Kauno S.Dariaus ir S.Girėno stadiono rekonstrukcija – tik politikų sapalionės?
http://www.15min.lt/naujiena/miestas/ka ... gn=rssfeed" onclick="window.open(this.href);return false;
Publikuota: 10.25
Autorius: Šarūnas Bulota
Laikraštis „15 minučių“

Garsios kalbos apie S.Dariaus ir S.Girėno stadiono rekonstrukciją gali likti tik kalbomis. Buvusios miesto valdžios žadėtų 12 mln. litų remonto darbams nematyti, o politikai pradėjo kaltinti vieni kitus neveiklumu. „15min“ primena, kad buvusi Kauno valdančioji dauguma šių metų vasarą ryžtingai kalbėjo apie būtinybę atgaivinti S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro stadioną, kad jis atitiktų tarptautinius reikalavimus.

Kaltina konservatorius

Buvęs meras Rimantas Mikaitis teigia, kad Kaunas dėl dabartinės valdančiosios daugumos neryžtingumo gali prarasti milijonus, kuriuos stadiono rekonstrukcijai buvo planuojama gauti iš Vyriausybės investicijų programos. Jei stadionas nebus rekonstruotas, Kaunas tikriausiai netektų teisės surengti 2013 m. Europos jaunimo futbolo čempionato finalo. Jį mielai priimtų, pavyzdžiui, Marijampolė. „Keistokai atrodė tuo metu opozicijoje buvusios Tėvynės sąjungos atstovai, kurie balsavo prieš šį visiems kauniečiams svarbų sprendimą (rekonstruoti stadioną – red. past.). Netrukus bus tvirtinamas kitų metų valstybės biudžetas, laikas senka, todėl norėtųsi matyti ryžtingus valdžios veiksmus, kurie leistų pradėti stadiono rekonstrukciją“, – įspėjo R.Mikaitis.

Planai – nerealūs

Vėl į mero postą grįžęs konservatorius Andrius Kupčinskas kaltinimus, esą dėl dabartinių valdančiųjų kaltės gali nuplaukti stadiono rekonstrukcija, atmeta. „Atėję pamatėme, kad nebuvo padaryti namų darbai. Buvo tik priešprojektiniai pasiūlymai, tačiau jie nėra techninis projektas, kuris dar kainuotų mažiausiai 300–400 tūkst. Lt. Tokių pinigų miesto biudžete nėra“, – tvirtina A.Kupčinskas. Jis buvusios valdžios kalbas pavadinimo svaigimu, kai tikėtasi nežinia iš kur nukrintančių 10 mln. Lt, nes įtraukti naujus objektus į Vyriausybės investicijų programą – nerealu. „Valstybės biudžetas derinamas nuo vasaros, tačiau jame nemačiau eilutės, skirtos Kauno stadiono rekonstrukcijai“, – tvirtino meras. Jo teigimu, Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Klemensas Rimšelis, Lietuvos futbolo federacijos viceprezidentas Gintautas Babravičius taip pat sako, kad gauti tiek milijonų – nerealu. Tačiau politikai palieka vilties – bus ieškoma kelių milijonų detaliajam planui, techniniam rekonstrukcijos projektui rengti, todėl pirmieji darbai gali prasidėti 2012 m. antroje pusėje. Likusių lėšų būtų ieškoma ES struktūriniuose fonduose.

Miesto taryba patvirtino S.Dariaus ir S.Girėno stadiono investicijų projektą
http://sportas.delfi.lt/abroad/miesto-t ... d=53538059" onclick="window.open(this.href);return false;
2011 m. gruodžio 30 d. 11:05

Gruodžio 28 d. Kauno miesto taryba pritarė investicijų projekto „S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro stadiono Perkūno al. 5, Kaune, rekonstrukcija“ įgyvendinimui. UAB „Nacionalinių projektų rengimas“ parengtame investicijų projekte numatyta įrengti 520 vietų VIP tribūną, stadiono vejos šildymo sistemą, stadiono avarinį apšvietimą ir autonominę elektros energijos sistemą. Stadione taip pat planuojama pritaikyti vietas neįgaliesiems, įrengti tribūną svečių komandos sirgaliams, rekonstruoti sanitarinius mazgus, suremontuoti stadiono apšvietimo bokštus, pakeisti potribūninės patalpos stogo dangą, įrengti tribūnų vandens nuvedimo sistemas. Pagal parengtą investicijų projektą bendra sporto centro stadiono rekonstrukcijos projekto vertė siekia 13,5 mln. litų. Preliminari projekto pradžia numatoma 2013 m. sausio mėn., pabaiga – 2014 m. gruodį. Investicijų projekte numatomi du finansavimo šaltiniai – 12 mln. litų planuojama gauti iš Valstybės investicijų programos, o likusius 1,5 mln. litų ketinama skirti iš Kauno miesto savivaldybės biudžeto.

