Respublik
Pranešimai: 2290
Užsiregistravo: 2015 Bal 02 17:57

Re: Interviu

2019 Gru 23 20:25

Išskirtinę futbolo talentų ugdymo sistemą pristatęs Babravičius: norime įkvėpti trenerius labiau stengtis dėl vaikų
https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10 ... -del-vaiku

Buvusio Lietuvos futbolo rinktinės trenerio Edgaro Jankausko štabe dirbęs analitikas Marius Babravičius prieš kelias savaites vykusioje Pirmojoje futbolo konferencijoje Vilniuje pristatė išskirtinę talentų vystymo programą, skambiai pavadintą „Ypatingu dėmesiu“. Portalui LRT.lt jis daugiau papasakojo apie savo programą, kurios esmė – su vienu žaidėju dirba net kelių įvairaus plauko futbolo specialistų komanda.

Kaip LRT.lt pasakojo M. Babravičius, jis dirba su kelių žmonių komanda – du atsakingi už techninį žaidėjo parengimą (Robertas Šuškevičius ir Tomas Staniūnas), o kiti treneriai atitinkamai rūpinasi fiziniu parengimu (Vilniaus „Žalgirio“ fizinio rengimo treneris Marius Čeliauskas) ir individualia taktika (pats M. Babravičius). Komandoje yra du žmonės – dietologė (pašnekovo žmona Gertruda) ir psichologas (Sikstas Radzevičius), kurie jaunuoliams suteikia žinių, paprastai negaunamų jokiose futbolo akademijose.

„Remiamės Vakarų praktika, bet ją pritaikėme prie Lietuvos aplinkos. Ką padarėme kiek kitaip? Labai individualiai pažiūrėjome į planavimą ir įrankius, su kuriais kontroliuojame procesą. Tiek daug dėmesio žaidėjams gali sau leisti tik elitiniai klubai ir tikrai ne jaunimui. Paprastai komandose būna 4–5 treneriai, jie turi 20–25 žaidėjus ir dalijasi tuo dėmesiu. Kad vienas žaidėjas gautų 4 ar 5 trenerių dėmesį – taip nebūna. Bent jau aš jaunimo futbole nesu susidūręs su tuo. Nieko stebuklingo neišradome, tiesiog labai daug tarpusavyje bendraujame, diskutuojame, dalinamės informacija, nes būna, kad suplanuoji vienaip, bet situacija pasikeičia ir reikia viską perplanuoti. Todėl aš ir vadinu taip ypatingu dėmesiu, nes viskas vyksta kone realiu laiku“, – pasakoja M. Babravičius.

Jis negali atskleisti tikslių duomenų apie jaunuolius, su kuriais dirba pastarąjį pusmetį, tačiau vienas jaunasis futbolininkas ir „Žalgiriečio“ futbolo akademijos netrukus švęs 17-ąjį gimtadienį, kitas – 15-metis.

„Kai buvau kiek nutolęs nuo futbolo, į mane kreipėsi vieno iš vaikų tėvas, norėjo pakalbėti, kaip būtų galima padėti tiek jo sūnui, tiek komandai. Aš pasiūliau eiti tokiu keliu, pasiūliau tokį kaip paketą, kaip jis galėtų atrodyti. Dirbame jau pusę metų, tai buvo minimalus mūsų susitarimas. Reikia dirbti metus, kad galėtume tikrai matyti ir įvertinti rezultatus. Mums labai įdomu, ką ir kiek galime pasiekti per tokį laiką“, – pasakoja M. Babravičius.

„Tai nebuvo tie žmonės, kurie yra absoliutūs savo komandų lyderiai. Su savo mini problemomis, vienam jų buvo didelis brendimo šuolis – per metus išaugo 20 centimetrų. Tai yra „kosmosas“... Tu išaugi, o natūralu, kad raumuo neišsitempia, prasideda sausgyslių, sąnarių skausmai. Jei tu vienodai su visais treniruosiesi – bus nuolatinė trauma. Pusę metų prabuvęs tokioje būsenoje toks vaikas atsiliks nuo bendraamžių, negaus rungtynių laiko, o jei jam dar nebus paaiškinta, kas atsitiko, greičiausiai jis būdamas 15 labai stipriai pagalvos, ar iš viso dar nori žaisti futbolą. O tai tikrai nereiškia, kad jis neturi potencialo.

