Vokietijos futbolo genijaus klausęs lietuvis: apie ryškią Kloppo šypseną, pratybas miške ir neįtikėtiną sezono finišą
https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10 ... ono-finisa
Vokietis Jurgenas Kloppas šiuo metu neabejotinai yra vienas geriausių, jei ne pats geriausias, futbolo treneris pasaulyje. Jo treniruojama komanda „Liverpool“ pernai laimėjo Čempionų lygą, o šiemet, kol buvo sustabdytas sezonas, septynmyliais žingsniais keliavo iki „Premier“ lygos titulo. Tačiau mažai kam žinomas faktas, kad šio Vokietijos futbolo genijaus komandoje praeityje yra žaidęs ir lietuvis.
2001-ųjų vasario pabaigoje iš antroje bundeslygoje rungtyniaujančios „Mainz“ komandos trenerio posto nusprendžiama atleisti tuomet komandai vadovavusį Eckhardą Krautzuną, o jį jo vietą paskiriamas ką tik žaidėjo karjerą baigęs ir tuomet rezultatyviausiu visų laikų komandos futbolininku buvęs 33-ejų Jurgenas Kloppas.
Šis komandą ištraukia iš kone beviltiškos situacijos – jo vadovaujami „Mainz“ futbolininkai laimi šešerias iš septynerių rungtynių, užimta 14 vieta stebuklingai išsigelbėja nuo iškritimo į trečiąjį šalies divizioną ir pradeda puoselėti planus kitam sezonui. Jis susiklosto žymiai sėkmingiau – čia komanda užima ketvirtąją vietą ir jai pritrūksta vos vieno taškelio, kad būtų iškovotas kelialapis į aukščiausią šalies lygą.
Komanda, kuriai tas 2001–2002 m. sezonas antrajame Vokietijos divizione susiklostė puikiai, buvo „Hannover 96“. Hanoverio futbolininkai gana užtikrintai laimėjo čempionatą ir užsitarnavo galimybę kilti į aukštesnę lygą.
Čempioniškos komandos dalimi buvo ir Igoris Morinas – ilgametis Lietuvos rinktinės futbolininkas, kuriam aukščiausioje lygoje vietos Hanoverio klube numatyta nebuvo. Tačiau tada atėjo pasiūlymas prisijungti prie komandos, kuriai, kaip paaiškėjo po kelerių metų, vadovavo vienas perspektyviausių ir geriausių šalies ir Europos trenerių.
„Tą vasarą baigėsi mano sutartis su Hanoverio klubu ir valdžia bei treneris nusprendė su manimi jos nepratęsti. Komanda su manimi atsisveikino, iš karto sulaukiau kelių klubų pasiūlymų, o vienas jų buvo iš J. Kloppo. Tada jis jau buvo „Mainz“ vyriausiuoju treneriu. Nuvažiavau, susitarėme ir sukirtome dėl dvejų metų sutarties“, – apie atvykimą į naują komandą LRT.lt pasakojo I. Morinas.
„Tas pirmas mano pokalbis buvo ne tik su juo, bet ir su valdžia, su direktoriumi, ir trise greitai sudėjome taškus. Man buvo įdomu, pasiūlymas tenkino, buvo jaunas ir ambicingas treneris, gero lygio komanda. Jis (J. Kloppas – LRT.lt) tada jau rodė rezultatus ir visi kalbėjo, kad jis gali tapti tikrai labai aukšto lygio treneriu. Treniruočių procesas buvo tikrai įdomus, buvo surinkti gero lygio žaidėjai, iš valdžios pusės sudarytos visos sąlygos, kad komanda ir treneriai tobulėtų, buvo atnaujintas ir stadionas“, – apie pirmąjį įspūdį pamačius naują strategą kalbėjo I. Morinas.
I. Morinas tą vasarą komandoje nebuvo vienintelis naujokas – ekipą tarpsezoniu iš kitų klubų ir jaunimo komandos papildė ne vienas futbolininkas, o I. Morinas išskyrė vieną pavardę, žinomą ir Lietuvos futbolo sirgaliams.
„J. Kloppas tada pakeitė beveik pusę komandos, su manimi atėjo gal 7–8 nauji žaidėjai, atėjo iš antros komandos, tarp jų – ir Andrejus Voroninas, gerai užsirekomendavęs antroje komandoje. Ambicijos gal ir nebuvo griežtai patekti į aukščiausią lygą, bet tikslai buvo užimti kuo aukštesnę vietą turnyro lentelėje“, – pasakojo I. Morinas.
Pašnekovo teigimu, jau tada buvo galima pastebėti esmines J. Kloppo propaguojamo žaidimo tendencijas, kurių nemaža dalis išliko ir iki šių dienų. Kaip sakė I. Morinas – prisitaikyti prie trenerio norimo vaidmens teko ir jam.
