Respublik
Pranešimai: 8573
Užsiregistravo: 2015 Bal 02 17:57

Re: Interviu

2020 Geg 30 12:53

Nežaisti gali tik turtingi
https://www.respublika.lt/lt/naujienos/ ... _turtingi/

Lietuvos futbolininkai jau rytoj sugrįš į stadionus ir pratęs A lygos čempionatą. Profesionalių futbolininkų asociacijos prezidentas Arūnas Klimavičius teigia, kad žaidėjai pritarė pirmenybių atnaujinimui, nes nori prarasti kuo mažesnę atlyginimų dalį. Lietuva - ne Anglija, kur futbolininkai uždirba milijonus ir gali sau leisti ožiuotis, kai yra kviečiami į darbo vietą. Dalis A lygos klubų dar nesusitarė su žaidėjais dėl algų, bet, pasak A.Klimavičiaus, kalbėti apie konfliktus ar teismus dar anksti.

Anbo
Pranešimai: 9593
Užsiregistravo: 2010 Vas 12 19:59
Palaikoma komanda: Žalgiris

Re: Interviu

2020 Bir 10 18:29

Įdomus video interviu su Benjaminu Zelkevičiumi :) Ypač daug kalbama apie laikotarpį, kai Lietuva išėjo iš SSRS, o Žalgiris - iš SSRS čempionato

Svarbi citata:
Mes 30 metų iššvaistėm dykai, galėjom sukurti naujas tradicijas, paruošti žaidėjus, sukurti stiprią futbolo bazę miestuose, regionuose. Mes nieko to nepadarėm. Čia drąsiai galime kaltinti federaciją, nes iš jų turi būti vadovavimas, jie turi spręsti kardinalinius klausimus, spręsti strategiją.
Sportinė forma. Legendinis Zelkevičius: atvykę draugai sakydavo – Benai, čia Brazilija, niekur kitur to nėra
https://www.delfi.lt/video/laidos/sport ... d=84488903

Respublik
Pranešimai: 8573
Užsiregistravo: 2015 Bal 02 17:57

Re: Interviu

2020 Lie 02 23:42

Kas ir kodėl skandina futbolą Lietuvoje?
https://youtu.be/PveUBMIpciE


Respublik
Pranešimai: 8573
Užsiregistravo: 2015 Bal 02 17:57

Re: Interviu

2020 Lie 03 01:31

PVS #91 NERIJUS KESMINAS (Žanro krizė)
https://youtu.be/2ghfdwe5gLU


Respublik
Pranešimai: 8573
Užsiregistravo: 2015 Bal 02 17:57

Re: Interviu

2020 Lie 03 10:13

Vokietijos futbolo genijaus klausęs lietuvis: apie ryškią Kloppo šypseną, pratybas miške ir neįtikėtiną sezono finišą
https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10 ... ono-finisa

Vokietis Jurgenas Kloppas šiuo metu neabejotinai yra vienas geriausių, jei ne pats geriausias, futbolo treneris pasaulyje. Jo treniruojama komanda „Liverpool“ pernai laimėjo Čempionų lygą, o šiemet, kol buvo sustabdytas sezonas, septynmyliais žingsniais keliavo iki „Premier“ lygos titulo. Tačiau mažai kam žinomas faktas, kad šio Vokietijos futbolo genijaus komandoje praeityje yra žaidęs ir lietuvis.

2001-ųjų vasario pabaigoje iš antroje bundeslygoje rungtyniaujančios „Mainz“ komandos trenerio posto nusprendžiama atleisti tuomet komandai vadovavusį Eckhardą Krautzuną, o jį jo vietą paskiriamas ką tik žaidėjo karjerą baigęs ir tuomet rezultatyviausiu visų laikų komandos futbolininku buvęs 33-ejų Jurgenas Kloppas.

Šis komandą ištraukia iš kone beviltiškos situacijos – jo vadovaujami „Mainz“ futbolininkai laimi šešerias iš septynerių rungtynių, užimta 14 vieta stebuklingai išsigelbėja nuo iškritimo į trečiąjį šalies divizioną ir pradeda puoselėti planus kitam sezonui. Jis susiklosto žymiai sėkmingiau – čia komanda užima ketvirtąją vietą ir jai pritrūksta vos vieno taškelio, kad būtų iškovotas kelialapis į aukščiausią šalies lygą.

Komanda, kuriai tas 2001–2002 m. sezonas antrajame Vokietijos divizione susiklostė puikiai, buvo „Hannover 96“. Hanoverio futbolininkai gana užtikrintai laimėjo čempionatą ir užsitarnavo galimybę kilti į aukštesnę lygą.

Čempioniškos komandos dalimi buvo ir Igoris Morinas – ilgametis Lietuvos rinktinės futbolininkas, kuriam aukščiausioje lygoje vietos Hanoverio klube numatyta nebuvo. Tačiau tada atėjo pasiūlymas prisijungti prie komandos, kuriai, kaip paaiškėjo po kelerių metų, vadovavo vienas perspektyviausių ir geriausių šalies ir Europos trenerių.

„Tą vasarą baigėsi mano sutartis su Hanoverio klubu ir valdžia bei treneris nusprendė su manimi jos nepratęsti. Komanda su manimi atsisveikino, iš karto sulaukiau kelių klubų pasiūlymų, o vienas jų buvo iš J. Kloppo. Tada jis jau buvo „Mainz“ vyriausiuoju treneriu. Nuvažiavau, susitarėme ir sukirtome dėl dvejų metų sutarties“, – apie atvykimą į naują komandą LRT.lt pasakojo I. Morinas.

