bronius
Vyr. diskusijų administratorius
Pranešimai: 11746
Užsiregistravo: 2010 Vas 10 14:01
Palaikoma komanda: LT rinktinė
Miestas: Vilnius

Re: Istoriniai kadrai

2010 Rgp 25 14:02

Turbūt labiausiai pasikeitę - Tautkus ir Zelkus. Na, ir Baranis nemažą autoritetą užsiauginęs..

sss

Re: Istoriniai kadrai

2010 Rgp 31 16:22

Pora nuotrauku is Tauro tinklapio, komandos istorijos.

Paveikslėlis

Paveikslėlis

http://v2.fktauras.lt/index.php?option= ... &Itemid=64" onclick="window.open(this.href);return false;

Gal kuris atpazinsit kanors. :)

mafia7
Pranešimai: 7309
Užsiregistravo: 2010 Vas 10 15:17
Palaikoma komanda: A-lyga
Miestas: Šiauliai

Re: Istoriniai kadrai

2010 Rgp 31 20:12

Neatpažinau,žinau tik tiek,kad mano prosenelis keleta metų žaidė Taure kai jis kūrėsi

bronius
Vyr. diskusijų administratorius
Pranešimai: 11746
Užsiregistravo: 2010 Vas 10 14:01
Palaikoma komanda: LT rinktinė
Miestas: Vilnius

Re: Istoriniai kadrai

2014 Gru 02 20:04

Jaučiu sudegė ir futbolas:

http://www.delfi.lt/pramogos/zmones/po- ... d=66557490" onclick="window.open(this.href);return false;

...

Re: Istoriniai kadrai

2014 Gru 20 14:44

Dar viena nepapasakota futbolo istorija
http://www.budas.lt/teminiai-puslapiai/ ... o-istorija" onclick="window.open(this.href);return false;

Tai trumpa istorija apie „jo didenybę“ futbolą. Istorija apie taip, kaip jis savo grožiu ir aistra, vos vienu prisilietimu pakeitė vieno mažo žmogaus gyvenimą, padarydamas jį futbolininku iš didžiosios raidės. Tai istorija, papasakota 46-erių metų asociacijos „FK Atmosfera“ prezidento Nerijaus Gudaičio lūpomis. Tai aistros futbolui istorija.

Apie pažintį su futbolu ir filmą „Pergalė“

Kai buvau šešerių metų amžiaus „pyplys“, savo kieme nuolat girdėdavau rėkaujančių žmonių balsus anapus geležinkelio (senamiestyje, – aut. past.). Kartą su draugais nusprendėme išsiaiškinti, kas ten vyksta. Nubėgome ir pasiekėme senojo stadiono tvorą (dabartinė Senamiesčio pagrindinė mokykla, – aut. past.). Suradę joje plyšį jau buvome viso to šurmulio dalyviai.

Tai buvo futbolas! Tikras futbolas, kurį mačiau pirmą kartą gyvenime. Žaidė „Atmosfera“ su kažkokia Maskvos komanda. Žmonių – tikra jūra. „Atmosferai“ įmušus įvartį, pirmą kartą pamačiau ir pajaučiau tą tikrą sirgalių šėlsmą bei džiaugsmą.

Kitą dieną paprašiau savo draugo Raimundo Gečo, kad nusivestų mane į treniruotes pas tada Mažeikiuose dirbusį Algimantą Petkų. Mano gimimo metų komandos nebuvo, todėl treniravausi su vyresniais. Vėliau, kai pamačiau filmą „Pergalė“, kuriame vaidino Pele – galutinai susiformavo mano gyvenimo tikslas ir noras. Sapnuodavau savo futbolo herojų naktimis. Žiūrėti to filmo ėjau kone kasdien kokias dvi savaites. Motyvacija buvo begalinė.