„Galima pažymėti, kad jau tais laikais jis labai akcentavo spaudimą varžovų pusėje, vadinamojoje trečioje zonoje. Reikalaudavo maksimalaus atsidavimo, taip pat šiek tiek pakeitė ir žaidimo taktiką – tada pradėjome žaisti su trimis puolėjais, o kraštinis puolėjas, kur aš ir žaisdavau, turėjo atlikti gynybines funkcijas. Turėdavau grįžti iki savo baudos aikštelės ir po to vėl greitai judėti į priekį, padėti mūsų vienam puolėjui“, – pasakojo dabartinis „Baltijos futbolo akademijos“ treneris.
Tiesa, komanda tada tarpusavio ryšius ir santykius gerino ne tik aikštėje treniruočių ar rungtynių metu. I. Morinas papasakojo, kaip, dar ruošiantis sezonui, J. Kloppas komandą pasiėmė į kelių dienų ir naktų nuotykį miške.
„Asmeniškai su juo, aišku, kavos ar alaus negėrėme, bet buvo toks atvejis. Komandoje buvo nemažai naujų žaidėjų, nuvažiavome į didelį Vokietijos mišką, ten be treniruočių, be kamuolio, be futbolo praleidome tris ar keturias naktis – vyko tam tikras komandos formavimas, neformalioje aplinkoje bendravome, susipažinome ir gerinome ryšius tarp komandos senbuvių ir naujokų. Važinėjome su dviračiais, eidavome dešimtis kilometrų miškais. Gyvenome dviejų aukštų mediniame name, patys gaminome, patys tvarkėme tą namą ir iš tiesų buvo smagu. Tik vėliau supranti, kad tai buvo padaryta norint suburti visus į vieną kolektyvą, vieną komandą. Tokie dalykai įkerta tau į galvą ir lieka visam gyvenimui ir tada supranti, kad tai yra puikiausias pavyzdys, kaip po to galima rodyti gerą rezultatą ir aikštėje“, – komandos branduolio ryšį LRT.lt tame sezone akcentavo pašnekovas.
Kaip sakė I. Morinas, vizitine vokiečio kortele tapusi plati jo šypsena ryškiai buvo matoma jau tada.
„Taip, jau tada buvo ta šypsenėlė (šypteli). Iš pradžių galbūt kažkiek labiau norėjosi to rimtumo, bet su laiku buvo aišku, kad tas žmogus labai mėgaujasi tuo, ką daro. Jis ir treniruotėje galėjo šypsotis, po to linksmai bendrauti ir su tavimi, ir su žiniasklaida, nesvarbu, tu laimi ar praloši. Manau, kad tai ir yra puikiausia savybė – neprarasti humoro jausmo bendravime. Jau tada jis galėjo mesti vieną kitą juoką, bet buvo momentų, kai buvo geriau neatsidurti jo kelyje. Tą patį dabar galima matyti ir per televiziją – kada leidžia sau šypsotis, o kada siekia iš žaidėjų išsireikalauti maksimalių pastangų. Jau tada matėsi ta jo charizma, tikrai buvo malonu su juo bendrauti ir dirbti kartu“, – pasakojo buvęs Lietuvos rinktinės futbolininkas.
Kaip pasakojo I. Morinas, dabartiniame „Liverpool“ žaidime jis įžvelgia nemažai aspektų, prie kurių ir jam pačiam teko dirbti prieš 17 metų „Mainz“ klube.
„Akcentavome, kad turi būti greita reakcija, greitas kamuolio atėmimas, greitas išėjimas į ataką, darydavome nemažai taktinių treniruočių. Jis ir pats tame procese dalyvaudavo, nes dar neseniai buvo baigęs karjerą. Tie paaiškinimai buvo daromi ir tam skyrėme pakankamai daug dėmesio. Jis nuolat sakė, kad daug ir greitai bėgioti dar nereiškia, kad viską darai teisingai ir efektyviai. Jau tada buvo aišku, kad tame žaidimo stiliuje svarbu mobilumas, kompaktiškumas, spaudimas – tai buvo jo prioritetai“, – mintimis dalijosi I. Morinas.
Jis teigė, jog J. Kloppo metodai ir braižas išliko panašus, tačiau dabar jam įgyvendinti tikslus aikštėje padeda ir geresnės kokybės žaidėjai – tai pripažįsta ir pats lietuvis.
„Pasikeitimų, aišku, yra. Bet jau karjeros pradžioje buvo matyti, kad jis kažko konkrečiai nori iš kiekvieno žaidėjo ar visos komandos. Tie dalykai dabar matosi žiauriai, matosi labai gerai. Yra tas pats spaudimas, tas pats greitas grįžimas atgal, greitas kamuolio perėmimas ir vėl išėjimas į ataką. Labai gerai naudoja kontratakas kamuolį perėmus savoje aikštės pusėje. Be abejo, pagerėjo ir žaidėjų kokybė – dabar turi tikrai geresnius žaidėjus. Kai turi gerus žaidėjus – gali savo prioritetus ir požiūrį įnešti į aikštę, kas jam dabar puikiai ir sekasi. Su tokia charizma, su tokiu bendravimu galima tik mėgautis tuo žaidimu, kurį rodo „Liverpool“, – maloniais įspūdžiais dalijosi I. Morinas.
