Kazlų Rūdos „Šilas“ triumfavo 1-ojoje lygoje

Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/sportas/naujiena/fu ... -24-701311" onclick="window.open(this.href);return false;

Istorinę pergalę iškovoję Kazlų Rūdos futbolininkai į A lygą žvilgčioja nedrąsiai

27 km į šiaurę nuo Marijampolės esantis Kazlų Rūdos miestelis triumfuoja. Vos kiek daugiau nei 6 tūkst. gyventojų turinti vietovė iki šiol daugiausia buvo žinoma dėl per keletą dešimtmečių plačiai išplėtotos medienos apdirbimo pramonės. Nuo ateinančių metų Kazlų Rūda gali įeiti ir į šalies futbolo istoriją kaip vienas mažiausių kada nors komandą stipriausiame šalies futbolo divizione turėjusių miestų.

Iškovojo vietą A lygoje

Jei viskas klostysis pagal idealų scenarijų, Kazlų Rūdos pavadinimas jau netrukus papildys A lygos žemėlapį. Rūdiškių (2,1 tūkst. gyventojų), Trakų (4,7 tūkst.) ar Pakruojo (4,9 tūkst.) pavyzdžiai rodo, kad stipriausiame šalies divizione sėkmingai gali rungtyniauti net ir provincijos komandos. Pirmos lygos čempionatą sekmadienį laimėję Kazlų Rūdos „Šilo“ futbolininkai taip pat pasiryžę versti naują istorijos puslapį. Naują narį į savo būrį norėtų priimti ir A lygos prezidentas Deividas Šemberas. Legendinis šalies futbolininkas pats regėjo „Šilo“ triumfą paskutinėse čempionato rungtynėse prieš Gargždų „Bangą“ (2:1) ir auksinį šampaną laistančius Gedemino Jarmalavičiaus ir Sauliaus Vikerto auklėtinius pakvietė į stipriausių divizioną. Tiesa, ar šia galimybe Kazlų Rūdos komanda pasinaudos, dar yra nemažas klaustukas. Nors klubo vadovai ir treneriai neslepia, kad istorinį šansą paleisti vėjais būtų ypač skaudu, daug kas priklausys ir nuo miesto valdžios.

Lyderiai nuo pirmo iki paskutinio turo

Savo istoriją Kazlų Rūdos futbolo klubas pradėjo 1940-aisiais, tuo metu jis vadinosi „Ąžuolu“. Vėlesniais metais klubo pavadinimas ne kartą keitėsi, o nuo 2011-ųjų ant klubo marškinėlių puikuojasi „Šilo“ emblema. Metų pradžioje klubo vadovybė iškėlė ambicingą tikslą – patekti į A lygą, nors vargu ar patys tikėjosi, kad šią aukštumą pavyks sėkmingai šturmuoti taip greitai. Šiemetiniame Pirmos lygos čempionate „Šilas“ pirmavo nuo pat pirmojo iki paskutiniojo turo ir nors iki pat paskutinio mačo jautė „Palangos” futbolininkų alsavimą į nugarą, šanso nebepaleido. Lygiai taip pat „Šilo“ atstovai nenori paleisti ir istorinės galimybės jau kitąmet praverti A lygos duris. Apie ateitį – rezervuotai „Manau, jog šią pergalę lėmė visų grandžių geras darbas, pradedant administracija, baigiant žaidėjais ir treneriais. „Šilas“ šiemet buvo darnus kolektyvas visur. Manau, tai buvo pagrindinė priežastis, kodėl mums pavyko išbūti viršūnėje visą šį sezoną“, – 15min kalbėjo G.Jarmalavičius.

– Ar prieš paskutinį mačą, kurį privalėjote žūtbūt laimėti, jautėsi papildomas psichologinis spaudimas? – paklausėme stipriausios Pirmosios lygos komandos stratego.
– Pasakysiu taip – vis dėlto esame patyrusi komanda, esame matę tiek šilto, tiek šalto. Mūsų pagrindinis šešioliktukas yra sudarytas iš užgrūdintų futbolininkų, tad paskutiniame mače nesistengėme eksperimentuoti ir rėmėmės tais, kurie yra praėję ir ugnį, ir vandenį. Žinoma, tam tikras jauduliukas buvo, tačiau jis būna prieš kiekvienas rungtynes. Maža to, gamtinės sąlygos sekmadienį taip pat nebuvo labai palankios. Bet manau, kad vyrai įrodė, kad yra profesionalai, ir puikiai su įtampa susitvarkė. Po mačo padėkojau jiems už nusiteikimą, norą ir azartą. Nuo pat pirmojo švilpuko jautėsi, ko vyrai išėjo į aikštę.