Ši praktika atėjo iš Danijos, kur aš dirbau. Ten kiekvienas žaidėjas prieš treniruotę turi atskiras užduotis savo problemoms spręsti. Yra praktika, kuri rodo, kas paprastai būna 13-mečiams, 15-mečiams ar 16-mečiams, tad skiriamos užduotys dar prieš atsirandant problemoms, kad bėdų pavyktų išvengti. Kiek mes Lietuvoje apie tai susimąstome? Treneriai sako, kad nėra iš ko rinktis. Visų pirma patys labai daug nurašome ir nekreipdami dėmesio atmetame. Žmonės atkrenta, nes mes tiesiog nežinome, ką su jais daryti“, – teigė M. Babravičius.

Jis prisipažįsta, kad pirmiausia norėjosi įrodyti sau pačiam, kad tokios treniruotės duos naudos. Žinoma, nauda buvo milžiniška ir pagal visus parametrus treniruoti žaidėjai padarė didelį kokybinį šuolį. Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad šie treniruoti vaikinai tikrai taps profesionaliais futbolininkais.

„Jeigu jis ir netaps futbolininku, šiandien tas žaidėjas jau supranta daugiau, su visa pagarba, nei kai kurie treneriai. Vien iš technikos ir taktikos pusės. Jo supratimas apsivertė – ką reiškia erdvės suvokimas, pozicijos pasirinkimas ir t. t. Žaidėjas jau moko savo kolegas aikštėje, padeda jiems, atsiranda lyderio savybių. Jei jis ir netaps futbolininku, suvokimas jau bus kitoks, galbūt jis galės siekti kitokios karjeros – analitiko, fizinio rengimo trenerio, sporto vadybininko. Jis jau daug daugiau žino negu bendraamžiai“, – savo programos pliusus vardija M. Babravičius.

„Mano pagrindinis tikslas – įkvėpti trenerius, akademijų vadovus, kad jie pamatytų, kiek iš tikro reikia dėmesio, kiek įdėti darbo, kad išspaustum žaidėjo potencialą. Ir svarbiausia – jis turi būti skirtingas. Negali dviejų skirtingų asmenybių, skirtingo amžiaus vaikų treniruoti vienodai. Vieną tada gadini, kitam – nepadedi.“

Anot M. Babravičiaus, futbolo akademijos Lietuvoje turi ieškoti resursų, kad komandose būtų ne vienas ir ne du treneriai. Idealiu atveju reikia, kad kiekviena komanda turėtų vyr. trenerį, asistentą, fizinio rengimo trenerį ir analitiką. Tai turėtų būti daroma nuo tada, kai futbolas pradedamas žaisti 11 prieš 11, tai yra 12 metų.

„Iki 12 metų viskas visada yra gerai, yra masė vaikų, o nuo 12-os prasideda byrėjimas. Pasikeičia socializacija, brendimas, psichologiniai dalykai, traumos – viskas susideda. Lietuvoje specialistai nesugeba išlaikyti vaikų nuo 12 metų – nubyrėjimas yra labai didelis. Antras nubyrėjimas – kai reikia pereiti į suaugusiųjų futbolą.

Iki 12 metų yra svarbus ypatingas dėmesys kiekiui, kad vienas treneris būtų atsakingas už maksimaliai 8–10 vaikų. Jeigu yra daugiau, tu tą dieną koncentruojiesi tik į tuos, kuriems sekasi, bet potencialas galbūt yra kitur. Treneriai turi keisti savo požiūrį. Turi išmokti atpažinti potencialą, jį pastebėti. Jeigu aštuonmetis yra greitesnis už kitus ir visus apsivaro – tai dar nereiškia, kad jis bus futbolininkas. Mes tada nepamatome kitų dalykų, gal kažkuris vaikas dar kamuolio nelabai paspiria, bet visiškai kitaip mąsto aikštėje.

Dar viena problema, kuri irgi po truputį keičiasi, – trenerio augimas kartu su grupe. Treneris gauna šešerių metų vaikų grupę ir su jais auga iki pat 18-os. Tai yra pati didžiausia bėda. Tu negali būti specialistas visur. Šešiametį tu mokai vikrumo, koordinacijos, bazinių dalykų, o vėliau, 12-os, 14-os ir t. t., prasideda visiškai kiti procesai. Fiziniai, taktiniai, techniniai, psichologiniai – kiekvienoje amžiaus grupėje yra kone atskiras mokslas. Treneriai turi specializuotis į amžiaus grupes. Negali treniruoti dešimtmečių ir su jais kilti į paauglystę. Augdamas su grupe viską darai tik paviršutiniškai“, – vaikų ir jaunimo treniravimo problemas vardija M. Babravičius.