„Tas pirmas mano pokalbis buvo ne tik su juo, bet ir su valdžia, su direktoriumi, ir trise greitai sudėjome taškus. Man buvo įdomu, pasiūlymas tenkino, buvo jaunas ir ambicingas treneris, gero lygio komanda. Jis (J. Kloppas – LRT.lt) tada jau rodė rezultatus ir visi kalbėjo, kad jis gali tapti tikrai labai aukšto lygio treneriu. Treniruočių procesas buvo tikrai įdomus, buvo surinkti gero lygio žaidėjai, iš valdžios pusės sudarytos visos sąlygos, kad komanda ir treneriai tobulėtų, buvo atnaujintas ir stadionas“, – apie pirmąjį įspūdį pamačius naują strategą kalbėjo I. Morinas.

I. Morinas tą vasarą komandoje nebuvo vienintelis naujokas – ekipą tarpsezoniu iš kitų klubų ir jaunimo komandos papildė ne vienas futbolininkas, o I. Morinas išskyrė vieną pavardę, žinomą ir Lietuvos futbolo sirgaliams.

„J. Kloppas tada pakeitė beveik pusę komandos, su manimi atėjo gal 7–8 nauji žaidėjai, atėjo iš antros komandos, tarp jų – ir Andrejus Voroninas, gerai užsirekomendavęs antroje komandoje. Ambicijos gal ir nebuvo griežtai patekti į aukščiausią lygą, bet tikslai buvo užimti kuo aukštesnę vietą turnyro lentelėje“, – pasakojo I. Morinas.

Pašnekovo teigimu, jau tada buvo galima pastebėti esmines J. Kloppo propaguojamo žaidimo tendencijas, kurių nemaža dalis išliko ir iki šių dienų. Kaip sakė I. Morinas – prisitaikyti prie trenerio norimo vaidmens teko ir jam.

„Galima pažymėti, kad jau tais laikais jis labai akcentavo spaudimą varžovų pusėje, vadinamojoje trečioje zonoje. Reikalaudavo maksimalaus atsidavimo, taip pat šiek tiek pakeitė ir žaidimo taktiką – tada pradėjome žaisti su trimis puolėjais, o kraštinis puolėjas, kur aš ir žaisdavau, turėjo atlikti gynybines funkcijas. Turėdavau grįžti iki savo baudos aikštelės ir po to vėl greitai judėti į priekį, padėti mūsų vienam puolėjui“, – pasakojo dabartinis „Baltijos futbolo akademijos“ treneris.

Tiesa, komanda tada tarpusavio ryšius ir santykius gerino ne tik aikštėje treniruočių ar rungtynių metu. I. Morinas papasakojo, kaip, dar ruošiantis sezonui, J. Kloppas komandą pasiėmė į kelių dienų ir naktų nuotykį miške.

„Asmeniškai su juo, aišku, kavos ar alaus negėrėme, bet buvo toks atvejis. Komandoje buvo nemažai naujų žaidėjų, nuvažiavome į didelį Vokietijos mišką, ten be treniruočių, be kamuolio, be futbolo praleidome tris ar keturias naktis – vyko tam tikras komandos formavimas, neformalioje aplinkoje bendravome, susipažinome ir gerinome ryšius tarp komandos senbuvių ir naujokų. Važinėjome su dviračiais, eidavome dešimtis kilometrų miškais. Gyvenome dviejų aukštų mediniame name, patys gaminome, patys tvarkėme tą namą ir iš tiesų buvo smagu. Tik vėliau supranti, kad tai buvo padaryta norint suburti visus į vieną kolektyvą, vieną komandą. Tokie dalykai įkerta tau į galvą ir lieka visam gyvenimui ir tada supranti, kad tai yra puikiausias pavyzdys, kaip po to galima rodyti gerą rezultatą ir aikštėje“, – komandos branduolio ryšį LRT.lt tame sezone akcentavo pašnekovas.

Kaip sakė I. Morinas, vizitine vokiečio kortele tapusi plati jo šypsena ryškiai buvo matoma jau tada.

„Taip, jau tada buvo ta šypsenėlė (šypteli). Iš pradžių galbūt kažkiek labiau norėjosi to rimtumo, bet su laiku buvo aišku, kad tas žmogus labai mėgaujasi tuo, ką daro. Jis ir treniruotėje galėjo šypsotis, po to linksmai bendrauti ir su tavimi, ir su žiniasklaida, nesvarbu, tu laimi ar praloši. Manau, kad tai ir yra puikiausia savybė – neprarasti humoro jausmo bendravime. Jau tada jis galėjo mesti vieną kitą juoką, bet buvo momentų, kai buvo geriau neatsidurti jo kelyje. Tą patį dabar galima matyti ir per televiziją – kada leidžia sau šypsotis, o kada siekia iš žaidėjų išsireikalauti maksimalių pastangų. Jau tada matėsi ta jo charizma, tikrai buvo malonu su juo bendrauti ir dirbti kartu“, – pasakojo buvęs Lietuvos rinktinės futbolininkas.

Kaip pasakojo I. Morinas, dabartiniame „Liverpool“ žaidime jis įžvelgia nemažai aspektų, prie kurių ir jam pačiam teko dirbti prieš 17 metų „Mainz“ klube.