Apie pirmąsias treniruotes

Detalių iš pirmųjų treniruočių neprisimenu, tik žinau, kad jos šiltuoju metu vykdavo parke. Man buvo svarbiausia, jog mane priėmė į treniruotes ir galėjau siekti savo tikslo. Taigi, būdamas šešerių metu tvirtai panorau tapti futbolininku.

Pamenu pirmąsias rungtynes, kurias žaidėme Gargžduose. Pralaimėjome sausai, „į vienus vartus“. Pamenu, kai eidamas miegoti apsirengiau visą aprangą – kad iš ryto ko nors nepamirščiau pasiimti. Būdamas septynerių žaidžiau pirmajame savo turnyre Klaipėdoje ir gavau paskatinimą – geriausio gynėjo diplomą. Po metų Sporto mokykloje suformavo mūsų, 1968 m. gimusių, berniukų grupę, atėjo naujas treneris Jurijus Stupakovas. Tuomet ir prasidėjo rimtas darbas.

Treniruotės man labai patiko, ypač salėje, kur daugiausia mokėmės technikos. Keldavausi anksčiau už kitus, 6 valandą ryto, kad suspėčiau į papildomas, bet neprivalomas treniruotes. Buvo sunku, norėjosi miego, tačiau turėjau tikslą. Treneris reiklus, griežtas ir improvizuojantis. Jis buvo techniškas žaidėjas, „Atmosferos“ lyderis. Kai man suėjo 10 metų, iš arti mačiau visą čempionišką 1978 m. „Atmosferos“ sezoną parko stadione.

Apie futbolą, pakeitusį gyvenimą

Mūsų žaidimų aikštelė buvo didelė (dabar ten stovi kavinė „Rugelis“, – aut past.). Vasarą ten vyko krepšinis ir futbolas, o žiemą ledo ritulys. Į ją susirinkdavo visi aplinkinių namų berniukai. Manau, daugelis mano bendraamžių dar pamena, koks ten vykdavo veiksmas. Žaidžiant pertraukų nebūdavo – mamai pašaukus valgyti, maistą tiesiog „prarydavau“ ir – atgal į kiemą, į aikštelę. Niekas nelaukdavo, kol kuris nors pavalgys. Žaidimas vykdavo nesustodamas.

Bėgo metai, noras kažko pasiekti tik stiprėjo. Buvau septintokas, kai norėjau važiuoti į Panevėžio sporto mokyklą-internatą. Prieš tai buvome su komanda nuvykę peržiūrai, aš patikau treneriui, tačiau tada neišleido mama. Tik aštuntoje klasėje pavyko ten pakliūti. Ten jau buvo keletas Mažeikių vaikinų.

Panevėžyje teko anksti keltis, tvarkytis kambarį. Režimas buvo griežtas: dvi pamokos, pirma treniruotė, priešpiečiai, vėl pamokos ir jų ruoša, antra treniruotė, vakarienė, truputėlis laisvo laiko ir miegas. Taip kasdien, savaites, mėnesius, metus. Dviratininkai, krepšininkai, lengvaatlečiai, dziudoistai, stalo tenisininkai, šuolininkai į vandenį, futbolininkai.

Buvo sunku, bet dar nė vieno ten buvusio draugo ar pažįstamo nesutikau, kuris pasakytų – „tai buvo mėšlas“. Visi kaip vienas tvirtina, kad buvome kvaili, jog neišnaudojome galimybės įdėti dar daugiau darbo, nei buvo įdėta tada. Tai buvo Lietuvos talentų ir TSRS sportininkų kalvė. Dabar susimąstau, jog tada kasdien prasilenkdavau su krepšininku Gintaru Einikiu, disko metiku Virgilijumi Alekna, dviratininke Laima Zilporyte, futbolininku Arminu Narbekovu ir daugeliu kitų legendomis tapusių sportininkų. Mano klasiokas ir suolo draugas Virginijus Baltušnikas, atstovaudamas TSRS jaunučių futbolo rinktinei, tapo Europos čempionu.

