsas dalyvaus 3-ioje futbolo konferencijoje Vilniuje gruodžio 1 dieną. Jis parašė knygą „How hard can it be“ („Kaip tai gali būti sunku“).

Pagrindinė mintis – klubai siekdami rezultato čia ir dabar pamiršta tobulėjimo proceso valdymą pagal savo ilgalaikę susikurtą strategiją (jei tokią turi):

Vizija ir Misija su teisingomis vertybėmis;
Strategija ir struktūra;
Ugdymo metodologija su amžiaus periodizacija;
Kadrų ir žaidėjų atranka;
Individualus ir komandinis ugdymo planas matuojamais KPI’s (pagrindiniai pasirodymų rodikliai);
Pasirenkamas pirmos komandos treneris, kuris turi prisitaikyti prie klubo filosofijos įnešdamas savo patobulinimus, kurie nesikerta su klubo filosofija ir pasirinktu klubo žaidimo modeliu.

Respublik
Pranešimai: 7420
Užsiregistravo: 2015 Bal 02 17:57

Re: Lietuvos Futbolo Forumai

2022 Spa 25 19:05

LFF generalinis sekretorius: mes sutinkame keisti įstatus, bet norime, kad valstybė įsipareigotų investuoti į futbolą
https://www.respublika.lt/lt/naujienos/ ... i-futbola/

Lietuvos futbolo federacijos (LFF) generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius tikina, kad praeitą savaitgalį vykęs Lietuvos futbolo forumas buvo skirtas ne LFF įstatų keitimui aptarti, o įsigilinimui ir galimybei pasisakyti, kokias problemas turi skirtingos sritys Lietuvos futbole. Pasak jo, renginyje dalyvavę Seimo nariai tą galėjo išgirsti, o valstybė, LFF pasikeitus įstatus, atitinkamai turėtų įsipareigoti investuoti į futbolą, jo infrastruktūrą ir klubų skatinimo fondą.

„Ką norėjome išgirsti iš dalyvių ir suteikti jiems galimybę pasisakyti, tai kiekvienas iš skirtingų sričių pradedant moterimis, baigiant salės futbolu, jaunimu ir t.t. pasisakė. Buvo ir keletas Seimo narių, kurie irgi girdėjo, kokios yra probleminės sritis. Čia daugiau buvo renginys skirtas ne tam įstatus keisti ar nekeisti, kaip juos keisti ir t.t., o į tai, ko mums reikia per klubinę, akademinę pusę, per skirtingas sritis, kokios pagalbos mums reikia iš valstybės“, – teigė E. Stankevičius.

Jis aiškino, kad tuo tikslu, jog būtų galima paaiškinti kaip valstybė galėtų prisidėti prie futbolo vystymosi, į renginį buvo pakviestas Sakartvelo futbolo federacijos generalinis sekretorius.

„Tam reikalui buvo pasikviestas Sakartvelo federacijos generalinis sekretorius, kuris pristatė kaip ten valstybė prisideda prie meistriškumo kėlimo per aukščiausią lygą, pirmą lygą ir pan. Būtent panašų paketą mes ruošiame valstybei, kad mes sutinkame keistis įstatus, matome poreikį įsitraukti klubus ir t.t., bet lygiai taip pat norime, jog valstybė atitinkamai įsipareigotų investuoti į futbolą, infrastruktūrą, krepšelį, klubų skatinimo fondą ir t.t.“, – sakė LFF generalinis sekretorius.

E. Stankevičius tikino, kad po renginio su Seimo nariais kalbėtis neteko, tačiau jis pažymėjo, jog LFF pasiruošusi keisti savo įstatus ir tikisi tolimesnio valstybės prisidėjimo prie futbolo kokybės gerinimo šalyje.

„Neteko su jais per daug kalbėtis, nes iš karto po to teko vykti į stadioną, kadangi turėjo atidarymo ceremoniją ir t.t. Minimaliai persimetėme su jais keletą žodžių, kad tikrai mes matome tą, ką ir anksčiau minėjau, poreikį (LFF įstatų keitimo) ir, kad pateiksime savo matymą, pasiūlymą, kaip visa tai toliau galėtų vykti ir kokio prisidėjimo mes norime iš valstybės“, – aiškino jis.

LFF generalinis sekretorius aiškina, kad šiuo metu dėl planuojamo įstatų projekto, lapkričio pirmoje pusėje federacija turi gauti pirminį pasiūlymą iš FIFA ir UEFA, o vėliau, lapkričio pabaigoje, LFF turės galutinį įstatų projektą, kurį teiks Konferencijai.