„Akcentavome, kad turi būti greita reakcija, greitas kamuolio atėmimas, greitas išėjimas į ataką, darydavome nemažai taktinių treniruočių. Jis ir pats tame procese dalyvaudavo, nes dar neseniai buvo baigęs karjerą. Tie paaiškinimai buvo daromi ir tam skyrėme pakankamai daug dėmesio. Jis nuolat sakė, kad daug ir greitai bėgioti dar nereiškia, kad viską darai teisingai ir efektyviai. Jau tada buvo aišku, kad tame žaidimo stiliuje svarbu mobilumas, kompaktiškumas, spaudimas – tai buvo jo prioritetai“, – mintimis dalijosi I. Morinas.

Jis teigė, jog J. Kloppo metodai ir braižas išliko panašus, tačiau dabar jam įgyvendinti tikslus aikštėje padeda ir geresnės kokybės žaidėjai – tai pripažįsta ir pats lietuvis.

„Pasikeitimų, aišku, yra. Bet jau karjeros pradžioje buvo matyti, kad jis kažko konkrečiai nori iš kiekvieno žaidėjo ar visos komandos. Tie dalykai dabar matosi žiauriai, matosi labai gerai. Yra tas pats spaudimas, tas pats greitas grįžimas atgal, greitas kamuolio perėmimas ir vėl išėjimas į ataką. Labai gerai naudoja kontratakas kamuolį perėmus savoje aikštės pusėje. Be abejo, pagerėjo ir žaidėjų kokybė – dabar turi tikrai geresnius žaidėjus. Kai turi gerus žaidėjus – gali savo prioritetus ir požiūrį įnešti į aikštę, kas jam dabar puikiai ir sekasi. Su tokia charizma, su tokiu bendravimu galima tik mėgautis tuo žaidimu, kurį rodo „Liverpool“, – maloniais įspūdžiais dalijosi I. Morinas.

Tas sezonas „Mainz“ komandai klostėsi gana sėkmingai ir ilgą laiką atrodė, kad komanda užims reikalingą trečią vietą ir pakils į aukščiausią šalies lygą. Tačiau viskas J. Kloppo kariaunai susiklostė neįtikėtinai dramatiškai ir liūdnai.

Prieš paskutinį turą tiek „Mainz“, tiek ir Frankfurto „Eintracht“ vienuolikės turėjo po lygiai taškų, tačiau Frankfurto komanda, turėjusi vienu įvarčiu geresnį santykį, turą pasitiko trečioje vietoje.

„Mainz“ ekipos užduotis buvo paprasta – paskutinėse sezono rungtynėse iškovoti pergalę didesniu skirtumu, nei tai prieš savo varžovus padarys Frankfurto futbolininkai. Tokiu atveju komandos turėtų po lygiai taškų, tačiau kiti rodikliai būtų lėmę būtent „Mainz“ ekipos sėkmę ir kilimą aukštyn.

J. Kloppo komanda savo užduotį atliko – išvykoje 4:1 sudorojo Braunšveigo „Eintracht“ komandą ir laukė sėkmingų naujienų iš kito stadiono. Labai ilgą laiką atrodė, kad tų naujienų sulaukti pavyks – Frankfurto komanda paskutinėmis savo rungtynių minutėmis tik 4:3 pirmavo prieš Roitlingeno SSV futbolininkus, o toks scenarijus „Mainz“ vienuolikei buvo tinkamas.

Tačiau viskas pasikeitė per pridėtą antrojo kėlinio laiką – per šešias pridėtas minutes „Eintracht“ spėjo pelnyti du reikalingus įvarčius, laimėjo rungtynes 6:3 ir iškovojo kelialapį aukštyn, taip sudaužydama „Mainz“ sirgalių širdis.

„Važiavo apie keturis tūkstančius žiūrovų iš Mainco per visą Vokietiją ir užpildė beveik pusę stadiono. Per radiją galėjome sekti visą tą informaciją. Nors pats tose rungtynėse nedalyvavau, bet buvau stadione, visi 30 žaidėjų suvažiavome ir tikėjomės, kad viskas bus gerai, bet įvyko taip, kaip įvyko. Visi jau laukėme stadione, laukėme aikštėje, bet Frankfurtas tada įmušė du įvarčius per pridėtą laiką… Aštuonios valandos kelyje atgal, buvo visiems šokas. Toks futbolas, toks žaidimas. Negalėjome suvokti, kad futbole taip gali būti, bet nieko nepadarysi, sportas toks ir viskas buvo permesta į kitą sezoną“, – atsiminė I. Morinas.

Kitame sezone bandymas buvo sėkmingas – po dviejų iš eilės sezonų, baigtų ketvirtoje vietoje, Mainco futbolininkai pagaliau iškovojo trečią vietą ir pakilo į pirmąją bundeslygą.

Pačiam I. Morinui tas 2002–2003-ųjų sezonas klostėsi permainingai – visuose turnyruose jis sužaidė 17 rungtynių ir pelnė vieną įvartį.

Atsimindamas tą laiką pašnekovas vertina jį dvejopai: viena vertus, vyravusi sveika konkurencija skatino žaidėjus stengtis dar labiau, tačiau patį futbolininką iš ritmo neretai išmušdavo traumos, vėliau neleidusios pasiekti stabilios formos.