Tačiau visada išlieka klausimas, ką daryti su tais vaikais, kurie tikrai nepretenduoja tapti profesionalais, tačiau futbolą žaidžia savo malonumui. Kaip, pradėjus į treniruotes žiūrėti itin rimtai jau nuo 12 metų, neatimti tiesiog džiaugsmo žaisti, sportuoti ir gerai leisti laiką.

„Čia reikia rasti balansą – tai labai svarbu. Džiaugsmas žaisti futbolą turi tęstis visą gyvenimą. Jeigu suaugę vyrai treniruotėje elgiasi kaip vaikai, reiškia, kad treniruočių aplinka yra gera. Reiškia, kad džiaugsmas žaisti niekur nedingęs. Aš ir pats kartais pastebiu, kad, susitikęs su draugais pažaisti, elgiuosi kaip vaikas.

Iki 15 metų žaidėjų net nereikia skirstyti į pozicijas, reikia pažaisti visose. Galbūt vienose daugiau ar mažiau, bet reikia žaisti visur ir su užduotimis. Kai visą gyvenimą esi gynėjas, kitą kartą net nesuvoki, ką veikia puolėjas. Jeigu tu to nebūni pabandęs, labai sunku suprasti komandos draugą. Kita vertus, futbolas eina į tokią pusę, kad visos pozicijos rotuojasi. Elite treneriai vadovaujasi tuo, kad, atsidūręs bet kokioje pozicijoje, tu turi žinoti, ką toje pozicijoje reikia daryti. Tau tai neturi būti šokas, reikia žinoti, kokias užduotis turi atlikti, kai atsiduri toje pozicijoje“, – teigia M. Babravičius.

Anot jo, vaikai treniruotėse turi būti skirstomi ir į lygius: A ir B, jei yra didelis kiekis, gali būti ir C lygis. Tada iš žemesnių sugebėjimų vaikų nebus atimtas džiaugsmas tiesiog tobulėti, o didesnių gabumų vaikai, treniruodamiesi ir žaisdami su sau lygiais, greičiau tobulės.

Respublik
Pranešimai: 2290
Užsiregistravo: 2015 Bal 02 17:57

Re: Interviu

2019 Gru 26 13:07

V. Romanovas papasakojo, kaip gydė E. Jankausko prostatą ir koks kvailys yra V. Ivanauskas
https://www.lrytas.lt/sportas/startai/2 ... -13023336/

– Volgogrado „Rotor“ klubo savininkas Goriunovas yra sakęs, kad futbole prarado 50 milijonų dolerių. „Rostov“ komndos šeimininkas Savidis paskaičiavo tiksliau – futbolui išleido 42 milijonus, – „Sport Express“ tęsė pokalbį su V.Romanovu.
– Aš Edinburge trečiaisiais metais viską susigrąžinau ir pradėjau uždirbti. Apie milijoną-pusantro gryno pelno. Dar man davė žemės sklypų – planavau pastatyti ištisą kvartalą su gyvenamaisiais namais ir didžiuliu prekybos centru. Būčiau atidaręs banką, jau turėjau licenciją. Miesto centre! Škotijoje būčiau uždirbęs dar 150 milijonų svarų.

– O jūs tuo pat metu kariavote su visu futbolo pasauliu.
– Spauda viską sugadino!

– Kaip?
– Pradėjau su Murdochu (Rupertas Murdochas – vienas didžiausių pasaulio žiniasklaidos magnatų – Red.) kariauti… Visa spauda po juo. Galiausiai Murdochas pasakė: „Viskas, daugiau nieko apie Romanovą nerašom. Taip tik reklamą jam darome“.

O manęs nebuvo dėl ko pričiupti – ir rezultatai normalūs, ir jaunimas žaidžia. Iki manęs „Hearts“ rungtynių lankomumas buvo 40 proc.. Tapo – 100! Maži klubai pamatė – pradėjo statytis stadionus. Visa tai vadino „Romanovo revoliucija“.

