Įdomu kaip reagavo tie, kurie vedžiodavo sabakas?

Galvos dėl stadiono neskauda tik „Sūduvai“
Ingvaras Butautas
http://www.sportas.info" onclick="window.open(this.href);return false;
http://sportas.delfi.lt/abroad/galvos-d ... d=47108863" onclick="window.open(this.href);return false;

Ketvirtadienį mūsų šalies futbolo klubai pradės naują Europos taurių turnyrų sezoną. Tiksliau, ryt žais tik viena komanda – Lietuvos futbolo federacijos taurės finalininkė Gargždų „Banga“. Skirtingai, nei kitos trys Europos taurėse dalyvausiančios ekipos, Gargždų komanda pradės nuo pirmojo Europos lygos atrankos etapo. Komandos, pradėsiančios nuo antrojo rato, žais liepą.

„Banga“ šalino stadiono trūkumus

Ketvirtadienį 18.30 val. gargždiškiai įbėgs į aikštę rungtyniauti su Agdamo „Qarabag“ komanda. Susitikimas su azerbaidžaniečiais bus „Bangos“ debiutas Europos turnyruose. „Banga“ svečius iš pietryčių sutiks savo dirbtinės dangos stadione. Tiesa, tai paaiškėjo ne iš karto po Europos lygos burtų. Tai, kad rungtynės vyks Gargždų stadione, tapo aišku likus mažiau nei savaitei iki mačo. Tik tada „Banga“ sulaukė UEFA leidimo rungtyniauti savo mieste. „UEFA nuostatuose yra daug visokių reikalavimų stadionams. Buvo atvažiavęs UEFA delegatas, patikrino mūsų stadioną, nurodė jo trūkumus ir davė laiką juos pašalini. Kai tai padarėme, UEFA suteikė leidimą žaisti Gargžduose,“ – aiškino situaciją „Bangos“ direktorius Rimantas Mikalauskas. Tai, kad Gargždų stadiono aikštės danga – dirbtinė, šioje istorijoje jokio vaidmens nevaidino. „Yra daug visokių nurodymų: dėl telefono, interneto, šaldytuvo – kur jie turi būti, kokie dopingo kambario išmatavimai ir visokių panašių dalykų. Sąlygų žurnalistams sudarymas su darbo vietomis, ir panašiai,“ – apie tai, kas neįtiko UEFA atstovui, apsilankiusiam Gargžduose, pasakojo R. Mikalauskas. Vis dėlto per porą savaičių iš naujo įrenginėti patalpų gargždiškiams neprireikė. „Nebūtina dopingo kontrolės kambario platinti. Juos galima sukeisti. Dopingui skirti – vieną kambarį, kitam reikalui – kitą,“ – pasakojo klubo direktorius.

„Ekranas“ namie galės žaisti tik vienerias rungtynes

Prieš dvejus metus UEFA buvo laikinai uždraudusi „Ekranui“ naudoti Panevėžio „Aukštaitijos“ stadioną. Draudimo priežastis buvo tai, kad stadionas neturėjo atsarginio elektros generatoriaus tam atvejui, jeigu būtų nutrūkęs elektros tiekimas. Tiesa, žaisti kažkur kitur dėl tos priežasties „Ekranui“ neteko. Pernai jis vėl rungtyniavo namų stadione, tą patį nusteikęs daryti ir šių metų liepos 19 d. Pasak „Ekrano“ prezidento Aušrio Labino, komandai neturėtų kilti problemų žaisti namuose dėl galimų elektros tiekimo nesklandumų. „Ekranas“ Čempionų lygos antrajame atrankos etape nuo 19 val. varžysis su Maltos ir San Marino komandų dvikovos nugalėtojais. Veikiausia tai bus Maltos „Valletta“ futbolininkai, kurie pirmas rungtynes prieš San Marino „Tre Fiori“ svečiuose laimėjo įtikinamai – 3:0. „Tačiau jei įveiksime Maltos ekipą, trečio etapo Panevėžyje žaisti UEFA mums vis vien neleis, - kalbėjo Panevėžio klubo vadovas. – Ir elektros generatoriai tam neturi didelės reikšmės. Žaidžiant trečiajame atrankos etape infrastruktūrai yra papildomų reikalavimų, nemažai kurių Panevėžio stadionas netenkina. Tai ir vietos žurnalistams, ir dar daug kitko.“ Tokiu atveju „Ekranas“ vis viena bandytų derėtis su Europos futbolo vadovais. „Mes, aišku bandysime prašyti, kad mums leistų žaisti Panevėžyje, bet, manau, teigiamo atsakymo galimybė lygi nuliui,“ – tikino A. Labinas. Jei „Ekranas“ negalėtų rungtyniauti Panevėžyje, tada jis prašytųsi į Kauno S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro stadioną. „Trečiojo etapo reikalavimus galėtų tenkinti tik tas stadionas ir dar Marijampolės“, – informavo Panevėžio klubo prezidentas.

