Lietuvos futbolo talentas – „Liverpool“ peržiūroje
http://www.ivartis.net/anglija/lietuvos ... rviu/40942" onclick="window.open(this.href);return false;

Lietuvos futbolo talentai sulaukia vis daugiau užsienio klubų dėmesio. Šią savaitę „Liverpool“ komandos akademijoje prakaitą lieja Lietuvos jaunimo rinktinių narys Kipras Kažukolovas.

15-metis kuršėniškis su „raudonųjų“ auklėtiniais ne tik treniravosi, bet ir sužaidė rungtynes. Vidurio gynėjas žaidė visą susitikimą, o jo komanda rezultatu 1-2 nusileido „Blackburn“ bendraamžiams.

„Liverpool“ klubo peržiūroje dalyvaujantis Lietuvos jaunimo (iki 17 metų) rinktinės kapitonas išskyrė anglų ekipos jaunuolių fizinį pasiruošimą ir techniką.

Prieš peržiūrą Liverpulyje jis su kitais Lietuvos NFA auklėtiniais dalyvavo Olandijos „Twente“ komandos peržiūroje.

K.Kažukolovas savo mintimis apie peržiūrą pasidalijo su portalu Ivartis.net

– Kokia buvo reakcija, kai sužinojai, kad vyksti į Liverpulį?
– Tiesą sakant, kai pirmą kartą išgirdau, kad esu kviečiamas į „Liverpool“ peržiūrą, sunkiai patikėjau. Galima sakyti „pro vieną ausį įėjo, pro kitą – išėjo“. Bet po kiek laiko, kai parodė raštą, šiek tiek surimtėjau ir supratau, kad laukia rimtas išbandymas.

– Ar prieš prasidedant peržiūrai buvo jaudulio?
– Na, kai atvykau į patį miestą, nelabai jaučiau jaudulį, bet kada įvažiavom pro akademijos vartus ir ėjau į rūbinę rengtis, tada širdelė drebėjo.

– Su kokio amžiaus grupe treniruojiesi ir kaip buvai priimtas? Ar komanda draugiška?
– Treniruojuosi su U-16 akademijos auklėtiniais. Žaidėjai visi atsipalaidavę, mėgaujasi žaidimu, ypač juodaodžiai. Komanda gana draugiška, šilta, užduoda daug klausimų, pasijuokia.

– Ar didelis skirtumas tarp treniruočių Lietuvos NFA ir „Liverpool“ akademijoje?
– Skirtumas tai tikrai yra, bet kad didelis, negalėčiau pasakyti... Žinoma, skiriasi intensyvumas. Anglijoje visi žaidėjai labai intensyviai dirba su nedideliu poilsiu. Pats lygis labai skiriasi, visi žaidėjai pajėgūs žaisti vienas prieš vieną. Visi gali ir apsiginti. Labai stiprios dvikovos: tiek oro, tiek ant žemės.

– Kokioje pozicijoje esi išbandomas? Ar treneriai paruošė specialių užduočių?
– Na, pozicija man ne nauja. Žaidžiu vidurio gynėjo pozicijoje. Nėra taip, kad aš ar kiti vidurio gynėjai turi kažkokią kitą veiklą. Visa komanda daro tą patį, todėl aš nenustebęs, kodėl vidurio ar krašto gynėjas lengvai apsivaro varžovą vienas prieš vieną, ir kodėl puolėjai ar saugai labai agresyviai ir užtikrintai ginasi. Na, kiti vidurio gynėjai, matosi, užtikrinti. Žaidžia gerai galva, labai tikslūs ir perdavimai su mintimi.

– Kas „Liverpool“ akademijoje sunkiausia?
– Sunkiausia išlaikyti tą patį intensyvumą nuo pradžių iki galo, ar tai būtų rungtynės, ar treniruotė. Labai sunku galynėtis su kitais žaidėjais dvikovose.