– Ar prieš sezoną tikėjotės, jog galite būti pirmi?
– Garsiai apie tai nesvajojome, tačiau tarpusavyje apie tai puse lūpų kalbėjome. Neslėpsiu, minčių tokių buvo, tačiau svarbiausias mūsų uždavinys, kurį kėlė ir klubo vadovybė, buvo pasirodyti geriau nei praėjusiais metais. Taigi norėjome būti prizininkais. Tačiau koks kareivis nenori būti generolu.


– D.Šemberas iš karto po pergalės palinkėjo „Šilui“ kitąmet praverti A lygos duris. Ką komandos vyriausiasis treneris galvoja apie šią galimybę?
– Deividas pakvietė mus į A lygą, o mes jaučiamės to nusipelnę. Tačiau šiandien (pirmadienį – aut. past.) dar gyvename vakarykštėmis nuotaikomis ir apie ateitį pernelyg daug negalvojame. Manau, jog tam dar tikrai reikia laiko. Tai nebus trenerio sprendimas. Kiek žinau, klubo vadovai susitiks su miesto atstovais, kalbėsimės, žiūrėsime. Tačiau ambicijų tokių turime, nes šią teisę iškovojome. Tai yra svarbiausia. Pagal visus lygų nuostatus, vietą kitų metų A lygoje turime. Nesinorėtų šio šanso paleisti. Tiek treneriai, tiek žaidėjai norėtų save išmėginti žaisdami su stipriausiais. Pirmoji lyga šiemet buvo tikrai įdomi. Aštuonios pirmosios komandos paliko labai gerą įspūdį, tačiau A lyga yra A lyga.


– Kaip manote, kaip šiemetinis „Šilas“ būtų atrodęs A lygos pirmenybėse?
– Nesu mėgėjas burti iš kavos tirščių, kas būtų, jei būtų. Sezonas ilgas, jame visko būna. Tačiau matome puikių pavyzdžių. Pavyzdžiui, Jonavos „Lietava“ pernai taip pat žaidė Pirmojoje lygoje ir šiemet stipriausiame divizione demonstravo puikius rezultatus, klubas labai gerai tvarkosi. Jonaviškių pavyzdys įkvepia.

– Esate ne vienerius metus dirbęs su A lygos klubais. Ar labai Pirmosios lygos komandos savo infrastruktūra atsilieka nuo stipriausiojo diviziono ekipų?
– Be abejo, skirtumų yra. A lyga vis dėlto yra stipriausių šalies komandų varžybos, kad ir ką bekalbėtume. Tačiau šiemet savo darna ir profesionalumu Pirmosios lygos kontekste „Šilas“ smarkiai išsiskyrė iš kitų komandų. Manau, tą įrodo ir rezultatas. Vargu ar jį būtume pasiekę, jei nebūtų funkcionavusi kuri nors klubo grandis. – Jūsų sutartis su klubu galioja iki šių metų pabaigos. Norėtumėte Kazlų Rūdoje likti ir ateinančiais metais? – Sezonas dar tik ką baigėsi. Neabejoju, kad deryboms bus laiko. Kalbėsimės tikrai, žinau, kad tas pokalbis su klubo vadovybe bus artimiausiu metu. Matysime, kaip pavyks susitarti.


Neišsisklaidęs įtarimų debesis

Vis dėlto ne visą šį sezoną „Šilo“ padangė dažėsi tik šviesiomis spalvomis. Gegužės pabaigoje suvalkiečiai įsivėlė į didžiulį skandalą. Tiesa, ne Pirmosios lygos čempionate, bet LFF taurės turnyro varžybose. II etapo rungtynėse Kazlų Rūdos futbolininkai buvo laikomi aiškiais dvikovos su „Šilute“ favoritais, tačiau pergalę netikėtai šventė pastarieji. Pagrindinis rungtynių laikas ir pratęsimas baigėsi be įvarčių, o baudinių serijoje 4:3 laimėjo šilutiškiai. Laimėjo, nes susidarė įspūdis, kad „Šilo“ futbolininkai net nenorėjo laimėti ir stengėsi neįmušti baudinių. Du jų smūgiai nuo 11 metrų baudinio žymos jau dabar tapo viso pasaulio interneto sensacija ir vadinami blogiausiais 11 metrų baudinių smūgiais futbolo istorijoje. Ypač daug diskusijų sukėlė Gyčio Urbos bandymas. Susidarė įspūdis, kad Kazlų Rūdos komandos žaidėjas išvis stengėsi vos pataikyti į kamuolį. Jo paspirtas kamuolys pariedėjo ir sustojo nepasiekęs vartų.