„Taurui“ sutrukdė remontuotojų nerangumas

Tauragės „Tauras“ Europos lygos turnyre dalyvaus antrą kartą. Pernai tauragiškiai tarptautines rungtynes rengė Kaune, kadangi Tauragės „Vytauto“ stadionas neatitiko UEFA reikalavimų. Šiemet Tauragės stadionas buvo rekonstruojamas. Pagal sumanymą liepos 14-osios susitikimą su Olandijos „Den Haag“, „Tauras“ jau turėjo žaisti namuose. „Buvo tokia mintis – į rekonstruotą stadioną žiūrovus pakviesti Europos lygos susitikimui, - kalbėjo „Tauro“ direktorius Egidijus Katauskas. – Bet darbininkai nespėjo laiku pabaigti remonto.“ „Vytauto“ rekonstrukcijai reikia atlikti aikštės keitimo bei tribūnų perstatymo darbus. Pasak E. Katausko, rekonstruotojai nespėjo nei to, nei to. „Nukėlė objekto pridavimą liepos 20 dienai,“ – kalbėjo „Tauro“ vadovas. Dabar jis tikisi, rekonstruotą stadioną panaudoti liepos 26 d. per A lygos rungtynes su Vilniaus „Žalgiriu“. Iki šiol ir A lygai tauragiškiai glaudėsi kituose miestuose. Šiemet jie namų mačus rengdavo Gargžduose. Tačiau Europos lygos turnyrui „Tauras“ pasirinko S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro aikštę. Nors anksčiau taikėsi rungtynes su olandais sužaisti Šiauliuose. „Turime žinių, kad į rungtynes turi atvykti labai didelis skaičius varžovų aistruolių, - kalbėjo Tauragės klubo direktorius. – Kauno stadionas yra akivaizdžiai saugesnis nei Šiaulių.“

„Sūduva“ infrastruktūros problemų neturi

Marijampolės „Sūduva“ neturi tokių infrastruktūros bėdų, kaip kiti Europos taurių turnyruose dalyvausiantys Lietuvos klubai. „Sūduvą“ galima vadinti šių turnyrų senbuve. Debiutavusi Europos taurėse 2002-aisiais kelis pirmuosius kelis metus kai kurias rungtynes suvalkiečiai buvo privesti žaisti Kaune. Tačiau 2008-asiais marijampoliečiai pasistatė savo mieste dar vieną, modernesnį, bet daugiau reikalavimų atitinkantį stadioną. Ir nuo tada visas rungtynes žaidžia savo mieste. Jame liepos 14 d vyks ir „Sūduvos“ Europos lygos rungtynės su švedų Boroso „Elfsborg“ – Liuksemburgo Ešo „Fola“ dvikovos laimėtojais

Visuomenei paimti Kauno stadionai tinkamiausi ganykloms
http://kauno.diena.lt/naujienos/miestas ... 3924/psl-1" onclick="window.open(this.href);return false;

Politikų pažadai visuomenės poreikiams perimti regbio, "Inkaro", "Kelininko", kai kuriuos kitus stadionus liko neįgyvendinti. Nė vieno šių stadionų, apsivėlusių teisminiais ginčais, kauniečiai šiandien neturi.