– Kaip susiklostė rungtynės su „Blackburn“?
– Rungtynės susiklostė svečių naudai. „Blackburn“ laimėjo 2-1, bet pats rungtynių procesas buvo tikrai geras. Mano manymu, mes buvome verti bent jau lygiųjų, bet neišnaudojome begalės progų, o „Blackburn“ pasinaudojo dauguma iš savo susikurtų.

– Ar be „Liverpool“ klubo pasiūlymo sulaukei daugiau kvietimų į peržiūras?
– Savaitė prieš, mes, su dar 6 NFA draugais, vykome į Olandijos „Twente“ klubo peržiūrą.

– Kas būnant Liverpulyje labiausiai patiko ir nepatiko?
– Patiko aukštas lygis, matosi, kad klubas yra finansiškai pasiruošęs, daug dėmesio jaunių akademijai, aukštas priėmimo lygis. Žinoma, labiausiai patiko treniruotės, kuriose tikrai reikėjo atiduoti save šimtu procentų. O kažkokių nusiskundimų tikrai neturiu, viskas puiku.

– Ar teko gyvai pamatyti pagrindinės „Liverpool“ komandos žaidėjus ir patį trenerį Jurgeną Kloppą?
– Gaila, bet ne. Labai norėjau pamatyti bet kokį žaidėją ar patį Jurgeną, ir netgi įsiamžinti, bet, deja, nepavyko.

– Kaip vertini savo pasirodymą peržiūroje?
– Manau, pasirodžiau tikrai neblogai, neiškritau iš konteksto. Treneriai per daug nieko nesakė, nebent treniruočių ar rungtynių metu. Laukiu geriausių žinių.

15-metis lietuvis - Berlyno "Hertha" peržiūroje. Komentaras
http://www.futbolas.lt/lt/naujiena/15-m ... komentaras" onclick="window.open(this.href);return false;

Neseniai su Lietuvos jaunimo U-17 rinktine iš jaunųjų talentų turnyro Bosnijoje ir Hercegovinoje sugrįžęs penkiolikmetis Kipras Kažukolovas ir vėl dalyvauja klubo peržiūroje užsienyje. Šį kartą jaunasis gynėjas patraukė Berlyno „Hertha“ klubo dėmesį. Į Vokietijos „Bundesliga“ klubo peržiūrą NFA auklėtinis išvyko praėjus vos keletui dienų po grįžimo iš Bosnijos ir Hercegovinos.

Prieš tai Kuršėnuose gimęs futbolininkas dalyvavo „Liverpool“ ir „Brighton“ klubų peržiūrose. Viešnagę Berlyne lietuvis baigs penktadienį.

Portalas futbolas.lt pakalbino jaunąjį talentą.

„Sąlygos čia Berlyne tikrai neblogos, gal 12 aikščių. Visos jos beabejo puikios. Jaunimo komanda kurioje treniruojuosi sudaryta beveik vien iš vokiečių, kartu su manimi yra tik vaikinas iš Bosnijos ir Hercegovinos.

Gyvenu pačioje akademijoje. Ten yra viskas- virtuvė, televizija, biliardo stalas, stalo tenisas ir t.t. Daugybė veiklos.

Treniruočių lygis labai aukštas, visi priversti dirbti visu 100 procentų, nes treneris labai griežtas. Tiesą sakant, jie dirba panašiai kaip ir mes Nacionalinėje futbolo akademijoje, o tai reiškia, kad ir čia dirbame gera linkme. Sunkiausia yra tai, kad treneris kalba tik vokiškai, tad ne viską suprantu, tačiau tada padeda žaidėjai.

Šioje akademijoje vien mano amžiaus grupėje rungtyniauja 3 Vokietijos jaunimo rinktinės nariai. Vienas iš jų yra pagrindinis U-16 rinktinės vartininkas, taip pat rungtyniauja gynėjas ir saugas“,- portalui futbolas.lt pasakojo 15-metis.

