įvairūs

Moderatorius: Respublik

bronius
Vyr. diskusijų administratorius
Pranešimai: 11208
Užsiregistravo: 2010 Vas 10 14:01
Palaikoma komanda: LT rinktinė
Miestas: Vilnius

Re: įvairūs

2021 Bal 15 22:40

Kažkada rašiau apie šį lietuvio palikuonį Moldavijoje Vladimirą Ginaitį (Genaitį?) - gerą patranką įkalė šiandien (nuo 4:36)

https://youtu.be/_GskYWYObMA?t=276


Respublik
Pranešimai: 4269
Užsiregistravo: 2015 Bal 02 17:57

Re: įvairūs

2021 Bal 16 07:26

Kokia jo pozicija? Bendrai 1.70 ir dešiniakojis, tai rinktinė net nežiūrės niekad į tokį.

bronius
Vyr. diskusijų administratorius
Pranešimai: 11208
Užsiregistravo: 2010 Vas 10 14:01
Palaikoma komanda: LT rinktinė
Miestas: Vilnius

Re: įvairūs

2021 Bal 23 20:47


Respublik
Pranešimai: 4269
Užsiregistravo: 2015 Bal 02 17:57

Re: įvairūs

2021 Geg 02 14:48

Buvęs Šiaulių treneris Darius Magdišauskas ir toliau dirba Švedijoje, tiesa dabar su moterimis Bullarens GOIF klube.
https://www.stromstadstidning.se/sport/ ... 1.38414233
2019 (kai dar klubas buvo 2 divizione) buvo ten pat asistentu, dabar jau vyr.treneris 3 divizione nuo šios žiemos.
https://www.stromstadstidning.se/sport/ ... 1.14502720

bronius
Vyr. diskusijų administratorius
Pranešimai: 11208
Užsiregistravo: 2010 Vas 10 14:01
Palaikoma komanda: LT rinktinė
Miestas: Vilnius

Re: įvairūs

2021 Geg 21 19:21


Respublik
Pranešimai: 4269
Užsiregistravo: 2015 Bal 02 17:57

Re: įvairūs

2021 Geg 23 11:57

MLS Players Association atnaujino lygos atlyginimų informaciją su šio sezono duomenimis, iš Latvijos persikėlęs Chinonso Offor be priedų gauna $181,400.

Už JAV rinktinę jau sužaidęs Lietuvis vartininkas Matt Turner – $375,000.

Duomenys čia: https://mlsplayers.org/resources/salary-guide

Respublik
Pranešimai: 4269
Užsiregistravo: 2015 Bal 02 17:57

Re: įvairūs

2021 Bir 10 16:45

https://www.facebook.com/11bizonu/posts ... 9458380101

Gargždų „Bangą“ palikęs Igoris Spiridonovas 2012 metais atvyko į pakankamai mėgėjišką „Kirkenes“ klubą, kuriame taip pat žaidė tokie Klaipėdos rajono tūzai kaip Aleksandras Babachinas ir Anatolijus Anisimenka – juos prisiminti iš A lygos turėtų tik aukščiausio kalibro Lietuvos čempionato ekspertai.

Nuo 2015 metų Igoris rungtyniavo „Egersunds“ ekipoje, kuri varžėsi trečioje pagal pajėgumą lygoje. Joje taip pat savo laiku žaidė Ignas Driomovas, Simonas Stankevičius, Eivinas Zagurskas, Povilas Krasnovskis ar Rimantas Bogužas.

Tačiau nuo 2018-ųjų vartininkas persikėlė į ambicingesnį „Bryne“ klubą, kuriame iki išvykimo į „Molde“ vaikystėje treniravosi ir pirmuosius profesionalo žingsnius žengė ne kas kitas, o Erlingas Haalandas.

Vartų sargas iš Lietuvos tapo ne tik pagrindinės sudėties žaidėju, tai – komandos lyderis, kuris trečiame sezone atvedė komandą į antrą pagal pajėgumą lygą. „Bryne“ nugalėjo savo grupėje (trečioje lygoje jų yra dvi), o Igoris jau spėjo debiutuoti „OBOS-ligaen“ pirmenybėse [antras divizionas].