Futbolo kuluaruose kalbėta, kad ši „Šilo“ dovana varžovams leis Kazlų Rūdos klubui tikėtis palankumo per Pirmosios lygos tarpusavio rungtynes. Atsitiktinumas ar ne, tačiau „Šilas“ šilutiškius įveikė tiek po kelių savaičių vykusiose dvikovoje svečiuose (4:1), tiek antrojo rato mače namuose (2:0).

Futbolo cirką surengusiems „Šilo“ futbolininkams tąsyk kritikos nepagailėjo nei A lygos prezidentas D.Šemberas, nei futbolo bendruomenė, o LFF pradėtas tyrimas baigėsi šnipštu. Po kurio laiko dėl šios istorijos šešėlis krito ir ant komandos trenerio G.Jarmalavičiaus. Anot dvikovą stebėjusių futbolo aistruolių. Kai Aurimas Raginis, tokiu pačiu „smūgiu“, kaip G.Urba, įmušė įvartį, G.Urba pribėgo prie G.Jarmalavičiaus ir pasakė, kad A.Raginis įmušė netyčia. G.Jarmalavičius piktai paklausė: „Kaip galima netyčia įmušti?“ Priminsime, jog G.Jarmalavičius pernai stovėjo prie liūdnai pagarsėjusio „Klaipėdos granito“ vairo. Po eilinio sutartų rungtynių skandalo uostamiesčio klubas sezono pabaigoje buvo išmestas iš A lygos pirmenybių ir kaipmat baigė savo trumpą istoriją.

Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/sportas/naujiena/fu ... -24-701713" onclick="window.open(this.href);return false;

Kazlų Rūda veržiasi į futbolo elitą
Daugiau skaitykite: http://lzinios.lt/lzinios/Futbolas/kazl ... ita/232096" onclick="window.open(this.href);return false;
© Lietuvos žinios

Po 8K euru smulkus remejai? Ir taip surinko 100K?... Is kur jie tuos remejus istraukia?

Be to, žaidžiant aukščiausioje lygoje atsivertų naujos reklamos galimybės, nes varžybas transliuoja televizija.

O tai Pirmos lygos netransliuoja?.. Pamiršau paminėti, bet prieš porą mėnesių buvau labai nustebęs per lygtai Init'o kanalą matydamas tiesioginę pirmos lygos transliaciją. Galvojau kad jau iš tikro ir pirmą lygą pradėjo rodyti kažkas...

„Šilo“ sporto direktorius Andrius Janulevičius nusijuokė:
„Šį klausimą kasdien išgirstu gal 15 kartų. Apie tokią perspektyvą kalbėsime su rajono valdžios atstovais ir Futbolo federacija. Tačiau mūsų ryžtas – didžiulis.“

Stadiono neturi, už savo pinigus jie nieko nedarys, lauks, kol rajono valdžia ar LFF atvers piniginę.

Kitais metais į A lygą, vėl stadioną reikėtų praplėsti. Gražu su jais, vis stato, plečia ir pabaigos nėra statyboms.

Ateityje svajojame turėti komandą, sudarytą iš vietinių žaidėjų. Deja, kurį laiką Kazlų Rūdos futbolininkų rengimo procese buvo vakuumas, tad teks palaukti, kol subręs nauja karta.

Netikiu tais, kurie daug svajoja ir skrajoja padebesiais.

– „Šilo“ biudžetas jau ir šiemet siekė apie 100 tūkst. eurų. Mūsų klubas neturi pagrindinio generalinio rėmėjo. Esame remiami įmonių, taip pat individualių asmenų, kurie per sezoną skiria po 8–9 tūkst. eurų, prisideda ir savivaldybė. Jei žaisime A lygoje, mėginsime surinkti 200 tūkst. eurų. Skaičiuojame paprastai: mūsų smulkiesiems rėmėjams padidinti paramą iki 10–12 tūkst. eurų gal nebūtų didelė našta. Taip ir surinktume biudžetą. Be to, žaidžiant aukščiausioje lygoje atsivertų naujos reklamos galimybės, nes varžybas transliuoja televizija.

Įdomiai skamba, tasai "smulkieji". Kas iš kazlarūdiškių tokie turtingi?

Spėju, kad statybininkai, kurie vis stato ir stato. Jiems 10k nėra daug. Rado 8-9k, atsiras ir visi 10-12k.