Garsiai deklaruoti siekiai visuomenės reikmėms perimti "Kelininko", "Inkaro", regbio, o vėliau ir "Gintaro" stadionus kol kas – be rezultatų. Pažadais žarstomasi nuo 2007 m., kai vienas po kito pasipylė tarybos sprendimai visuomenės reikmėms perimti sporto ir kultūros objektus. Kiek privatininkų rankose atsidūrusių stadionų jau grįžo miestui? Nė vieno. Stadionai ir toliau nyksta.

Vienas iš idėjos sugrąžinti visuomenei tai, kas jai priklauso, iniciatorių vicemeras Stanislovas Buškevičius, paklaustas, kaip sekasi tesėti pažadus, tik skėsčiojo rankomis.

Ilgų distancijų trasa

Dar prieš trejus metus S.Buškevičius buvo įsitikinęs, kad už pirkinius būtų galima mokėti iš Privatizavimo fondo. Rinkti lėšas į jį sekasi sunkiai. Politikas netgi svarstė, ar nevertėtų sporto ir kultūros objektų išpirkti naudojant miesto biudžeto lėšas.

"Tai yra ilgų distancijų bėgimas. Galutinį sprendimą pasako teismas, o tie procesai turi tendenciją užsitęsti. Apie sėkmę ar nesėkmę bus galima pasakyti po kelerių metų, nes procedūros ilgos", – teisinosi S.Buškevičius.

Jis pripažino, kad perimti turtą iš privačių savininkų nėra lengva, nes dažniausiai žmonės nenusiteikę geranoriškai ir reikalauja nepagrįstai didelės kainos.

Įklimpę teismuose

Miesto savivaldybės Kūno kultūros ir sporto skyriaus, kuris rūpinasi sporto objektų perėmimu visuomenės reikmėms, vedėjas Albinas Grabnickas pripažino, kad per pastaruosius kelerius metus ne itin daug pasistūmėta.

"Labai toli nenužengėme, nes prasidėjo visokie teisiniai procesai. Tai nėra paprastas reikalas. Kryptį valdžia nubrėžė, bet pasiekti rezultatą labai sunku", – kalbėjo A.Grabnickas.

Miesto Detaliojo planavimo organizavimo skyriaus vedėjas Jonas Bulota sako, kad dabar specialistai, kuriems pavesta rūpintis objektų perėmimu visuomenės reikmėms, turi iškabinti didelį katilą ankstesnių politikų privirtos košės.

"Prieš 20 metų kažkas neteisėtai įsiregistravo turtą savo vardu, privatizavo akcijas, o dabar mums reikia visa tai išnarplioti. Ginčai, teisminiai procesai trunka labai ilgai", – atsiduso J.Bulota.

Korupcija ar kvailumas?

S.Buškevičius pirmųjų nepriklausomos Lietuvos savivaldybės tarybų sprendimus atiduoti stadionus į privačias rankas vadina nusikaltimu.

"Buvo padaryta klaidų, tiksliau – nusikaltimų, leidus privatizuoti Dainų slėnį, stadionus. Tada buvo privatizuojama viskas – šulinių dangčiai, bordiūrai, o žemė liko valstybinė. Aplaidumas mums brangiai kainuoja, – kalbėjo S.Buškevičius. – Kai buvo vykdomas laukinis nusikalstamas privatizavimas, miestas viską prarado. Kas atsakingi? Yra balsavimų rezultatai. Taryba kolegialiai priėmė sprendimus. Nežinoma tik motyvacija: korupcija, naivumas ar kvailumas?"