Sulaukęs 16 metų gavau pirmąjį pakvietimą į Lietuvos jaunučių rinktinę. Nuo tada dalyvavau visose įvairaus amžiaus stovyklose ir TSRS respublikų organizuojamuose turnyruose. Apvažiavau kone visą buvusią plačią „tėvynę“ ir nuo tada susiformavo dar viena mano gyvenimo aistra – pažinti pasaulį, svečias kultūras ir žmones.

Futbolas tapo mano gyvenimu: darbu, pomėgiu, aistra, džiaugsmu ir kančia.

Apie pasiekimus, kuriais verta didžiuotis


Futbolas suformavo mano asmenybę. Alinančios treniruotės, lietus, purvas, ištvermė, dvikovos dėl kamuolio, individualūs veiksmai – čia viskas kaip gyvenime. Savo pasiekimus skirstau į du etapus: kai buvau futbolininkas, ir į dabartinį, trenerio, netrukus minėsiančio veiklos dvidešimtmetį.

Kaip futbolininkas subrendau būdamas 20-ies metų. Tada žaidžiau Baltarusijos čempionate už Lydos „Obuvščik“ komandą, kartu su draugu Dariumi Magdišausku iškovojome čempionato auksą. Vėliau rungtyniavau Smolensko „Iskra“, kuri žaidė TSRS II lygos pirmenybėse. Joje praleidau dvejus metus. Po to sekė du viliojantys pasiūlymai: iš Odesos „Černamorec“ ir Mažeikių „Jovaro“. Pirmasis viliojo visiškai profesionaliu futbolu ir atlyginimu, o antrasis – namais ir dviejų kambarių butu. Kadangi jau buvau vedęs ir turėjome pirmagimę dukrą, tai pasirinkau namus.

Vėliau pusmetį žaidžiau Klaipėdos „Sirijuje“ ir grįžau atgal į Mažeikius, „Romar“. Buvo šlovingi 1994 aukso metai ir Algimanto Liubinsko kvietimas atstovauti Lietuvos nacionalinei rinktinei. Štai jis, išsvajotas ir prakaitu nulietas kelias, pagaliau atvedęs mane ten, kur grojant Lietuvos himną prieš rungtynes atrodo, kad širdis iš krūtinės iškris. Prestižas, džiaugsmas ir garbė ginti savo šalies garbę. Treniruojant Benjaminui Zelkevičiui buvau išrinktas netgi rinktinės kapitonu. Rinktinėje sužaidžiau dešimt tarpvalstybinių rungtynių, dvejose iš jų, su graikais ir lenkais, žaidžiau mūvėdamas kapitono raištį. Neapsakomas jausmas, prisiminus net žliumbti norisi.

1995 m., po bronzinių „Romar“ metų, sekė klubo griūtis, pakliuvau į autoavarija. Futbolininko karjera buvo baigta. Tais pačiais metais išsitraukiau aukštojo mokslo diplomą ir pradėjau trenerio darbą. Sekėsi puikiai. Su 1985 m. gim. berniukais iškovojome pirmąjį svaresnį trofėjų Lietuvos mažojo futbolo čempionate, finaluose Vilniuje buvome treti, su bendra 1995–1996 m. gim. komanda kartu su treneriu S. Verteliu Lietuvos jaunių žaidynėse vėl iškovojome bronzą. Vėliau su 1987 m. gim. berniukais dvejus metus iš eilės tapome šalies mažojo futbolo čempionais. Buvau pakviestas dirbti šalies jaunučių rinktinės trenerio asistentu. Penkeri metai darbo su šia rinktine suteikė daug neįkainojamos tarptautinės patirties.

Turiu Lietuvos futbolo federacijos (LFF) įteiktą medalį „Už nuopelnus Lietuvos futbolui“, apdovanojimą-nominaciją „2012 m. Mažeikių r. sporto šviesulys“. Didžiuojuosi, kad išvedžiau komandą nuo LFF II ir I lygų iki aukščiausiosios „A“.