– Treneris G. Jarmalavičius ir dauguma žaidėjų turėtų likti. Esame numatę išsaugoti apie 80–90 proc. klubo branduolio.

Tikrai neprotinga būtų įsileisti svetimus. Dar nužiūrės pikta akimi.

Man kažkodėl visos Jarmalavičiaus komandos atrodo įtartinai dėl vieno aspekto Turbūt nereik sakyt dėl kokio.

Ne tau vienam įtarimai kyla.

Dėl tų smulkiųjų investuotojų. Tokį įdomų komentarą pas Popą radau:

Prasyciau net nelyginti Silo su Suduva. Visi zaidejai ten neprofesonalai, panasus i Svytury (nieko pries Svytury, geri vyrai zaidzia), bet ten jei ne kiekvienas, bet kas antras sile megsta padalyvauti, pagerti, problemu turi. Parduoda rungtynes (pastaruoju metu neteko nieko rimto girdeti, bet tikrai atejus i alyga parduos bent vienas rungtynes jie, nes ten tokie zmones hamai zaidejai, kad nezinau motinas tikriausiai parduotu uz pinigus), plius investitoriai/remejai ju viena is vietiniu banditu gauju, kurie tikriausiai pareikalaus, kad sufixintu runtynes Silas kaip ateis i alyga, taip, kad prasyciau nelyginti profesionalu ir neprofesionalu megeju, kurie Suduvai neisitvirtino ir buvo istremti i Sila kur jiem ir vieta su savo lakimais ir mastysena.

kontekstas kitas, bet įdomių detalių yra.

Dėl tų smulkiųjų investuotojų. Tokį įdomų komentarą pas Popą radau:

investitoriai/remejai ju viena is vietiniu banditu gauju, kurie tikriausiai pareikalaus, kad sufixintu runtynes Silas kaip ateis i alyga,

kontekstas kitas, bet įdomių detalių yra.

kaskas bando tersti gera kazlu rudos banditu varda

Interviu. A. Skroblas apie kelionę į Berlyną, Pakruojį ir perspektyvas A lygoje
http://fksilas.lt/interviu-a-skroblas-a ... s-a-lygoje" onclick="window.open(this.href);return false;

Kazlų Rūdos „Šilo“ komanda gali didžiuotis ne tik šiame sezone pasiektu rezultatu – iškovotu pirmos lygos čempionų titulu, bet ir tuo, kad jos gretose yra ne vienas futbolininkas, kuriam asmeninis trofėjus nėra pirmas. Vienas iš tokių yra Alfredas Skroblas.

Krašto gynėjo pozicijoje rungtyniaujantis Kazlų Rūdos komandos futbolininkas žino, ką reiškia būti Lietuvos A lygos čempionu, rungtyniavus Panevėžio „Ekrane“. A.Skroblui pažįstamas ir vicečempiono jausmas, vilkėjus Marijampolės „Sūduvos“, Pakruojo „Kruojos“ marškinėlius. Į Kazlų Rūdos „Šilo“ komandą marijampolietis atvyko iš Pakruojo. Krašto gynėjas ženkliai prisidėjo prie Suvalkijos miestelio komandos iškovotos teisės kautis aukščiausiame Lietuvos futbolo divizione. Jūsų dėmesiui, Alfredo Skroblo mintys, įspūdžiai apie futbolo tradicijas Pakruojyje, Kazlų Rūdos komandos lankymąsi Berlyne ir „Šilo“ galimybes „A“ lygoje:

- Pastaruosius beveik dvejus metus rungtyniavote Pakruojo “Kruojos” komandoje. Pakruojis, Kazlų Rūda labai panašaus dydžio miesteliai. Ar galite palyginti visapusiškai futbolą tenai ir Kazlų Rūdoje?

- Tai labai platus klausimas, bet jei trumpai, tai Kazlų Rūda pranoksta daugeliu aspektų. Vienas iš labiausiai matomų, akivaizdžių dalykų yra tai, kad čia sirgalių renkasi nepalyginamai daugiau ir jaučiamas puikus palaikymas. Žodžiu, futbolo fanų nėra ką ir lyginti. Kas liečia futbolo aikštės kokybę, tai sakyčiau gal kiek ir panašios abi, tiek Pakruojyje, tiek čia. Jei kalbėtume apie kolektyvą, tai šioje komandoje daugiau marijampoliečių, su daug kuo esu žaidęs „Sūduvoje“, todėl aš asmeniškai taip pat jaučiu didesnį komfortą, visgi daug savų ir jaučiuosi kaip namuose.