– Buvo dvi istorijos. Jūs asmeniškai niorėjote pasirodyti aikštėje „Kauno“ sudėtyje mače su „Sampdoria“, o paskui – „Hearts“ rungtynėse su „Barcelona“.
– Vha-cha... Ne su „Sampdoria“!

– Tai kas buvo?
– Žadžiame su „Motherwell“ klubu – maniškiams parodo tris raudonas korteles. Atrodo, du ar trys 11 metrų baudiniai. Sakau: „Vaikinai, va čia tai lygis. Jei vieną parodytų, būčiau nutylėjęs. Bet dabar nepraeis! Pats eisiu žaisti, tegul jiems būna gėda“. Įtraukiau save į „Kauno“ paraišką, federacijoje sakau – forminkite mano perėjimą į Škotiją.. Reikia juk oficialiai būti paraiškoje. Žinote, kokie teisėjai Škotijoje?

– Kokie?
– Tu netapsi teiėsju, jei nesi „Celtic“ arba „Rangers“ fanas. Patys sako: „Mus užmuš. Mes vergai“. Bet dabar surengė revoliuciją, tapo kiek labiau nepriklausomi nuo federacijos.

– Vadinasi, prieš „Sampdoria“ žaisti nesirengėte?
– Prie ko čia „Samdoria“? (atsidūsta). „Hearts“ – taip, norėjau. Dar ir savo vaikus ketinau leisti į aikštę. Jie norėjo vietoj mačo surengti spektaklį – būčiau jiems padėjęs. Būčiau visus sugėdinęs.

– Nemėginote „rusiškai“ išsiaiškinti su tokiais teisėjais?
– Sykį mūsų rūbinė buvo greta teisėjų – o jie kažką pokštavo. Aš ūmus, kaip trenkiau į duris – o jos pasirodė kartoninės! Išvirto.

– O toliau?
– „Sveiki“ – sakau. Dabar, galvoju, duos man 100 tūkstančių svarų baudą. Teisėjai sėdi sustingę. Dreba. Taip tylėdami ir prasėdėjo visą pertrauką. O aš tarpduryje prastovėjau 15 minučių.

– Kam?
– Jei mano komanda būtų juos pamačiusi – tikrai būtų sumušusi. Jie nė žodžio apie mane neparašė! Viską sukramtė!

– Kaip sužaidėte prieš „Barcelona“?
– Tokios kautynės gavosi! Skambinu treneriui Korobočkai: „Tolia, kairysis gynėjas viskas, prisivalgė. Žiūrėk, kaip per jį eina. Tuoj arba išvarys iš aikštės, arba baudinį duos. Keisk!“

– Nepaklausė?
– Kas buvo „Barcelona“ saugas?

– Ronaldinho?
– Ronaldinho irgi buvo, bet ten kitas. Pats geriausias pasaulio futbolininkas, dešimtas numeris! Negi neprisimeni? Toks tu ir sporto korespondentas...

– Messi dar nebuvo.
– Eto'o arba Deco! Nors baudinį uždirbo Ronaldinho. Pats užšoko ant to gynėjo, o teisėjas – škotas. Aš jam priešas, okupantas. Tari tik ir laukė momento. Opa – baudinys! Pralaimėjome 1:3.

– Geriausias draugas, kurį jums dovanojo futbolas?
– Iš žaidėjų – Jankauskas. – Jis geras. Kaip Dziuba, tik triskart gudresnis.

– Triskart?!
– Gerai, dukart. Jaučia, kada ant jo užšoks iš už nugaros – ranką ištiesia ir gynėjas atšoka. Galva žaidė kaip dievas.

Bet atėjo pas mane surūgęs: „Viskas, negaliu treniruotis. Kažkas su sveikata, su žmona problemos“. O aš su legendiniu chirurgu Brėdikiu valandų valandas kalbėdavausi apie mediciną. Išsiskirti negalėdavome! Unikalus senukas! Tad Jankauskui sakau – pažiūrime diagnostiką. Garantuoju, po to žaisi dar geriau negu anksčiau.

– Ką taip?
– Aš jau suvokiau – reikalas prostatoje. Chirurgas pažiūrėjo – ir tikrai: „Vaikine, tau problemos su prostata“. O tai futbole 70 procentų! Duodu jam paprasčiausias tabletes: 'Edgarai, pagerk“. Jis netiki, nenoriai paėmė. Po savaitės skambina: „Pasiruošęs sudaryti kontraktą“ – „Bėgioji?“ – „Dar ir kaip!“

Žaidė pas mane 'Hearts“ trejus metus, paskui dar į „Cosmos“ Amerikoje perėjo. Štai ką reiškia diagnozė!