Apie tai, kodėl verta rinktis futbolą

Tai septynis mėnesius trunkančios treniruotės lauke, grynas oras, veidą prausiantis lietus ar kepinanti saulė. Futbolas žaidžiamas bet kokiu oru ir tai grūdina organizmą, pastebimai gerėja imunitetas.

Iš esmės tai „tikrų bernų“ sportas. Tai ašaros, kai „gauni į kaulus“, džiaugsmas, kai įmuši įvartį. Kartais lyjant lietui galvoju, kad šią vasarišką dieną tikrai nesulauksiu savo auklėtinių, bet klystu. Jiems labai patinka žaisti tarp balų, o įmuštą įvartį pažymėti čiuožimu įsibėgėjus ant pilvo. Galbūt jūs pasakysite – „durniai“, bet paklauskite, kurio norite, futbolininko ir jis jums atšaus – tai kaifas.

Jauno futbolininko gyvenime ant lėkštutės niekas nieko neatneš. Išsikovoti ar išsilaikyti – visur reikia maksimalių pastangų, motyvacijos, palaikymo, charakterio savybių. Prisnūsi, ir tave aplenks kiti. Niekas nenori nusileisti arba pralaimėti. Tai vyriškas azartas. Sunku pralaimėti, tačiau pralaimėjimas motyvuoja dirbti.

Apie futbolininką-profesionalą

Futbolininkas tampa profesionalu, pasirašęs su tam tikru klubu sutartį ir gaunantis joje numatytą atlyginimą. Futbole gauti gerą atlygį tikrai galima. Čia kaip bet kokioje įmonėje ar kompanijoje – viskas priklauso nuo to, ar ji finansiškai stipri, ar silpna.

Jei esi kvalifikuotas ir aukšto lygio žaidėjas, gali žaisti atitinkamo lygio komandoje. Keturi stipriausi Lietuvos futbolo klubai finansiškai stabilūs, tačiau daugelis lietuvių laimės ieško svetur. Priežastis paprasta – profesionalaus futbolininko amžius vidutiniškai svyruoja iki 35 metų, todėl daugelis žaidėjų ieško laimės užsienio klubuose, kuriuose gerokai didesni atlyginimai. Galima sakyti, šiais laikais rungtyniauti svetur yra norma.

Dažnai manęs klausia, kodėl Mažeikiuose nebėra aukščiausio lygio futbolininkų. Norint užauginti Lietuvos rinktinės lygio futbolininką, pirmiausia reikia talentingo auklėtinio. Kartais auklėtinių mamoms pasakau banalų palyginimą: norint pasisiūti gerą sijoną, reikia atitinkamos medžiagos, užtrauktuko ar sagų, kvalifikuoto siuvėjo, o kad jis ilgai tarnautų – gero šeimininko.

Futbolo kursuose pateikiamas skaičius – dešimt tūkstančių darbo valandų. Sakoma, jog tiek laiko reikia skirti ugdymui, kad vaikas galėtų pretenduoti į profesionalaus žaidėjo statusą.

Apie Mažeikių futbolo bendruomenę

Turime gerą poslinkį į priekį ir tikrai įspūdingus skaičius. Kai 2010 metais žaidėme aukščiausiojoje šalies futbolo „A“ lygoje, turėjome suburtas keturias vaikų grupes. Jose tobulinosi maždaug 65 berniukai. Dabar Sporto mokykloje keturios grupės, futbolo akademijoje dvi berniukų ir viena mergaičių, „FK Atmosfera“ klube aštuonios vaikų grupės. Skaičiais tai būtų apie 300 vaikų. Prie jų priskaičiuokim mėgėjus ir veteranus, futbolą mėgstančius tėvelius ir visus kitus mažeikiškius, mylinčius futbolą. Manau, bus tikrai gražūs skaičiai.