Norvegijos čempionate („Eliteserien“) savo laiku žaidė tokie futbolininkai kaip Ričardas Beniušis, Andrius Velička ar Donatas Vencevičius, tačiau I. Spiridonovo žygis vertas atskiro paminėjimo ir būtent jis yra tas lietuvis, paliekantis ryškiausią futbolo pėdsaką šioje Skandinavijos šalyje.

Vartininkui dar 32-eji, tad dar yra keli sezonai apkaboje pabandyti prasibrauti į Norvegijos čempionatą.

Respublik
Pranešimai: 4269
Užsiregistravo: 2015 Bal 02 17:57

Re: įvairūs

2021 Bir 10 20:09

Čerčesovas apie Staučę – mes skirtingo mentaliteto, bet tai ir padeda mums dirbti kartu
https://www.delfi.lt/sportas/futbolas/c ... d=87434921

Respublik
Pranešimai: 4269
Užsiregistravo: 2015 Bal 02 17:57

Re: įvairūs

2021 Bir 12 18:57

Penkmetį Rusijos rinktinėje dirbantis Staučė: nesuprantu tų, kurie gali pamiršti gimtąją kalbą
https://www.delfi.lt/sportas/euro-2020/ ... d=87447117

Artėjant Europos futbolo čempionatui „Sport24“ portalas pakalbino pakankamai retai su žurnalistais bendraujantį Rusijos rinktinės vartininkų trenerį Gintarą Staučę.

Išsamiame pokalbyje daug dėmesio skirta rinktinės vartininkų pasirinkimui, jų psichologijai, klaidoms, paliestas buvusio rinktinės vartų sargo Igorio Akinfejevo sprendimas, taip pat ir – paties G. Staučės vaikystė.

Nuo 2016-ųjų Rusijos rinktinėje dirbantis lietuvis šiame Europos čempionate bus tiesiogiai atsakingas už rinktinės vartininkų Antono Šunino, Jurijaus Diupino ir Matvejaus Safonovo žaidimą.

Pokalbio metu G. Staučė atskleidė, jog žavisi Vokietijos vartininkų treniravimo sistema bei bendrauja su „Bundeslygos“ strategais. Anot jo, vokiečiai pasižymi preciziška disciplina, savo arsenale turi rungtynes imituojančių pratimų, kuriuos penktus metus Rusijos rinktinėje dirbantis specialistas pritaiko nacionalinės komandos treniruotėse.

– Jūsų manymu, kokiomis svarbiausiomis savybėmis turi pasižymėti vartų sargas?, – paklausė žurnalistas Aleksandras Muižnekas.
– Sprendimų priėmimas yra pagrindinis vartininko bruožas, vėliau įvardinčiau pozicijos pasirinkimą ir lyderystę gynyboje.

– Kaip analizuojate vartininkų žaidimą, kokias naudojate technologijas sekdami jų statistiką?
– Stebiu vartininkų veiksmus jų aikštelėse, tada analizuoju, kur ir kaip buvo mušami kamuoliai, kaip vartininkai užsiima pozicijas ir smūgių, ir standartinių situacijų metu. Vartininkai gauna vaizdo įrašą su jų žaidimo epizodais, kartu jį analizuojame, aptariame, jog kitą kartą jie dar labiau pasitikėtų savimi.

Apskritai, jei treniruotėse nespręsime situacijų, panašių į rungtynių akimirkas, greitai atsiras problemos žaidžiant. Jei vartų sargas susidurs su situacijomis, kurias jis jau pažįsta, kaip sakoma, kompiuteris veiks teisingai ir jis galės priimti teisingą sprendimą. Visko numatyti neįmanoma, tačiau vartininkas privalo turėti trafaretą.

