Tobex
Pranešimai: 10882
Užsiregistravo: 2010 Vas 10 15:14
Palaikoma komanda: Šiauliai

knyga „Lietuvos futbolo raida 1905–2018“

2020 Sau 07 18:12

SPŪDINGOS APIMTIES FUTBOLO ISTORIJOS METRAŠTIS – SKAITMENINĖJE ERDVĖJE
https://lff.lt/news/9453/ispudingos-api ... e-erdveje/

Lietuvos futbolo istorijos metraštį nuo šiol bus galima rasti skaitmeniniame formate. Dienos šviesą pasiekė knyga „Lietuvos futbolo raida 1905–2018“.

Neregėtos apimties istoriko Gedimino Kalinausko parengtame leidinyje apie lietuvišką futbolą – daugiau nei trys tūkstančiai puslapių teksto ir nuotraukų.

Apybraižoje apžvelgiamas laikotarpis nuo pat futbolo atsiradimo mūsų krašte, oficialią futbolo pradžią tarpukaryje, okupuotos šalies futbolo reikalus ir atkurtos nepriklausomos Lietuvos futbolo įvykius iki pat 2018 metų sezono.

Autorius pateikia išsamius faktus, statistiką apie svarbiausius kiekvienų metų įvykius įvairiose futbolo srityse – nuo šalies vyrų rinktinės ir nacionalinio čempionato iki vaikų ir jaunių, moterų, salės ar mažojo futbolo varžybų. Daugelis įvykių iliustruojamos nuotraukomis. Dalis jų dar nebuvo anksčiau viešintos plačiajai visuomenei.

„Sakoma, kad be praeities nebus ir ateities. Toks metraštis – ir svarbus paminklas visiems žmonėms, kurie daugelį metų dirbo futbolo labui ir pasiekė įspūdingų aukštumų, ir tuo pačiu gera istorijos pamoka mums visiems apie padarytas klaidas ir klystkelius, kurių taip pat netrūko, – sakė Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Tomas Danilevičius, – Leidinio autorius atliko neįtikėtinai didelį darbą, kurį žodžiais apsakyti sunku. Futbolo bendruomenės vardu dėkoju jam ir visiems, kurie įdėjo indėlį į šio leidinio atsiradimą.“

Autorius G. Kalinauskas yra parašęs ne vieną knygą lietuviško futbolo tema. Panašios apybraižos apie futbolo yra išėjusios 1997 ir 2003 metais, tačiau tuomet jų apimtį ribojo spausdintinės knygos formatas.

„Prieš kelerius metus tuometinis A lygos vadovas Justinas Garliauskas domėjosi Lietuvos vyrų čempionatų istorija ir pasiūlė man ją apžvelgti. Mano nuomonė buvo tokia, kad vyrų čempionatai yra tik viena, viršutinė ir labiausiai matoma futbolo dalis. Po pokalbio tuometiniu LFF generaliniu sekretoriumi Edvinu Eimontu buvo nutarta paruošti leidinį apie visą futbolą ir elektroniniu formatu, kad informacija būtų išsamesnė ir lengviau pasiekiama visiems“, – apie leidinio idėjos atsiradimą pasakojo G. Kalinauskas.

Pasak autoriaus, leidinio medžiagą jis ruošė pastaruosius kelerius metus, tačiau kaip pats sako, iki to nuėjo daug ilgesnį kelią, nes istorinius duomenis ir statistiką jis kaupia jau beveik 60 metų. „Nuo 1960 metų vasaros, kai pradėjau domėtis „Žalgiriu“, taip ir užsiimu tuo visą gyvenimą, be atostogų“, – teigė futbolo istorijos puoselėtojas.

Renkant medžiagą leidiniui jis peržiūrėjo beveik visą spaudą Vilniaus ir Kauno bibliotekose lietuvių, lenkų, rusų ir vokiečių kalbomis, taip pat rinko duomenis iš buvusių Sovietų Sąjungos respublikų archyvinės medžiagos, laikraščių, pats kaupė įvairių rungtynių protokolus ir kitą statistinę informaciją

„Mūsų spauda ne visuomet pateikdavo tikslią ar išsamią informaciją, todėl teko daug tikrinti kitus šaltinius. Pavyzdžiui, knygai apie „Žalgirį“ ruošiausi 25 metus. Informaciją apie „Atlantą“ surinko ir knygą paruošė a. a. Algirdas Auruškevičius. Seniau turėjau savo pagalbininkų daugelyje buvusios SSRS miestų, parašiau tūkstančius laiškų, arti šimto kilogramo sąsiuvinių“, – pasakojo G. Kalinauskas.