- Pasidabinus auksu, tapus pirmo lygos čempionais, su „Šilo“ komanda turite puikią galimybę grįžti į „A“ lygą po metų pertraukos. Kokie jūsų asmeniniai lūkesčiai būtų joje?

- Tikiu, kad komanda kovingumo joje tikrai nestokotų. Puikiai suprantu, kad aukščiau bambos neiššoksi, esu realistas. Vis dėlto „Šilui“ tai būtų pirmas sezonas, komanda būtų „A“ lygoje naujokė, yra jai kur augti, lauktų daug išbandymų, manau, kad su šia komanda pajėgtume būti stipriais vidutiniokais.

- O jeigu komandai tektų kitą sezoną vėl rungtyniauti pirmoje lygoje, kas jums būtų sunkiausia..?

- Sportiniu principu kaip ir iškovojome teisę rungtyniauti Lietuvos futbolo aukščiausioje lygoje, todėl tikiu, kad viskas bus gerai, mes ten būsime ir tiesiog nesvarstau kitokio varianto.

- Kuo jums brangus pasiekimas, iškovotas su „Šilo“ komanda, juk turite ir Lietuvos „A“ lygos čempiono titulą?

- Pirmos lygos medalio apskritai nesu turėjęs. Bet kokiu atveju man tai labai džiugus ir malonus pasiekimas. Taip, turiu kolekcijoje ir aukščiausios lygos čempionų medalį kuomet rungtyniavau Panevėžio „Ekrano“ komandoje, tačiau medalio vertės pagal lygą neskirstau. Jausmas nenusakomas, kai esi vienos ar kitos lygos nugalėtojas.

- Su kuo norėtumėte šiuo džiaugsmu labiausiai pasidalinti?

- Be abejo su tais žmonėmis, kurie visada buvo šalia ir jautei jų palaikymą – su artimaisiais, draugais, komandos draugais, savais sirgaliais.

- Čempioniško sezono atomazgoje su „Šilo“ komanda lankėtės Berlyne. Kokius įspūdžius parsivežėte iš jo?

- Esu įsitikinęs, kad Vokietijos sostinė ilgam išliks atmintyje ne tik man vienam, bet ir visai komandai. Bendravau su kitais, vykusiais į šią kelionę futbolininkais, tai nerasite ko gero nei vieno, kuris nebūtų parsivežęs iš jos kažko malonaus. Pagrindinis kelionės tikslas buvo pasižiūrėti Bundeslygos rungtynes, tarp šiuo metu gana aukštose turnyrinėse pozicijose esančios Berlyno BSC „Hertha“ ir Monchengladbach „Borussia“. Apie vokiško futbolo populiarumą, tradicijas, plūstančių į stadioną sirgalių gausą pasakoti turbūt nereikia. Olimpiniame Berlyno stadione tose rungtynėse jų buvo per 50 tūkstančių. Tiesa, iki tos dvikovos, kuri vyko vėlai vakare, turėjome visą dieną laisvo laiko ir veltui jo neleidome. Smagu buvo pasivaikščioti Vokietijos sostinės centrinėmis gatvėmis, spėjome pasižvalgyti po kai kuriuos istorinius objektus – Reichstagą, Brandeburgo vartus. Tądien apskritai sukorėme gal kokia dvidešimt kilometrų. Atsipūtėme vakare, stebėdami rungtynes. Na, visai tai nenupasakosi žodžiais, reikia tiesiog pačiam gyvai viską pamatyti.

- Ar rungtyniavo jūsų mėgiamos komandos? Kokios norėjote dvikovos baigties?

- Norėjau, kad Berlyno komanda laimėtų vien dėl to, kad žaidė namie. Taip ir nutiko. „Hertha“ laimėjo rezultatu 3:0. Norėjosi pamatyti ir patirti tą visą sirgalių jūros triukšmą, savos komandos palaikymą, stebėti, kaip fanai švenčia pergalę. Negali nedaryti įspūdžio tokios akimirkos, kai pasiekus įvartį, ošia bene visos stadiono tribūnos.

- Apskritai mėgstate keliauti? Kas jums svarbiausia kelionių metu?

- Be abejo keliauti labai mėgstu, norisi aplankyti kuo daugiau šalių. Daugiausia teko lankytis ne vienoje Europos valstybėje vykstant į varžybas, kuomet rungtyniavau jaunimo rinktinėje. Kelionių metu norisi kuo daugiau susikrauti visapusiškos informacijos – aplankyti žinomiausius lankomos šalies istorijos paminklus, kitas žymias vietas, pasižiūrėti sakykime ir nacionalinių čempionatų rungtynių.