šitas jau turbūt kokiuose 10 klubų pabuvojo per paskutinius pora mėn

Oficialu: Lietuvos jaunimo rinktinės gynėjas pasirašė sutartį su „Premier“ lygos klubu
http://www.futbolas.lt/naujiena/401283/ ... ygos-klubu" onclick="window.open(this.href);return false;

Lietuvos futbolo padangėje – dar vienas džiugus įvykis. Šalies jaunimo rinktinių gynėjas Kipras Kažukolovas oficialiai sukirto rankomis su Anglijos „Premier“ lygos naujoku „Brighton“.

Prieš metus sulaukęs pasiūlymo persikelti tobulėti į Angliją kuršėniškis nedvejojo. 16-metis liejo prakaitą Lietuvoje, o nuo šiol karjeros aukštumų sieks „žuvėdrų“ bazėje. Jis su klubu sutarė dėl trejų metų trukmės sutarties, su galimybe ją pratęsti dar vienam sezonui.

– Ar sulaukei konkrečių pažadų iš komandos? Galbūt jau žinai, kurioje amžiaus grupėje rungtyniausi?
– Ne, kažkokių konkrečių pažadų nesu gavęs. Tiesiog reikės daug dirbti ir be jokių pažadų įrodinėti, kad aš esu pajėgus atstovauti „Premier“ lygos klubui! Rungtyniausiu jaunimo iki 18 metų grupėje, bet visada yra galimybė sužaisti rungtynes ar dalyvauti U-23 grupės treniruotėse. Tai priklausys nuo manęs.

Be reikalingai kuriat dar tiems jaunikliams atskiras temas

Manyčiau klysti. Pasižiūrėk kaip užgriosdinta įvairių tema.
Galų gale jeigu nieko nepasieks tai perkelti vieną pranešimą į bendrą didelių problemų nėra, bet va kad iškelti pranešimus iš ten, tai tenka gerokai pavargti...

Tai antrame puslapyje yra mano sukurta tema Jaunieji Lietuvos futbolo talentai. Paskui tokiems prikuriam,pilna tų atskirų temų, taip ir stovi metų metais, dalis iš vis su futbolu rišę, dalis nusivažiavę iki nulinio lygio ar taip nieko ir nepasiekę.

Net nežinojau, bet pasirodo Kažukolovas yra Brightono U18 komandos kapitonas. U18 Premier lygoj lošė dvejuose mačuose - pirmam ėjo po keitimo, antram visas 90min išbėgiojo. Abu geimai laimėti, įvarčių nepraleista, o komanda po trijų mačų eina be pralaimėjimų.
Kažkodėl tikiu, kad iš šito tikrai gali kažkas įdomaus gautis.

Vakar pasirodė naujasis FM17, o čia jaunų lietuvių, kurie rungtyniauja užsienyje, sugebėjimai pagal žaidimo skautus.

Current abiliaty - dabartinis žaidėjo skilas (max200)
Potential abiliaty - žaidėjo lubos, kurias galima tikslingai treniruojantis ir žaidžiant pasiekti. -75 tai apytiksliai 150; -7 tai apytiksliai 140;
Todėl Gražiūno, Kubilinsko, Megelaičio PA visai džiugina.

Šiuo metu geriausias lietuvis yra Žydrūnas Karčemarskas su 130 CA.

Kaip idomiai. O as galvojau, kad Kazukolovas siuo metu perspektyviausias uzsienyje zaidziantis lietuvis...