„Rekonstruotas stadionas labai reikalingas. Tačiau kai kas neatliko namų darbų, todėl mes vis dar neturime techninio projekto. Neturint jo, negalime tikėtis iškart gauti finansavimo. Kai bus parengtas techninis projektas, galėsime prašyti, kad stadiono rekonstrukcijos finansavimą Vyriausybė įtrauktų į Valstybės investicijų programą“, – komentavo situaciją mero pavaduotojas Stanislovas Buškevičius. Skaičiuojama, jog techniniam stadiono rekonstrukcijos projektui parengti reikės apie 1,2 mln. litų. Dėl šių lėšų savivaldybė kreipėsi į Kūno kultūros ir sporto departamentą.

S. Dariaus ir S. Girėno stadionas yra didžiausias šalyje. Jame įrengta 9180 sėdimų vietų žiūrovams. Stadione rengiamos futbolo, lengvosios atletikos ir kitų sporto šakų varžybos. Rekonstravus stadioną, UEFA stadionų licencijavimo komisija suteiktų stadionui 4 kategorijos lygį ir jame būtų galima organizuoti aukščiausio tarptautinio lygio futbolo varžybas.

Nesutariama, kas rengs ir apmokės Kauno stadiono rekonstrukcijos projektą
Jūratė Anilionytė, LTV „Panorama“,
http://www.lrt.lt" onclick="window.open(this.href);return false;
2012 m. sausio 6 d. 07:36

Kauno savivaldybė kitąmet norėtų pradėti seniausio Lietuvoje S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukciją. Tačiau kol kas nesutariama, kas rengs ir apmokės stadiono techninį projektą. Savivaldybė norėtų, kad tą padarytų Lietuvos futbolo federacija, o ši tokiu noru nedega. Be techninio projekto paramos iš Vyriausybės rekonstrukcijai nebus. S. Dariaus ir S. Girėno stadionas užsienio sporto žurnalistų ir futbolininkų pašaipų sulaukė ne kartą. Dėl itin prastos vejos praėjusį pavasarį net svarstyta atidėti Lietuvos ir Ispanijos rinktinių susitikimą. Kauno politikai neseniai pritarė stadiono investicijų projektui. Skaičiuojama, kad jo rekonstrukcija kainuotų apie 13,5 mln. litų – juos tikimasi gauti iš valstybės investicijų programos. Darbus planuojama pradėti kitąmet, tačiau kol kas savivaldybė neparengė stadiono detaliojo plano ir techninio projekto. „Kai kas nepadarė namų darbų. O kas, nenorėčiau įvardyti vien tik dėl to, kad su tais žmonėmis teks dirbti ir nuo jų priklauso daug kas, taip kad mes gal nesusipykime su jais“, – kalbėjo Kauno vicemeras Stanislovas Buškevičius. Anot vicemero, parengti techninį projektą užtruktų maždaug metus ir kainuotų per milijoną litų. Be jo Vyriausybės finansavimo nebus. „Sąžiningiausia būtų, kad viskas vyktų taip: 12 milijonų litų skiria Vyriausybė, milijoną – Kauno miestas, ir milijoną su truputėliu Lietuvos futbolo federacija – techninio projekto paruošimui“, – sako S. Buškevičius.

Lietuvos futbolo federacija (LFF) nedega noru rengti ir apmokėti savivaldybei priklausančio stadiono techninį projektą. Esą dar prieš kelerius metus savivaldybei siūlyta S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcijai skirti UEFA lėšas, jei juo federacija naudosis penkerius metus nemokamai. Nepavykus susitarti, pinigai perėjo Vilniaus „Vėtros“ stadionui. „Mums labiausiai rūpi 2013 metų devyniolikmečių čempionatas, kadangi Kaune buvo numatytas finalas. Tai žiūrėsim, priklausomai nuo tų darbų greičio, ar neteks mums priimti sprendimo perkelti rungtynes. Nes jeigu nebus spėta padaryti darbų, gali tekti finalą žaisti ne Kaune“, – teigia LFF prezidentas Liutauras Varanavičius. Jei planai pavyks, stadione būtų įrengta šildoma veja, tribūnos, sutvarkytas apšvietimas. Rekonstrukciją planuojama baigti 2014-ų gruodį.