– Grįžkime į 2007-uosius: kaip rinkote duomenis prieš 14 metų, kai S. Čerčesovo kvietimu atvykote dirbti į „Spartak“?
– Operatorius rungtynes iš kameros įrašydavo į kompaktinį diską. Nebuvo jokios statistikos, jokių skaičių. Pirmą kartą kai prisėdau analizuoti varžovų žaidimą, praleidau penkias su puse valandos, kad pateikčiau bent kelias išvadas tik apie vieną kėlinį. Gerai, kad dabar yra „InStant“ ir „WyScout“.

– Ar gaunate duomenis iš Rusijos „Premier“ klubų, bendraujate su jų vartininkų treneriais?
– Turime grupę vartininkų, kurie yra kandidatai į rinktinę, aš juos atidžiau stebiu. Analizuoju kiekvieną jų mačą, padarau jų rungtynių vaizdo apžvalgą, pirmą rinktinės stovyklos dieną analizuojame teorinę informaciją, vėliau ir praktiškai sprendžiame užduotis.

– Ar darote tarptautinius tyrimus, sekate pasaulines tendencijas? Ar jums svarbu, kaip keičiasi Rusijos lygos vartininkų žaidimas?
– Neatliekame globalaus pobūdžio tyrimų. Jei kalbame apie asmeninį tobulėjimą, bendrauju su kolegomis, daug skaitau. Neseniai skaičiau apie Jurgeną Kloppą, Christophą Daumą, dar viena gera knyga yra apie trenerį, dirbantį su „Schalke“ jaunimu, domiuosi psichologija, smegenų veikla, kognityviniais įgūdžiais. Per metus perskaitau daugiau nei 20 knygų, visos vokiečių kalba.

Tam yra pakankamai laiko, karantino metu kiekvieną kartą po rinktinės stovyklos grįždavau į Lietuvą. Taip pat aš palaikau ryšius su vokiečių treneriais. Du dirba „Leipzig“ klube (vienas atsakingas už visą klubo sistemą), taip pat bendrauju su „Hoffenheim“ ir „Bochum“ specialistais.

– Kuo jums patrauklus vokiečių požiūris į vartininkų treniravimą?
– Savo kruopštumu. Dabar jų treniruotėse daug rungtynių imitacijos, kuo daugiau pratimų, kuriuose vartininkas turi užsiimti poziciją, judėti, keisti savo padėtį, tuo greičiau jis tobulėja.

Kaip buvo anksčiau? Dirbome visai be jokių vartininkų trenerių. Ateidavo trenerio asistentas, prasmūgiuodavo į rankas, pakeldavo kamuolius į baudos aikštelę, kad pakovotume dėl jų, ir viskas. Dabar, pirmiausia, vykdomas darbas ugdant kamuolio valdymo techniką, atliekant konkrečias užduotis treniruotėse, atsižvelgiama į jos pobūdį. Dažniausiai pasitaiko ne technikos, o taktinių klaidų: pozicijos pasirinkimas, laikysena, pirmas žingsnis, rankų padėtis.

– Ar yra galimybė vartininkui prasibrauti į rinktinę, jei jo atstovaujama komanda nepasiekia įspūdingų rezultatų?
– Kai stebiu vartininko žaidimą, svarbu, kad jis išlaikytų stabilumą ir savo lygį. Mes atsižvelgiame į tai, kaip jis reaguoja į savo klaidas ir kaip atrodo gerose rungtynėse. Pasikartosiu, vartininko pozicijoje stabilumas yra labai svarbus. Galite pakeisti aikštės žaidėją, bet jei pradėsite keisti vartininkus, turėsite didelę bėdą. Komandoms, kurios tai daro, retai pavyksta pasiekti norimų rezultatų. Jei vartų sargas pradeda dažnai klysti, reikia nustatyti priežastį.

Vartininkai yra komanda komandoje. Beveik visur jie yra ekipos lyderiai: kažkas kapitonas, kažkas vicekapitonas. Vartininkas turi turėti savo ego ir padėti vienas kitam tobulėti. O būti nepatenkintam tuo, kad kažkas kitas žaidžia rinktinės pagrinde, yra kelias į niekur. Stebime, kaip vartininkai bendrauja tarpusavyje, taip kuriama komanda. Jei tarp vartininkų nėra pasitikėjimo, jei jie vienas kito nemėgsta, nieko gero nebus. Jei tai įvesite į visą kolektyvą, jis subyrės.