- Kelionė į Berlyną jums buvo netikėtumas? Ar sulaukdavote iš rėmėjų panašių siurprizų, kuomet rungtyniaudavote vilkėdami ankstesnių klubų marškinėlius?

- Kiek esu rungtyniavęs ankstesniuose klubuose, tai to nėra buvę, todėl, mano supratimu, tai labai sveikintinos iniciatyvos, kurių metu ne tik pasisemiame puikių įspūdžių, patiriame gerų emocijų, bet visa tai padeda stiprinti ir kolektyvą. Tai didelis pliusas klubo direktoriui.

- Kokiomis Europos futbolo nacionalinėmis lygomis apskritai domitės? Kurioms iš jų daugiausia simpatizuojate? Kodėl?

- Šiaip domiuosi visomis lygomis, kuriose gerai išvystytas futbolas ir kažko neišskirčiau. Galbūt kiek daugiau žiūriu Premier lygą, įdomu aišku Bundeslyga, Lalyga, Serie A. Kiekviena jų savotiškai įdomi. Vokiečių daugiau toks fiziniais gebėjimais akcentuotas futbolas, ispanų remiasi daugiau technika. Sakykime italų kiek lėtokas futbolas, tačiau ten taktiškai daugiau žaidžiama. Man akiai maloniausia Premier žiūrėti, nes ten ir greičiai, ir jėga, dvikovos.

- O kokios įsimintiniausios jums rungtynės, kurias teko stebėti gyvai ir pačiam būnant aikštėje?

- Įspūdžiai dar švieži, tai gal šias rungtynes Vokietijoje ir paminėčiau kaip įsimintiniausias. Salomon Kalou pelnytas hetrikas rungtynėse, visų Berlyno futbolo sirgalių skanduotė tariant jo pavardę po kiekvieno įmušto įvarčio palieka puikius prisiminimus. Mano kaip futbolininko karjeroje, ko gero įsimintiniausias pavadinčiau rungtynes, kuomet buvau jaunimo rinktinėje ir žaidėme su Ispanija. Tuomet sugebėjome sužaisti lygiosiomis 1:1. Jų gretose tada žaidė iš dabartinių žvaigždžių toks kaip Andres Iniesta, Sergio Ramos. Visgi tai didelės žvaigždės futbole, o ir mūsų komandos rezultatas buvo pasiektas teigiamas.

- Grįžkime prie Kazlų Rūdos futbolo komandos aktualijų. „Šilas“ savo klubo istorijoje pirmąkart išsikovojo teisę kovoti „A“ lygoje. Kokias tris komandas labiausiai norėtumėte joje įveikti?

- Pirmiausia tai norėčiau nugalėti Marijampolės „Sūduvą“, aišku siekiamybė po to būtų Vilniaus „Žalgiris“. Prieš čempionus irgi norėtųsi kuo geriau sužaisti, o toliau pagal vietas tikriausia būtų vicečempionai – Trakų „Trakai“.

- Kodėl paminėjote pirmą „Sūduvą“?

- Manau, kad turėtų būti didelis ažiotažas, vis dėlto tai gautųsi Suvalkijos derbis.

- Kurias grandis Kazlų Rūdos komandoje norėtumėte sustiprinti, jei tai būtų jūsų valia?

- Nepamaišytų visų grandžių potencialo didinimas: reikėtų ir dar vieno puolėjo, kuris pridėtų smogiamosios jėgos, gynėjo, šiai zonai sustiprinti. Vertėtų turėti ir dar vieną saugą, vartininką. Maža kas, per sezoną neišvengiamai pasitaiko traumų, kortelių. Norėtųsi, kad komandos pajėgumas dėl to nenukentėtų.

- Ar galite palyginti treniruotes pirmoje lygoje ir „A“ lygoje, kuomet anksčiau rungtyniavote? Jos kuo nors skiriasi?

- Šiaip viskas priklauso nuo trenerio, koks treneris, tokios ir treniruotės. „A“ lyga visgi ne pirma lyga, komandų meistriškumas kur kas didesnis, tai atitinkamai kiekvienoms rungtynėms ir reikia rengtis. Kiekvienas iš futbolo strategų turi savo viziją, taktiką, filosofiją, požiūrį į treniruočių dažnį savaitės cikle, jų intensyvumą.

- Esate krašto gynėjas. Kartkartėmis tenka pabūti ir viduryje. Su kuriais varžovų puolėjais karjeroje jums buvo sunkiausia kovoti aikštėje? Kurie iš jų jums daugiausia buvo neparankūs?