Net nežinojau, bet pasirodo Kažukolovas yra Brightono U18 komandos kapitonas. U18 Premier lygoj lošė dvejuose mačuose - pirmam ėjo po keitimo, antram visas 90min išbėgiojo. Abu geimai laimėti, įvarčių nepraleista, o komanda po trijų mačų eina be pralaimėjimų.
Kažkodėl tikiu, kad iš šito tikrai gali kažkas įdomaus gautis.

gal žinai kas jam nutiko?
https://int.soccerway.com/players/kipra ... as/461903/" onclick="window.open(this.href);return false;

edit:

pats FB pasirašė. lietuviška klasikėlė

Kipras Kažukolovas
Sekti · Gegužė 2 d. ·

Liūdnos naujienos pasiekė užvakar.
Jei tik kas būtų pasakęs, kad nežaisiu pirmus 18 mėnesių, turbūt būčiau tą žmogų ištrynęs iš draugų ir niekada nebekalbėjęs.
Panašu, kad tai vyksta..
Praėjus 7 mėnesiams po mano operacijos, pasidariau magnetinį rezonansą, kuris parodė, turbūt, liūdniausią žinią, kokia dar teko priimti - reikės naujos operacijos, per kurią rekonstruos kryžminius raiščius ir reabilitacija užtruks dar apie 10-12 mėnesių…
Aš galvoju, kad viskas, kas atsitinka turi priežastį, todėl tikrai niekada nenuleisiu galvos, niekada nepasiduosiu ir atsisėdęs niekada nesielvartausiu. Rasiu kitą kelią !
Aš daugiau negu laimingas, kad mane supa patys geriausi žmones ir noriu padėkoti šeimai, draugams ir Brighton & Hove Albion, kurie tiki manimi ir padarys viską, kad aš grįščiau į aikštę kuo stipresnis ir kuo greičiau! Up the Albion !

Galim pamiršt jau tą talentą

Net nežinojau, bet pasirodo Kažukolovas yra Brightono U18 komandos kapitonas. U18 Premier lygoj lošė dvejuose mačuose - pirmam ėjo po keitimo, antram visas 90min išbėgiojo. Abu geimai laimėti, įvarčių nepraleista, o komanda po trijų mačų eina be pralaimėjimų.
Kažkodėl tikiu, kad iš šito tikrai gali kažkas įdomaus gautis.

gal žinai kas jam nutiko?
https://int.soccerway.com/players/kipra ... as/461903/" onclick="window.open(this.href);return false;

edit:

pats FB pasirašė. lietuviška klasikėlė

Kipras Kažukolovas
Sekti · Gegužė 2 d. ·

Liūdnos naujienos pasiekė užvakar.
Jei tik kas būtų pasakęs, kad nežaisiu pirmus 18 mėnesių, turbūt būčiau tą žmogų ištrynęs iš draugų ir niekada nebekalbėjęs.
Panašu, kad tai vyksta..
Praėjus 7 mėnesiams po mano operacijos, pasidariau magnetinį rezonansą, kuris parodė, turbūt, liūdniausią žinią, kokia dar teko priimti - reikės naujos operacijos, per kurią rekonstruos kryžminius raiščius ir reabilitacija užtruks dar apie 10-12 mėnesių…
Aš galvoju, kad viskas, kas atsitinka turi priežastį, todėl tikrai niekada nenuleisiu galvos, niekada nepasiduosiu ir atsisėdęs niekada nesielvartausiu. Rasiu kitą kelią !
Aš daugiau negu laimingas, kad mane supa patys geriausi žmones ir noriu padėkoti šeimai, draugams ir Brighton & Hove Albion, kurie tiki manimi ir padarys viską, kad aš grįščiau į aikštę kuo stipresnis ir kuo greičiau! Up the Albion !

Šiandiena grįžo į sudėtį ir sužaidė už u18 komandą po keitimo.
prieš tai paskutinės rungtynės buvo žaistos prieš pusantrų metų 2017 metų rugsėjį.

Kipras Kažukalovas gavo 20min už pagrindinę komandą pažaisti draugiškose rungtynėse.
https://www.brightonandhoveindependent. ... -1-9005509

Vakar Brightono u23 sužaidė paskutines rungtynes pasirengimo sezonui cikle.
nuo 62minutės žaidės Kažukolovas.
Pernai už u23 nežaidė visai, tikriausiai vėl sveikatos problemos.