Bent dalį stadionų miesto valdžia anksčiau ar vėliau turės išpirkti, nes laisvos žemės Kaune nėra.

"Kur statyti naują stadioną? Niekur to daryti negalime, nes neturime tokių didelių sklypų. Akivaizdu, kad kažkas gerai uždirbs, kai mes išpirksime stadionus, o kainas jie tikrai nemažas užsigiedoję", – pripažino S.Buškevičius.

Savivaldybė, vykdydama jai pavestas funkcijas, privalo išpirkti stadionus, žaidimų aikšteles, nes visa tai reikalinga gyventojams.

Devynių milijonų nemokės

Apleistas "Inkaro" stadionas, siejamas su buvusiu EBSW koncernu, dabar priklauso bendrovei "Corporate property holdingas".

"Sunku atkasti, kaip šis stadionas tapo kažkieno nuosavybe, bet žinome tik tiek, kad jis priklausė koncerno EBSW padaliniams. Kadangi objektas turi šeimininkus, jo perimti, pritaikius bešeimininkio objekto statusą, negalima", – kalbėjo miesto Kūno kultūros ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas Alvydas Šidlauskas.

Stadiono šeimininkas prieš kelerius metus pasiūlė savivaldybei išpirkti turtą. Jie pasisiūlė atlikti ir jo vertinimą. Bendrovės pateiktoje turto vertės pažymoje buvo nurodyta, kad stadionas – žemės sklypas su pastatais – vertas 9,1–9,5 mln. litų.

"Tokia kaina savivaldybei netiko. Verslininkai siūlė alternatyvą – keisti sklypą į analogišką kitoje miesto dalyje, bet įstatymai tokios galimybės nenumato", – pasakojo A.Šidlauskas.

Jam apmaudu, kad kažkada buvęs vienas geriausių miesto stadionų yra apleistas. Norint šį stadioną paversti šiuolaikiniu, tarptautinius reikalavimus atitinkančiu objektu, būtinos didelės investicijos.

"Ten šalia net ledo ritulio aikštelę būtų galima įrengti, bet visa tai kainuotų", – svarstė A.Šidlauskas.

Pasirinko kitą kelią

J.Bulota įsitikinęs, kad savivaldybei vis tiek pavyks perimti "Inkaro" stadioną.

"Yra du keliai. Savivaldybė gali pavesti administracijai pirkti turtą, jeigu taryba pritartų, kad stadionas reikalingas visuomenei. Bet gražiuoju niekas neparduoda arba prašo nesąmoningos kainos. Taigi yra kitas kelias – atgauti stadioną per žemės paėmimą visuomenės poreikiams", – variantą nurodė J.Bulota.
Veikdami pagal pastarąją strategiją specialistai parengė detalųjį planą ir pateikė jį derinti Urbanistikos skyriui. Planas liko nesuderintas, nes prieštarauja Bendrojo plano sprendiniams. Tokį planą pateikti Kauno žemėtvarkos skyriui savivaldybė privalo, jeigu nori paimti sklypą visuomenės poreikiams. Tai numato Žemės įstatymas.

"Turėtų pakeisti Bendrąjį planą. Dabar šiuos darbus organizuoja Urbanistikos skyrius. Kauno žemėtvarkos skyriui patvirtinus planą, raštu informuosime asmenis, iš kurių numatoma paimti turtą, gausime sąlygas projektui rengti ir prasidės perėmimo procedūra", – planavo J.Bulota.

O jeigu "Corporate property holdingas" nesutiks atiduoti stadiono ir ginčys savivaldybės veiksmus teismuose?

"Taip atsitikti gali, – pripažino J.Bulota. – Todėl labai sunku pasakyti, kiek laiko truks perėmimo procedūra."

Perims, jeigu neapskųs

Kol kas neaišku, kada savivaldybei pavyks atkovoti "Kelininko" stadioną, dėl kurio pastaruosius kelerius metus vyko teisminiai ginčai.