Futbolo „medis“ Mažeikiuose jau pasodintas. Jo šaknys veši, tačiau vaisius skinti dar anksti. Sąlygos gerėja – dabar jau turime ne tik sporto kompleksą, yra futbolo akademijos salė, naujai pastatytas dirbtinės dangos stadionas, centrinis stadionas su viena iš geriausių Lietuvoje natūralios žolės danga. Viskas juda į priekį. Dar būtina pagerinti buities sąlygas abejose lauko aikštėse ir vėl galėsime galvoti apie aukštesnį futbolo lygį mieste.

Viskam reikia laiko, strimgalviais lėkti nebūtina, o ir neprotinga. Laikas parodys, kur mes buvome teisūs, o kur suklydome. Į bėgančius metus aš žiūriu per futbolo prizmę ir gailiuosi tik vieno – ne jaunyn einam. Norisi teigiamų pokyčių šiek tiek greičiau...

Aurimas KASPERAVIČIUS

bronius
Vyr. diskusijų administratorius
Pranešimai: 11746
Užsiregistravo: 2010 Vas 10 14:01
Palaikoma komanda: LT rinktinė
Miestas: Vilnius

Re: Istoriniai kadrai

2014 Gru 20 17:58

Mano vienas iš visų laikų mėgiamiausių lietuvių futbolininkų. Džiaugiuosi, kad teko laimė pamatyti jo žaidimą.

bronius
Vyr. diskusijų administratorius
Pranešimai: 11746
Užsiregistravo: 2010 Vas 10 14:01
Palaikoma komanda: LT rinktinė
Miestas: Vilnius

Re: Istoriniai kadrai

2015 Vas 05 19:57

Kaip žadėjau:

1997.04.16 Žalgiris - Kaunas arba žaliai-baltų ir maišiažmogių dvikova

keturios legendos:
Paveikslėlis

Žalgirio - aprangos kaip aprangos, bet, o, Dieve - čia kas tokio?
Paveikslėlis

žmogus-maišas Orestas:
Paveikslėlis
Paveikslėlis

žmogus-maišas Andrius:
Paveikslėlis

žmogus-maišas Mantas:
Paveikslėlis
Paveikslėlis
Paveikslėlis

bronius
Vyr. diskusijų administratorius
Pranešimai: 11746
Užsiregistravo: 2010 Vas 10 14:01
Palaikoma komanda: LT rinktinė
Miestas: Vilnius

Re: Istoriniai kadrai

2015 Vas 05 20:00

legendų paradas:
Paveikslėlis
Paveikslėlis
Paveikslėlis
Paveikslėlis
Paveikslėlis
Paveikslėlis
Paveikslėlis
Paveikslėlis
Paveikslėlis
Paveikslėlis

kiekybinė persvara (Žalgirio fanų šešis kartų daugiau nei FBK'ų):
Paveikslėlis
Paveikslėlis

rezas:
Paveikslėlis

bronius
Vyr. diskusijų administratorius
Pranešimai: 11746
Užsiregistravo: 2010 Vas 10 14:01
Palaikoma komanda: LT rinktinė
Miestas: Vilnius

Re: Istoriniai kadrai

2015 Vas 05 20:16

- Susimetam ant alaus?
Paveikslėlis
Paveikslėlis
Paveikslėlis
Paveikslėlis


- Ne vopros!
Paveikslėlis
Paveikslėlis


- Donce, pardė ten už kampo. Sulakstyk, ką? Aš išeiti negaliu..
Paveikslėlis


- Kol šitie durneliai pliekiasi purve, pasiunčiau tavo brataną pivasiko:
Paveikslėlis


- Jėga, bet gali ir negrįžti!
Paveikslėlis


- Prisidėčiau ir aš, tik babkes palikau namie.. Gal vietoj jų JVC teliką paimsite? Originalas!
Paveikslėlis


- Viena aišku - Doncės alaus daugiau nebesiųsime:
Paveikslėlis
Paveikslėlis

bronius
Vyr. diskusijų administratorius
Pranešimai: 11746
Užsiregistravo: 2010 Vas 10 14:01
Palaikoma komanda: LT rinktinė
Miestas: Vilnius

Re: Istoriniai kadrai

2015 Vas 05 20:29

Mantukas - komandos lyderis:


Tobex
Pranešimai: 10882
Užsiregistravo: 2010 Vas 10 15:14
Palaikoma komanda: Šiauliai

Re: Istoriniai kadrai

2015 Vas 07 09:30

Paveikslėlis
Vitas Rimkus vs Gintaras Staučė

...

