Dar vienas interviu su Zubu
http://www.respublika.lt/lt/naujienos/s ... e_sirdies/" onclick="window.open(this.href);return false;
Lietuvos futbolininkai žaidė be širdies
2015 spalio mėn. 24 d. 11:41:14
Evaldas GELUMBAUSKAS, „Respublikos“ žurnalistas
Po paskutinių atrankos į 2016 m. Europos čempionatą rungtynių durimis trinktelėjęs Igoris Pankratjevas paliko laisvą Lietuvos nacionalinės vyrų futbolo rinktinės vyriausiojo trenerio postą. Mūsų šalies rinktinė per praėjusius metus išgyveno bene juodžiausią istorijos etapą. Nieko gera nežada ir atrankos į 2018 m. pasaulio čempionatą ciklas. Tačiau kandidatų treniruoti Lietuvos rinktinę netrūksta. Pirmasis eilėje - buvęs Vilniaus „Žalgirio“ treneris Marekas Zubas.
51 metų futbolo specialistas „Sporto gyvenimui“ patvirtino, kad praėjusią savaitę pateikė savo kandidatūrą Lietuvos futbolo federacijos (LFF) vadovams ir artimiausiu metu tikisi sulaukti atsakymo.
Nuo 2012 m. rugpjūčio iki 2014 m. gruodžio Vilniaus „Žalgirį“ treniravęs M.Zubas ne tik iškovojo aibę komandinių titulų, bet ir sulaukė asmeninio pripažinimo. Po praėjusio sezono 51 metų lenkas buvo išrinktas geriausiu Lietuvos futbolo treneriu ir ant balto žirgo grįžo į gimtinę. Tačiau Lenkijoje jo karjera nesusiklostė. Šių metų pradžioje M. Zubas tapo Belchatovo GKS treneriu, bet gegužę buvo priverstas pasitraukti. Nesulaukęs naujų darbo siūlymų jis vėl atkreipė dėmesį į Lietuvos futbolą. „Pasitraukęs iš Belchatovo GKS klubo, turėjau daug laisvo laiko, tad nusprendžiau apsilankyti Vilniuje. Aišku, mane labiausiai domino „Žalgirio“ žaidimas, norėjau pamatyti, kaip jiems seksis UEFA Čempionų lygoje. O viešėdamas Vilniuje sutikau daug žmonių, taip pat LFF vadovus. Iš jų išgirdau, kad netolimoje ateityje Lietuvos nacionalinei futbolo rinktinei gali prireikti naujo trenerio. Tokia galimybė mane sudomino, tad likusias rinktinės rungtynes stebėjau gyvai. Pamačiau daug neigiamų dalykų, bet manau, kad padėtis rinktinėje nėra beviltiška. Manau, ir su dabartine komanda galima demonstruoti geresnį futbolą bei siekti geresnių rezultatų“, - samprotavo M.Zubas.
- Lietuvos futbolo rinktinės treneris ir LFF vadovai žiniasklaidoje sulaukė daug kritikos. Vyrauja nuomonė, kad net geriausias pasaulio treneris neišgelbės rinktinės, kol Lietuvos futbolui vadovauja J.Kvedaras ir techninis direktorius Stasys Stankus. Kalbama, kad jie nurodo rinktinės treneriui, kuriuos žaidėjus reikia kviesti į rungtynes, o kurių - ne.
- Nors aš ir neskaitau Lietuvos žiniasklaidos, turiu daug draugų, pažįstamų, tad puikiai žinau, apie ką jūs kalbate. Žinau apie neigiamą federacijos darbo vertinimą, apie konfliktus tarp žaidėjų ir žiniasklaidos ir pan. Suprantu, kad Lietuvos futbolo problemas lemia ne rinktinės žaidimas, jos yra daug gilesnės ir sudėtingesnės. Bet esu tik treneris, tad galiu kalbėti tik apie rinktinę.
