Susipažinkite - Kazlų Rūdos "Šilo" gynėjas - Andrius Sanajevas
Rytoj, pirmą vasaros dieną, 17.00 Kazlų Rūdos miesto stadione VIII turo dvikovoje mūsų miestelio „Šilas“ pamėgins rungtyniaudama su Palangos „Palanga“ tritaškiu papildyti savo sąskaitą ir kopti aukštyn arba bent jau sutvirtinti savo pozicijas turnyrinėje lentelėje. Derbio išvakarėse kalbamės su mūsų futbolo bendruomenei jau pažįstamu, nekeliančiu abejonių dėl kovingumo, pasiaukojimo savybių, jau 20 metų žaidžiančiu futbolą, Kazlų Rūdos „Šilo“ gynėju Andriumi Sanajevu.
- Kazlų Rūdos „Šilo“ komandoje rungtyniaujate pirmą sezoną. Kaip priėmė komanda pradžioje ir kaip jaučiatės joje šiandien?
- Kolektyvas draugiškas, įsiliejau į komandą be jokių problemų, keblumų nebuvo. Sulig kiekvienomis rungtynėmis gerėja komandos susižaidimas, vienas kito supratimas, savo ruožtu nuosekliai didėja ir komfortabilumas joje.
- Turite nemenką varžybinę patirtį. Kokiuose klubuose ir/ar rinktinėse teko žaisti?
- Futbolininko karjerą pradėjau Kauno „Atlete“, rungtyniavau „Jėgerių“, FBK „Kauno“, „Šilutės“ komandose, taip pat antroje lygoje Šveicarijoje „Saxonsport“, keletą rungtynių sužaidžiau atstovaudamas U-21 nacionalinei Lietuvos rinktinei.
-Kurioje komandoje per sportinę karjerą buvo komfortabiliausia žaisti? Kodėl?
- Visose komandose man buvo gerai, su adaptacija neturėjau niekada jokių problemų. Skirtumas tik tas, kad „Atlete“, „Jėgeriuose“ su komandos kolegomis buvome bendraamžiai, o kitose jau rungtyniavau vyrų komandose ir čia amžiaus intervalas buvo nuo... iki...
- Kuo dar užsiimate be futbolo?
- Mėgstu ir kitas sporto šakas – krepšinį, tenisą, ledo ritulį ir pan. Sportas – mano gyvenimo ašis.
- Esate aukščiausias žaidėjas mūsų komandoje, futbole apskritai vienas aukštesnių žaidėjų, ar nebuvo pasiūlymų rinktis kitų alternatyvų. Kas paskatino rinktis būtent futbolą?
- Sportas mūsų šeimos tradicija; sesuo žaidžia krepšinį, tėtis, brolis žaidė futbolą, tai ir aš likau prie jo.
- Kokiai didžiausiai futbolo auditorijai teko rungtyniauti?
- Ko gero kuomet žaidžiau Šveicarijoje, nors ten atstovavau nedideliam miesteliui, tačiau į rungtynes susirinkdavo ne vienas tūkstantis.
- Šiame sezone sužaistos jau 7 rungtynės, kaip vertinate mūsų komandos galimybes?
- Manau, kad kaip lygos debiutantei, kol kas viskas klostosi labai neblogai, esame vidury turnyrinės lentelės, kiekvienose rungtynėse stengsimės, kad po kiekvieno rato būtume kuo aukščiau.
- Kokiame mače šiame sezone buvo sunkiausia gintis?
- Pačiuose pirmuose dvejuose mačuose, truputį taktiškai ne taip žaidėme, tai ir turėjome iš esmės vien gintis.
-Kaip vertinate rytdienos varžovą, kuris atvažiuoja lyg ir su minusiniu taškų bagažu?
- Reikia nežiūrėti, kad jis minusinis, nes ir varžovai norės pirmų taškų, lengva nebus, reikia vertinti varžovą ir stengtis nugalėti.
- Prieš kurį šio sezono mačą einant į aikštę buvo didžiausias stresas?
- Šiuo metu labai didelio streso nebūna, prieš kiekvieną dvikovą yra nedidelis jauduliukas, kuris sakyčiau daugiau padeda nei trukdo tinkamai mobilizuoti jėgas.
- O kaip nuteikiate save dvikovai, kuomet pradedate galvoti, jog varžovas už Jus silpnesnis?
- Aš niekada negalvoju, kad varžovas silpnesnis, niekada jo nenuvertinu, į kiekvieną dvikovą einu optimaliai susikaupęs.
- Kaip manote, ko labiausiai reikia iš komandos pusės, kad galėtumėte maksimaliai atsiskleisti kaip futbolininkas?
- Futbolas – komandinis žaidimas, ir be komandos draugų pagalbos čia neapsieisi. Kai komandai sekasi, jos bendražygiai padėdami atskiruose varžybiniuose epizoduose, be abejo prisideda prie tavo maksimalaus atsiskleidimo.
- Ką Jūs manote apie moteris, kurios žaidžia futbolą?
- Moterų futbolas Lietuvoje nėra populiarus, bet šaunu, kad yra tokių, kuris joms patinka ir noriai futbolą žaidžia.
- Pakalbėkime apie traumas futbole... Šiame sezone išvykoje Panevėžyje su vietos „Baltija“ viename iš epizodų po dvikovos prireikė medikų pagalbos, po to Kazlų Rūdoje rungtyniaujant su Klaipėdos „Granitu“ po susidūrimo su Gruzijos futbolininku vėl į aikštę teko išbėgti gydytojai. Jau nekalbu apie ikisezonines rungtynes svečiuose su „Trakais“... Ar dažnai futbolininko karjeroje persekiojo Jus traumos? Kokia iš jų buvo skausmingiausia ir kiek ilgai buvote „iškritęs“ iš varžybinio ritmo?
- Traumos futbole neišvengiamas dalykas. Didžiausia buvo kiek prisimenu ikisezoniniame draugiškame mače. Vienas varžybinis epizodas baigėsi tuo, kad prireikė kelio menisko operacijos. Tuomet nerungtyniavau 2 mėnesius.
- Ar ginantis nuo varžovų atakų, dvikovų akimirkomis galvojate apie pasekmes varžovui?
- Mano tikslas yra apsiginti, neutralizuoti situacijas, kurios galimai baigtųsi įvarčiu, tokiomis akimirkomis tik apie tai ir galvoju, todėl nei varžovo nei savęs nesaugau.
- Dėkoju už pokalbį. Palinkėsime Andriui Sanajevui, kad pamirštų jį traumos ir mūsų gynėjas būtų varžovų atakų kelio pabaiga, tuo pačiu ir „Šilo“ kontropuolimo kelio pradžia... To nekantriai lauksime jau rytdienos dvikovoje!
www.fksilas.lt