– Kiek naujienų. Futbolininkams tokia svarbi prostata?
– Tai toks dalykas, kuris į viską skleidžia nuodus. Ypač į pečių ir alkūnių sąnarius. Ten, kur limfa. Jei turi ten problemą – dėl nesveikos prostatos paaštrės, taps dešimt kartų didesne.

– Niekada nebūčiau pagalvojęs.
– Aš į žaidėją pažiūriu – kažką jaučiu. Sakiau – domiuosi medicina. Man užtenka žvilgtelėti į žmogų. Labai domėjausi psichologija ir medicina. Į jus pažiūrėjęs galiu kai ką pasakyti apie fizinę būklę.

Taip ir su futbolininkais. Iškart matau galimybes. Tarsi žirgą pirktum. Jauti, tavo žirgas, ar ne. Jei nesugebi rasi bendraminčio, tada futbole bėra ko gaudyti. Už nugaros visi taip prikalbės, kad klubas subyrės. O agentai išsitampys.

– Jūs „Hearts“ treneriu buvo paėmę ir Eduardą Malofejevą (iš Baltarusijos kilęs treneris – Red.).
– Malofejevas – garsi asmenybė... Vienas minusas – nekalba angliškai.

– Man atrodė, kad jis turi kitą minusą.
– Tik atėjo į „Hearts“ – iškart pradėjo eilėraščius deklamuoti. Visi stovi ir juokiasi. O jis emocijoms pasiduoda, naktimis nemiega! Bet ten Vania prigadino reikalų.

– Kas per Vania?
– Valdas Ivanauskas! Keistuolis. Kvailių kvailys! Visiškas! „Aiškinu jam: „Atėjo Malofejevas, jis profesionalas, padėk jam, tau gi pačiam paskui viskas pravers“. Aš pats būčiau užsirašinėjęs, ką Malofejevas sako. Nors jis senas, bet Ivanauską būtų visko išmokęs. Su tokiu bagažu būtų pr pasaulį ėjęs.

– Ivanauskas pats treniravo „Hearts“?
– Jis kaip treneris – nulis. Aš ir sudėtį jam parinkdavau, ir keitimus dariau. Vos netapome čempionais. Tik teisėjau sutrukdė. Imu Malofejevą, Ivanauskui sakau: „Mokykis iš senio!“ O tas pradėjo jį pašiepinėti. Komanda tai pajuto – ir viskas!

– Kaip pašiepdavo?
– Smulkmenose. Na, išversk tą eilėraštį, velniai nematė. Du žodžiai – negi sunku? Malofejevas jau įsijautęs į vaidmenį, negali kitaip! Žiūriu – verčia kažką juokeliais, ironizuoja apie senuką. O komanda iš paskos. Viskas, autoritetas žlugo. Nieko nebus! Kvaily tu, sakau. Vos muštynės nekilo. O Malofejevas užgėrė, nutrūko. Kaip man buvo gaila... O ką padarysi?

– Nebūtų Ivanausko – viskas būtų buvę kitaip?
– Šimtu procentu!

– Geriausias klubo valdytojas, kokį tik esate sutikęs?
– Aš.

– Stipresnių nebuvo?
– Aš kaip dailininkas – matau mozaiką. Eilėraštyje raidės nepakeisi, tiesa?

– Pats negarbingiausias žmogus, su kuriuo jus suvedė futbolas?
– Murdochas. Kol egzistuoja tokie Murdochai, nei Škotijoje, nei Anglijoje futbolo nebus. Dar verslą, savo korespondentus verčia visus dergti. O jie, nelaimingi žmonės, vykdo. Kontroliuoja vis sistemą ir visus pykdo.

– Iš kažkurių išvykos rungtynių jūs grįžote autobusu su sirgaliais.
– Taip būdavo dažnai.

