Ar gražėjantys Kauno Žaliakalnio aikštynai įsileis sporto mėgėjus?
http://bendraukime.lrytas.lt/-133536176 ... %97jus.htm" onclick="window.open(this.href);return false;
Kauno Žaliakalnio rajono gyventojai neturi kuo skųstis. Viename žaliausių miesto, o gal ir visos Lietuvos mikrorajonų yra ir kur pasivaikščioti, ir kur gryno oro įkvėpti. Šalia ir Ąžuolyno parkas, ir ne viena žalioji gamtos oazė. Vyresniam žmogui smagu turint laisvą minutę, net neišvykstant iš miesto, pakeisti aplinką, pasigrožėti šimtamečiais ąžuolais.
Mūsų mažieji taip pat nenuskriausti. Mudu su anūku mėgstame apsilankyti netoli esančiame vieninteliame Lietuvoje zoologijos sode, kitose smagiose vietose. Neretai vykstame dviračiais, tad užsukame ir į kaimynystėje esančius sporto aikštynus.
Smagu matyti juos taip išgražėjusius. Kauno technologijos universiteto aikštynas kiekvieną saulėtą dieną sutraukia ne po vieną dešimtį krepšinio gerbėjų. Juk Kaunas – krepšinio lopšys, todėl šis žaidimas nesvetimas beveik kiekvienam miestelėnui. Per mėnesį, ypač šiltuoju metų laiku, KTU aikštyne apsilanko šimtai, o gal net ir tūkstančiai žmonių. Daugiausia, aišku, renkasi vaikai ir jaunimas.
Man širdis džiaugiasi matant, kaip ištisas dienas iki išnaktų paaugliai bumbsi kamuoliu. Ne todėl, kad jie taps garsiais sportininkais ar, kad tai būtų pats geriausias užsiėmimas, o labiau todėl, kad sportas juos atitraukia nuo gatvės pagundų. Juk jeigu nebūtų šio sutvarkyto aikštyno, kuris neseniai buvo renovuotas, padengtas specialia danga, judresni vaikai, matyt, trintųsi aplinkinėse gatvėse.
Pavyzdžių žinau ne vieną, kai nesant bent kiek padoriai infrastruktūrai, vaikai, paaugliai prisigalvoja visokių eibių, kai kurie net pasuka nusikalstamu keliu. Juk daugelyje Kauno mikrorajonų, kad ir Šilainiuose ar Eiguliuose, vaikų žaidimo aikštelės, sūpynės ir krepšinio stovai, remonto nematę nuo pat sovietmečio. Viskas surūdiję, išlaužyta, aikštelės virtę ne sporto ir sveikatinimosi, o svaiginimosi vietomis. Ten nusižiūrėję iš vyresniųjų draugų moksleiviai ir alaus paragauja, ir cigaretės dūmą pažįsta. Nenuostabu, juk vaikai, po mokyklos išėję į kiemą, tiesiog neturi ką veikti. Todėl ir rankos jiems niežti.
Prisimenant neseniai visoje Lietuvoje nuskambėjusią tragediją, kai Šilainiuose jaunimas, kurių dauguma buvo moksleiviai, girtaudami susikivirčijo, padegė butą ir sukėlė didžiulę nelaimę, pareikalavusią žmonių aukų, atrodo, kad tokių istorijų galima išvengti, jei sugebėtume jaunimui pasiūlyti alternatyvą. Viena veiksmingiausių priemonių galėtų būti renovuoti sporto aikštynai, kuriuose jie nuo ryto iki vakaro galėtų lieti susikaupusią energiją.
Žaliakalnyje šia prasme išties nebloga padėtis. Nežinia, kam derėtų už tai dėkoti. Ar savivaldybei, ar tokius projektus finansuojančiai Europos Sąjungai, ar KTU, bet daugelis aplinkinių erdvių čia iš tikrųjų sutvarkyta.
Tiesa, į akis krito vienas ne itin malonus pasikeitimas. Pamenu, kad jau daugiau nei ketvirtį amžiaus šalia KTU stadiono vaikai mėgdavo rinktis į futbolo aikštyną. Gūdžiais sovietų metais jaunimo balsai, nors ir apšiurusioje aikštelėje klegėdavo iki išnaktų.
Pernai aikštynas taip pat buvo neatpažįstamai renovuotas, uždengta, matyt, nepigi guminė danga. Užtverta tvora, įrengtas apšvietimas, apipjaustytos šalia esančių medžių šakos. Tačiau keista, kad vaikų jame nebesimato. Nauja graži aikštelė daugiau nei pusmetį stovi nebenaudojama arba naudojama tik labai retomis progomis, kurių man matyti taip ir neteko. Kas pasikeitė? Gal visi rajono vaikai vienu metu nusispjovė į sportą?
Ne, priežastis ne ta, nes šalia esančiose atvirose krepšinio aikštelėse jaunuolių netrūksta. Ją sužinojau paklausęs savo anūko. Tiksliau pastebėjęs, kad jis su gausiu vaikų būriu, kurie anksčiau nuolat gainiodavo futbolo kamuolį, ne pirmą mėnesį trinasi kieme arba pas draugus prie kompiuterio.
Pasirodo, vaikai nebegali patekti į visos Žaliakalnio bendruomenės pamėgtą aikštyną. Mat jis ne tik aptvertas, bet ir užrakintas grandinėmis bei masyvia spyna. Kyla klausimas, ar šis, ištisus dešimtmečius visiems prieinamas buvęs objektas tapo privačiu? Jei taip - kas ir už kiek jį privatizavo? Ir dar tokioje prašmatnioje vietoje – Ąžuolyno apsuptyje.
O gal tai tik nesusipratimas ir atėjus vasarai aikštynas vėl atvers savo vartus vietos bendruomenei?