Okupaciniu laikotarpiu ieškant informacijos pasitaikė ir įvairių kuriozinių, detektyvinių situacijų. „Dalį medžiagos suveikdavo pažįstami ir perduodavo traukinių palydovės. Sovietiniais laikais daug archyvų buvo uždari, reikėdavo įvairių leidimų. Juos pavykdavo gauti „klasikiniais“ metodais – už butelį ar panašiai, – laikotarpio subtilybes atskleidė istorikas – Kartą ieškodamas prieškarinės Baltijos taurės muziejuje slapta prabuvau iki paryčių. Kartais tekdavo tam tikrus kabinetus patekti ir ne visai oficialiai, per aplinkinius kelius.“

G. Kalinauskas piktinosi atmestinu požiūriu komunistiniu laikotarpiu, kai netrūko ir įvairių machinacijų, protokolai buvo užpildyti bet kaip. Nelengva buvo ir pirmais nepriklausomybės metais. Daug duomenų prieš buvusio LFF prezidento Vytauto Dirmeikio pasitraukimą buvo sunaikinta.

Istorikas apgailestauja, jog nepavyko sudaryti tikslaus Lietuvos čempionatų žaidėjų sąrašo. Nėra išlikę protokolai iš pirmųjų Lietuvos, Baltijos lygos čempionatų. Taip pat išnyko įvairūs susirašinėjimai su FIFA, UEFA apie futbolo sugrįžimą apie tarptautinę areną.

„Istorikui kiekvienas popierėlis svarbus, – pažymėjo leidinio autorius. – Esu labai dėkingas kolegoms buvusioje LFF istorijos komisijoje ir kitiems, ypač Stanislovui Paberžiui. Apklausėme daug buvusių futbolininkų, trenerių. Tikslinome informaciją įvairiais būdais. Palaikėme ryšį su kitomis Europos šalių federacijomis, tarptautine futbolo istorijos ir statistikos federacija, užsienio leidiniais.“

Pasak istoriko, labiausiai knietėjo – ir iki šiol lieka atviru klausimas – dėl pirmųjų futbolo rungtynių, vardo paminėjimo. „Pirmas komandas radau Klaipėdoje 1905 metais. Tikėtina, kad jos turėjo ir rungtyniauti. Gali būti daugiau informacijos kažkur Vokietijos archyvuose. Ten surasti sudėtinga, nes vokiškai suprantu ne taip gerai, o rašyta gotikiniu stiliumi, sunku orientuotis. Galbūt žinutė slypi kažkur kamputyje ir kas nors ją atras. Panašiai kaip ir Liudas Mažylis Vokietijoje atrado Nepriklausomybės aktą“, – palygino G. Kalinauskas.

Oficialią futbolo pradžią istorikai nutarė minėti 1922 metais, kai surengtas pirmasis Lietuvos čempionatas. „Prieš trejus metus Kaune buvo sužaistos vienerios rungtynės, bet jos buvo parodomosios, su netikrais vardais. Taip pat ir po metų buvo paskelbti keli rezultatai. Vilniuje pirmos rungtynės įvyko ant Stalo kalno, dabartiniame Kalnų parke“, – pasakojo istorikas.

Viena iš kitų istorikams kilusių dilemų – Lietuvos vyrų rinktinės rungtynių pripažinimas. „Kartu su istorijos komitetu priėjome bendros išvados dėl rungtynių sąrašo. Tarp jų ir rungtynės SSRS Tautų spartakiadoje. Čia svarbu pažymėti tai, kad Lietuvos vardas buvo girdimas ir tais laikais. Niekada futbolo rinktinė nežaidė pavadinimu „Litovskaja SSRS“ ar „Litva“. Visada buvo Lietuva. Štai „Žalgiris“ pasaulinėje studentų universiadoje atstovavo visai Sovietų Sąjungai su savo marškinėliais. Tai išskirtinis atvejis“, – pažymėjo G. Kalinauskas. „Kitas pavyzdys – prieškariniais laikais užkliuvo rungtynės su Čekoslovakija, nes jie iš pradžių skelbė, kad tai jaunimo rungtynės. Tik vėliau po susirašinėjimo sutarėme. Apskritai nesame išimtis, nemažai šalių kaip mes pripažįsta įvairias rungtynes, net ir su užsienio klubas. Pavyzdžiui, Katalonijos regionui tai savotiškas pasipriešinimas prieš Ispanijos priespaudą.“

