Re: Kauno Žalgiris
Parašytas: 2019 Lie 23 20:55
2019-07-22
[Čepas] Šį niūrų pirmadienį dalinuosi savo jau septintuoju įrašu Trenerio dienoraštyje ir šį kartą vėl noriu pakalbėti apie kelis dalykus: kelionę su FK Kauno Žalgiris į Kiprą, rungtynes su Apollon FC bei padarytas išvadas, tolesnius planus ir antrą sezono pusę.
Pradėkime nuo pradžių. Kelionė į Kiprą ir priėmimas praėjo labai sklandžiai, galiu pasakyti, kad jautėsi, jog tai ir yra Europos lygos atranka – labai aukštas lygis. Atlikome prieš rungtyninę treniruotę, ji truko apie valandą. Paprasčiau sakant, atskridę išsijudinome ir labai džiaugėmės, kad niekas negavo traumų.
Kalbant apie pačias rungtynes, ypač vertinant pirmąsias Marijampolėje, buvome kur kas aštresni atakoje, susikūrėme tikrai gerų, šimtaprocentinių progų pelnyti įvartį. Nekalbu apie kokias nors pusproges, kurias tokio lygio rungtynėse dažnai sulyginame su didelėmis progomis, bet apie grynai įvartines situacijas ir tai man labai džiugina. Šiuo aspektu parodėme charakterį. Tačiau labiausiai mus kliudė kitas aspektas. Gynyboje sužaidėme ne taip gerai, kaip tikėjomės, tai puikiai atspindi ir faktas, kad užsidirbome du vienuolikos metrų baudinius. Žaidimas atakoje buvo pliusas, tačiau praleisti keturi įvarčiai buvo tikrai labai skaudu.
Kad ir kaip į tai žiūrėsime, visas šis kad ir trumpas žygis Europoje buvo neįkainojama patirtis. Tiek aš, tiek mano žaidėjai ir likusi komanda labai ūgtelėjo. Gaila pripažinti, tačiau šią dieną su Apollonu negalime lygintis, jie yra kitame lygyje, o mes dar turime kur augti ir save realizuoti.
Kai pereini į kitą lygmenį ir prie jo prisilieti, sunku tai apsakyti žodžiais, tiesiog tai reikia pajausti. Visam klubui tokie turnyrai yra neįkainojama patirtis. Per šias dvi rungtynes pamatėme, kurioje vietoje esame, kur dar galime tobulėti, pamatėme potencialą, kad dar galime kilti į viršų. Turime dėl ko dirbti. Visą laiką kartojau, kad mes turime žaisti su už save stipresniais varžovais, tik tuomet augame ir tobulėjame.
Dar prieš tai, kai sužinojome, kad mums iš dangaus nukris tokia dovana ir galėsime dalyvauti Europos lygos atrankoje, planavome treniruočių stovyklą Lenkijoje. Būtent taip planavome išnaudoti Lietuvos A lyga čempionate esančią pertrauką. Dabar gavosi taip, kad tiesiog pasikeitė šios stovyklos datos. Po rungtynių su Apollonu daviau keturias laisvas dienas žaidėjams, jog jie pailsėtų, pabūtų su savo šeimomis. Jeigu nepasikeis planai, rugpjūčio 24 dieną ketiname iškeliauti į Gdanską, ten sužaisime draugiškas rungtynes su AC Omonia Nicosia.
Tai bus lyg ir generalinė repeticija prieš antrą sezono dalį. Nevažiuosime ten atostogauti, ketiname rimtai padirbėti, kad pasiruoštume pirmiausiai rungtynėms su Panevėžiu, taip pat ir likusiai sezono daliai. Turime tokią situaciją, kad mums lengvų varžovų tiesiog nebebus. Nebegalime leisti sau prabangos galvoti, kad gali būti kitaip. Nei Panevėžys, nei LFF taurėje laukianti Gargždų Banga nebus lengvi pasivaikščiojimai.
Per šią pertrauką turime labai aiškius uždavinius. Pirmiausiai norime tobulinti ir taisyti savo gynybą: žaidimą vienas prieš vieną, du prieš du, du prieš tris. Jeigu sekate FK Kauno Žalgiris rezultatus, matote, kad paskutiniu metu praleidžiame tikrai daug įvarčių. Per paskutines tris rungtynes jų praleidome devynis, o tai yra labai daug. Žinoma, negalime pamiršti ir puolimo, tačiau didelį dėmesį tikrai skirsime gynybos šlifavimui.
Galiausiai turime apsiprasti, kad Europos lygos nuotykis jau praėjo ir turime neprarasti savo budrumo, negalime liūdėti ar graužtis, kadangi tai nebūtų naudinga likusiose kovose, kurių turėsime dar daug. Mūsų laukia labai įdomi antra sezono pusė, tad turime ramiai išsianalizuoti padarytas klaidas ir priimti sprendimus likusiems iššūkiams.
Šiam kartui tiek. Visus raginu nepatingėti paspausti „share“ ir pasidalinti Trenerio dienoraščiu su savo draugias, o kitą kartą susirašysime po savaitės!