Pradėkime nuo to, kad kalbos apie federacijos vadovų kišimąsi į trenerio darbą tėra gandai. Kol kas niekas neįrodė, kad federacijos vadovai, o ne treneris rinkosi žaidėjus. Pagaliau reikia suprasti, kad visada yra, buvo ir bus norinčiųjų daryti įtaką trenerio sprendimams. Futbolo mėgėjai, žurnalistai, futbolininkų agentai, rinktinės ar klubo sporto direktoriai, vadovai ar rėmėjai - visi jie turi savo nuomonę dėl to, kas turėtų žaisti rinktinėje ar kaip ji turėtų žaisti. Treneris gali juos išklausyti, bet sprendimus priima tik jis.
- Kokie svarbiausi darbai laukia naujo rinktinės trenerio?
- Pirmiausia reikia užmegzti kontaktus su žaidėjais. Būtina rimtai su jais pasikalbėti, išgirsti jų mintis apie rinktinę, žaidimą, santykius su treneriais, federacijos vadovais, žurnalistais. Tada būtų lengviau suprasti, kas iš tiesų yra negerai su šia komanda. Po to jau būtų galima pamėginti suburti tokį kolektyvą, kuris aikštėje galvotų ne apie save, o apie bendrą reikalą. Taip pat reikia išplėsti rinktinės kandidatų sąrašą, atlikti tam tikras dabartinės sudėties korekcijas. Tikiu, kad galiu pakeisti Lietuvos rinktinės braižą, padaryti taip, kad ji džiugintų futbolo mėgėjus ir tinkamai atstovautų savo šaliai.
- Kokias problemas įžvelgėte lietuvių žaidime?
- Stebint iš šalies man daugiausia abejonių sukėlė futbolininkų atsidavimas. Atrankos ciklo pradžioje buvo labai graži akcija, kurios organizatoriai kvietė futbolo mėgėjus atnešti savo širdis į stadioną. Sirgaliai palaikė šią akciją, bet žiūrint į rinktinės žaidimą man susidarė įspūdis, kad kai kurie futbolininkai žaidė be širdies. Buvo neaišku, ar jie tikrai nori žaisti rinktinėje, o gal juos kas nors verčia tai daryti. Kiekvieno futbolininko motyvacija gali būti skirtinga. Bet pirmiausia futbolininkai turi suprasti, kad rinktinėje negali būti jokių asmeninių interesų. Čia jie atstovauja savo šaliai ir yra atsakingi prieš visus Lietuvos žmones.
Be abejo, galima kalbėti ir apie rinktinės trenerių sprendimus, pasirinktą taktiką, sudėtį, keitimus. Tačiau kritikuoti trenerius neturint visos informacijos yra neatsakinga. Tiesiog galiu pasakyti, kad paskutinėse rungtynėse su Anglija man norėjosi drąsesnio žaidimo. Norėjosi, kad lietuviai tam tikrais momentais pamėgintų spustelėti varžovus jų aikštės pusėje. Tai yra šiuolaikinio futbolo abėcėlė. Tačiau to lietuvių žaidime nematėme. Nežinau, gal čia trenerių pasirinkimas, o gal Lietuvos rinktinės žaidėjai šiuo metu paprasčiausiai yra nepajėgūs to įgyvendinti. Bet žaisdamas taip, kaip rungtynėse su Anglija, nieko nepasieksi ir nenustebinsi.
- Kalbate apie aistros trūkumą. Bet pasiklausius futbolininkų susidaro įspūdis, kad jie kiekvienose rungtynėse daro viską, ką gali: kovoja, atiduoda visas jėgas, tiesiog jiems nesiseka.
- Geras futbolininkas privalo ne tik mokėti žaisti futbolą, bet ir bendrauti su žurnalistais. Tai yra jo darbo dalis. Puikiai suprantu, kad po nesėkmės būna labai sunku atsakinėti į klausimus. Kažkodėl po laimėtų rungtynių niekam nekyla problemų išsakyti savo mintis, bet po nesėkmės daugelis apsiriboja standartiniais pareiškimais: „stengėmės, kovojome, nepavyko“. Man tai nepatinka. Žaidėjai privalo žinoti, kaip reikėtų išreikšti savo mintis, bet daryti tai korektiškai, nieko neįžeidžiant. Aš vertinu žaidėjus, kurie turi savo nuomonę, turi ką pasakyti ir žino kaip kalbėti.