„Tada atrodė, kad po Hanoverio esu gavęs mažiau žaidybinės praktikos. Lygis ten buvo pakankamai aukštas ir kiekvienoje pozicijoje treneriai turėjo po 2–3 žaidėjus, buvo tikrai nemaža konkurencija. Turėjau ir keletą traumų, kurios tiesiog išmušdavo iš vėžių, o tada grįžti į pagrindinę sudėtį yra itin sunku, ypač tada, kai komanda rodo gerą žaidimą ir demonstruoja rezultatus. Tai vertinti galima paprastai – buvo galima geriau, bet visada yra momentų, kuriems negali turėti įtakos: traumos, kiti niuansai“, – pasakojo buvęs futbolininkas.

Kaip bebūtų, I. Morinas tikina vertinęs patirtį, gautą Maince ir džiaugėsi gauta galimybe.

„Principai buvo tokie, kad nesvarbu, gynėjas esi ar puolėjas, visada turi būti susikoncentravęs šimtu procentų bet kada perimti kamuolį ir greitai sureaguoti bei pereiti į ataką – to jis labiausiai reikalavo iš mūsų. Strategas, kuris galvodavo apie greitą futbolą. Visiems reikalingi įvarčiai, bus įvarčiai – bus ir pergalės. Man džiugu, kad kažkada žaidžiau pas tą trenerį ir mačiau, kaip gali žaisti jo komandos“, – užbaigė I. Morinas.

Rapolas255
Pranešimai: 80
Užsiregistravo: 2018 Spa 22 21:52
Palaikoma komanda: Polonia Varšuva
Miestas: Varšuva

Re: Interviu

2020 Lie 26 01:37

Interviu su Ernestu Pilypu, kuris dabar žaidžia Šiaulių FA klube.
https://baltyckifutbol.pl/ernestas-pily ... -ji-ateis/

Rapolas255
Pranešimai: 80
Užsiregistravo: 2018 Spa 22 21:52
Palaikoma komanda: Polonia Varšuva
Miestas: Varšuva

Re: Interviu

2020 Rgp 05 13:25

Vilius Labutis (Cabinteely FC, 2. Airijos lyga) apie gyvenimą ir futbolą Airijoje, ir kodėl jis negalėjo atstovauti Lietuvos.
https://baltyckifutbol.pl/vilius-labuti ... a-greitos/

Anbo
Pranešimai: 9593
Užsiregistravo: 2010 Vas 12 19:59
Palaikoma komanda: Žalgiris

Re: Interviu

2020 Rgp 08 18:57

įdomus interviu su neužmušamuoju Luku Kochanausku :)

Kai apie ištvertų operacijų skaičių reikia gerai pagalvoti: Lukas Kochanauskas ir toliau nepaleidžia savo svajonės

https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10 ... o-svajones

Respublik
Pranešimai: 8573
Užsiregistravo: 2015 Bal 02 17:57

Re: Interviu

2020 Rgs 20 22:58

Senesnis

Darius Butkus: „Gyvenimas yra gražus, nes jame yra futbolas“
https://aina.lt/darius-butkus-gyvenimas ... -futbolas/

Darius Butkus – futbolininkas, treneris, organizatorius. Turi UEFA A kategorijos trenerio licenciją. Žaidė Panevėžio „Ekrano“, Klaipėdos „Atlanto“ meistrų komandose, A lygos „Nevėžio“ (Kėdainiai) (1999–2001) bei I lygoje „Vienybės“ (Ukmergė) (2002) komandose. Lietuvos čempionas (1993), du kart vicečempionas (1989, 1990) ir dukart bronzos medalininkas (1994, 1998). Pabaltijo 3 vietos laimėtojas (1990). Žaidė Lietuvos jaunių ir jaunimo rinktinėse. 1987–1989 SSRS jaunių rinktinės (U–15, U–16 ir U–17) atstovas.

Panevėžio apskrities futbolo federacijos prezidentas, Lietuvos futbolo federacijos vykdomojo komiteto narys. Raimundo Sargūno sporto gimnazijos Tarybos narys, futbolo skyriaus vyr. treneris. Šiandien jis dalinasi prisiminimais apie sportininko bei trenerio kelią ir apie būsimų futbolininkų rengimą.

Kada susidomėjote futbolu?
Save su futbolo kamuoliu prisimenu nuo tada, kai pradėjau vaikščioti. Futbolas, tai geros emocijos, draugai… Prisimenu visada su draugais gainiodavom kamuolį, nuo ryto iki sutemų, pamiršdavome net maistą ir poilsį.

Kada atvykote į Panevėžį?
Gimiau 1972 m. lapkričio mėnesį mažame Žemaitijos miestelyje – Kretingoje. Mane 12-ametį į Panevėžio sporto mokyklą-internatą atvežė treneris Arūnas Macius. Džiaugiuosi, nes patekau į talentingų futbolininkų ir trenerio grupę. Atranka vyko iš 500 sportininkų. Mus treniravo jau į anapilį išėjęs, šviesios atminties nusipelnęs Lietuvos treneris Vidmantas Kuncė. Tai buvo savo darbo fanatas, talentingas treneris bei nuostabus žmogus. Jis visiems buvo ir mokytojas, ir tėvas, ir draugas. Pirmiausia mus ugdė būti žmonėmis, o tik po to sportininkais. Mėgstama trenerio frazė: „Futbolas nesukuria charakterio, futbolas atskleidžia charakterį“. Ši trenerio tiesa visam laikui išliko kaip „skiepas“. Penki metai Panevėžio sporto mokykloje-internate buvo nuostabiausi jaunystės, tobulėjimo sporte metai. Jei būtų galima, viską pakartočiau nuo pradžių, nes tai yra sportinių svajonių išsipildymo kalvė.