Ekspertai įspėja: Kauno S.Dariaus ir S.Girėno stadiono apšvietimo bokštai gali griūti
Paulius Garkauskas,
http://sportas.delfi.lt/national/eksper ... d=55366211" onclick="window.open(this.href);return false;
2012 m. vasario 11 d. 09:57

Dar 2010 metų viduryje ekspertai konstatavo, kad Kauno S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro stadionas ir jo apšvietimo bokštų būklė yra kritiška ir bokštai gali bet kada nugriūti. Nuo to laiko nieko nebuvo padaryta - atsakingos institucijos jau trečius metus atsakomybę stumdo viena kitai, o problema lieka neišspręsta.

Per žingsnį nuo nelaimės

Keturi stadiono apšvietimo bokštai buvo pastatyti dar 1978 metais. Du bokštai yra 65 metrų aukščio, kiti du kiek žemesni - 59 metrų. Nuo pastatymo apšvietimo bokštai nebuvo kapitaliai remontuoti. Ekspertų išvadose konstatuojama, kad „bokštų būklė nuolat blogėja, gresia jų griūtis. (...). Tolimesnis šių statinių naudojimas, nepašalinus jų avarinės būklės požymių, yra pavojingas“. Taip pat išvadose rašoma, kad „konstrukciniai sujungimų mazgai turi neleistinų defektų: mazgų suvirinimo siūlėse yra plyšių“. Šios išvados buvo pateiktos prieš pustrečių metų, o šiuo metu bokštų būklė dar labiau pablogėjo. Ekspertai rekomenduoja nuvalyti visas virintines siūles bei jas iš naujo pervirinti. Iš viso reiktų pervirinti apie 1 km siūlių. Taip pat reiktų perdažyti bokštus bei atlikti kitus būtinus darbus. Skaičiuojama, kad bokštų remontui reiktų apie 250 tūkst. litų. Beje, dar 2004 metais atlikus bokštų ekspertizę nustatyta, kad jau tuomet bokštai buvo gerokai paveikti korozijos, o siūlėse apstu plyšių. Iki 2010 metų, kuomet buvo atlikti kiti tyrimai, jokie remonto darbai nebuvo atlikti, o bokštų būklė tapo kritinė ir pavojinga.

Savivaldybė rodo špygą

2010 metais gavus ekspertų išvadas S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro direktorius Vytas Snarskis kreipėsi į Kauno savivaldybę, prašydamas skirti lėšų bokštų remonto darbams. Tuomet sulaukta neigiamo atsakymo. Tokia pati situacija pasikartojo ir 2011 metais. Panašu, kad niekas nesikeis ir šiemet. „Ne, nenumatyta“, - toks trumpas buvo Kauno savivaldybės finansų skyriaus vedėjo Algimanto Lauciaus atsakymas į klausimą, ar šių metų Kauno savivaldybės biudžete numatyta lėšų bokštų remontui. A. Laucius DELFI taip pat teigė, kad dėl mažėjančio biudžeto šiemet „lėšų nebus skirta ir kitiems svarbiems objektams“. Planuojama, kad šiemet Kauno miesto biudžetas sieks apie 730 mln. litų. tai yra 100 mln. litų mažiau, nei pernai.

Kauno vicemeras, kuruojantis sporto klausimus Stanislovas Buškevičius, tai pat neslėpė žinąs apie tragišką bokštų būklę. Jis V. Snarskiui net siūlė kreiptis į civilinės saugos specialistus bei kalba net apie galimą stadiono uždarymą. „Jei stadionas nesaugus - reikia jį uždaryti. Gal taip bus atsižvelgta į problemas“, - DELFI teigė S. Buškevičius. Tuo tarpu Kauno meras Andrius Kupčinskas įsitikinęs, kad ir patys sporto centro vadovai turėtų rodyti iniciatyvą bei pagal galimybes spręstų problemą. „Miesto biudžetas sumažėjo 100 mln. litų. Aš juk negaliu pinigų prispausdinti. nežinau, kodėl stadiono vadovai žiūri tik į savivaldybę. Galėtų ir patys rengti investicinius projektus, sekti ES paramos“, - DELFI sakė A. Kupčinskas. Mero teigimu, šiemet S. Dariaus ir S. Girėno sporto centrui bus skirta apie 0,5 mln. litų. Centras šias lėšas panaudos savo nuožiūra.