Anglijos Premier Lyga lietuviškai
https://www.facebook.com/AnglijosPremie ... etuviskai/

[Evaldas] Pristatome šio vakaro interviu su Lietuvos jaunimo rinktinės bei „Brighton Hove Albion“ U-23 gynėju Kipru Kažukolovu. Pasikalbėjome apie sunkią atkarpą jo karjeroje, gyvenimą Anglijoje bei kitus dalykus. Kviečiame paskaityti!

1. Kaip atsidūrei Anglijoje, „Brighton Hove Albion“ komandoje?
Viskas prasidėjo nuo to, kad tą vasarą buvau ne vienoje atrankoje. Iš pradžių, Berlyno „Herthos“, po to „Liverpool“ ir kitų ekipų jaunimo peržiūrose, po to žaidėme ir rinktinės rungtynes, buvo labai intensyvi vasara ir paskutinė stotelė, šiek tiek netikėtai buvo „Brighton“. Tuo metu jie dar rungtyniavo „Championship“ čempionate ir nelabai jų žinojau. Atvykau ten visiškai toks jau pervargęs, galvojau, kad jau ir nebeturiu noro stengtis, pasitreniruosiu ir grįšiu atgal į Lietuvą, bet viskas buvo šiek tiek netikėtai. Atrodo, kad nejaučiau jokio jaudulio. Pavyko labai gerai pasirodyti, tai po labai trumpo laiko laiko, jie man pradėjo sakyti, kad aš geras, kad nori su manimi pasirašyti kontraktą. Taip ir gavosi, jog visiškai netikėtai atsidūriau čia ir pasilikau ilgesniam laikui, be to, pasirašiau 3 metų kontraktą.

2. Pasidalink įspūdžiais apie periodą Anglijos „Premier“ lygos klube.
Esu jau čia 3 metus, iš jų, sakyčiau gan ilgą laiką buvau patyręs traumas. Kai pasirašiau kontraktą ilgai netrukus, plyšo kryžminiai, šoniniai kelio raiščiai bei meniskas. Vienu momentu net 18 mėnesių buvau iškritęs iš rikiuotės. Iš pradžių buvo kalba apie 10 mėnesių, tada bėgant laikui vis jaučiau skausmus, tad po +- 8 mėnesių pasidariau pakartotiną testą ir sužinojau, kad reabilitacija nepavyko ir vėl nuplyšo kryžminiai kelio raiščiai. Viskas prasidėjo iš naujo. Operacija buvo sunkesnė ir vėl tiek pat teko iškristi iš rikiuotės. Iš pradžių buvau šiek tiek nusiminęs ir žinojau, kad bus labai sunku taip gyventi be sporto, nes jau ir taip ilgą laiką nežaidžiau. Sunku buvo ir draugams, ir tėvams paskambinti pasakyti. Nelengva tikrai, ypač psichologiškai.
Tik atvykus gyvendavome šeimose, tai tuo periodu jie man taip pat labai padėjo, šiltai priėmė, prižiūrėjo. Galėčiau pagirti patį „Brighton“ klubą vien dėl aplinkos, draugiškumo, jiems rūpi bendruomenės interesai, rūpi žaidėjai jų sveikata, psichologija. Visi visiems padeda. Buvo sunku per įvairias šventes, anglai yra pratę atsipalaiduoti, išeiti į miestą, mėgsta naktinį gyvenimą, bet aš šiek tiek kitoks, manęs dažnai nesutiksi diskotekose, man labiau patinka pabūti ramiai, su draugais ar artimais žmonėmis.

