Vienuolika
https://www.facebook.com/11bizonu/posts ... __tn__=K-R
prieš 13 min. ·
[Redakcija] Šį vakarą vyko nemažai įdomaus futbolo, bet akis užkliuvo už Serbijos čempionato batalijų – ten po pirmo kėlinio Belgrado derbyje „Voždovac“ 1:0 pirmavo prieš „Partizan“.
Patikrinus, ar Justas Lasickas risnoja ant žaliosios vejos ir pamačius vilniečio pavardę protokole, tapo aišku, kad reiks įvertinti, kaip jam seksis. Ir po poros minučių tai tapo dar įdomiau, kadangi lietuviui savo krašte teko grumtis su ne kuo kitu, o Lazaru Markovičiumi, kuris ilgą laiką priklausė „Liverpool“, tačiau už Lamanšo serbui karjera nepaėjo.
Kaip ten bebūtų, „Partizan“ yra išties pajėgus Europos lygos grupių etapo lygio klubas, kuriame žaidžia ne vienas labai aukšto kalibro žaidėjas. To ir reikėjo laukti – beveik visas veiksmas antrame kėlinyje vyko „Voždovac“ aikštės pusėje. Žodžiu, čia tau ne „Palanga“ ir tave atakuoja ne mighty, su visa pagarba, Aurimas Tručinskas.
Galbūt yra nežinančių, tačiau reikia paminėti, jog Justas „Voždovac“ klube yra nekeičiamas dešiniojo krašto gynėjas, o ne krašto saugas, kokį mes jį matydavome anksčiau.
Turbūt dažnas Lietuvos rinktinės rungtynes stebintis sirgalius prisimins, kaip į sau neįprastą dešiniojo krašto gynėjo poziciją Edgaro Jankausko nustumtas futbolininkas sudegė Juodkalnijoje. Būtent po to prasto mačo, o gal ir dėka labai nepateisinusio buvusio stratego sprendimo apie Justą pamiršome.
Lietuvis po to nesužaidė nė vieno mačo Lenkijoje su „Jagiellonia“ marškinėliais ir pirmą kartą klubinio futbolo paragavo maždaug po 10 mėnesių nuo to košmaro Juodkalnijoje. Tikėtina, kad beveik visos tos atkarpos metu Justo nuotaika kadaise populiaraus žaidimo „Hattrick“ terminais svyravo tarp „neegzistuojantis“ bei „katastrofiškas“.
Grįžtame prie Belgrado derbio. Justui teko nelengvas iššūkis, tačiau lietuvis su juo susitvarkė. Lengva nebuvo: Markovičius uždirbo kelias pražangas, bandė krisdamas provokuoti baudinį, tačiau išprovokuotomis pražangomis atsakė ir buvęs žalgirietis. Čia „Voždovac“ klubui labai praverčia lietuvio mobilumas ir gera kamuolio valdymo technika.
Dvikovos pabaigoje „Voždovac“ praleido įvartį, kai lietuvio komandos draugas paleido varžovą, bet pergalingą smūgį įmušė būtent svečiai, kai „Partizan“ dar kartą susimovė baudos aikštelėje. Suprantama, kad antrame kėlinyje atakoje Justas buvo retas svečias, tačiau gynyboje žaidė sėkmingai ir nusipelno pagyrų už solidžią kovą prieš pajėgų varžovą.
Permetus akimis Lietuvos rinktinės sudėtį, tai būtų bene pats tinkamiausias kandidatas šiai dienai žaisti dešiniuoju krašto gynėju. Toje pozicijoje gali žaisti Egidijus Vaitkūnas, Rolandas Baravykas ar net Saulius Mikoliūnas su Modestu Vorobjovu, bet vis tik būti svarbiu ir nekeičiamu žaidėju gana pajėgiame Serbijos čempionate šį tą reiškia.
Tuo labiau, kad jaunų talentų ten apstu ir dažna komanda savo sudėtyje turi ne daugiau trijų legionierių. Reguliariai žaisti tokioje lygoje jauno amžiaus bei tą daryti pirmos turnyro lentelės pusės klube yra solidu.
Tad tikėkimės LFF tūzai Justo daugiau pranešimuose spaudai nevadins Justinu ir klubą nurodys ne „Vorazhdin“, o „Voždovac“. Kas matė – supras.
Tikėkimės, kad ir Lietuvos rinktinės strategas Valdas Urbonas pasirinks teisingai. Kovoti jau nėra dėl ko, o išbandyti šiai dienai geriausią futbolą ir geriausioje lygoje žaidžiantį Lietuvos krašto gynėją yra būtina