– M. Safonovas yra vienas svarbiausių Rusijos futbolo personų kalbant apie vartininkus, jis stabiliai žaidė Čempionų lygoje, o tą jūs vertinate. Kodėl jo rinktinėje nebuvo anksčiau?
– M. Safonovas su jaunimo rinktine kovojo dėl patekimo į finalinį Europos čempionato etapą. Kiek metų rinktinė nepateko į Europos čempionatą? Jam reikėjo praktikos. Paimti tokį žaidėją į rinktinę ir pasodinti jį ant suolo tam, kad jis CV turėtų įrašą apie rinktinę? Kam tai naudinga?

– Prioritetas, įskaitant ir klubinę sistemą, yra pirmoji komanda. Kuo greičiau žaidėjai pateks į pagrindinę komandą, tuo geriau, ar ne?
– Aš galiu pateikti vieną pavyzdį. Po vienų „Bayern“ rungtynių žurnalistas priėjo prie klubo vadovo Uli Hoenesso: „Toni Kroosas sužaidė savo pirmąsias rungtynes ir atliko rezultatyvų perdavimą. Žvaigždė“. U. Hoenessas atsako: „Ei, ar stebėjai rungtynes? Šiandien geriausias buvo gynėjas Lucio (legionierius iš Brazilijos, žaidęs „Bayern“ 2004-2009). Jis neutralizavo varžovų puolėją, sėkmingai griovė varžovų atakas, nutraukdavo jų perdavimus, nepadarė nė vienos klaidos. Suteikite Kroosui galimybę tobulėti“. Kai jie pradeda jus girti, sakyti, kad esate geriausias, dažnai futbolininkai nustoja tobulėti.

– Ar kritika naudingesnė už pagyras?
– Visko turėtų būti su saiku. Negalite tik girti. Net ir geras žaidimas turi trūkumų. Jei buvo kokia klaida, neteisingas sprendimas, turite pasakyti apie tai, tada bus progresas. Būna ir taip, kad paimate žaidėją iš dublerių į pagrindinę komandą, o tada grąžinate atgal, bet jis nebenori ten eiti, jam ten tampa nebeįdomu treniruotis su antrąja komanda. Turite paaiškinti, pateikti argumentus, kodėl priimtas toks sprendimas.

– Koks komandoje trečio vartininko vaidmuo?
– Iš esmės rinktinėje nėra padalijimo į pirmą, antrą ar trečią vartininką. Jau anksčiau kalbėjau apie vartininkų kolektyvo specifiką. Jei iš šalies įvesite nepriimtiną personą, viskas gali subyrėti. Pasaulio čempionate geriausias variantas buvo Akinfejevo, Lunevo ir Gabulovo trijulė. Visi vienas kitam padėjo treniruotėse, prisidėjo prie abipusio tobulėjimo.

– Pamenate 1993/94 metų taurės finalą? Atrėmėte du CSKA baudinius.
– Taip, du iš eilės. Tuomet puolėjai nebuvo tiriami, analizuojami. Žiūrėjai į žaidėjo judesius, mušančią koją.

– Kaip atremti baudinį? Atskleiskite keliais sakiniais.
– Beveik neįmanoma sureaguoti. Nebent tuo atveju, kai smūgis nestiprus ir kamuolys skrieja kažkur šalia. Svarbu stebėti koją, kuria smūgiuojamas kamuolys, bėgimo kampas ir tai, ar žaidėjas prieš pat smūgį sustoja.

– Teigėte, kad pasaulio čempionato baudinių serija su Kroatija jums asmeniškai buvo didelis nusivylimas, kodėl?
– Kroatija baudinių serijoje viską atliko taip, kaip mes ir prognozavome, tačiau rezultatą nulėmė smulkmenos. Po Luka Modričiaus smūgio kamuolys nuo Igorio Akinfejevo rankos pataikė į virpstą ir nuo jo skriejo į vartus, kroatas Marcelo Brozovičius šovė šiek tiek aukščiau nei paprastai. Labai apmaudu. Žaidėme gerai, buvo likęs vos vienas žingsnis iki finalo, tačiau sėkmė nusisuko nuo Rusijos rinktinės. Ji mus lydėjo mače su ispanais, tačiau su kroatais priešingai.

