FK “Šilui” kautis padės 2012 m. Lietuvos čempionas - Mantas Samusiovas!
Iki balandžio 13 dienos, 13 valandos lieka pusantros savaitės. Tą akimirką Lietuvos futbolo čempionato I lygos debiutantė Kazlų Rūdos “Šilo” ekipa, treniruojama futbolo stratego Sauliaus Vikerto, pradės sezoną rungtynėmis su Kėdainių “Nevėžiu”. Apie Kazlų Rūdos komandos perspektyvas, potencialą ir asmeninius pasiekimus futbolininko karjeroje kalbamės su ko gero viena didžiausių žvaigdžių „Šilo“ komandoje (tuo netrukus įsitikinsite) Mantu Samusiovu.
Nueitas beveik visas futbolininko kelias. Kuriuose klubuose teko rungtyniauti?
- Profesionaliai rungtyniavau tokiuose klubuose kaip FBK “Kaunas”, Kėdainių “Nevėžis”, Rygos “Skonto”, Maskvos “Torpedo”, Maskvos srities “Chimki”, Marijupolio “Iličiovec” (Ukraina), Marijampolės “Sūduva”, Panevėžio “Ekranas”.
Prieš kokius garsiausius varžovų žaidėjus teko rungtyniauti sportinėje karjeroje?
- Teko futbolo aikštelėje rungtyniauti prieš dar ir dabar Milano “Inter” komandoje žaidžiančiu J.Zanetti, taip pat D.Simeone, kuris šiuo metu treniruoja Madrido “Atletico” ekipą. Teko pažinoti varžybinėje atmosferoje argentiniečius M.Palermo, J.Riquelme, kuomet būdamas aštuoniolikmečiu žaidžiau Lietuvos rinktinėje. Varžybos tuomet vyko Argentinoje. Na, teko išmėginti jėgas ir be abejo prieš Rusijos futbolo žvaigždes – Aršaviną, Keržakovą, Pavličenko. Su Širokovu teko rungtyniauti kartu žaidžiant Maskvos srities “Chimki”.
Kokie Jūsų didžiausi pasiekimai sportinėje karjeroje?
- Laimėti 3 Latvijos čempionatai ir 3 taurės varžybos, Rusijoje iškovota su „Torpedo“ komanda 5-oji vieta, nors daugelio nuostabai tame čempionate net 17 turų pirmavome. Prieš kelis metus rungtyniaujant „Sūduvoje“ laimėjome taurę, na o praeitais metais su „Ekranu“ tapome A lygos nugalėtojais.
Rungtyniavote Latvijoje, Rusijoje, Ukrainoje. Visas jas sieja be abejo neišskiriant ir Lietuvos, netolima istorinė praeitis. Gal galite palyginti futbolo lygį, tradicijas šiose šalyse?
- Iš esmės išskirčiau ko gero du futbolo lygius: Lietuvos, Latvijos ir Rusijos, Ukrainos. Lietuvos čempionate pradėjau žaisti vyrų futbole nuo 16 m. Nacionaliniame čempionate buvo stiprių komandų: tai “Žalgiris”, “Romaras”, “Inkaras”. Po ketverių metų išvykau į užsienį, žaidžiau stipriausiame Latvijos klube. Atsirado ir ten stiprių futbolo klubų, tokių kaip “Venspilis”, “Metalurgas”. Lietuvoje lyginant su Latvija gal kiek lygis ir buvo aukštesnis. Na, Rusijoje didesnės finansinės galimybės leido kviestis daugiau pajėgių žaidėjų, savo ruožtu buvo daugiau ir pajėgesnių komandų. Kai išvykau žaisti į Ukrainą, jau buvau subrendęs žaidėjas (tuomet man buvo 30 m.). Šioje šalyje iš esmės dominavo du klubai: „Dinamo“ ir „Šachtioras“. Futbolo lygis šioje šalyje taip pat aukštas, bet manau kiek žemesnis nei Rusijoje.
Kaip manote, kuriame futbolo klube geriausiai atsiskleidėte meistriškumo atžvilgiu? Kuris sėkmingiausias Jūsų sezonas sportinėje karjeroje?