Tokios mokyklos buvo visos Lietuvos Olimpiečių ir talentingų sportininkų kalvė. Man teko garbė mokytis, gyventi ir sportuoti su labai garbingais žmonėmis ir nusipelniusiais sportininkais – Virginijumi Alekna, Raimundu Rumšu, Raimondu Žutautu, Ieva Klimašauskiene ir aibe kitų gabių, žinomų sportininkų.

Kaip sekėsi žaisti futbolą?
Profesionalaus futbolininko karjerą pradėjau dar mokydamasis mokykloje. Tuo metu keletą mūsų jaunų perspektyvių futbolininkų pakvietė futbolo klubas „Ekranas“. Pagal tuometines aukščiausios lygos futbolo taisykles, klube privalėjo žaisti 2 jauni žaidėjai. Mes buvome sporto mokyklos-internato paruošti sportininkai. Daug pergalių teko iškovoti su „Aukštaitijos“ futbolo meistrų komanda FK „Ekranas“. Būdamas žaidėju nuo pat jaunystės atstovaudavau Lietuvos jaunimo, jaunių ir suaugusių nacionalinei ir olimpinei rinktinei. 1990 m. baigęs mokslus sporto mokykloje-internate pasilikau Panevėžyje ir įstojau į tuometinį KTU Panevėžio fakultetą. Suderinti mokslą su sportu buvo sudėtinga, nusprendžiau mokslus atidėti vėlesniam laikui.

Deja, tolimesnei sportinei karjerai, sutrukdė patirta trauma žaidžiant UEFA čempionų lygos atrankos rungtynes Maltoje prieš „La Valetos“ komandą. Besigydydamas traumą įstojau į Lietuvos kūno kultūros akademiją (LKKA) ir pradėjau dirbti treneriu. 2011 m. įgijau Vilniaus pedagoginio universiteto (VPU) sporto ir sveikatos magistro laipsnį. Štai jau 27 metai trenerio darbas mano yra gyvenimo dalis: kaip oras ar vanduo, su kuriuo atsikeliu ir guluosi…

Kuriais savo auklėtiniais didžiuojatės?
Mano auklėtiniai M. Adamonis, A. Arlauskas, V. Černiauskas, D. Galkevičius, P. Janušauskas, T. Kauneckas, G. Kulbis, S. Stankevičius, V. Slivka ir kiti žaidė žinomuose futbolo klubuose, atstovavo Lietuvos rinktinėms.

Grįžote į sporto gimnaziją kaip treneris?
Labai džiaugiuosi, kad prieš 5 metus pavyko Panevėžyje atgaivinti Sporto mokyklą (Raimundo Sargūno sporto gimnaziją), kurioje vėl gali mokytis, sportuoti ir tobulėti talentingiausi šalies sportininkai. Gimnazijos futbolo treneriai stengiasi įdiegti žinių ir įgūdžių gabiausiems sportininkams iš visos Lietuvos. Futbolo sekcijoje išugdėme daug talentingų sportininkų, kurie žaidė U-16, U-17, U-19 bei olimpinėje rinktinėje ir yra kandidatai į Nacionalinę Lietuvos futbolo rinktinę. Lietuvos futbolo rinktinėse žaidė Vilis Piliukaitis, Valdas Paulauskas, Eimantas Abramavičius, Žygimantas Baguška, Mindaugas Butkus.

Dabar Lietuvos futbolo jaunimo U-17 rinktinę atstovauja Motiejus Slivka, Gustas Žederštreimas, Evaldas Urmonas, Arnas Končius, Armandas Kučys (dabar jau išvykęs į Italijos futbolo akademiją), Vakaris Skibiniauskas, Faustas Steponavičius, Danas Šimkevičius. Taip pat miesto reprezentacinei komandai parengėme žaidėjus, kurie sėkmingai įsilieja į komandos gretas: Mindaugas Butkus, Rokas Lazdinauskas, Ronaldas Misevičius ir visa U-17 komanda. Sporto gimnazijos auklėtinis Vilius Piliukaitis stažavosi Anglijos „Premjier“ lygos akademijoje.

Kokia dabar yra Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnazija?
Labai džiugu, kad Sporto gimnazija turi glaudžius ryšius su Lietuvos sporto universitetu (LSU), Vilniaus edukologijos universitetu. Daugumai gimnazijos sportininkų atsiveria didžiulės perspektyvos studijuoti ir gilinti žinias sporto srityje, studijuoti universitetuose, o pabaigus studijas, tapti treneriais ar kitais sporto srities specialistais. Sporto gimnazijoje labai didelį vaidmenį atlieka visas gimnazijos kolektyvas (komanda). Pradedant treneriais – kurie atrenka žaidėjus ir moko futbolo paslapčių, mokytojais – kurie suteikia bendrąjį formalųjį ugdymą, bendrabučio auklėtojomis – kurios kaip mamos prižiūri sportininkus jų gyvenamojoje erdvėje. Taip pat gimnazijos administracija ir žinoma tėvai, kurie betarpiškai padeda ugdyti sportininką, žmogų. Norint išugdyti aukšto meistriškumo sportininką reikia visų maksimalaus indėlio.