– Kaip tiksliai Igoriui pranešėte, kur kas smūgiuos?
– Kai tik žinojome savo oponentus, paėmėme visą varžovų sudėtį, studijavome kiekvieno žaidėjo smūgiavimą, turėjome visą statistiką. Rungtynių išvakarėse atidžiai su Igoriu analizavome, kas, kur, kaip realizuoja baudinius. Viską surašėme ant popieriaus lapo, žaidėjo vardą ir jo smūgiavimo tendenciją. Prieš baudinių seriją klausiau Igorio, ar jis su savimi paims tuos užrašus. Jis atsakė, jog parodyčiau ranka.

– Kuo ypatingas jums Igoris Akinfejevas?
– Tuo, kad tiek metų iš eilės žaidė Rusijos rinktinėje. Nepaisant traumų, jis sugebėjo išlaikyti savo aukštą lygį, kai kurie karjeras būtų baigę anksčiau. Igoris mylėjo savo darbą, norėjo likti futbole, nenuleido rankų. Sunkiausia tada, kai sunku, o ne tada, kada viskas gerai. Kiek turite išlieti prakaito, investuoti į save, kad grįžtumėte į tas pačias aukštumas! Tai duota ne visiems. Reikalingas geležinis charakteris. Igoris kaip tik tai ir turi.

– Ko reikia, kad Igoris grįžtų į rinktinę?
– Jis jau priėmė sprendimą, kurį mes gerbiame. Tai nuo mūsų nepriklauso.

– Ar buvo prašymų pakeisti nuomonę iš jūsų pusės?
– Kodėl to klausiate?

– Minėjote apie I. Akinfejevo lygį ir stabilumą, ir jis vis dar geriausias šalyje.
– Igoris visiems viską paaiškino (gegužės 9 d. S. Čerčesovas paskambino I. Akinfejevui ir išgirdo, kad futbolininkas nebeatstovaus komandai).

– Trys geriausi pasaulio vartininkai?
– Dabar jų nevardinsiu. Kai žaidžiau savo laiku, man patiko italas Walteris Zenga – dėl technikos, belgas Michelis Preud'homme – dėl ramybės ir danas Peteris Schmeichelis. Žaidžiau prieš jį su „Galatasaray“ ir Lietuvos rinktine.

– Anksčiau minėjote, jog jus ir dar dvi seseris augino mama. Kodėl viena?
– Mano tėvai išsiskyrė, kai man buvo penkeri. Vėliau mes mažai bendravome su tėvu. Mama man kartą prisipažino: „Tu man buvai svarbiausias tikslas“. Mama dirbo 24 valandas per parą, kad mus užaugintų. Matėme, kaip ji stengėsi, stengėmės ir mes. Ir dabar jai padedame. Negalėjau skųstis vaikystėje, nejutau, kad kažko trūktų. Mama išmokė nepasiduoti ir neatskleisti savo silpnybių. Tik neseniai ji man prisipažino: „Galvojau, kai tu užaugsi, bus man lengviau“.

Iš esmės ji man davė daug. Kai man buvo treji metukai, mano motinai siūlė dirbti Padaugės kaime, kur mes ir gyvenome. Tačiau ji dėl vaikų persikėlė į Alytų. Penkerius metus ji turėjo dirbti, kad galėtų stoti į eilę dėl buto. Jei būčiau likęs kaime, vargu, ar būčiau tapęs futbolininku.

– Apie jūsų tvarkingumą sklinda legendos.
– Nuo mažens taip mane mama augino. Tvarka namuose – tvarka ir galvoje. Treneris Lietuvoje taip pat buvo pavyzdys: negalėjai ateiti į treniruotę nešvariais batais. Jis įskiepijo atsakomybę.