Bijo audrų

Praėjusią savaitę V. Snarskis kritinę apšvietimo bokštų būklę pristatė Kauno savivaldybės švietimo ir sporto komiteto nariams. Vėliau klausimas buvo persiųstas Biudžeto ir finansų komitetui. „Su baime laukiame audrų ir tikimės, kad bokštai išlaikys. Be to, šalia stadiono yra Lietuvos kūno kultūros akademija. Jei bokštai griūtų – būtų labai skaudžios pasekmės“, - DELFI teigė V. Snarskis. Apie bendrus planus atnaujinti stadioną skelbė Kauno savivaldybė ir Lietuvos futbolo federacija (LFF), tačiau darbai įstrigo jau ties techninio projekto rengimu.

Nuosprendis Kauno stadionui - „uždaryti“

http://www.lrytas.lt/-13293193201327069 ... tadionui-u" onclick="window.open(this.href);return false;ždaryti.htm

Ant Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadiono vartų greitai kabės lentelė „uždarytas“. Ekspertams nustačius, kad stadiono apšvietimo stulpai kelia grėsmę ir gali bet kada nugriūti, stadiono eksploatuoti uždrausta. Kauno miesto savivaldybė ketvirčio milijono apšvietimo stulpų remontui skirti neketina – mero Andriaus Kupčinsko teigimu, lėšų reikėjo ieškoti ankščiau ir kitur. Uždarius stadioną teks perkelti ne tik įvairias numatomas futbolo rungtynes, tačiau galvoti, kaip pagelbėti olimpinėms žaidynėms besiruošiantiems lengvaatlečiams. Pasak jų, nesutvarkyti apšvietimo stulpai Lietuvai gali kainuoti olimpinius medalius.

Dėl stipriai apirusių stulpų stadionas šiemet negavo leidimo būti naudojamas. Jame negali vykti jokie renginiai, draudžiamos ir treniruotės. Visiškai suirusių, ore kybančių apšvietimo stulpų konstrukcijos kelia grėsmę ne tik pačiam stadionui. Virstantys 60 metrų aukščio stulpai gali kliudyti greta esančią sporto halę, Kūno kultūros akademiją, jų svorio greičiausiai neatlaikytų Dariaus ir Girėno paminklas.

Su ekspertų išvadomis sutinka ir stadiono direktorius Vytas Snarskis

„Yra net tokių vietų, kur nurūdiję 100 procentų metalo. Atitrūkę skersiniai, kurie jungia elementus ir neatmetu, kad gali įvykti griūtis. Lietuvoje pavasarį būna vėtros, vėjai ir jei nebus imtasi jokių priemonių, tikrai negalėsime rengti jokio renginio. Net treniruotis negalėsim leisti lengvaatlečiams“, - aiškino direktorius.

Uždarius stadioną į kitus miestus teks perkelti visas Kaune suplanuotas futbolo rungtynes. Mintis vasarą praleisti uždarame manieže nežavi ir lengvaatlečių.

Olimpiečius septinkovininkę Austrą Skujytę, bėgiką Rytį Sakalauskas vasaros olimpiadai Londono rengiantis treneris Aleksas Stanislovaitis įsitikinęs, kad uždarius S. Dariaus ir S. Girėno stadioną nukentės sportininkų galimybės siekti medalių žaidynėse.

„Mes Lietuvoje turime tik vienintelį stadioną, kuris atitinka būtinus standartus. Tai labai didelė problema. Jei ruošimės olimpinėms žaidynėms Dainų slėnyje - įsivaizduokite kokie bus rezultatai Londone“, - nelinksmai kalbėjo A.Stanislovaitis.

Stadiono direktorius net devynis kartus dėl bokštų kreipėsi į Kauno valdžią. Visuose prašymuose buvo nurodoma, kad bokštai kelia grėsmę ir remontuoti reikia nedelsiant. Remonto darbams buvo prašoma ketvirčio milijono litų. Kauno meras A.Kupčinskas teigė, kad apie problemą išgirdęs tik dabar ir abejoja ar padėtis iš tiesų tokia kritiška. Tačiau dėl pinigų jis buvo kategoriškas - lėšų reikia ieškoti visur, tik ne Kauno savivaldybės biudžete.