Ypač įdomu buvo, kai Škotijos rinktinė žaidė Lietuvoje. Berods, 2008-aisiais. Korespondentai skatina: „O tu eik prie fanų!“. Už „Hearts“ toje minioje – dešimtadalis. Likę – man kraujo priešai! Jeigu mane bent pro langą pamatys – viską ištaškys. Glazgas padalintas į dvi dalis, tik pabandys iš vienos į kitą pereiti. O aš priešas ir tiems, ir tiems. O čia Kauno centrinėje gatvėje visi susirinko prie fontano. Škotijos gladiatoriai. O aš sakau: „Na, einam!“

Reporteriai man už nugaros – kas bus? Turbūt, sudraskys. Prieinu, fanai sustingo ir suūžė: „Ooo, Romanovas!“. Tiks vienas aptaškė vandeniu iš fontano. Aš sveikinuosi. Galvoju – dabar mane užsipuls. Einu toliau, metras, dešimt, penkiasdešimt... Už manęs minia fanų. Tyla. Vienas šūkteli: „Romanovas!“ Viskas, galvoju. Prasidėjo. Reikia...

– Bėgti?
– Bėgti negalima. Korespondentai išsirikiavo, tik to ir laukia. Keli metrai iki mano pažįstamo laiptinės. Ten, galvoju, ir pasuksiu. Akies krašteliu matau – minia bėga prie manęs. Vieną pašoka, priklaupia ant kelio ir bučiuoja man batus: „Romanovai, ačiū, kad esi“.

– Nemalonumų su fanais turėjote?
– Turėjau nevykusį trenerį. Žaidžiam „Celtic“ arenoje, norėjome prieiti prie komandos – mane nuvedė ta puse, kur varžovų fanai. Į tą pusę net pažiūrėti negalima! Tik pasirodžiau iš už tvoros – minia suūžė. Metasi prie užtvaro, bando sulaužyti. Svaido į mane viską, kas po ranka. Sakau treneriui: „Koks tu kvailys“. Kai buvo kvailys – toks ir liko.

– Patarimas verslininkui, kuris trokšta nertį į futbolą?
– Būs pasiruošęs tam, kad vadovauti klubui sunkiau negu valstybei.

– Pamenate, pas jus „Kauno“ klube buvo toks treneris Piskariovas? Ne pačiais geriausiais žodžiais apie jus atsiliepė. Sakė, neva Romanovas parenka sudėtį. O dar atlyginimo tris mėnesius nemokėjo.
– „Atlyginimas“! Ką, jis be atlyginimo dirbo? Vadinasi, ir nusisamdė dirbti nemokamai. Juokingas žmogus.

Rapolas255
Pranešimai: 37
Užsiregistravo: 2018 Spa 22 21:52
Palaikoma komanda: Polonia Varšuva
Miestas: Varšuva

Re: Interviu

2019 Gru 28 10:10

Gabrielis Nikonovas (FA "Žalgirietis" ir Lietuva U17)
https://baltyckifutbol.pl/gabrielis-nik ... a-futbola/

Anbo
Pranešimai: 7508
Užsiregistravo: 2010 Vas 12 19:59
Palaikoma komanda: Žalgiris

Re: Interviu

2019 Gru 30 17:31

Kesminas, Dambrauskas ir Skarbalius Delfio TV laidoje "Sportinė forma" pakalbėjo apie Lietuvos futbolo metus ir opius klausimus

Ekspertai – apie Lietuvos futbolo „progresą“: mes – žingsnį į priekį, konkurentai – penkis
Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/sportas/futbolas/e ... d=82990455

Anbo
Pranešimai: 7508
Užsiregistravo: 2010 Vas 12 19:59
Palaikoma komanda: Žalgiris

Re: Interviu

2020 Sau 01 12:38

Įfomus interviu, verta paskaityti

Futbolo agentas V. Mižigurskis: „Nepavydžiu Lietuvos rinktinės treneriams“
Visą straipsnį galite rasti https://www.futbolas.lt/naujiena/407394 ... treneriams
Paskutinį kartą redagavo 1 Anbo. Iš viso redaguota 2020 kartus.