Leidinyje galima rasti ir šimtus įvairių rungtynių programėlių, kitos simbolikos. Tai – tik dalis autoriaus surinktos kolekcijos. „Mano visa kolekcija vienu metu sudarė apie tris tonas. Dabar jos liko per pusę tiek. Daugiausiai – tai knygos, žurnalai, brošiūros programos. Esu surinkęs apie 95 proc. Vilniaus „Žalgirio“ programėlių. Tai laikau aukso fondu.“


Tobex
Pranešimai: 10882
Užsiregistravo: 2010 Vas 10 15:14
Palaikoma komanda: Šiauliai

Re: knyga „Lietuvos futbolo raida 1905–2018“

2020 Sau 07 18:16

Ar Kalinauskas forume ir Kalinauskas knygos autorius yra tas pats žmogus?

Anbo
Pranešimai: 9593
Užsiregistravo: 2010 Vas 12 19:59
Palaikoma komanda: Žalgiris

Re: knyga „Lietuvos futbolo raida 1905–2018“

2020 Sau 07 19:12

Ar Kalinauskas forume ir Kalinauskas knygos autorius yra tas pats žmogus?
nemanau :D

mafia7
Pranešimai: 7309
Užsiregistravo: 2010 Vas 10 15:17
Palaikoma komanda: A-lyga
Miestas: Šiauliai

Re: knyga „Lietuvos futbolo raida 1905–2018“

2020 Sau 07 20:24

Taip pagalvojau o ką man toliau daryti jei jau viską aprašė ?

Tobex
Pranešimai: 10882
Užsiregistravo: 2010 Vas 10 15:14
Palaikoma komanda: Šiauliai

Re: knyga „Lietuvos futbolo raida 1905–2018“

2020 Sau 07 20:35

gali rašyt 2018-2020 istoriją.

mafia7
Pranešimai: 7309
Užsiregistravo: 2010 Vas 10 15:17
Palaikoma komanda: A-lyga
Miestas: Šiauliai

Re: knyga „Lietuvos futbolo raida 1905–2018“

2020 Sau 07 20:46

Palaikau šį žmogų, aš nieko tikrai nesakau, šaunuolis jis yra. Žinoma istorija nestovi vietoje nes ką jis aprašė, tai iki 2019 metų, po-5 ar 10 metų tai kas įvyko knygoje nebebus, tai ties ta viltimi gyvenu. Nėra kažkas ten pas mane profesionaliai, bet pagal bendrą statistiką yra 390 sekėju, iki naujų mano įkeltą info pamatydavo panašiai po 1500 žmonių per savaitę, dabar biški apmažėjo, nes buvau išėjęs atostogų ir nerašiau per šventes. Man šie skaičiai skaičiai yra dideli, Niekada nerašau dėl to, kad skaitytų daug, man užtenka, kad žmonės apskritai skaito, gerbiu aš savo sekėjus, skaitytojus. Niekada nepirkau tų dirbtinų sekėju, viską noriu pasidaryti savo rankomis. Net ir tai ką jis aprašė yra žinoma labai daug, tačiau yra vienas bet.... Tu absoliučiai visko neaprėpsi, kaip besistengdamas.

Kalinauskas
Pranešimai: 3261
Užsiregistravo: 2014 Sau 25 23:44

Re: knyga „Lietuvos futbolo raida 1905–2018“

2020 Sau 08 12:34

Ar Kalinauskas forume ir Kalinauskas knygos autorius yra tas pats žmogus?
Jei žadi kokią dovanėlę kalėdinę įteikti-priimsiu:-)

Tobex
Pranešimai: 10882
Užsiregistravo: 2010 Vas 10 15:14
Palaikoma komanda: Šiauliai

Re: knyga „Lietuvos futbolo raida 1905–2018“

2020 Sau 08 12:47

Ar Kalinauskas forume ir Kalinauskas knygos autorius yra tas pats žmogus?
Jei žadi kokią dovanėlę kalėdinę įteikti-priimsiu:-)
per vėlu jau kalėdinėm dovanom.
Bet Kalinauskas geras darbą padarė parašęs tokią knygą. Su malonumu paskaitinėsiu, prisiminsiu pradžią kai pradėjau domėtis Lietuvišku futbolu.

mafia7
Pranešimai: 7309
Užsiregistravo: 2010 Vas 10 15:17
Palaikoma komanda: A-lyga
Miestas: Šiauliai