– Kada gavote pirmą gerą atlyginimą?
– Turkijoje. Padėjau mamai atlikti remontą. Niekada nesureikšminau pinigų, jų niekada nebuvo per daug, buvau patenkintas tuo, kiek jų turėjau.

– Būdamas 18-os iš Vilniaus patekote į „Spartak“. Kas buvo sunkiausia pakeitus aplinką?
– Nieko aplink nežinojau, rusiškai nemokėjau. Iš bazės kojos nekeldavau. Padėdavo kvietimai į nacionalinę rinktinę. Dvi savaitės su Lietuvos rinktine, tada atgal į Rusiją. Į Lietuvą grįždavau tik žiemos atostogoms. Dabar yra „Skype“, o tuo metu bazėje buvo vienas telefonas, stodavome į eilę, kad galėtume pasikalbėti su artimaisiais. Tų sunkumų pradžioje netrūko.

– Minėjote, kad galvojate lietuviškai. Vis dar?
– Tai mano gimtoji kalba. Nesuprantu, kaip žmogus gali pamiršti gimtąją kalbą arba ja kalbėti su akcentu. Patikėkite, daug sutikau tokių, matyt, taip nori išsiskirti iš aplinkos.

– Iš „Spartak“ persikėlėte į „Galatasaray“, vėl kitas pasaulis?
– Taip, ir kalba nauja. Pradėjau po truputį bendrauti, kalbėti, taip išmokau turkiškai. Sirgaliai skiriasi. Čempionų lygoje laimėjome prieš „Barceloną“, einu namo, po minutės girdžiu kaip už kelių gatvių aidi kažkoks mitingas, gal demonstracija, gal muštynės, galvojau. Pasirodo, kažkaip sirgaliai sužinojo, kur gyvenu, prie namų susirinko 200 fanų, pradėjo skanduoti mano vardą, dainuoti. Bet jei pralaimėsi, galėjo užmėtyti ir akmenimis, kartais mus saugojo policija. Taip pat Stambule buvo užpuolę kitų komandų gerbėjai.

Respublik
Pranešimai: 4269
Užsiregistravo: 2015 Bal 02 17:57

Re: įvairūs

2021 Bir 12 21:50

Turim naujai iškeptą sporto direktorių dar vienoje aukščiausioje lygoje užsienyje - Laurynas Rozgys (Лауринас Розгис) įsijungė į praėjusiame sezone tik Valdo Dambrausko Ludogorets klubui Bulgarijoje nusileidusį ir ECL atrankoje nuo antro etapo (kaip ir Panevėžys) žaisiantį Plovdiv'o Lokomotiv klubą.

Литовски бизнесмен влезе в ръководството Локомотив (Пловдив)
https://topsport.bg/lokomotiv-plovdiv/l ... ovdiv.html

Лауринас Розгис, който от години има бизнес и в България, ще изпълнява функции на финансово-административен директор на Локомотив (Пловдив).

Това заяви собственикът на "черно-белите" Христо Крушарски пред "Мач Телеграф". Литовският бизнесмен вече е бил представен пред треньора на тима Александър Тунчев и спортния директор Георги Иванов.

"Това са промени с цел растеж. Надяваме се да имаме по-добри перспективи и да подготвим добър отбор за третото поредно участие в европейските турнири. В момента събират необходимите играчи, за да имаме отбор, който да не отстъпва. Аз вече казах, че следващото предизвикателство ще е атака на титлата. Мисля, че постигнахме достатъчно, за да приемете думите ми на сериозно. Искам да изиграем и поне три кръга в новия турнир Лига на конференциите", коментира още Крушарски.

"В момента съм по срещи. Ще поговорим на спокойствие в следващите дни", лаконичен бе самият Розгис потърсен за коментар.

Той има опит като управител и съдружник в няколко фирми от сферата на не банковото кредитиране. Декларирал е сериозни контакти в Русия, Украйна и други страни. Той ще участва в управлението на клуба, без да се меси в спортната част.

Grįžti į