Re: Istoriniai kadrai

2015 Kov 28 09:51

2015-03-26 18:30

P. Leusas: "Rungtynės su Argentina man buvo didelis įvykis"
http://www.lff.lt/lt/article/p_leusas_r ... lis_ivykis" onclick="window.open(this.href);return false;

Artėjant pirmosioms mūsų šalies istorijoje rungtynėms su aukščiausio kalibro žvaigždžių pripildyta Anglija, „SMScredit.lt A lygos" oficiali svetainė prisiminė vieną akistatą, kuri turėtų tapti pavyzdžiu ir menku įkvėpimo šaltiniu Lietuvos rinktinei.

1999 metais lietuviai, neturėdami geriausių žaidėjų, draugiškame mače Argentinoje sugebėjo atsilaikyti prieš galingą šios šalies rinktinę ir jai nepralaimėti. Vis dar futbolininko karjerą tęsiantis Utenos „Utenio" vartininkas Pavelas Leusas atsuko laikrodį atgal ir pasidalino įspūdžiais apie sensacingu rezultatu pasibaigusias rungtynes. Įvarčio nepraleidęs bei 1998-1999 metų sezone pirmą bei vienintelį kartą Lietuvos čempionu tapęs vartų sargas pripažino, jog šis mačas jam vis dar kelia malonius sentimentus.

Į Argentiną keliavo be lyderių

Vos tik išgirdę apie artėjančią akistatą su tituluotu varžovu, lietuviai su nekantrumu laukė akimirkos, kai nuaidės pirmasis rungtynių švilpukas. Tačiau ne visi žinomi argentiniečių futbolininkai dvikovoje su Lietuva apsivilko savo šalies marškinėlius. Du kartus pasaulio čempione tapusiai rinktinei negalėjo padėti Hernanas Crespo, Juanas Sebastianas Veronas ir Claudio Lopezas. Maža to, vienuolikėje nebuvo legendinio puolėjo Gabrielio Batistutos.

„Tuo metu Argentinos rinktinėje žibėjo Batistuta ir, kai sužinojome, jog važiuosime ten, kilo didelis ažiotažas. Visi pagalvojome: bus jis, ar ne. Tačiau Batistutos sudėtyje nebuvo, o jį pakeitė Palermo", - tų laikų didžiausią varžovų žvaigždę prisiminė P. Leusas.

Lietuvos rinktinė į Pietų Ameriką taip pat keliavo toli gražu ne pajėgiausios sudėties. Strategas Kęstutis Latoža nesulaukė užsienyje rungtyniavusių futbolininkų: Valdo Ivanausko, Sauliaus Mikalajūno, Deivido Šembero, Edgaro Jankausko, Tomo Ražanausko, Raimondo Žutauto bei komandos kapitono Gintaro Staučės. Šias spragas užpildė neseniai pasibaigusio Lietuvos čempionato dalyviai, kurių pagrindas buvo iš 1998-1999 metų sezono čempiono Vilniaus „Žalgirio".

„Važiavo komanda, sudaryta iš Lietuvos čempionato futbolininkų ir papildyta keliais žaidėjais ne iš tokių žinomų užsienio klubų. Rinktinės lyderiai nevažiavo, dauguma žaidėjų buvo iš Lietuvos klubų", - sudėties ypatumus apžvelgė buvęs „Žalgirio" vartų sargas.