3. Kokia buvo tavo karjera Nacionalinėje akademijoje bei esminiai skirtumai „Brighton‘e“?
Dabar žiūrint atgal, ypač į NFA treniruotes, dažnai būdavo, kad neįdėdavau 100%, ateidavau tik savo malonumui, bet nebuvau išsiugdęs „darbininko“ mentaliteto. Iki tam tikro amžiaus buvo daug dalykų atmestinai, atsimenu, kai ir treneriai kartais išvarydavo iš treniruočių. Būdavo įvairūs pratimai, kurie atrodydavo juokingai ir kam mums jie reikalingi, bet dabar suprantu, kad gan blogai elgiausi, nes turėjome tikrai puikius trenerius - Vytautą Vaškūną, Gintarą Krasauską, Marių Čeliauską bei Mantą Gintalą. Linkėjimai šiems treneriams. Turėčiau padėkoti jiems už norą padėti man bei komandos draugams tapti geresniais futbolininkais.
Sąlygos buvo geros tikrai geros, gal šiek tiek trūkdavo profesionalumo asmeniškai, bet tikrai tuo laikotarpiu išsiugdė meilė šiam sportui.
Šiaip pats futbolas, nebuvo, kad labai skirtųsi, pats žaidimas ir tempas buvo kiek gerokai greitesnis, bet kai esi vaikas, gan greitai prisitaikai, tai nebuvo taip, kad reikėjo ilgo laiko,kad įsivažiuočiau į šį ritmą.

4. Papasakok apie debiutą už pagrindinę „Brighton“ ekipą?
Na, vis tik draugiškos, tai toks ir debiutas, žinoma, sakyčiau gan po tokios traumos, kuri reikalavo tikrai sunkaus darbo, gan neblogai, žaidžiau 2 draugiškas rungtynes, vienas 15 minučių, kitas turėjau žaisti apie 45, bet prabėgus 15 minučių, plyšo kito kelio raiščiai. Tada praleidau apie 8 - 9 mėnesius be treniruočių ir kai tik turėjau grįžti su komanda treniruotis, aplankė tas „nelemtas“ virusas. Dar viskas prasitęsė apie 4 - 5 mėnesius, tai gavosi, kad iš viso nežaidžiau apie 12 - 13 mėnesių.

5. Kokie tavo artimiausi tikslai ir kaip įsivertini galimybę debiutuoti Anglijos pirmenybėse?
Aišku, noras yra bet kokiu atveju, bet nereikia šokti aukščiau bambos, labai priklauso nuo kaip klostysis šis sezonas. Tikiuosi, kad bent keletą mėnesių bus bent be menkiausių traumų ir galėsiu grįžti į sau įprastą formą. Na, o tada kelių metų bėgyje, kas čia žino, dirbu sunkiai, atiduodu visą save. Apskritai Anglijoje tik 1 % iš jaunimo akademijos pakyla į Anglijos „Premier“ lygą. Manau, čia gan labai mažas procentas, bet labai daug pavyzdžių, kuomet žaidėjai, su kuriais kartu žaidėm ir treniravomės jaunimo komandoje, sėkmingai perėjo į pirmą komandą ir labai gerai žaidžia. Viskas priklauso nuo įdėto darbo ir, be abejo, savijautos, fizinės formos. svajonė būtų „Barcelona“, nes pats esu šios ekipos gerbėjas. (red. – juokiasi)

6. Atstovavimas jaunimo rinktinei bei akistata su Erling Haaland.
Jau labai pasiilgau rinktinės susitikimų, draugai, smagus laikas, vis tik atstovauji savo šalį, daug įvairių emocijų. 2016 metais žaidėme rungtynes prieš Norvegijos U-17 rinktinę. Tik neseniai sužinojau, kad tuo metu žaidžiau ir prieš Erling Haaland. Tąkart pralaimėjome 1-2 , jam pasižymėti nepavyko, bet iš tiesų jis visiškai tuo metu net neišsiskyrė nuo kitų žaidėjų, o dabar, tai net labai keista, kad per tokį trumpą laiką, toks šuolis.