Re: knyga „Lietuvos futbolo raida 1905–2018“

2020 Sau 08 13:52

sakai pradžią prisiminsi ? galimai tu seniausias žmogus Lietuvoje, spėčiau gal net pasaulyje

Tobex
Pranešimai: 10882
Užsiregistravo: 2010 Vas 10 15:14
Palaikoma komanda: Šiauliai

Re: knyga „Lietuvos futbolo raida 1905–2018“

2020 Sau 08 14:27

sakai pradžią prisiminsi ? galimai tu seniausias žmogus Lietuvoje, spėčiau gal net pasaulyje
tai aš nesakau, kad nuo pradžių skaitysiu norėdamas prisiminti :D

Respublik
Pranešimai: 8573
Užsiregistravo: 2015 Bal 02 17:57

Re: knyga „Lietuvos futbolo raida 1905–2018“

2020 Sau 10 16:53

Smagu tiktai kad išskaidė, niekaip negalėjau suprasti priežasties kodėl tai nebuvo padaryta. O šiaip šitas leidinys buvo paviešintas gal 2019 vasarį-kovą, kodėl tiktai dabar kažkaip viešai reklamuoja?..

Tobex
Pranešimai: 10882
Užsiregistravo: 2010 Vas 10 15:14
Palaikoma komanda: Šiauliai

Re: knyga „Lietuvos futbolo raida 1905–2018“

2020 Bir 24 14:23

10–12
Daugiau kaip šimtmetį siekiančią Lietuvos futbolo istoriją šios sporto šakos entuziastas Gediminas Kalinauskas sudėjo į didžiulį metraštį

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/200 ... o-vertybes
Pokalbis su Kalinausku įraše nuo 1h 30min.

Respublik
Pranešimai: 8573
Užsiregistravo: 2015 Bal 02 17:57

Re: knyga „Lietuvos futbolo raida 1905–2018“

2022 Spa 01 14:04

Kažkaip pasivėlino tiktai 5 mėnesiais... Kad jau istorija būtų :twisted:

Pokalbis su Gediminu Kalinausku: Lietuvos futbolo šimtmetis, aistra kelionėms ir istoriko amatas

https://youtu.be/C2xnz5vesj8

0:00 Intro
1:38 Gedimino Kalinausko aistros futbolui pradžia
8:12 Kaip Gediminas ėmėsi rašytojo plunksnos?
15:28 Gegužės 7-oji: kaip gimė Lietuvos futbolo čempionatas?
19:08 Iššūkių ir kuriozų kupinas pirmasis futbolo sezonas
21:13 Apie futbolo plėtrą Lietuvos regionuose
25:05 Futbolo kultūros raida, šališki teisėjai ir „chuliganų“ įvaizdis
27:05 Ryškiausi tarpukario Lietuvos futbolo veikėjai
29:49 Vienybės stoka ir ribotos lėšos
31:14 Trenerio profesijos problematika Lietuvoje
34:24 Fragmentiškų futbolo istorijos šaltinių priežastys
37:32 Sunkūs pirmieji Lietuvos vyrų nacionalinės rinktinės žingsniai
41:06 Didžiausias vyrų nacionalinės rinktinės pasiekimas
42:59 Apie senuosius futbolo stadionus
46:00 Okupacinio laikotarpio poveikis Lietuvos futbolui
50:25 „Žalgirio“ ir futbolo mokyklų indėlis
55:00 Moterų futbolo raidos peripetijos
58:38 Lietuvos futbolo virsmas atgavus nepriklausomybę
1:00:23 Klubinio futbolo peripetijos ir nusivylimai
1:05:27 Mėgstamiausi šių dienų futbolininkai
1:07:10 Gedimino futbolo kelionių atspindžiai
1:16:24 Atsiminimai dirbant Lietuvos futbolo federacijoje
1:20:28 Sudėtingas futbolo istoriko kelias
1:29:55 Gedimino padėka futbolo aistruoliams

Gegužės 7-oji: kaip gimė 1922 metais Lietuvos futbolo čempionatas?

„Atgavus Lietuvai nepriklausomybę, atsirado šūkis „Sportas – sveikata“ ir supratimas, kad per tautos sveikatinimą galima pasiekti daug laimėjimų. Į šį sąjūdį įsijungė kariuomenė, inteligentija, daug buvo grįžusių į Lietuvą žinomų žmonių, jie kūrė Lietuvą kaip naują valstybę. Į tėvynę grįžo ir pirmieji žymūs futbolininkai – Steponas Garbačiauskas, Steponas Darius. Būtent Garbačiausko ir Dariaus iniciatyva atsirado futbolo užuomazga. 1919 metais įvyko pirmos parodomosios rungtynės, tik be vartų. 1920 ir 1921 metais įvyko daugiau tokių rungtynių.