Kokie jūsų tikslai?
Sporto gimnazija labai tampriai bendradarbiauja su Futbolo akademija „Panevėžys“, futbolo klubu „Panevėžys“ bei Lietuvos futbolo federacija. Mes norime, kad geriausi treneriai rengtų talentingiausius sportininkus. Tad visi norintys rinktis futbolininko kelią, turi rinktis sporto gimnaziją. Mes stengiamės, kad kuo daugiau mūsų auklėtinių žaistų už Olimpinę ir Nacionalinę Lietuvos rinktines, bei už reprezentacinę miesto komandą garsindami Lietuvą ir Panevėžį.

Gimnazijoje futbolo skyriuje dirba patyrę treneriai, patys buvę profesionalūs žaidėjai, vėliau treniravę Lietuvos jaunimo rinktines: tai Virginijus Liubšys, Darius Žindulis, Povilas Lukšys ir aš. Gimnazijos trenerių paruoštos komandos kasmet tampa Lietuvos futbolo čempionatų nugalėtojais ar prizininkai Elitinėse lygose.

Kokios sąlygos mokytis ir sportuoti sporto gimnazijoje?
Gimnazijoje dirbu nuo jos įsikūrimo pradžios ir galiu pripažinti, kad čia maksimaliai subalansuota vieta ruošti aukštos klasės sportininkus. Čia suderintas mokslas su sportu: vyksta čempionatai, kuriuose gimnazijos sportininkai varžosi ir nugalėję patenka į Lietuvos rinktines. Subalansuotas maitinimas, kurį sportininkai gauna keturis kartus per dieną. Atsistatymui parenkami vitaminai, kurie atitinka visus reikalavimus. Vykstama į sporto stovyklas, turnyrus Lietuvoje ir užsienyje. Sporto gimnazijoje yra sudarytos visos maksimalios sąlygos aukšto sporto meistriškumo sportininkams tobulėti ir puikios galimybės atsiskleisti jauniems, gabiems treneriams, turintiems noro tobulėti ir įgyvendinti savo svajones.

Dėkojame už pokalbį.

Rapolas255
Pranešimai: 80
Užsiregistravo: 2018 Spa 22 21:52
Palaikoma komanda: Polonia Varšuva
Miestas: Varšuva

Re: Interviu

2020 Spa 18 22:16

Vytautas Lukša 2019 m. sužaidė savo paskutinį sezoną „A Lygoje“. Interviu su Baltycki futbol jis prisiminė savo futbolininko karjerą, ypač etapą Lenkijoje.
https://baltyckifutbol.pl/vytautas-luks ... vo-tikslu/

Respublik
Pranešimai: 8573
Užsiregistravo: 2015 Bal 02 17:57

Re: Interviu

2020 Spa 23 14:52

Lietuviai, subrendę futbolo „Vatikane“: nerealus jausmas būti to dalimi
https://www.tv3.lt/naujiena/sportas/104 ... -to-dalimi
2020.05.20

Lietuva dar visai neseniai turėjo labai aukšto lygio futbolininkų. Jei dabar, 2020 metais, Lietuvos rinktinės lyderiai žaidžia kaimyninėse Lenkijoje, Ukrainoje ir Rusijoje, tai prieš maždaug dešimtmetį lietuviai buvo pilnaverte Europos futbolo elito dalimi. Tie futbolininkai rodė Lietuvos vaikams, kad viskas yra įmanoma.

Mariaus Stankevičiaus ir Tomo Danilevičiaus pavardės skambėjo pačiuose didžiausiuose pasaulio stadionuose. Dabar sunku net įsivaizduoti, kad lietuvis vaikas prieš maždaug dešimt metų televizoriaus ekrane galėjo žiūrėti į lietuvius, žaidžiančius prie 50-80 tūkst. sirgalių. „Jie mano dievukai“, – sakydavo dažnas jų.

Ir nors abu profesionalų karjeras pabaigę futbolininkai dabar savęs „dievukais“ toli gražu nevadina, buvo laikai, kai šis žodis jiems kuo puikiausiai tiko. Abu jie savo svarbiausius karjeros etapus žaidė Italijoje, kur, kaip sako T. Danilevičius, tikėjimas futbolu prilygsta krikščionių tikėjimu į Dievą pačiame Vatikane.

„Nesvarbu, kur tu žaidi, visada jautiesi kažkokios religijos dalimi. Jauti, kad tavimi domisi, esi dėmesio centre (...) Tikėjimas futbolu Italijoje, sakyčiau, yra vienoje linijoje su krikščionybe Vatikane“, – savo metus saulėtoje Italijoje prisimena dabartinis LFF prezidentas T. Danilevičius.

Italija iš tiesų yra neeilinė futbolo šalis. Italų rinktinė yra tapusi pasaulio čempione, o šalies čempionatas visais laikais yra tarp penkių stipriausių lygų pasaulyje. Natūralu, kad Italijoje bet kas nežaidžia. Ten kaip ir dabar, taip visais laikais, buvo kviečiami ypatingo meistriškumo žaidėjai.

„Vienareikšmiškai – tai geriausi laikai“, – dabar, tarsi susitarę, sutinka jie.

Abu buvę Lietuvos vyrų futbolo rinktinės lyderiai naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kaip atrodė geriausi metai Italijoje ir ką iš tiesų lietuviams reiškia rungtyniavimas užsienyje.