„Dabar, kai biudžeto projektas parengtas ir svarstomas, yra sudėtinga numatyti papildomų lėšų. Nemanau, kad stadiono būsena yra tokia kritinė, kokią bandoma pavaizduoti. Direktorius turi rūpinti jam patikėtu turtu, o ne tik ištiesta ranka vaikščioti į savivaldybę“, - piktinosi A. Kupčinskas.

Kauno taryba yra pritarusi miesto stadiono rekonstrukcijos investiciniam projektui. Iš vyriausybės viliamasi gauti 12 milijonų litų paramą. Jei taip įvyks, sporto statinio rekonstrukcija prasidėtų tik kitais metais. Planuojama pastatyti itin svarbių asmenų tribūną, įrengti šildomą aikštės veją.

Pasiruošimas S.Dariaus ir S.Girėno stadiono rekonstrukcijai Kaune vyksta pagal planą
BNS
http://sportas.delfi.lt/abroad/pasiruos ... d=55792873" onclick="window.open(this.href);return false;
2012 m. vasario 21 d. 18:00

Su Lietuvos futbolo federacijos (LFF) bei Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) vadovais antradienį susitikęs Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas aptarė detalų S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcijos planą. Praėjusių metų gruodžio mėnesį Kauno miesto taryba pritarė investicijų projekto „S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro stadiono Perkūno al. 5, Kaune, rekonstrukcija“ įgyvendinimui. „Rekonstrukcijos projektas turi pajudėti iš mirties taško. Departamento direktorius Klemensas Rimšelis patikino, jog savivaldybei parengus techninį projektą, stadiono rekonstrukcijai iš Valstybės investicijų programos gali būti skirta iki 12 mln. Lt. Manau, darbai pagaliau pajudės ir šis tiek Kaunui, tiek ir visai Lietuvai svarbus objektas bus tinkamo lygio ir atitiks keliamus standartus“, - tvirtino Lietuvos futbolo federacijos viceprezidentas Gintautas Babravičius.

Kauno meras A. Kupčinskas svečius informavo, jog miesto savivaldybė šiais metais ketina skirti apie 200 tūkst. Lt, reikalingų stadiono rekonstrukcijos techninio projekto parengimui. Tik turint jau parengtą techninį projektą, S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcijai reikalingos lėšos gali būti numatytas Valstybės investicijų programoje. „Šiais metais svarbiausia yra parengti techninį projektą, nes kitaip nėra jokių galimybių pretenduoti į 10-12 mln. Lt iš Valstybės investicijų programos. Koalicijoje sutarėme, jog Biudžeto ir finansų komitetas į Privatizavimo programą įtrauks 200 tūkst. Lt, kurie bus skirti stadiono rekonstrukcijos techninio projekto parengimui ir minimaliems apšvietimo stulpų tvarkymo darbams užtikrinant, jog šie nekeltų pavojaus“, - teigė A. Kupčinskas. „Savivaldybė turi pasirūpinti techninio projekto parengimu. Kai jis bus baigtas, mes žinosime tikslią rekonstrukcijos darbų vertę. Tuomet jau mes viską dėliosime taip, kad stadiono rekonstrukcijai reikalingos lėšos būtų įtrauktos į Valstybės investicijų programą“, - tvirtino Kūno kultūros ir sporto departamento vadovas K. Rimšelis.

S. Dariaus ir S. Girėno stadione numatyta įrengti 520 vietų VIP tribūną, stadiono vejos šildymo sistemą, stadiono avarinį apšvietimą ir autonominę elektros energijos sistemą. Taip pat planuojama pritaikyti vietas neįgaliesiems, įrengti tribūną svečių komandos sirgaliams, rekonstruoti sanitarinius mazgus, suremontuoti stadiono apšvietimo bokštus, pakeisti patalpos po tribūna stogo dangą, įrengti tribūnų vandens nuvedimo sistemas.

Kauno meras: S.Dariaus ir S.Girėno stadiono rekonstrukcijos projektas iš mirties taško pajudės šiemet
Publikuota: 21.14 / 15min.lt
http://www.15min.lt/naujiena/sportas/fu ... -24-198308" onclick="window.open(this.href);return false;

Su Lietuvos futbolo federacijos bei Kūno kultūros ir sporto departamento vadovais antradienį susitikęs Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas aptarė detalų S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcijos planą. Praeitų metų gruodžio mėnesį Kauno miesto taryba pritarė investicijų projekto „S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro stadiono Perkūno al. 5, Kaune, rekonstrukcija„ įgyvendinimui.