Tuometė sporto organizacija Lietuvos fizinio lavinimo sąjunga (LFLS) darė didžiulę įtaką, kad būtų organizuotas futbolas, pradėjo kurtis daugiau komandų. Galiausiai, naujai išėjusiame „Lietuvos sporto“ laikraštyje buvo paskelbta, kad organizuojamas Lietuvos čempionatas ir prašoma per porą mėnesių pateikti klubų emblemas, aprangas. Organizatoriai ėmėsi darbo ir 10 komandų pradėjo čempionatą.

Pirmosios rungtynės vyko Kauno Ąžuolyne, visos komandos buvo iš Kauno. Kitų regionų komandų dar nebuvo, o Klaipėda Lietuvai dar nepriklausė. Dvi aikštės buvo įrengtos greta, bet ne dabartinio stadiono vietoje, o truputį toliau į Ąžuolyną. Tai buvo paprastas laukas, net ir vartų ten nebūdavo pastoviai. Juos reikėdavo atsinešti iš apačios, kur buvo LFLS buveinė Žalio kalno papėdėje. Pirmos ketverios rungtynės gegužės 7-ąją buvo sužaistos, o paskiau prasidėjo lietūs ir teko jas atidėti, iškilo labai daug organizacinių sunkumų. Čempionatą pabaigė tik 6 komandos, bet ši organizuoto futbolo pradžia yra reikšminga, žingsnis žengtas ir plėtotė prasidėjo.“

Pirmieji Lietuvos futbolo veikėjai: „futbolo liūtai“ Steponas Darius, Steponas Garbačiauskas, Nikodemas Čerekas, Valerijonas Balčiūnas bei vienybės ir lėšų stoka.

„Be abejo, jų indėlis milžiniškas. Jie buvo savo klubų patriotai, ir Lietuvos futbolo. Kas įdomiausia, kad jie visi buvo aktyvūs futbolininkai. Tiek priešpriešos kildavo tarp jų pačių, sunku buvo viską reguliuoti, nors ir vėliau kildavo visokių intrigų vadovavime. Nors ir veikė priešprieša, bet tuo pačiu tai buvo ir variklis. Žymūs futbolininkai buvo ir kitų sričių specialistais. S. Garbačiauskas dirbo Lietuvos atstovybėje Šveicarijoje ir padėjo mūsų sportui, pasistengė kad į Lietuvą atvažiuotų komandų iš Europos. V. Balčiūnas buvo žinomas teisėjas, pirmasis gavęs tarptautinę kategoriją. S. Darius – lakūnas. Futbolas buvo mėgėjiškas, tiktai iš jo negyvensi, tad visi stengėsi geras pareigas užimti kitose srityse. Vienybei daugiausiai trukdė asmeninės ambicijos, kiekvienas palaikė savo klubą. Lėšų trūkdavo. Atsirado MSK – „Maisto“ sporto klubas, kur rėmimui didesnės galimybės buvo ir klubas padėdavo futbolininkams, pavyzdžiui įdarbino mėsos kombinate. O taip jau, kas kaip sugebėdavo puoselėjo futbolą. Daugiausiai futbolas ir visas sportas išsilaikydavo iš nario mokesčių ir iš parduotų rungtynių bilietų.“

Pagarba Stanislovui Rameliui paskatino imtis rašytojo plunksnos

„Viskas prasidėjo, sakyčiau, juokingomis aplinkybėmis. Dažniausiai sėdėdavau per futbolo rungtynes ne Pietų IV sektoriuje, o gretimame ryčiau, ir ten būdavo aistringų futbolo mėgėjų. Jie komentuodavo futbolo rungtynes, per pertrauką ginčai vykdavo, apie žaidėjus daug prisiklausiau. Buvau nusipirkęs dvi knygutes-žinynėlius, ir nieko jose apie Stanislovą Ramelį, vos keliais sakinukais parašyta. Kas čia per knygutė, kas čia per istorija?