Įdomu tai, jog rungtynių su Argentina išvakarėse, kita Lietuvos rinktinė kovojo Saudo Arabijoje ir gana netikėtai 1:0 sugebėjo įveikti pajėgią šeimininkų vienuolikę. Antroje komandoje žaidė tokie žaidėjai kaip: Andrius Jokšas, Robertas Poškus bei Andrius Velička.

„Viena sudėtis skrido žaisti su Saudo Arabija, kita - su Argentina. Mums buvo didelė paspirtis, kai ten būdami sužinojome, jog antroji sudėtis laimėjo Saudo Arabijoje. Mes irgi pagalvojome, kad būtų gerai pasiekti panašų rezultatą", - teigė „Utenio" vartininkas.

Nelengva kelionė ir dėl futbolo pamišusios Buenos Airės

Rinktinės kelionė į Argentiną truko apie 18 valandų. Lietuviai iš Vilniaus nuskrido į Frankfurtą, o iš ten - į Belo Horizontę. Kiek vėliau teko persėsti į kitą lėktuvą San Paule ir tik iš šio miesto pasiekti Buenos Aires.

Argentinos sostinė yra priglaudusi daugiausiai profesionalių futbolo komandų pasaulyje, o šiuo metu net septynios iš jų rungtyniauja šalies aukščiausioje lygoje. Lietuvių laukė akistata viename iš 1978 metų pasaulio čempionato stadionų, kuriame tada rungtyniavo „Velez Sarsfield" klubas su legendiniu vartininku Jose Luisu Chilavertu.

Futbolas ten - tikra religija ir lietuviai tuo puikiai įsitikino. Geriausių futbolininkų plakatai puošė miesto gatves, o stadionuose kamuolys spardomas nuo aušros iki sutemos. Aštuntą valandą ryto atvykę į aikštę lietuviai matė, jog vaikai jau buvo užbaigę savo rungtynes.

Spaudoje šiam žaidimui taip pat skiriamas išskirtinis dėmesys. Rungtynes transliavo televizija, o žurnalistai domėjosi, kiek uždirba Lietuvos futbolininkai. Sužinoję sumas argentiniečiai, kraipydavo galvas. „Albiceleste" laukė netrukus prasidėsiantis „Copa America" turnyras, o būtent Lietuvos rinktinė buvo paskutinysis Marcelo Bielsos auklėtinių varžovas. Argentiniečiai pasirinko silpnesnį oponentą ir norėjo prieš tokį svarbų turnyrą pajausti įvarčių skonį.

Fortūna buvo lietuvių palydovė

Nuo pat rungtynių pradžios lietuviams teko atlaikyti šeimininkų spaudimą, tad kontroliuoti kamuolį buvo labai sunku. Žaisti atvirą futbolą su galingais varžovais būtų beprasmiška. K. Latožos treniruojami futbolininkai vienas kitą puikiai pasaugodavo ir užklupdavo šeimininkus kontratakose. Lietuviai turėjo keletą progų, tačiau jų paversti įvarčiais nepavyko.

„Mes žinojome, kad bus labai sunku. Norėjome sužaisti garbingai, bet pamatėme, jog mus lydi sportinė sėkmė, o ir žaidėme ne taip jau blogai. Taip pat gerai rungtyniavome gynyboje", - prisiminė P. Leusas.

Vis dėlto akistatos pabaigoje Argentinos komanda turėjo idealią progą pelnyti pergalingą įvartį. Kamuolys atšoko visiškai laisvam argentiniečiui, tačiau šis įsigudrino iš kelių metrų pataikyti į skersinį. Atrodė, kad po Guillermo Schelotto smūgio kamuolys pagaliau atsidurs Lietuvos vartų tinkle, tačiau taip neatsitiko. Futbolo dievai tą vakarą vilkėjo geltonus marškinėlius.