[Čepas] Šį niūrų pirmadienį dalinuosi savo jau septintuoju įrašu Trenerio dienoraštyje ir šį kartą vėl noriu pakalbėti apie kelis dalykus: kelionę su FK Kauno Žalgiris į Kiprą, rungtynes su Apollon FC bei padarytas išvadas, tolesnius planus ir antrą sezono pusę.
Pradėkime nuo pradžių. Kelionė į Kiprą ir priėmimas praėjo labai sklandžiai, galiu pasakyti, kad jautėsi, jog tai ir yra Europos lygos atranka – labai aukštas lygis. Atlikome prieš rungtyninę treniruotę, ji truko apie valandą. Paprasčiau sakant, atskridę išsijudinome ir labai džiaugėmės, kad niekas negavo traumų.
Kalbant apie pačias rungtynes, ypač vertinant pirmąsias Marijampolėje, buvome kur kas aštresni atakoje, susikūrėme tikrai gerų, šimtaprocentinių progų pelnyti įvartį. Nekalbu apie kokias nors pusproges, kurias tokio lygio rungtynėse dažnai sulyginame su didelėmis progomis, bet apie grynai įvartines situacijas ir tai man labai džiugina. Šiuo aspektu parodėme charakterį. Tačiau labiausiai mus kliudė kitas aspektas. Gynyboje sužaidėme ne taip gerai, kaip tikėjomės, tai puikiai atspindi ir faktas, kad užsidirbome du vienuolikos metrų baudinius. Žaidimas atakoje buvo pliusas, tačiau praleisti keturi įvarčiai buvo tikrai labai skaudu.
Kad ir kaip į tai žiūrėsime, visas šis kad ir trumpas žygis Europoje buvo neįkainojama patirtis. Tiek aš, tiek mano žaidėjai ir likusi komanda labai ūgtelėjo. Gaila pripažinti, tačiau šią dieną su Apollonu negalime lygintis, jie yra kitame lygyje, o mes dar turime kur augti ir save realizuoti.
Kai pereini į kitą lygmenį ir prie jo prisilieti, sunku tai apsakyti žodžiais, tiesiog tai reikia pajausti. Visam klubui tokie turnyrai yra neįkainojama patirtis. Per šias dvi rungtynes pamatėme, kurioje vietoje esame, kur dar galime tobulėti, pamatėme potencialą, kad dar galime kilti į viršų. Turime dėl ko dirbti. Visą laiką kartojau, kad mes turime žaisti su už save stipresniais varžovais, tik tuomet augame ir tobulėjame.
Dar prieš tai, kai sužinojome, kad mums iš dangaus nukris tokia dovana ir galėsime dalyvauti Europos lygos atrankoje, planavome treniruočių stovyklą Lenkijoje. Būtent taip planavome išnaudoti Lietuvos A lyga čempionate esančią pertrauką. Dabar gavosi taip, kad tiesiog pasikeitė šios stovyklos datos. Po rungtynių su Apollonu daviau keturias laisvas dienas žaidėjams, jog jie pailsėtų, pabūtų su savo šeimomis. Jeigu nepasikeis planai, rugpjūčio 24 dieną ketiname iškeliauti į Gdanską, ten sužaisime draugiškas rungtynes su AC Omonia Nicosia.
Tai bus lyg ir generalinė repeticija prieš antrą sezono dalį. Nevažiuosime ten atostogauti, ketiname rimtai padirbėti, kad pasiruoštume pirmiausiai rungtynėms su Panevėžiu, taip pat ir likusiai sezono daliai. Turime tokią situaciją, kad mums lengvų varžovų tiesiog nebebus. Nebegalime leisti sau prabangos galvoti, kad gali būti kitaip. Nei Panevėžys, nei LFF taurėje laukianti Gargždų Banga nebus lengvi pasivaikščiojimai.
Per šią pertrauką turime labai aiškius uždavinius. Pirmiausiai norime tobulinti ir taisyti savo gynybą: žaidimą vienas prieš vieną, du prieš du, du prieš tris. Jeigu sekate FK Kauno Žalgiris rezultatus, matote, kad paskutiniu metu praleidžiame tikrai daug įvarčių. Per paskutines tris rungtynes jų praleidome devynis, o tai yra labai daug. Žinoma, negalime pamiršti ir puolimo, tačiau didelį dėmesį tikrai skirsime gynybos šlifavimui.
Galiausiai turime apsiprasti, kad Europos lygos nuotykis jau praėjo ir turime neprarasti savo budrumo, negalime liūdėti ar graužtis, kadangi tai nebūtų naudinga likusiose kovose, kurių turėsime dar daug. Mūsų laukia labai įdomi antra sezono pusė, tad turime ramiai išsianalizuoti padarytas klaidas ir priimti sprendimus likusiems iššūkiams.
Šiam kartui tiek. Visus raginu nepatingėti paspausti „share“ ir pasidalinti Trenerio dienoraščiu su savo draugias, o kitą kartą susirašysime po savaitės!