Tuo metu Vilniuje veikė tik Adomo Mickevičiaus biblioteka ir į ją nuėjęs aš, 15 metų berniukas, kreipiausi solidžiu klausimu: „Prašome man duoti visas žinias apie futbolininką Stanislovą Ramelį“. Žiūri į mane bibliotekininkė, nesupranta, sako: „Sportą skaityk“. Sakau: „Kas čia gali man padėti? Netikiu, kad tokia nežinia apie mūsų futbolininkus“. Man atsako: „Šiandien direktoriaus nėra, tu ateik rytoj ir pakalbėsi su direktoriumi, jis šiek tiek domisi futbolu“. Direktorių aš sudominau ir jis surado vienintelę knygą – Jono Šlyžiaus „Futbolas“, 1957 metais išleistą.

Bet ten daugiausia buvo taktika, piešiniai, žaidimo teorija, o istorijos ir apie Ramelį nė žodžio. Ką daryti? Man direktorius patarė kreiptis pas Stanislovą Paberžį, jis buvo žinomas futbolininkas, žurnalistas, komentavo futbolą. Sužinojau, kad jis daugiausiai būdavo Jaunimo stadione, kur dabar Seimo rūmai pastatyti. Susiradau Paberžį, šis maloniai priėmė ir sakė padėsiąs. Jis surado meistrų komandos žurnalus, na, ir žiūriu, ten išties didžiulis pluoštas visokių duomenų apie Lietuvos futbolą. Lygiagrečiai skaitydavome su kolegomis spaudą. Šitaip prasidėjo paieškos apie Ramelį, apie meistrų futbolo komandas. Tas darbas tęsiasi nuo 1960 metų ištisai, be pertraukų.“

Ankstyvųjų futbolo kelionių atspindžiai

„Aistra futbolo kelionėms, galėčiau prilyginti, prasidėjo dar vaikystėje – nuvažiavimas iš kaimo į Uteną pasižiūrėti futbolo ir pamatyti garsenybę Ramelį, kas buvo mano svajonė. 1960 metais apsigyvenus Vilniuje pastoviai teko lankytis stadione ir per savo gyvenimą iki 1989 metų Vilniuje praleidau vos tik trejas „Žalgirio“ rungtynes, dėl reikšmingų priežasčių. 1960 metais stadione, pačių „kiečiausiųjų“ sirgalių tribūnoje sužinojau, jog jie važiuos į Taliną žiūrėti išvykos rungtynių. Su vienu savo suaugusiu draugu, tik įstojus į Prekybos technikumą, per pirmą savaitę, „nusiplovėm“ ir nuvažiavome į Taliną žiūrėti rungtynių su „Kalevu“. Buvo keblumų, kadangi man nebuvo dar 16 metų ir, pasirodo, važiuoti su traukiniu į kitą sovietinę respubliką be tėvo ar vyresnio šeimos nario negalima. Na, priglaudė futbolo sirgaliai ir nuvažiavome į Taliną, o ten Lietuvos sirgalių buvo tiek pat, kiek ir vietinių. Kilo didžiulis ažiotažas.

Tai tapo mano įpročiu kiekvienais metais važiuoti į Minską, Taliną ir Minską. 1961 metais sekė pirmoji išvyka į Leningradą, 1962 metais jau turėjau truputėlį savo pinigų ir į Maskvą nuvažiavau žiūrėti „Žalgirio“ rungtynių su CSKA. Deja, „Žalgiris“ iškrito ir 1963 metais žaidė žemesnio lygio varžybose, bet atsirado artimesnių miestų ir taip plėtėsi mano išvykų ratas. Apie 1970 metus, kai dirbau, atsirado galimybės keliauti, na ir prasidėjo kitas postūmis – kolekcionuoti futbolo literatūrą ir programas, susipažinau ir susirašinėjau su daug futbolo mėgėjų. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę išsiplėtė akiratis ir apvažiavau Europą, stebėjau klubus, rinktines, lankiau visus įdomiausius futbolo centrus, kur mane traukė. Įdomu, kad „Barcelona“ klubui su savo žiniomis įtikau ir tapau jų garbės svečiu, gavau pažymėjimą. Įsiminė vizitai Italijos klubuose, domėjausi kaip viskas kuriama, kokios mūsų futbolininkų galimybės. Likau sužavėtas islandų požiūriu į sportą, varžybų gausa. Teko lankytis ir Lichtenšteine, kur su tokia pompastika vyko Europos mažųjų valstybių pirmenybės. Domino ir keli atsilikę klubai, jų nuosmukio priežastys. Buvau gal pusėje Europos futbolo federacijų apsilankęs.“

Grįžti į