Tas sezonas „Mainz“ komandai klostėsi gana sėkmingai ir ilgą laiką atrodė, kad komanda užims reikalingą trečią vietą ir pakils į aukščiausią šalies lygą. Tačiau viskas J. Kloppo kariaunai susiklostė neįtikėtinai dramatiškai ir liūdnai.
Prieš paskutinį turą tiek „Mainz“, tiek ir Frankfurto „Eintracht“ vienuolikės turėjo po lygiai taškų, tačiau Frankfurto komanda, turėjusi vienu įvarčiu geresnį santykį, turą pasitiko trečioje vietoje.
„Mainz“ ekipos užduotis buvo paprasta – paskutinėse sezono rungtynėse iškovoti pergalę didesniu skirtumu, nei tai prieš savo varžovus padarys Frankfurto futbolininkai. Tokiu atveju komandos turėtų po lygiai taškų, tačiau kiti rodikliai būtų lėmę būtent „Mainz“ ekipos sėkmę ir kilimą aukštyn.
J. Kloppo komanda savo užduotį atliko – išvykoje 4:1 sudorojo Braunšveigo „Eintracht“ komandą ir laukė sėkmingų naujienų iš kito stadiono. Labai ilgą laiką atrodė, kad tų naujienų sulaukti pavyks – Frankfurto komanda paskutinėmis savo rungtynių minutėmis tik 4:3 pirmavo prieš Roitlingeno SSV futbolininkus, o toks scenarijus „Mainz“ vienuolikei buvo tinkamas.
Tačiau viskas pasikeitė per pridėtą antrojo kėlinio laiką – per šešias pridėtas minutes „Eintracht“ spėjo pelnyti du reikalingus įvarčius, laimėjo rungtynes 6:3 ir iškovojo kelialapį aukštyn, taip sudaužydama „Mainz“ sirgalių širdis.
„Važiavo apie keturis tūkstančius žiūrovų iš Mainco per visą Vokietiją ir užpildė beveik pusę stadiono. Per radiją galėjome sekti visą tą informaciją. Nors pats tose rungtynėse nedalyvavau, bet buvau stadione, visi 30 žaidėjų suvažiavome ir tikėjomės, kad viskas bus gerai, bet įvyko taip, kaip įvyko. Visi jau laukėme stadione, laukėme aikštėje, bet Frankfurtas tada įmušė du įvarčius per pridėtą laiką… Aštuonios valandos kelyje atgal, buvo visiems šokas. Toks futbolas, toks žaidimas. Negalėjome suvokti, kad futbole taip gali būti, bet nieko nepadarysi, sportas toks ir viskas buvo permesta į kitą sezoną“, – atsiminė I. Morinas.
Kitame sezone bandymas buvo sėkmingas – po dviejų iš eilės sezonų, baigtų ketvirtoje vietoje, Mainco futbolininkai pagaliau iškovojo trečią vietą ir pakilo į pirmąją bundeslygą.
Pačiam I. Morinui tas 2002–2003-ųjų sezonas klostėsi permainingai – visuose turnyruose jis sužaidė 17 rungtynių ir pelnė vieną įvartį.
Atsimindamas tą laiką pašnekovas vertina jį dvejopai: viena vertus, vyravusi sveika konkurencija skatino žaidėjus stengtis dar labiau, tačiau patį futbolininką iš ritmo neretai išmušdavo traumos, vėliau neleidusios pasiekti stabilios formos.
„Tada atrodė, kad po Hanoverio esu gavęs mažiau žaidybinės praktikos. Lygis ten buvo pakankamai aukštas ir kiekvienoje pozicijoje treneriai turėjo po 2–3 žaidėjus, buvo tikrai nemaža konkurencija. Turėjau ir keletą traumų, kurios tiesiog išmušdavo iš vėžių, o tada grįžti į pagrindinę sudėtį yra itin sunku, ypač tada, kai komanda rodo gerą žaidimą ir demonstruoja rezultatus. Tai vertinti galima paprastai – buvo galima geriau, bet visada yra momentų, kuriems negali turėti įtakos: traumos, kiti niuansai“, – pasakojo buvęs futbolininkas.
Kaip bebūtų, I. Morinas tikina vertinęs patirtį, gautą Maince ir džiaugėsi gauta galimybe.
„Principai buvo tokie, kad nesvarbu, gynėjas esi ar puolėjas, visada turi būti susikoncentravęs šimtu procentų bet kada perimti kamuolį ir greitai sureaguoti bei pereiti į ataką – to jis labiausiai reikalavo iš mūsų. Strategas, kuris galvodavo apie greitą futbolą. Visiems reikalingi įvarčiai, bus įvarčiai – bus ir pergalės. Man džiugu, kad kažkada žaidžiau pas tą trenerį ir mačiau, kaip gali žaisti jo komandos“, – užbaigė I. Morinas.