M. Stankevičius į Italiją persikėlė būdamas 20, T. Danilevičius – 22 metų. Būtent ta itališka kultūra ir vietinių supratimas, kas yra futbolas, turbūt ir buvo didžiausias sėkmingos judviejų karjeros pagrindas.

T. Danilevičius laikus Italijoje prisimena kaip sunkiai nupasakojamą jausmą, kai tave, jauną lietuvį, žino net ir poliklinikoje, ar bet kokiame bare, tavimi domisi visi. M. Stankevičius čia kiek nusišypso ir prisimena, kad kartais būdavo sunku net suvokti, jog tu tiesiog žaidi futbolą.

„Aš, būdamas sportininku, žaisdamas futbolą, neveikdamas, atrodytų, nieko svarbaus pasauliui, nedarydamas jokių žygdarbių, ten jaučiausi kaip žmogus, darydamas kažką nerealaus. Žaidžiant tokiame lygyje, su tokiomis žvaigždėmis, tai tikrai jautėsi. Vis dėlto, reikia suprasti, kad tu žaisdamas futbolą pasaulio negelbėji, tu tik linksmini žmones. Tie, kurie iš tikrųjų aukoja savo gyvenimą ir daro gerus darbus, gauna mažiau dėmesio nei tie, kurie iš esmės linksmina žmones“, – dėsto M. Stankevičius.

Natūralu, kad jausdamas tokį milžinišką žmonių susidomėjimą, dažnas pasijaučia esantis aukščiau už kitus. Pasijaučia, kad jis – žvaigždė. Ir Italijoje tai tikrai lengva.

Vis dėlto, šios patirties ragavę futbolininkai dabar tvirtai tikina, kad tikrosios žvaigždės buvo jų komandų draugai, o buvimas arti jų tik leido suprasti, kad, visų pirma, visi mes esame žmonės. Tai greitai kiekvieną nuleisdavo ant žemės.

„Kai tu pabūni tarp tokių žvaigždžių, kaip, tarkime, Roberto Baggio, Josepas Guardiola, Luca Toni, tada supranti, kad jie – tikrai pasaulinio lygio žvaigždės. Apie save niekada taip negalvojau, kažkaip net į galvą neateidavo tokios mintys (...) Vėliau, Romos laikais, tas ažiotažas buvo dar didesnis. Sakyčiau, nerealus. Ne pats žaidėjas save padaro žvaigžde, bet kiti tave tokiu padaro. Kažkuriuo metu pradedi suprasti, kad esi tikrai svarbus. Bet vėlgi, tiesiog, žaisdamas futbolą esi toks svarbus žmogus. To niekada reikėjo nepamiršti“, – pasakoja trenerio karjerą pradėjęs M. Stankevičius.

M. Stankevičius buvo neeilinė figūra Lietuvos futbole. Joks kitas gynėjo pozicijoje žaidžiantis lietuvis per pastaruosius 20-30 metų nepasiekė tokio aukšto lygio. Tiesa, čia pats futbolininkas laurų tikrai neprisiima. Jis savęs išskirtiniu nelaiko ir tarsi siunčia žinutę visiems, kurie savimi abejoja.

„Aš saves niekada nelaikiau kažkokiu fenomenu, kuris buvo nerealus žaidėjas. Aš gavau gerų galimybių, bet jos buvo paremtos noru, tikėjimu ir didele aistra. Bet aš manau, kad tokių žaidėjų yra daug. Kažkuo asmeniškai išsiskiriu, bet dauguma žaidėjų galėtų žaisti panašiame lygyje, nuveikti kažką įdomaus stipriose lygose. Tai priklauso nuo labai daug dedamųjų“, – sako M. Stankevičius.

„Geriausiai tinka greičio pavyzdys. Įsivaizduokime, su kokiu automobiliu važiuojame. Jei visąlaik tavo greitis yra 200 km/h, tai tada važiavimas 100 km/h greičiu atrodo labai paprastas. Bet jei tu visąlaik važiuoji 100 km/h greičiu, tai pradėjęs važiuoti dvigubai greičiau nesuprasi, kas vyksta. Taip ir yra su užsienio patirtimi – su gerais ir tu pasidarai geresnis“, – šypteli M. Stankevičius.

T. Danilevičius ir M. Stankevičius tiki, kad Lietuva vėl turės gerą futbolą. Niekas negali atsakyti, kada lietuviai vėl bus paklausi prekė Europos futbolo rinkoje, kada Lietuvos rinktinė vėl laimės oficialiose rungtynėse. Bet svarbiausia tikėti.

Šių dviejų futbolininkų patirtis rodo Lietuvos vaikams, kurie dar tik deda pirmuosius žingsnius futbolo pasaulyje, kad viskas yra įmanoma. Nesvarbu, ar gimei lietuviu, ar brazilu, ar italu. Tu, pasak pačių Lietuvos rinktinės buvusių žvaigždių, esi asmenybė, kuri gali tapti geru žaidėju.

„Aš tikiu, kad mes esame pavyzdžiai. Pavyzdžiai ne kažkokio žvaigždės gyvenimo, bet pavyzdžiai to, kad mes, būdami lietuviais, tikrai galime pasiekti tą patį, ką gali kiti. Užsispyrimo ir noro lietuviai tikrai turi, aš tikiu“, – pokalbį baigia M. Stankevičius.