„Rekonstrukcijos projektas turi pajudėti iš mirties taško. Departamento direktorius Klemensas Rimšelis patikino, jog savivaldybei parengus techninį projektą, stadiono rekonstrukcijai iš Valstybės investicijų programos gali būti skirta iki 12 mln. Lt. Manau, darbai pagaliau pajudės ir šis tiek Kaunui, tiek ir visai Lietuvai svarbus objektas bus tinkamo lygio ir atitiks keliamus standartus“, – tvirtino Lietuvos futbolo federacijos viceprezidentas Gintautas Babravičius. Kauno meras A. Kupčinskas svečius informavo, jog miesto savivaldybė šiais metais ketina skirti apie 200 tūkst. Lt, reikalingų stadiono rekonstrukcijos techninio projekto parengimui. Tik turint jau parengtą techninį projektą, S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcijai reikalingos lėšos gali būti numatytas Valstybės investicijų programoje.

„Šiais metais svarbiausia yra parengti techninį projektą, nes kitaip nėra jokių galimybių pretenduoti į 10-12 mln. Lt iš Valstybės investicijų programos. Koalicijoje sutarėme, jog Biudžeto ir finansų komitetas į Privatizavimo programą įtrauks 200 tūkst. Lt, kurie bus skirti stadiono rekonstrukcijos techninio projekto parengimui ir minimaliems apšvietimo stulpų tvarkymo darbams užtikrinant, jog šie nekeltų pavojaus„, – teigė A. Kupčinskas.

„Savivaldybė turi pasirūpinti techninio projekto parengimu. Kai jis bus baigtas, mes žinosime tikslią rekonstrukcijos darbų vertę. Tuomet jau mes viską dėliosime taip, kad stadiono rekonstrukcijai reikalingos lėšos būtų įtrauktos į Valstybės investicijų programą“, – tvirtino Kūno kultūros ir sporto departamento vadovas K. Rimšelis.

S.Dariaus ir S.Girėno stadione numatyta įrengti 520 vietų VIP tribūną, stadiono vejos šildymo sistemą, stadiono avarinį apšvietimą ir autonominę elektros energijos sistemą. Taip pat planuojama pritaikyti vietas neįgaliesiems, įrengti tribūną svečių komandos sirgaliams, rekonstruoti sanitarinius mazgus, suremontuoti stadiono apšvietimo bokštus, pakeisti potribūninės patalpos stogo dangą, įrengti tribūnų vandens nuvedimo sistemas.

S.Dariaus ir S.Girėno stadiono bokštai – kritinės būklės
Jūratė Anilionytė, LTV „Šiandien“, http://www.lrt.lt" onclick="window.open(this.href);return false;
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... d=59212847" onclick="window.open(this.href);return false;
2012 m. liepos 30 d. 20:48

Ekspertai dar prieš kelerius metus konstatavo, kad sovietmečiu statyti S. Dariaus ir S. Girėno stadiono apšvietimo bokštai – kritinės būklės. Tačiau stadiono šeimininkė Kauno savivaldybė lėšų jiems tvarkyti – daugiau kaip ketvirčio milijono litų – vis dar neranda.

Sinoptikams pranašaujant škvalus, Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadiono vadovas ramiai nesijaučia. Dar prieš dvejus metus ekspertai nustatė, kad prieš 34 metus statyti keturi stadiono apšvietimo bokštai gali nugriūti. „Mūsų bokštai sudaryti iš trijų pagrindinių stiebų ir jie tarp savęs yra sutvirtinti tokiais metaliniais skersiniais, kurie dabar yra nupuvę, nurūdiję. Jie neduoda stiprumo, tas bokštas tampa tokiais atskirais elementais, kurie viršuje turi sunkią kepurę – tai yra mūsų apšvietimo prožektorius. Gali būti, kad vėjo gūsiai gali tuos „šiaudus“ sunaikinti, sutraiškyti ir tada ta kepurė kristų žemėn“, – nuogąstauja S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro direktorius Vytas Snarskis.

