G.Arlauskis: svarbiausia – įsitvirtinti „Rubin“ ekipos pagrindinėje sudėtyje
http://www.football-news.lt" onclick="window.open(this.href);return false;
2010 lapkričio mėn. 22 d. 21:25
Kazanės „Rubin“ klubo vartininkas lietuvis Giedrius Arlauskis, kuris savaitgalį debiutavo Rusijos aukščiausioje lygoje rungtynėse su Sankt Peterburgo „Zenit“ klubu, pasidalino savo mintimis apie Kazanės komandą. Lietuvis pažymėjo, kad Kazanės klube tobulėja ir tikisi kitą sezone laimėti Rusijos čempionatą, pranešama „Rubin“ klubo oficialioje svetainėje.
- Kokios Jūsų emocijos perėjus į „Rubin“ klubą?
- Iš vienos pusės buvau labai laimingas, kad kviečiasi toks solidus klubas. O iš kitos pusės, tai buvo staigmena. Aš mažai žinojau apie Rusiją ir tai mane neramino. Bet visos mano baimės išgaravo man pirmą kartą apsilankius Kazanėje. Mane viskas čia tenkina.
- O kokie įspūdžiai susipažinus su rusišku futbolu?
- Man buvo svarbu, kad tai buvo žingsnis pirmyn ir aš augu kaip profesionalas. Aš įsitikinęs, kad Rusijoje futbolas yra aukšto lygio, vietos žaidėjai yra daug pajėgesni nei rumunai ar lietuviai. Sąlygos mane tenkina – gera treniruočių bazė, aikštės ir gražus miestas.
- O kaip prasidėjo Jūsų futbolininko karjera?
- Būdamas šešerių metų pirmą kartą paliečiau kamuolį, 15–os metų jau saugojau vartus, kadangi pradėjau greitai augti ir pradėjau rimtai galvoti apie savo kaip profesionalo karjerą. Visos vaikiškos svajonės buvo susijusios su futbolu, norėjosi atstovauti garsiam klubui ir ginti Lietuvos rinktinės vartus.
- Jūsų pats laimingiausias sezonas?
- Žinoma, nepamirštamas sezonas buvo „Unirea“ klube, kuomet komanda laimėjo Rumunijos čempionatą. Paskutinėse rungtynėse mes laimėjome 2:1 ir sausakimšas 25 tūkst. žiūrovų stadionas „atsistojo ant ausų“, sirgaliai šventė visą naktį. Aš buvau laimingas. Bet dar maloniau buvo, kad po šio sezono mes rungtyniavome UEFA Čempionų lygoje. O šis turnyras – tikra šventė mažoms valstybėms, tokioms kaip Rumunija ar Lietuva.
- Kas dar Jums įsiminė per Jūsų karjerą?
- Pamenu, kai patyriau nemalonią traumą ir man teko rungtyniauti su šalmu, kaip Petrui Cechui. Buvo nepatogu ir neįprasta. Du susitikimus man teko rungtyniauti su tokiu šalmu.
- Ar turite svajonių?
- Svajonės – tai greičiausiai yra tai, kas neišsipildo. Jeigu kalbėti apie planus, tai norėtųsi kitame sezone grąžinti čempionų titulą Kazanės klubui. Yra toks tikslas ir didelis noras. Bet svarbiausia – įsitvirtinti „Rubin“ ekipos pagrindinėje sudėtyje ir iš tiesų padėti komandai.
- Ką galite pasakyti apie Kazanės klubo aistruolius?
- Čia jie ramesni nei Rumunijoje. Rusija – didelė šalis su didelėmis galimybėmis. Čia išvystytos visos sporto šakos. Sirgaliai yra išlepinti ir gali rinktis tarp įvairių sporto šakų, arenų ar komandų. Rumunijoje yra tik futbolas. Visi gyventojai domisi vietos žaidėjais, vaikšto į stadionus. Gatvėje tave gali sustabdyti klubo sirgalius ir pradėti klausinėti apie tavo šeimą, apie sveikatą, apie reikalus. Šiuo atžvilgiu jie nekompleksuoti. Jų sirgaliai labai aistringi. Rusijoje gi, nesėkmingos rungtynės komandai, ir tai gali atsiliepti sirgalių nuotaikoms bei stadiono lankomumui.