"Kaip stadionas jis niekur neregistruotas, nes kažkada jį įsirengė buvusi Kelių valdyba, turėjusi savo futbolo komandą, o dokumentų nesutvarkė. Niekam tai tuomet nerūpėjo, – pasakojo A.Šidlauskas. – Pats ieškojau archyvuose siūlo galo, bet rasti nepavyko. Atsirado net keli pretendentai į tą sklypą."

Potencialiems sklypo šeimininkams nepavyko įrodyti, kad žemė turėtų priklausyti jiems. Teismas nusprendė, kad ši žemė – valstybinė.

"Kadangi per bylinėjimosi metus baigėsi išduotų sąlygų terminas, dabar buvo išduotos naujos sąlygos ir vyksta derinimo procedūros. Kai viską suderinsime, bus galima tvirtinti", – planavo J.Bulota.

"Šį rudenį baigsime ir, jeigu niekas neapskųs, sklypas bus registruotas valstybės vardu", – kalbėjo J.Bulota. Jis prognozuoja, kad sklypas į savivaldybės rankas pereis iki Naujųjų metų.

Regbininkai jau džiūgauja

Partizanų gatvėje esantis regbio stadionas pagaliau gali iš tiesų pereiti į visuomenės rankas. Šiuo metu vyksta procedūros, kurias jau galima vadinti finišo tiese.

"Turto skyrius pateikė dokumentus Teisės skyriui, kuris kreipsis į teismą ir bandys pripažinti stadioną bešeimininkiu. Jeigu teismas leis tai įteisinti, bus tęsiamos turto perėmimo procedūros", – naujienomis dalijosi J.Bulota.

Dėl regbio stadiono nuosavybės teisminiai ginčai vyko kelerius metus. Į turtą pretendavo įvairūs tariami savininkai.

"Bendrovė "Interbolis" norėjo atkurti savo nuosavybės teises. Jie buvo nukeliavę iki Aukščiausiojo Teismo", – pasakojo A.Šidlauskas.

Dėl "Gintaro" dar pešasi

Praėjusį birželį Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs ieškovo – bendrovės "Interbolis" kasacinį skundą, priėmė nutartį, kuria paliko Kauno apygardos teismo nutartį nepakeistą. Savivaldybei leista pradėti procesą, kuriuo stadionas būtų pripažintas bešeimininkiu.

"Tai ilgas procesas, kadangi dokumentai turi pereiti įvairias instancijas. Jeigu per metus niekas nepareikš skundo, turtas bus pripažintas bešeimininkiu", – kalbėjo A.Šidlauskas. Per pastaruosius metus į turtą jau niekas nepretendavo, todėl galima tikėtis, kad pagaliau jis bus perimtas.

"Tai – vienintelė aikštė, atitinkanti tarptautinei sporto šakai regbiui keliamus reikalavimus", – pabrėžė A.Šidlauskas.

Kol kas neaiški išlieka "Gintaro" stadiono situacija. Taikos prospekte esančio stadiono teritorijoje žemės nuosavybę nori atkurti keli savininkai. Kokia situacija, šiuo metu aiškinasi teismai.

o man atrodo, kad dalis pinigų, skirtų šio stadiono darbams, praplaukia kažkur pro šaly.
gavo 200 00 lt, po to paskola su savivaldybės laidavimu 300 00 lt dar 80 000 kedems skirta.
gaunasi 580 000 lt tai kodėl tik tiek darebų tepadaryta...sako sąmata beveik 2 mln? gali būt nebent su apšvietimu ir visa infrastruktūra...
o čia gavus pusę mln ir dar kazkiek savų skyrus nesuprantama, kodėl visi metai užstrigo darbai.
Gal kas geriau žino kiek kainuoja parengti pagrindą dirbtinei aikštei?

Šiaip darbų yra nemažai. Reikia gana nemažai iškast ir išvežt, sudėti drenažą ir užpilti visą reikalą keliais sluoksniais skirtingų medžiagų. Ir ne šiaip supilti, o su tam tikrai nuolydžiais suvoluoti. Tikrai nepigus malonumas.