Dar birželio viduryje savivaldybės ekstremalių situacijų komisija nusprendė, kad bokštų keliama grėsmė tapati ekstremaliai situacijai. Savivaldybėje – ji yra stadiono šeimininkė – buvo siūlyta bokštus nupjauti, tačiau esą tuomet sutemus negalėtų vykti rungtynės. Lėšų jiems tvarkyti – valdininkai skaičiuoja, kad reikėtų daugiau kaip ketvirčio milijono litų – nuspręsta ieškoti savivaldybės administracijos direktoriaus fonde. „Šiemet direktoriaus rezervas yra pakankamai nedidelis, jau metų pradžioje patvirtintas. Tai praktiškai visą likusį direktoriaus rezervą reikėtų atiduoti bokštams ir nieko nepasilikti. Biudžeto komitetas nepritarė šiam dalykui, iš tikrųjų dabar reikia laukti, kada atsiras pinigų privatizavimo fonde, ir prioriteto tvarka juos skirti šiems bokštams“, – sako Kauno savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis. Privatizavimo fondas keliais milijonais turėjo pasipildyti pardavus savivaldybės įmonę „Būsto valda“, tačiau jos privatizacija kol kas sukasi teismuose. Valdininkai žada, kad gavus pinigų darbai stadione šįmet bus pradėti.

Po ilgų diskusijų skirta lėšų avarinės būklės stadiono stulpų tvarkymui

Šiandien Kauno miesto tarybos kolegija pritarė siūlymui S. Dariaus ir S. Girėno stadiono apšvietimo bokštų remontui skirti 263 tūkst. Lt. S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro valdybos pirmininko Raimundo Miladausko teigimu, naujiems stadiono apšvietimo bokštams įrengti reikėtų daugiau nei 700 tūkst. Lt. Už šią sumą būtų sumontuoti nauji bokštų stovai ir karūnos, kuriose montuojami prožektoriai. Jeigu kartu būtų sumontuoti ir nauji prožektoriai, stulpai bei nutiesti kabeliai, tai kainuotų apie 2,3 mln. Lt.

„Iš miesto biudžeto skirta 263 tūkst. Lt suma leis išspręsti bokštų avarinės būklės problemą. Už šias lėšas bus nušveisti, suvirinti, nugruntuoti ir nudažyti bokštų stulpai. Tokio remonto garantinis laikotarpis siekia dešimt metų, o ateityje rengiant viso stadiono rekonstrukcijos projektą, būtų galima numatyti naujus apšvietimo bokštus su elektros energiją taupančiomis lempomis“, – tvirtino R. Miladauskas.

Sutvarkyti avarinės būklės bokštus planuojama dar šiemet.

Priminsime, kad dar šių metų pradžioje stadiono direktorius kreipėsi į miesto savivaldybę ir tai darė devynis kartus. Visuose prašymuose buvo nurodoma, kad bokštai kelia grėsmę ir remontuoti reikia nedelsiant. Remonto darbams buvo prašoma ketvirčio milijono litų.

Kauno meras tuomet teigė, kad apie problemą išgirdęs tik dabar ir abejoja ar padėtis iš tiesų tokia kritiška. Tačiau dėl pinigų jis buvo kategoriškas – lėšų reikia ieškoti visur, tik ne savivaldybės biudžete.

„Dabar, kai biudžeto projektas parengtas ir svarstomas, yra sudėtinga numatyti papildomų lėšų. Nemanau, kad stadiono būsena yra tokia kritinė, kokią bandoma pavaizduoti. Direktorius turi rūpintis jam patikėtu turtu, o ne tik ištiesta ranka vaikščioti į savivaldybę“, – vasarį piktinosi meras.

Kauno meras A. Kupčinskas: „Racionaliausia išeitis – galutinai sutvarkyti S. Dariaus ir S. Girėno stadioną“

Viešojoje erdvėje prasidėjus diskusijoms apie planus už 270 mln. Lt užbaigti sostinėje esančio Nacionalinio stadiono statybas, Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas siūlo daug racionalesnę ir net 12 kartų pigesnę investiciją.

„Kalbos apie gigantomaniškų užmojų objektų finansavimą man skamba keistokai. Daug racionaliau būtų galutinai sutvarkyti šiuo metu didžiausią šalyje S. Dariaus ir S. Girėno stadioną, kuris galėtų tapti nacionalinės reikšmės stadionu", - akcentavo Kauno meras.