7. Koks tavo, kaip sportininko, gyvenimo būdas, veikla, laisvalaikis Anglijoje?
Traumų metu, vis tik eidavau ir į salę, bent jau smūgiuoti į bokso kriaušę ar fiziškai padirbti. Nes buvo daug laiko po treniruočių ir nenorėdavau užsibūti nieko neveikdamas, tai dirbdavau sunkiai. Turiu gan daug laisvo laiko, nes įprastai būna rytinė treniruotė tada dar papildomai svorių salėje sportuodavau ir vykdavau namo. Po to arba poilsis, arba įsijungiu kompiuterinius žaidimus pažaisti, arba dar ką nors. Iš pradžių, kai buvau jaunesnis, tai nuo 8 ryto iki 17:00 val. praleisdavau bazėje, eidavau pavalgyti pusryčius, tada rytine treniruotė, mokslai, papildomai padirbdavau ir grįždavau namo, tai taip visą savaitę. Tai buvo kaip normali, suaugusio žmogaus darbo diena.

8. Ką galėtum papasakoti apie sporto agentą – agentūrą, kuri tave atstovauja?
Buvo taip, kad rinkausi iš 3 agentūrų. Mažos, vidutinės ir didelės. Jų skirtumas yra toks, kad maža ir vidutinė dažnai kontaktuos su tavimi, padės ir panašiai, ypač kai kalba apie jaunus žaidėjus, kurie ieškosi klubų. O su geromis/didelėmis, jos skirią dėmesį aukšto meistriškumo žaidėjams ir yra užsiėmę jų reikalais. Tai aš pasirinkau vidutinę ir labai džiaugiuosi. Nepaisant traumų ir tokio periodo, vis tiek turiu kontraktą ir bet kokiu atveju, net jeigu ir nepratęs sutarties, agentas bus suinteresuotas surasti man kitą komandą, nereikės pačiam užsiiminėti dalykais, kurių neišmanau.
Agentas atstovauja tokius futbolininkus Anglijoje kaip Michael Carrick (nebežaidžia), Martin Braithwhite (Barcelona), Tom Heaton (Aston Villa), Mark Noble (West Ham), R. Braddy (Burnley), pačios agentūros „aukščiausia galva“, kažkada buvo ir Davido Beckhamo agentas. Tai sakyčiau esu gan gerose rankose.

9. Ar tenka pabendrauti su pirmos komandos žaidėjais?
Kai atvykau į „Brighton“ iš pradžių gal buvo šiek tiek keista, bet tuo metu, jie dar buvo kaip ir minėjau antroje pagal pajėgumą Anglijos lygoje, tai nebuvo tų žvaigždžių kažkokių, tai viskas savaime, aišku, su laiku atėjo didesnių žvaigždžių.
„Brightone“ visi kartu tiek jaunimo komandos, tiek pagrindinė vyrų, tai tenka pabendrauti ir su žaidėjais, visi draugiški, rūbinės šalia, jeigu yra pirtys ar šaltosios vonios, tai irgi naudojamės bendrai. Aplinka tikrai puiki, visi aukščiausio lygio specialistai stebi kiekvieną veiksmą, esu tikrai geroje organizacijoje, struktūroje su profesionaliausiu lygiu, žaidėjais.

10. Kokie futbolininkų santykiai su socialine medija?
Anglijoje yra taip, pvz, jeigu moterims pasakysi, kad esi futbolo žaidėjas, tai be abejonės būsi jų dėmesio centre. Iš esmės galvoju, kad socialiniai tinklai šiek tiek gadina sportininkus, dažnai būna taip, kad jie labiau susikoncentruoja ties tuo nei treniravimusi futbolo aikštelėje.

11. Kiek ilgai gali tęstis futbolininko karjera?
Gali galvoti, kad esi geras žaidėjas, turi komandą, gauni pinigus, bet, vienas lemtingas momentas gali labai daug ką pakeisti – rimta trauma, kuri galbūt seks tave visą likusią karjerą. Tada teks permąstyti viską iš naujo. Man buvo tas pats – tik atvykęs, gavęs rimtą įvertinimą jaučiausi gerai, bet kai tik išgyvenau visą šį laikotarpį, gyvenime supratau, kad labai vertinu tada, kai galiu treniruotis pilnu tempu, kai galiu žaisti, įrodyti ko esu vertas. Yra tokių žaidėjų ir pas mus, kur būna, kad pramiega treniruotes, vėluoja į svarbius susitikimus būdami visiškai sveiki ir galėdami siekti tikrai aukštesnių tikslų.