„Nerealus momentas, gerai tą atsimenu. Atrodo nebuvo kur dėti kamuolio - mus lydėjo didžiausia sportinė sėkmė. Didžiausią įspūdį paliko Riquelme, Palermo ir Zanetti. Mes labai norėjome apsikeisti marškinėliais, gal kažkam pasisekė, bet po tokių rungtynių jie buvo nusivylę. Rungtynės su Argentina man buvo didelis įvykis", - pasakojo „Utenio" vartų sargas.

Nuostabą sukėlė gausios tautiečių gretos

Akistatai pasibaigus, žiūrovai plojo bei dėkojo lietuviams už pasiaukojantį žaidimą. M.Bielsa išskyrė solidžią Lietuvos rinktinės gynybą, tačiau liko nesupratęs kaip jo auklėtiniai nesugebėjo iškovoti pergalės. Sensacingą rezultatą pasiekę futbolininkai sulaukė ir malonaus vietinių lietuvių dėmesio.

„Stadione su vėliavomis buvo daug išeivių iš Lietuvos, jie labai džiaugėsi dėl mūsų pasirodymo. Po rungtynių visa komanda vyko pas lietuvių bendruomenę, kuri pasakojo apie savo gyvenimą ir daug klausinėjo apie protėvių žemę - Lietuvą", - apie svetingą tautiečių priėmimą teigė įvarčio nepraleidęs vartininkas.

Sėkmingas mačas su Argentina visada išliks kaip vienas iš įspūdingiausių pasiekimų Lietuvos futbolo istorijoje. Dar iki šiol sunku patikėti, jog toli gražu ne pati pajėgiausia Lietuvos komanda, neturėdama didžiausių žvaigždžių, sugebėjo išvykoje atsilaikyti prieš varžovą, kuris yra pratęs savo gerbėjams dovanoti pergales.

Tai yra puikus pavyzdys, jog pasiaukojančiai kovojant ir esant lydimiems sportinės sėkmės, galima atsilaikyti prieš bet kurį varžovą, nesvarbu, koks grėsmingas jis bebūtų.

***

1999 metai birželio 26 d., Buenos Airės, „Jose Amalfitani" stadionas

Argentina 0:0 Lietuva
DRAUGIŠKOS RUNGTYNĖS

Argentina: G. Burgosas, R. Ayala, J. Sorinas (67 min. D. Cagna), H. Ibarra, D. Simeone, W. Samuelis, J. Zanetti, M. Palermo, A. Ortega (46 min. G. Schelotto), G. Lopezas (60 min. K. Gonzalezas), J. Riquelme.


Lietuva: P. Leusas, A. Sorokinas, M. Skinderis, M. Samusiovas (84 min. R. Vainoras), Ž. Grudzinskas, G. Žutautas, A. Tereškinas, I. Stumbrys (37 min. O. Buitkus), A. Preikšaitis, T. Ramelis (77 min. A. Steško), I. Morinas (74 min. A. Kšanavičius).


YouTube: https://www.youtube.com/watch?v=ZSY1imyj9tY" onclick="window.open(this.href);return false;


...

Re: Istoriniai kadrai

2015 Kov 28 09:54

Šioje temoje siūlau dėti senus vaizdus (video, foto) iš Lietuvos futbolo arenų.
- gerb. bronius, o iš Argentinos arenų galima? :D

bronius
Vyr. diskusijų administratorius
Pranešimai: 11746
Užsiregistravo: 2010 Vas 10 14:01
Palaikoma komanda: LT rinktinė
Miestas: Vilnius

Re: Istoriniai kadrai

2015 Kov 28 10:44

Šioje temoje siūlau dėti senus vaizdus (video, foto) iš Lietuvos futbolo arenų.
- gerb. bronius, o iš Argentinos arenų galima? :D
- Lygtais neturiu. Turėjau visą mačą su Čile (0:1), bet irgi kažkur nukišau. Gal dar atrasiu..

...

Re: Istoriniai kadrai

2015 Kov 28 11:02

FTP serveriukas vis dar veikia, ar gatavai sulaužytas nuo duomenų pertekliaus...

Grįžti į