Rapolas255
Pranešimai: 80
Užsiregistravo: 2018 Spa 22 21:52
Palaikoma komanda: Polonia Varšuva
Miestas: Varšuva

Re: Interviu

2020 Spa 28 12:33

Donatas Kazlauskas: "Laikotarpis Lenkijoje buvo tikrai sunkus"
https://baltyckifutbol.pl/donatas-kazla ... ai-sunkus/

Rafał Kobza (Bałtycki futbol): Kaip tu tapai futbolininku?

Donatas Kazlauskas (FC Lviv): Turbūt kaip ir dauguma, mažą vaiką tėvai nuvedė į treniruotes, man labai patiko. Taip ir gavosi, kad tapau futbolininku. Niekad kitos sporto sakos net nebandžiau.

Tagad esi ir žaidi Ukrainoje. Tai tavo antrasis bandymas užsienyje. Kaip tu manai, kodėl Lenkijoje tau nepavyko?

Lenkijoje buvau dar labai jaunas, nesubrendęs kaip futbolininkas. Galbūt tuo momentu nebuvau pajėgus konkuruoti dėl vietos sudetyje.

Kaip tau patiko Gdanske bei Grudziondze? Tai klausimas ne tik apie futbolą bet taip pat apie gyvenimą.

Kai nežaidi futbolo o sėdi ant suolo, viskas aplinkui atrodo blogai. Tu tiesiog nesi patenkintas ir negali jaustis laimingu, todėl tas laikotarpis buvo tikrai sunkus. Bet nepaisant to, Gdanskas tikrai puikus ir gražus miestas.

Esi žaidęs Klaipėdos “Atlante” kada klubas turėjo dideles finansinės problemas. Kaip tuo metu atrodė tavo situacija?

Taip, deja kartais tai nutinka. Tiesiog bandžiau kaip įmanoma pasirodyti geriau futbolo aikštėje, nes žinojau kad pereisiu į kitą klubą, tiesiog reikia pakenteti. Bet tai buvo tik po to, kai kluba paliko Konstantinas Sarsanija . Kol jis buvo klube, viskas buvo nuostabu ir megavausi kiekvieną minutę praleista ten. Esu labai dekingas jam dėl savo karjeros.

Ar amžinatelsis Konstantinas Sarsanija buvo geriausias treneris, su kuriuo esi dirbęs savo karjeroje?

Vienas geriausių. Didelis autoritetas visiems.

Po “Atlanto” žaidei “Riteriuose”. Ar galima pasakyti, kad “atgijai” šiame klube?

Manau, tikrai taip.

Nacionalinės rinktinės marškinėliuose įmušei įvartį prieš Serbiją, o kitą dieną žaidžiant “Riteriuose” prieš Sūduvą, tokiame pačiame stadione. Kaip tada jauteisi?

Grafikas buvo negailestingas nes reikėjo rungtyniauti dvi dienas iš eilės, bet jausmas fantastiškas.

Tavo jau buvęs klubas FK Riteriai šiemet žaidžia labai blogai. Kokios yra tavo nuomone to priežastys?

Komanda paliko keli svarbūs žaidėjai, ir nerasta kuom juos pakeisti.

FC Lviv tavo naujasis klubas, bet ar turėjai irgi kitus pasiūlymus?

Turėjau, bet nenorėčiau jų atskleisti.

Lietuva neseniai laimėjo prieš Albaniją, pirmą kartą per 4 metus ji surinko 3 taškus. Kokios nuotaikos yra komandoje po šios pergalės?

Po pergalės nuotaikos visuomet puikios.

Ar tu jauteisi kaip vienas iš geriausių Lietuvos A Lygos futbolininkų? Naujas klubas užsienyje, gera sportinės forma, tu atrodai labai gerai!

Nepasakyčiau, kad jaučiausi geresnis 2 kartus už kitus. Bet jaučiau, kad man reikia naujų iššūkių. Labai džiaugiuosi, kad pagaliau turiu vėl progą save išbandyti aukštesiame lygije.

Rapolas255
Pranešimai: 80
Užsiregistravo: 2018 Spa 22 21:52
Palaikoma komanda: Polonia Varšuva
Miestas: Varšuva

Re: Interviu

2020 Lap 02 10:51


geriantis
Pranešimai: 1450
Užsiregistravo: 2010 Geg 25 21:59

Re: Interviu

2020 Gru 10 09:26

Bušmaną rusiškai kalbina ukrainiečių žurnalistas apie 2020 metus
https://www.youtube.com/watch?v=f6fTmG0 ... b_imp_woyt

bronius
Vyr. diskusijų administratorius
Pranešimai: 11746
Užsiregistravo: 2010 Vas 10 14:01
Palaikoma komanda: LT rinktinė
Miestas: Vilnius

Re: Interviu

2020 Gru 10 13:32

Bušmaną rusiškai kalbina ukrainiečių žurnalistas apie 2020 metus
https://www.youtube.com/watch?v=f6fTmG0 ... b_imp_woyt
- Trumpai iš intervo: sutartis su KŽ baigėsi, bet neatmeta, kad žais ir kitame sezone. Persirgo corona, kaip ir keletas kitų KŽ žaidėjų, bet pavardžių neįvardija. Ukrainos čempas stipresnis, nei Lietuvos, o žaisti, kai čempe 6 komandos neįdomu, nes tie patys priešininkai atsibosta.

Grįžti į