Anbo
Pranešimai: 7508
Užsiregistravo: 2010 Vas 12 19:59
Palaikoma komanda: Žalgiris

Re: Interviu

2020 Sau 01 12:41

Good work, thanks for posting :)
Gabrielis Nikonovas (FA "Žalgirietis" ir Lietuva U17)
https://baltyckifutbol.pl/gabrielis-nik ... a-futbola/

Anbo
Pranešimai: 7508
Užsiregistravo: 2010 Vas 12 19:59
Palaikoma komanda: Žalgiris

Re: Interviu

2020 Kov 06 16:18

Mariaus Stankevičiaus atsiminimai: apie kaukėtus sirgalius, kambarioką Klosę ir žaidimą su Guardiola
https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10 ... -guardiola

Rapolas255
Pranešimai: 37
Užsiregistravo: 2018 Spa 22 21:52
Palaikoma komanda: Polonia Varšuva
Miestas: Varšuva

Re: Interviu

2020 Kov 21 20:33

Lukas Pusinskas profesionalų futbolą sutiko labai greitai, kaip penkiolikmetis treniravos su Klaipėdos "Atlanto" pirmąja komanda. Dabar jis gyvena JAV, ir įgyvendina savo svajones! Apie futbolą, gyvenimą Amerikoje, šeimą ir Lietuvą.
https://baltyckifutbol.pl/luko-pusinsko-american-dream/

Rapolas255
Pranešimai: 37
Užsiregistravo: 2018 Spa 22 21:52
Palaikoma komanda: Polonia Varšuva
Miestas: Varšuva

Re: Interviu

2020 Kov 24 21:54

Jei neturite ko žiūrėti, rekomenduoju savo reportažą iš Krasniko "Stal" - Palankės Radzino „Orlęta“ rungtynių, kuriose bandau kalbėti lietuviškai su Povilu Malinausku ir Edvinu Baniuliu :D
https://baltyckifutbol.pl/litewski-mecz ... -podlaski/

Tobex
Pranešimai: 7402
Užsiregistravo: 2010 Vas 10 15:14
Palaikoma komanda: Šiauliai

Re: Interviu

2020 Kov 24 22:36

respect.
įdomu :)

dar lietuviams manau būtu įdomu informacija apie komandas. pvz keliones metu ar prieš rungtynes galėjai papasakot kokio dydžio miestas, kiek talpina stadionas žmonių ir nufilmuoti tribūnas, kiek žiūrovų.
čia šiaip patarimas

Rapolas255
Pranešimai: 37
Užsiregistravo: 2018 Spa 22 21:52
Palaikoma komanda: Polonia Varšuva
Miestas: Varšuva

Re: Interviu

2020 Kov 24 22:47

Ačiū tai tiesa. Prisiminsiu :) Galiu parašyti ir čia :
Krasniko mieste gyvena apie 60 tūkst. žmonių.
Stadione buvę 600 žiūrovų

Anbo
Pranešimai: 7508
Užsiregistravo: 2010 Vas 12 19:59
Palaikoma komanda: Žalgiris

Re: Interviu

2020 Kov 25 08:24

Įdomu :) Dar truputį ir visai gerai lietuviškai kalbėsi :) Reikia tik daugiau praktikos. O kaip tu lietuviškai pramokai - tiesiog savarankiškai bandei mokintis panaudodamas Google vertėją ar kažkokiu kitu būdu?

Rapolas255
Pranešimai: 37
Užsiregistravo: 2018 Spa 22 21:52
Palaikoma komanda: Polonia Varšuva
Miestas: Varšuva

Re: Interviu

2020 Kov 25 10:19

Aš retai naudojuosi „Google Translate“, internete yra fainas lenkų-lietuvių ir lietuvių-lenkų žodynas. 1,5 metų studijavau baltų filologiją, bet aš to atsisakiau, bet todėl žinau kalbą. Dabar aš mokausi pats sau, norint ruošti interviu, ataskaita ir pan. :)

mafia7
Pranešimai: 7127
Užsiregistravo: 2010 Vas 10 15:17
Palaikoma komanda: A-lyga
Miestas: Šiauliai

Re: Interviu

2020 Kov 25 12:38

o baltų filologija studijavai tam, kad futbolą mėgsti ? :D
Kaip bebūtų labai pravertė

Rapolas255
Pranešimai: 37
Užsiregistravo: 2018 Spa 22 21:52
Palaikoma komanda: Polonia Varšuva
Miestas: Varšuva

Re: Interviu

2020 Kov 25 12:47

Tikrai ne :) Futbolu domėjausi nuo vaikystės, tad studijuose galiausiai turėjau susidomėti futbolu Baltijos šalyse. Ir taip atsitiko :) Be futbolo, šiek tiek žinau ir apie jūsų kultūrą, istoriją, mitologiją, maistą itt.

Grįžti į