Tikrai nepigus malonumas.

Na mūsų besivystančiam futbolui gal net per brangios investicijos...tokiu būdu ta LFF parama dirbtinėmis dangomis nėra toks jau didelis pliusas. juolab, kad kas keletą metų ta danga nusidėvi ir ją keisti turūt teks iš savų pinigų.

belieka tikėtis, kad atsipirks projektas bent treniruočių kokybe ar investicija į vaikų sportą

Na mūsų besivystančiam futbolui gal net per brangios investicijos...tokiu būdu ta LFF parama dirbtinėmis dangomis nėra toks jau didelis pliusas. juolab, kad kas keletą metų ta danga nusidėvi ir ją keisti turūt teks iš savų pinigų.
belieka tikėtis, kad atsipirks projektas bent treniruočių kokybe ar investicija į vaikų sportą

Nusidėvi per 8 metus, jei droži nuolatos (visas septynias dienas per savaitę, nuo ryto iki vakaro). Tai pas mus tikriausiai laikys ilgiau.

teko pamatyt babrungo stadiona, tai nzn ka jie su juo daro, bet kurmiarausiai tai labai ne kaip atrodo...

teko pamatyt babrungo stadiona, tai nzn ka jie su juo daro, bet kurmiarausiai tai labai ne kaip atrodo...

Iš arti žiūrėjai Aš po lietaus mačiau paskendusio kurmio lavoną. Šlykštus vaizdelis. Prastai atrodo tasai stadionas, bet Telšių senasis dar baisesnis.

teko pamatyt babrungo stadiona, tai nzn ka jie su juo daro, bet kurmiarausiai tai labai ne kaip atrodo...

Iš arti žiūrėjai Aš po lietaus mačiau paskendusio kurmio lavoną. Šlykštus vaizdelis. Prastai atrodo tasai stadionas, bet Telšių senasis dar baisesnis.

nu uzsukau pasivaiksciot, tvora isgriauta tau sudetinga nebuvo, telsiu nemates...

Tvora ne mano darbas, aš jos negrioviau, galiu tai patvirtinti ranką prie Biblijos pridėję.

Sąrašas įvairių stadionų, kokiai jie UEFA kategorijai priklauso, kas juose yra ir ką reikia padaryti:

http://www.lff.lt/lt/a_lygos_stadionai" onclick="window.open(this.href);return false;

Pandėlio miestelio rekonstruotame stadione paklota dirbtinė danga
2011-09-28 12:55
http://www.lff.lt/lt/article/pandelio_m ... tine_danga" onclick="window.open(this.href);return false;




Rugsėjo 23 d. įvyko renovuoto Pandėlio miestelio, esančiame Rokiškio rajone, gimnazijos stadiono atidarymas. Šio stadiono aikštė pakeista iš pagrindų - paklota nauja dirbtinė danga. Stadione dirbtinės dangos futbolo aikštės matmenys - 45 x 90 metrų. Futbolo aikštė labiau pritaikyta gimnazijos ir miestelio poreikiams, tačiau joje futbolą galės žaisti visi norintys. Stadiono atidarymo proga buvo suorganizuotas tarpmokyklinis futbolo turnyras. Jame varžėsi trys merginų ir penkios vaikinų komandos. Merginų varžybas laimėjo Južintų O. Širvydo vidurinės mokyklos komanda. Vaikinų tarpe stipriausi buvo Rokiškio "Romuvos" gimnazijos futbolininkai.

Šį mėnesį renovuoto stadiono atidarymo sulaukė ir Kupiškio miestelio gyventojai. Kupiškio stadione įrengtos naujos tribūnos su 1000 vietų, administracinis pastatas, bėgimo takai, krepšinio ir lauko teniso aikštelės, disko metimo sektorius.