- Na pavardėmis galbūt aš jų neminėsiu, gal visų ir neatsiminsiu, bet iš principo man sunkiau be abejo eiti į dvikovas sakykime dėl aukštų kamuolių su gerokai aukštesniais varžovais. Nors nesu itin didelio ūgio, tačiau futbolas ne vien iš to susidaro, yra žaidimas su kamuoliu ant žemės, gebėjimas skaityti, nuspėti varžovų žaidimą, jų rengiamų atakų užmačias.

- Kaip įsivaizduojate savo ateitį baigus futbolininko karjerą?

- Šiai dienai dar apie tai negalvoju ir sunku būtų atsakyti. Kol dar turiu sveikatos, kol nekamuoja traumos norisi tiesiog žaisti.

- Kokių dar turite neišsipildžiusių svajonių, lūkesčių futbole?

- Norėčiau, kad su Kazlų Rūdos komanda taptume kada „A“ lygos prizininkais...

- Dėkoju už pokalbį.

"Šilo" treneriai turėjo galimybę iš arti susipažinti su Italijos "Serie A" klubo virtuve
http://fksilas.lt/silo-treneriai-turejo ... bo-virtuve" onclick="window.open(this.href);return false;

Kazlų Rūdos „Šilo“ vyriausiasis treneris Gediminas Jarmalavičius ir asistentas Saulius Vikertas savaitę praleido Italijoje, kur dalyvavo „Serie A“ klubo „Sassuolo“ stažuotėje.

Pasibaigus auksiniam LFF Pirmos lygos sezonui „Šilo“ treneriai nepraleido galimybės iš arti susipažinti su Italijos aukščiausioje lygoje rungtyniaujančio klubo virtuve, pasisemti patirties ir naujų idėjų.

„Šiame klube praleidome nemažai laiko – nuo antradienio iki sekmadienio. Iš viso stebėjome penkias treniruotes. Trys iš jų buvo atviros, o dvi – uždaros, tačiau mums buvo leista dalyvauti. Stebėjome ir vieną treniruotę treniruoklių salėje bei taktinę treniruotę prieš rungtynes. Viską vainikavo „Serie A“ rungtynės su Genujos „Sampdoria“, - įspūdžiais su fksilas.lt dalinosi G. Jarmalavičius.

„Šilą“ į pirmąją Pirmos lygos vietą atvedusiam G. Jarmalavičiui ypatingai patiko pats priėmimas. Pasak jo, „Šilo“ treneriai šią savaitę jautėsi tarsi pilnaverčiai „Sassuolo“ kolektyvo nariai.

„Teko daug bendrauti su klubo direktoriumi, taip pat teko pasikalbėti su vyriausiuoju treneriu Eusebio Di Francesco. Su direktoriumi kalbėjomės kiekvieną dieną. Jis pats yra buvęs žaidėjas tik prieš keturis metus baigė žaidėjo karjerą. Jis rūpinosi mumis, su viskuo supažindino ir apie daug ką papasakojo.

Su treneriu Eusebio Di Francesco kalbėjomės prieš taktinę treniruotę. Žinoma, kai ką jis nutylėjo, tačiau tam tikrus dalykus papasakojo. Šiaip stažuotės metu įsitikinau, jog šiame klube vyrauja vokiška tvarka. Treneris būna aikštės viduryje, o jam iš viso padeda net dešimt pagalbininkų. Pačios rungtynės buvo labai įdomios, „Sassuolo“ 2:0 pirmavo dar 78-ąją minutę, tačiau galop pralaimėjo 2:3.

Kadangi rungtynes stebėjome beveik iš karto už atsarginių žaidėjų suolelio, prieš rungtynes pasisveikinome, kolegai Sauliui buvo pažadėję marškinėlius. Tiesa, po tokių rungtynių visa komanda greitai nuėjo tiesiai į rūbines. Nuotaikos, žinoma, buvo nekokios“, - šyptelėjo G. Jarmalavičius.

Stažuotės metu „Šilo“ treneriai su elitinio klubo kasdienybe galėjo susipažinti iš itin arti. „Matėme viską – nuo treniruočių iki tvarkos rūbinėse, kaip išdėliotos aprangos ir bucai. Buvome puikiai priimti, pirmą kartą komanda taip įsileido į vidų. Man tai buvo įdomi ir vertinga patirtis. Priėmė kaip klubo dalį“, - įspūdžiais dalinosi vyr. Treneris.