„Toliau darbas yra darbo grupėje kartu su FIFA ir UEFA. Tikimės, kad pirmoje lapkričio pusėje gausime pirminį pasiūlymą iš FIFA ir UEFA, kaip tie mūsų įstatai galėtų atrodyti, kokius punktus (keisti – ELTA), kaip visas rinkiminis procesas galėtų atrodyti, kaip bus narystės klausimas išspręstas, iš ko Konferencija susidėtų ir t.t. Tada normalu, kad mes apsitarsime viduje su savo Vykdomojo komiteto nariais, visa bendruomene, pasidiskutuosime, kas yra taisytina ir labai tikiu, kad lapkričio pabaigai turėsime paruoštą draft'ą, įstatų projektą, kurį teiksime Konferencijai“, – tvirtino E. Stankevičius.

Primename, kad praeitą sekmadienį Kaune vyko Lietuvos futbolo forumas, kuriame futbolo bendruomenė diskutavo apie galimus pokyčius Lietuvos futbolo federacijos (LFF) įstatuose, taip pat, buvo pristatyta situacija tiek tarptautiniame, tiek klubiniame, tiek moterų futbole. Renginyje dalyvavo Seimo nariai Mykolas Majauskas, Julius Sabatauskas, Artūras Skardžius, Andrius Kupčinskas ir Justinas Urbanavičius. Taip pat, į renginį atvyko UEFA nacionalinių asociacijų direktoriaus pavaduotojas Thierry Favre, Sakartvelo futbolo generalinis sekretorius David Mujiri.

Spalio pradžioje Seimo Biudžeto ir finansų komitete (BFK) vykusiame įstatymo projekto „Dėl Lietuvos futbolo federacijos tiesioginio valdymo“ svarstyme, kuriame taip pat dalyvavo ir UEFA atstovai, nuspręsta atidėti klausimo svarstymą ir Lietuvos futbolo federacijai (LFF) duoti laiko priimti sprendimus, kurių reikalauja parlamentarai.

Tiesioginio LFF valdymo klausimą politikai iškėlė liepos pabaigoje vykusiame jungtiniame Seimo Biudžeto ir finansų komiteto bei Jaunimo ir sporto reikalų komisijos posėdyje, kuriame dalyvavo LFF atstovai.

Seimo narys Laurynas Kasčiūnas tuomet tvirtino, kad politikams prakalbus apie tiesioginį LFF valdymą, jie turi aiškų planą, kaip spręsti suformuotą problemą – LFF uždarumą ir nesąžiningas procedūras, renkant atstovus į Vykdomąjį komitetą (VK).

Rugpjūčio 3 d. LFF gavo jungtinį FIFA ir UEFA atsakymą, kuriame teigiama, jog LFF įstatai, kurie buvo priimti šių metų balandžio 30 d. vykusioje Konferencijoje, atitinka FIFA ir UEFA įstatuose numatytus reikalavimus. Šie įstatai buvo priimti siekiant juos suderinti su pakeistu Sporto įstatymu. UEFA ir FIFA tvirtino, kad LFF įstatai iš esmės atitinka nurodytas gaires bei pasiūlė pagalbą federacijai kuriant darbo grupę, kuri svarstytų galimus pokyčius dėl LFF valdymo gerinimo.

Tarptautinių futbolo organizacijų, kurių narė yra Lietuvos futbolo federacija, vertinimu, tokio įstatymo priėmimas yra FIFA ir UEFA statuto nuostatų pažeidimas, už kurį Lietuvos futbolui gresia tiesioginės pasekmės: nacionalinių rinktinių ir klubų dalyvavimo FIFA ir UEFA organizuojamuose turnyruose suspendavimas, finansinės pagalbos Lietuvos futbolui nutraukimas.

Tačiau, rugsėjo viduryje pranešta, kad LFF Specialioji darbo grupė darbinio posėdžio metu nutarė aukščiausiam LFF valdymo organui – visuotinei narių konferencijai – teikti įstatų pakeitimo projektą.

Vis tik, paskelbus apie planuojamą teikti federacijos įstatų pakeitimo projektą, Seimo nariai išliko griežti – LFF tiesioginio valdymo įstatymo likimas priklauso nuo to, ar jame įrašytos nuostatos bus pilnai įgyvendintos. Seimo narys M. Majauskas tvirtino, kad kompromisiniai LFF sprendimai neatkurs visuomenės pasitikėjimo. Jam pritarė ir L. Kasčiūnas, tikinęs, kad LFF sprendimai nereiškia, jog politikai sėdės sudėję rankas.

Rugsėjo pabaigoje Seimas po pateikimo pritarė, laikinojo įstatymo „Dėl Lietuvos futbolo federacijos tiesioginio valdymo“ projekto įgyvendinimui. Juo, pasak įstatymo iniciatorių, siekiama, kad skaidraus ir demokratiško Lietuvos futbolo federacijos (LFF) valdymo, kuriame nebūtų kriminalinio pasaulio atstovų.

Už įstatymo projektą balsavo 88, prieš 13, susilakė 21 Seimo narys.

Grįžti į