Į priekį juda FK „Juventa 99“ stadiono darbai
2011 09 22
http://www.fcsiauliai.lt/lt/futbolo_naujienos/rec_12805" onclick="window.open(this.href);return false;

Šiaulių futbolo klubas „Juventa 99“, rungtyniaujantis LFF II lygos Vakarų zonoje, savo pajėgomis įrenginėja futbolo stadioną Žaliūkių mikrorajone šalia „Ringuvos“ specialiosios mokyklos. Šie planai puoselėjami jau ne vienerius metus ir darbai juda ne taip sparčiai kaip norėtųsi patiems futbolo mėgėjams. Tačiau jau matyti planuojamo futbolo klubo „Juventa 99“ stadiono kontūrai. Dalis aplinkinių gyventojų palaiko futbolo entuziastų iniciatyvą, tačiau buvo ir tokių, kurie skundėsi žurnalistams, kreipėsi ir į darbo inspekciją.

Įrengiant stadioną atlikta daug darbo, pradedant seno mokyklos stadiono išardymo darbais iki dokumentų tvarkymo stadiono panaudos įteisinimui. Nors senasis drenažas dar veikia, nutarta ties vartais ir aikštės viduryje įrengti po papildomą drenažo atšaką. Tvarkant stadioną aptverta aikštė, sutvarkyta aplinka, išrauti seni apleisti krūmynai, suformuotas naujas šlaitas. Palikta vieta 500 sėdimų vietų tribūnos įrengimui, biotualetams, trinkelėmis iškloti priėjimai žiūrovams, paruošta laistymo sistema. Planuojama įrengti mašinų stovėjimo aikštelę, o kiek tolimesnės ateities planai - persirengimo patalpos. „Juventos 99“ klubo atstovai džiaugiasi, kad prieš kelias dienas spėta užsėti veją, tad ateinančią vasarą bus galima pradėti rengti treniruotes specialiai joms skirtoje aikštelėje šalia pagrindinės aikštės. Tikimasi, kad visiškai sutvarkius stadioną, jis atitiks I lygos komandų stadionams LFF keliamus reikalavimus. „Juventa 99“ šių metų sezone jau užsitikrino 2 vietą LFF II lygos Vakarų zonoje, o ateityje neatmetama galimybė rungtyniauti ir I lygoje.

Stadiono likimas vis dar neaiškus
http://zemaiciolaikrastis.lt/9617/stadi ... -neaiskus/
2011-8-5

Praėjusį antradienį Plungės rajono valdžia kartu su Savivaldybės sporto taryba, pasikvietę diskusijai Žemaitijos sporto, sveikatingumo ir turizmo centro (ŽSSTC) vadovą Darių Preibį, vėl tarėsi dėl stadiono prie Technologijų ir verslo mokyklos (TVM).

Savivaldybės vadovai norėtų, kad visi Plungės rajono futbolo klubai (taip pat ir ŽSSTC) susijungtų į vieną, kuris galėtų vadintis, pavyzdžiui, „Plungės futbolas“. Jei pavyktų susitarti, iš rajono biudžeto būtų skiriama dar iki pusės milijono litų stadiono dangai atnaujinti. Jei ne – stadionui naujos dangos teks palaukti dar 3-4-erius metus, o visas dėmesys bus skiriamas Plungės centriniam stadionui.

Savivaldybės administracijos direktorė Asta Beierle-Eigirdienė priminė, jog Lietuvos futbolo federacija lėšų dangai skiria, norėdama, kad stadionu galėtų naudotis visi rajono futbolininkai. Vienytis turėtų patys klubai, o Savivaldybė tik finansuotų.

D. Preibys pareiškė, kad centras nesutinka su šiuo pasiūlymu, nes dar daug kas neaišku (finansavimas, struktūra), nebent naujas klubas kurtųsi po ŽSSTC vėliava. Tačiau niekas jo nuomonės nesiruošė paisyti, juo labiau kad ŽSSTC, išsinuomojęs stadioną, anot A. Beierlė-Eigirdienės, futbolo veiklos nelabai plėtoja. Plungės rajono valdžiai patiktų, jei sutartis tarp ŽSSTC ir TVM būtų išvis nutraukta.