Nors, pasak „Šilo“ vairininko, treniruotės dažnai prasideda šiek tiek vėliau negu suplanuota, kai reikia dirbti futbolininkai atsiduoda visu šimtu procentų.

„Tarkime taktinė treniruotė buvo stabdoma dėl kiekvienos smulkmenos. Iš karto stabdoma ir bandoma paaiškinti, kas vyksta ne taip. Taktinėje treniruotėje net stovėsenai, ypatingai puolėjų, kreipiamas didelis dėmesys. Buvo situacija, kai vienas legionierius kelis kartus vietoje to, kad kirstų į vidurį bėgdavo link kampinio vėliavėlės ir atlikdavo tikrai gerus skersus perdavimus. Vieną kartą treneris piktai paaiškino, kad nori ne to, paskui antrą kartą sustabdė treniruotę ir daugiau tai nepasikartojo.

Atraminiai saugai jeigu gauna kamuolį savo aikštės pusėje neturi jokios galimybės suktis su kamuoliu – jie tiesiog privalo atžaisti kamuolį gynėjams. Tik po tam tikro signalo buvo leidžiama suktis į priekį ir ieškoti variantų. Šiek tiek nustebino disciplina.

Treniruoklių salėje irgi viskas puikiai organizuota – keturi asistentai prižiūri, kad kiekvienas žaidėjas vykdytų jam skirtas užduotis. Žaidėjai turi atskirus nurodymus, kuriuos raumenis stiprinti, su kuo dirbti. Įvairiausių prietaisų keturgalviams, dvigalviams raumenims stiprinti. Tikrai nėra taip, kad visi žaidėjai atliktų visus pratimus, naudotų visus treniruoklius“, - pastebėjimus išsakė G. Jarmalavičius.

Turėdami laisvo laiko „Šilo“ treneriai apsilankė ir AC „Milan“ akademijoje, kur stebėjo 16-mečių ir 13-mečių treniruotes. Taip pat G. Jarmalavičiui ir S. Vikertui pavyko apsilankyti Milano „Pro Sesto“ klube, kuriame treniruojasi trenerio S. Vikerto sūnus.

„Šios komandos treneriai pažadėjo atsiųsti savo treniruočių medžiagą ir metodiką, galbūt kažką pritaikysime ir dirbdami su Kazlų Rūdos komandomis“, - tikino G. Jarmalavičius.

Tuo tarpu S. Vikertui kelionė taip pat paliko nemažai įspūdžių. „Man labiausiai įsiminė pati klubo struktūra, tai, kiek žmonių dalyvauja klubo valdyme. Tai labai aukštas lygis. Šiaip norėjosi pabūti dar vieną savaitę, tačiau naudingos informacijos tikrai gavome. Kodėl nepabandžius tam tikrų dalykų įgyvendinti ir par mus“, - klausė treneris.

„Turime ir privalome mokytis, Italijoje futbolas yra visai kito lygio. Tokios išvykos – itin naudingos. Nors ir buvome neilgai, informacijos gavome pakankamai“, - kalbėjo S. Vikertas.

Tikrai stažuotė turėtų padėti pasisemti patirties ir ją pritaikyti, sekančiose etapuose

„Šilas“ A lygai sako – Taip!
http://www.futbolas.lt/lt/naujiena/bdqu ... ndash-taip" onclick="window.open(this.href);return false;

Praėjusiais metais pirmos lygos pirmenybes laimėję Kazlų Rūdos „Šilo“ futbolininkai, atrodo, nusiteikę pasinaudoti jiems suteikta galimybe 2017 metais išbandyti savo jėgas stipriausiame šalies divizione.

Ekipos noro žengti į A lygą nesumažino net aiškūs tiek LFF prezidento Edvino Eimonto, tiek A lygos prezidento Deivido Šembero pastebėjimai, jog Kazlų Rūdos aikštė ir A lyga yra nesuderinami dalykai.

Kur rungtyniautų namų rungtynes „Šilas“, spręs jo vadovai, tačiau neabejojama, kad tai būtų arba Kaunas, arba Marijampolė.

Priminsime, kad Kazlų Rūdos ekipa į stipriausią šalies divizioną pateko sportiniu principu ir joje pakeis lygą paliekantį „Kauno Žalgirį“.

Tikrai stažuotė turėtų padėti pasisemti patirties ir ją pritaikyti, sekančiose etapuose

Prisimenant, kaip LFF taurėje su "Šilute' žaiodė", tai jiems visų pirma pendelius reikia išmokti spardyti, kad į kitą etapą pereitų.