Respublik
Pranešimai: 6249
Užsiregistravo: 2015 Bal 02 17:57

Re: Knygos futbolo tematika

2021 Lie 31 15:54

Pristatyta knyga apie futbolą
https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/pri ... e-futbola/

Atvykęs į Aukštaitijos sostinę žinomas Lietuvos futbolo istorikas, rašytojas ir statistikos rinkėjas Gediminas Kalinauskas pristatė savo knygą „Panevėžio futbolas 1920–2020“.

Knygos pristatyme dalyvavo Panevėžio miesto futbolo bendruomenės nariai: žaidėjai, treneriai, teisėjai, buvę futbolininkai ir kiti šia sporto šaka besidomintys žmonės, kurie iš autoriaus rankų gavo naują leidinį.

Idėja parašyti knygą prieš dvylika metų gimė Panevėžio „Ekrano“ futbolo klubo pirmojo prezidento Aleksandro Michelsono galvoje. Būtent A. Michelsonas ir tapo generaliniu knygos „Panevėžio futbolas 1920–2020“ rėmėju.

Panevėžio apskrities futbolo federacijos (PAFF) prezidentas, praeityje su „Ekrano“ komanda tapęs Lietuvos čempionu Darius Butkus pasidžiaugė, kad tokia knyga išvydo dienos šviesą.

„Knygos autorius nuveikė milžinišką darbą rinkdamas informaciją apie šimto metų senumo įvykius. G. Kalinauskas nuolat lankydavosi Panevėžyje, susitikdavo su to meto įvykių liudininkais ir viską kruopščiai fiksuodavo. Rašytojas aštuonerius metus dirbo, kol viskas buvo paruošta spausdinimui. Jeigu paskutinių keleto dešimtmečių įvykius galima palyginti nesunkiai atsekti, tai rasti įdomios informacijos, koks buvo Panevėžio futbolas prieš šimtą ar devyniasdešimt metų, buvo itin sudėtinga. Naujoji knyga – tai enciklopedija ir futbolo paminklas Panevėžiui“, – „Sekundei“ sakė D. Butkus.

Įvairiomis nuotraukomis iliustruotoje 700 puslapių knygoje „Panevėžio futbolas 1920–2020“ prisimenami prieškario metai, rašoma apie „Statybos“, „Ekrano“ komandas, kurios tapo Lietuvos čempionėmis, dabartinę reprezentacinę miesto ekipą FK „Panevėžys“. Knygoje gausu informacijos ne tik apie pagrindines miesto komandas. Skaitytojai išsamiai gali susipažinti ir su merginų, taip pat jaunųjų futbolininkų pasiekimais įvairiose varžybose. Knygoje nepamirštos ir salės futbolo bei mažojo futbolo komandos, mėgėjų kolektyvai.

Skyrelyje „Įžymybių galerija“ atskirai aprašoma apie Panevėžio futbolui nusipelniusius žaidėjus bei trenerius.

Knyga „Panevėžio futbolas 1920–2020“ išleista 500 egz. tiražu, o prekyboje jos nebus. Knygos leidėjai ketina keletą egzempliorių padovanoti miesto bibliotekai, kad pageidaujantys skaitytojai turėtų galimybę su nauju leidiniu susipažinti iš arčiau.

Paveikslėlis

Respublik
Pranešimai: 6249
Užsiregistravo: 2015 Bal 02 17:57

Re: Knygos futbolo tematika

2021 Rgp 30 00:58

Knyga apie Šiaulių futbolo žmones, įvykius, datas
https://www.skrastas.lt/gyvenimo-spalvo ... kius-datas
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ

Praeitą antradienį Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje įvyko Arūno Petraičio knygos „Šiaulių futbolui – 95. Iliustruota istorija: 1925–2020“ pristatymas. Tai jau ketvirtoji šiauliečio trenerio, žurnalisto, sporto istoriko knyga. Pasikalbėti apie naujausią A. Petraičio knygą susitikome „Šiaulių krašto“ redakcijoje, kurioje jis dešimtmetį dirbo žurnalistu, o rengdamas knygą vartė laikraščių archyvus.