Technologijų ir verslo mokyklos direktoriaus Audriaus Misiūno nuomone, sutartį nutraukti būtų sudėtinga. Bet vienijimosi idėjai jis pritarė, net matąs puikias galimybes futbolui Plungėje sutvirtėti – nuo būsimų mokslo metų neformaliam mokinių ugdymui bus skiriama papildomai „krepšelio“ lėšų; TVM galėtų suteikti puikias sąlygas moksleiviams kartu ir mokytis, ir treniruotis, futbolininkai galėtų gyventi mokyklos bendrabutyje.

ŽSSTC pamąstyti turi dvi savaites. Rajono valdžia nusileisti neketina.

VAFF ketina sutvarkyti 10 futbolo aikščių Vilniaus mieste
http://sportas.delfi.lt/abroad/vaff-ket ... d=55289475" onclick="window.open(this.href);return false;
2012 m. vasario 9 d. 13:44

Lietuvos futbolo federacijos (LFF) suspenduota Vilniaus apskrities futbolo federacija (VAFF) ne tik nesustabdė savo veiklos, tačiau kartu su Vilniaus miesto savivaldybe ruošia grandiozinį socialinį projektą „Žaisk futbolą šalia namų“. „Kai dirbome tyliai, kažkam atrodė, kad nieko nedarome. Jau šiais metais galėsite įsitikinti, kad VAFF nėra neveiksni organizacija“, - apie naują projektą kalbėjo VAFF prezidentas Ritas Vaiginas. „Padarėme tyrimą, kurio metu paaiškėjo, kad net 5000 iki 14 metų vaikų Vilniuje norėtų žaisti futbolą. Kur jiems tą daryti? Futbolo mokyklose? Gal ir taip, bet šiuo metu ten jų netelpa net 2000. Mes iškėlėme tikslą per keletą metų dešimtyje Vilniaus miesto seniūnijų sutvarkyti mokyklų aikšteles taip, kad vaikams iki jų eiti pėsčiomis būtų mažiau nei 20 minučių. Pirma aikštė prie Fabijoniškių mokyklos bus užbaigta dar šiais metais“, - sakė R. Vaiginas.

VAFF ir Trakų futbolo klubo iniciatyva dar praėjusių metų pabaigoje buvo įkurta viešoji įstaiga „Vilniaus apskrities futbolo federacijos futbolo mokykla (VAFFFM)“, kuri jau atliko naujo projekto paruošiamuosius darbus. „Jūs net neįsivaizduojate, kiek daug Vilniuje yra futbolo aikščių, kurioms tereikia „kosmetinio remonto“. Mes apvažiavome beveik visas Vilniaus miesto mokyklas ir atsirinkome 10 vietų, kurias sutvarkysime taip, kad ten galėtų vykti net I lygos rungtynės“, - sakė vienas VAFFFM steigėjų, Trakuose futbolą prikėlęs Janas Nevoina. „Aišku, nebus taip, kad per vieną dieną atsiras 10 gerų aikščių, bet pirmi rezultatai pasirodys netrukus. Liko sutvarkyti kelis dokumentus su investuotojais ir pirmos keturios aikštės bus pradėtos tvarkyti. Šiek tiek vėliau ne žodžiais, o darbais užsiimsime akademijų darbu. Planuojame, per artimiausius metus jų įsteigti nemažiau trijų“, - žadėjo J.Nevoina.

Trakų futbolo klubas praėjusiais metais pradėjo dar vieną sėkmės sulaukusį socialinį projektą su AC „Milano“ klubu. Pastarojo viceprezidentas Valerio Fiori per penkerius metus Lietuvoje žadėjo atidaryti AC „Milan“ klubo mokyklą.