- Anksčiau Lietuvos rinktinėje profesionaliu bendravimu pasižymėjo Deividas Šemberas, Marius Stankevičius, Tomas Danilevičius. Jie nebijojo kalbėti su žiniasklaida, bet praėjusiame atrankos cikle jų rinktinėje nebuvo.
- Treniruodamas „Žalgirį“ dirbau su D.Šemberu ir neturėjau jokių problemų. Suprantu, kad patyrę futbolininkai turi savo nuomonę apie žaidimą, taktiką, sudėtį. Kartais jų nuomonė nesutampa su trenerio mintimis. Nematau dėl to tragedijos. Aš visada išklausau žaidėjų siūlymus, apsvarstau juos, bet priimu tokį sprendimą, koks, mano nuomone, yra geriausias. Nes esu treneris ir toks yra mano darbas.
Kalbant apie tai, kad į rinktinę nebuvo kviečiami buvę jos lyderiai, noriu pasakyti, kad man asmeniškai nėra skirtumo, koks yra futbolininko amžius. Svarbiausia, kaip jis žaidžia savo klube. Akivaizdu, kad Žydrūnas Karčemarskas ir M.Stankevičius ar net tas pats D.Šemberas savo klubuose demonstruoja gerą sportinę formą, todėl jie turėtų būti ir rinktinėje. Bet kokios dirbtinės atjauninimo iniciatyvos neduoda rinktinei nieko gero. Tai yra reprezentacinė šalies komanda ir joje turi žaisti tik geriausi šalies futbolininkai. Juo labiau kad Lietuvoje paprasčiausiai nėra tiek daug gerų futbolininkų, kad galėtum rinktis, ką kviesti, o ko - ne. Aišku, niekas negali garantuoti, kad su veteranais Lietuvos rinktinė pasiektų geresnių rezultatų. Tačiau tokių futbolininkų vaidmuo labai svarbus ne tik aikštėje, bet ir už jos ribų. Jie yra sukaupę milžinišką patirtį ir gali padėti jaunesniems rinktinės nariams suprasti savo vaidmenį nacionalinėje komandoje.
- Vis dėlto kada nors veteranai turės užleisti vietą rinktinėje jaunimui. Tačiau artimiausias nacionalinės rinktinės rezervas atrankos varžybose pralaimi Andorai, be rimtesnio pasipriešinimo nusileidžia Serbijos, Slovėnijos ir Airijos rinktinėms. Regis, ateityje mūsų laukia dar liūdnesnės dienos?
- Nesu taip gerai susipažinęs su jaunimo rinktine, kad galėčiau daryti kategoriškas išvadas, tačiau turiu pasakyti, kad pralaimėjimas Andorai yra labai nemalonus dalykas. Kita vertus, jaunimo rinktinės užduotis - parengti žaidėjus nacionalinei rinktinei. Stebėjau paskutines jaunimo rungtynes su Serbija ir turiu pasakyti, kad ir tarp lietuvių yra keli įdomūs žaidėjai. Reikėtų pažiūrėti, kokie žaidėjai kviečiami į jaunimo rinktinę, išsiaiškinti, ar tikrai verta potencialius jaunimo rinktinės lyderius laikyti nacionalinėje rinktinėje. Gal reikėtų leisti jiems žaisti su bendraamžiais, o vietoj jų kviesti vyresnius futbolininkus? Nacionalinės ir jaunimo rinktinės treneriai turi ieškoti sprendimų, kurie būtų naudingi abiem komandoms. Aš esu pasirengęs bendrauti su visais Lietuvos futbolo specialistais, treneriais, išklausyti juos ir ieškoti geriausių sprendimų.
Parengta pagal savaitraščio „Respublika“ priedą „Sporto gyvenimas“