Pagal UEFA taisykles, oficialios nacionalinių rinktinių varžybos gali vykti ne žemesnį nei 3 kategorijos statusą turinčiame stadione, o klubiniai UEFA Čempionų lygos bei Europos lygos susitikimai - 4 kategorijos stadionuose. Specialistų teigimu, investicijų į Kauno stadioną reikėtų mažiausiai, kad būtų pasiektas geriausias rezultatas, t. y. suteikta 4 kategorija. Preliminariai skaičiuojama, kad S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcija kainuotų iki 20 mln. Lt.

„Kad S. Dariaus ir S. Girėno stadionas atitiktų tokį patį lygį kaip ir sostinėje planuojamas Nacionalinis stadionas, užtektų net 12 kartų mažiau lėšų. Lėšų skirtumas akivaizdus, o pasiektas rezultatas - nacionalinės svarbos objekto galutinis sutvarkymas", - teigė A. Kupčinskas.

Didžiulis S. Dariaus ir S. Girėno stadiono privalumas - galimybė jame rengti ne tik futbolo, bet ir aukščiausio lygio lengvosios atletikos varžybas. Šią vasarą, birželio 22-23 dienomis, šiame stadione vyks Europos lengvosios atletikos komandinis čempionatas.

Šiuo metu S. Dariaus ir S. Girėno stadione yra 9180 sėdimų vietų žiūrovams. Po rekonstrukcijos šis skaičius siektų viršytų 10 tūkst.. vietų. Rekonstrukcijos metu būtų įrengta VIP tribūna, stadiono vejos šildymo sistema, nauja stadiono apšvietimo sistema, autonominė elektros energijos sistema, atskira tribūna svečių komandos sirgaliams.

http://kaunas.lt/index.php?4074639304" onclick="window.open(this.href);return false;

...mo sistema, nauja stadiono apšvietimo sistema, autonominė elektros energijos siste...

- Ir ekskliuzyvinis vaizdas į miškus..

gerai, kad ne nemuno saloje tasai stadionas, nes ten misko nera, tik krumais apauge

Kaune beveik sutvarkytas futbolo fanų nusiaubtas stadionas
http://www.delfi.lt/sportas/futbolas/ka ... d=63398418" onclick="window.open(this.href);return false;
2013 m. lapkričio 28 d. 10:40

Per Lietuvos bei Bosnijos ir Hercegovinos futbolo rinktinių rungtynes spalio viduryje nusiaubtas Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadionas jau beveik sutvarkytas. „Vietoj sulaužytų kėdžių pastatytos naujos, suniokoti metaliniai rėmai pakeisti kitais“, - dienraščiui „Kauno diena“ sakė S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro Bendrųjų reikalų skyriaus vadovas Aurimas Radzevičius. Rungtynės, kuriose istorinę pergalę šventė bosniai, jiems užtikrino kelialapį į 2014 metų pasaulio futbolo čempionatą Brazilijoje. Apimti euforijos užsienio fanai išlupo 275 kėdes, šešis metalinius rėmus, nuo petardų apdegė 12 m2 bėgimo takelio dangos. Visus nuostolius turėjo padengti Lietuvos futbolo federacija (LFF). „Stadionui sutvarkyti federacija išleido apie 7 tūkst. eurų, t. y. daugiau nei 24 tūkst. litų“, - „Kauno dienai“ sumą įvardijo LFF generalinis direktorius Edvinas Eimonas. - Nieko savo nuožiūra nedarėme, buvo sutvarkyta viskas, ko prašė sporto centro vadovai“. Šiuo metu liko sutvarkyti tik bėgimo takelius. Stadiono vadovybė nusprendė jų remonto imtis pati. „Mes jokių pretenzijų LFF neturime. Visus savo įsipareigojimus jie įvykdė“, - „Kauno dienai“ teigė A. Radzevičius. - Kelis tūkstančius litų už bėgimo takelių remontą jau esame gavę“.

Po to, kai Latvijoje subyrėjo MAXIMA krautuvė, į parduotuves ir kitus traukos objektus plūstelėjo tikrintojai.

Patikrino ir prekybcentrius, ir Kauno krepšinio areną ir Dolce and Gabana stadiona...

Įdomiausia, kad prekybos centruose rado daugybę pažeidimų, o štai D ir G priekaištų beveik nebuvo... Viskas čiki.

Tai, kad patikrinti jį sunku, ten tribūnos mistiškai jau beveik kabo ore