12. Papasakok apie tėvų palaikymą bei sprendimą išvykti į Angliją.
Tėvų palaikymas buvo tikrai neapsakomas, nuo pat pradžių, kada pradėjau lankyti futbolą, iki šių dienų. Jie visada buvo šalia manęs, nesvarbu, ar man sekdavosi, ar būdavau traumuotas ir nežaisdavau. Nebuvo nei akimirkos, kad tėvai suabejotų mano galimybėmis ir talentu, visada palaikė ir mokė būti geresniu, kad ir ką bedaryčiau. Dėl to, norėčiau jiems labai padėkoti ir stengsiuosi daryti viską, kad po kelerių metų tėvai žiūrėtų i mane ir sakytų : „Mes didžiuojamės, kiek tu pasiekei ir kokį kelią nuėjai dėl savo tikslo“.

13. Ar palaikai ryšį su Justinu, kuris taip pat dirba „Brighton“ klube?
Palaikom tikrai artimą ryšį su treneriu, kada galime pasikalbame apie futbolą, gyvenimą bei kitus dalykus. Linkėjimai jam!

14. Ar domiesi lietuviško futbolo aktualijomis?
Labai daug neseku lietuviško futbolo, bet palaikau draugus bei pažįstamus su kuriais yra tekę žaisti, labiau palaikom ryšį su Titu Krapiku, pasikalbam dažnai, motyvuojam vienas kitą ir būna, kad kartu pasportuojame per „face time“.
Šią vasarą teko laiką leisti Lietuvoje, buvau pakviestas Vaidoto Kazlausko pasitreniruoti ir sužaisti keletą rungtynių už FK Katastrofa. Linkiu visokeriopos sėkmės tiek Vaidotui, tiek šiai ekipai siekti užsibrėžtų tikslų!

15. Kaip vertini „Brighton“ šį sezoną „Premier“ lygoje?
Matant visą virtuvę iš vidaus, mano spėjimas būtu Top10. Nebus lengva, bet tikrai tikiu, kad toks tikslas yra realus. Apskritai klubas yra suinteresuotas, kad „Brighton“ būtų TOP10 komanda Anglijos pirmenybėse.

16. Koks įsimintiniausias ar išskirtiniausias įvykis?
Kadangi buvau traumuotas ilgai, tai nebuvo įsimintinų įvykių aikštėje, bet, dėl ko šie tiek apmaudu, kad nežaidžiau. Po traumos daug nevaikščiojau su ramentais, teko eiti su palydinčiu asmeniu tuneliu ir sėdėti už pagrindinės komandos atsarginių suolelio. Tuo metu buvo labai svarbios rungtynės „Brighton“ ekipai su „Manchester United“, iš esmės pergalė buvo būtina. Viską teko stebėti iš labai arti, matyti „raudonųjų velnių“ žvaigždes, tokias kaip Pogba, Lukaku, Mata ir taip toliau. Jausmai buvo labai geri, jaučiausi lyg pats žaisčiau, ypač, kai išėjau per tunelį, visų akys buvo į mane, aišku, turbūt galvojo, nu tas jau tikrai nežais, visgi traumuotas. (red. – juokiasi) Tąkart „žuvėdros“ laimėjo, buvo nerealu, visas stadionas tiesiog ošė, pergalė lėmė jų išlikimą „Premier“ lygoje. Atmosfera buvo neapsakoma... Neįmanoma apibūdinti žodžiais.
Ačiū, Kipras Kažukolovas, už šį interviu!