- Kuomet tris metus rungtyniavau Maskvos „Torpedo“. Manau, sėkmingiausias man buvo antrasis sezonas. Komanda futbolo stiliumi buvo kažkuo panaši į tai, ką mes matome „Barselonos“ ekipoje dabar, t.y. trumpi perdavimai, sienelės, „užbėgimai per nugarą“ ir pan. Tai komandai užtikrina kamuolio kontrolę, žaidėjai „išvedami“ į laisvą plotą.
Jeigu atsuktumėme 15 metų atgal, ar darytumėte ką nors kitaip? Kodėl?
- Šios dienos akimis žiūrint, galbūt vienokioj ar kitokioj situacijoj dėl impulsyvaus charakterio ką ir daryčiau kitaip, bet kas liečia gyvenimo pasirinkimus, tai viską kartočiau tą patį.
Teko žaisti nacionalinėje rinktinėje. Kaip manote, ko reikia Lietuvos futbolui siekiant pagerinti pozicijas tarptautinėje erdvėje?
- Be abejo didesnio dėmesio tiek iš valdžios, tiek iš verslo pusės futbolui, tokiu būdu atsiras ir daugiau gabaus jaunimo. Vieša paslaptis, jog šiai dienai daugiausia dėmesio sulaukia krepšinis. Žinome, kaip žaidžia futbolą Urugvajus ar Norvegija. Tai valstybės, kurios gyventojų skaičiumi ne ką lenkia Lietuvą, vadinasi norint gerai žaisti futbolą, nebūtinai problema turėtų būti susijusi su mažu gyventojų kiekiu.
Ar teko rungtyniauti Kazlų Rūdoje?
- Kažkaip nėra atminty užstrigę, bet berods teko rungtyniauti, kuomet dar vaikystėje žaidžiau Kauno rinktinės sudėtyje.
Kodėl pasirinkote Kazlų Rūdą? Visgi provincija. Man asmeniškai kartkartėmis tenka susidurti su tokia situacija, kai ne visi žino , kur ji randasi… Labai viliuosi, kad kalbinti buvo ne geografijos “specialistai”…
- Kontaktai užsimezgė dar KAFF (Kauno apskrities futbolo federacija – aut.past.) turnyruose, susidariau įspūdį, kad neblogas kolektyvas, dar nuo vaikystės pažinojau S.Vikertą. Mačiau, kad komandoje yra jaunimo, manau, kad kaip žaidėjas galiu perduoti sukauptą patirtį. Kas žino, gal kada teks jiems ir aukštesnėje lygoje kelti Lietuvos futbolą.
Kaip priėmė komanda?
- Manau normaliai įsiliejau į komandą, draugiškas kolektyvas, jokių problemų nebuvo
Kokie Jūsų artimiausi gyvenimo planai, svajonės?
- Kol yra jėgų, norisi vienus kitus metus pažaisti, vėliau norėtųsi išbandyti jėgas futbolo trenerio karjeroje. Bet kokiu atveju nesinori nutolti nuo futbolo.
Su Kazlų Rūdos „Šilo“ komanda pasirengimas šių metų Lietuvos futbolo I lygos čempionatui eina į pabaigą. Kaip vertinate komandos galimybes šioje lygoje?
- Kaip komandai aišku yra kur tobulėti. Treneris reikalauja agresyviau spausti varžovą jų aikštės pusėje, kas vis dar ne visada pavyksta, ne visada sekasi perdavimai vidutiniais, ilgais atstumais. Bet kokiu atveju, kaip komanda stiprėjame. Nepamirškime, kad esame lygos debiutantai, o viščiukus skaičiuosime rudenį... Į aikštelę eisime kovoti tik dėl pergalės, nesąmonė eiti žaisti iš anksto nusiteikiant kitokiai baigčiai.
Ką gi, dėkojame, Mantai, už įdomias mintis, linkime, kad ateinančio sezono pabaigoje galėtume lig soties skaičiuoti viščiukus...
www.fksilas.lt