Medžiagai surinkti – ketveri metai

– Kaip kilo mintis parašyti knygą apie Šiaulių futbolą?
– Pagrindinis motyvas parašyti knygą buvo tai, kad iki šiol tokios knygos nebuvo. Tuo tarpu Šiaulių futbolas per beveik 100 metų nuėjo didelį kelią ir turėjo didesnių laimėjimų negu kada nors krepšinis. Prieš porą metų išleidau knygą apie Šiaulių krepšinį („9 Šiaulių krepšinio dešimtmečiai. Iliustruota istorija nuo 1925 metų“ (2018) – aut. pastaba), logiška buvo, kad ir Šiaulių futbolas turi atrasti savo vietą sporto istorijos lentynoje.

Antras motyvas buvo noras atkreipti dėmesį į tai, kad mes nepakankamai mieste skiriame dėmesio savo žinomiems sporto žmonėms ir įvykiams. Rašydamas šią knygą susidūriau su gana keistu faktu, kad kai kurie žmonės nežino tų komandų, kurios daugybę kartų tapo Lietuvos čempionais. Jie nežino „Elnio“, retas bežino „Karedą“. Galvoju, kad tai nėra normali situacija. Knyga galbūt vienas iš žingsnių prisiminti tuos įvykius, žmones, kurie buvo ir yra Šiaulių futbole. Manau, kad įprasminti sporto pasiekimus būtų galima ir kitomis formomis: šlovės alėja prie stadiono, bareljefas ar žymaus sportininko vardu pavadinta gatvė.

– Knyga apima futbolo istorijos laikotarpį nuo 1925 metų iki šių dienų. Kodėl pasirinktas toks atskaitos taškas – 1925-ieji?
– Yra šaltinių, kad komandos kūrėsi ir iki tol, tačiau jos daugiau buvo prie atskirų organizacijų: šaulių, skautų, politinių organizacijų, mokslo įstaigų, bet nebuvo jungiančio vardiklio. Pasirinkau istorinę datą 1925-uosius, nes tais metais buvo įkurta Šiaulių futbolo apygarda, ir ji tais pačiais metais suorganizavo pirmąjį apygardos futbolo čempionatą.

– Kiek laiko užtruko surinkti informaciją, iliustracijas? Kas padėjo?
– Pirmieji užrašai apie šitą knygą padaryti 2016 m. Aišku, į tą laikotarpį įsiterpė knyga apie Šiaulių krepšinį. Vienam turbūt nebūtų įmanoma to padaryti. Pradėjęs rinkti medžiagą, radau labai gerą futbolo bendruomenę Šiauliuose. Man pavyko susitikti ir su žmonėmis, kurie išvykę gyventi į kitus miestus. Šiauliečiai mane nustebino. Knygoje pilna nuotraukų, ir jos daugiausiai iš tos bendruomenės žmonių archyvų. Taip pat padėjo kolekcininkas Petras Kaminskas, Leonas Karaliūnas.

Pokalbiai su futbolo žmonėmis man labai praplėtė knygos tematiką. Tad knyga nėra vien tik skaičiai, faktai, bet ir įvykiai, žmonių prisiminimai, biografijos. Romualdas Urnikas – unikalus žmogus, jis viską puikiai prisimena, iš jo sužinojau daug man naujų ir netikėtų dalykų, pavyzdžiui, apie futbolą karo metais Šiauliuose. Teko padirbėti ir Vilniuje Lietuvos centriniame archyve.

Man nuostabiausias dalykas buvo tai, kad nė vienas žmogus, į kurį kreipiausi, nepasakė, kad neturi laiko, nenori, ar negali padėti.

– Ar kilo kokių problemų renkant medžiagą?
– Kai kurių dalykų nepavyko atrasti ir įdėti į knygą, nes nėra išlikę dokumentų. Galbūt jie buvo išmesti, sunaikinti ar nugulė privačiuose archyvuose. Paradoksalu, bet neturime ne tų seniausių laikų, o kai kurių tarybinių metų dokumentų. Pavyzdžiui, buvo broliai Skeiviai, legendiniai „Statybininko“ žaidėjai, jie pelnydavo labai daug įvarčių, ir bandymas suskaičiuoti visus jų įvarčius nebuvo iki galo sėkmingas, nes kai kurių sezonų neįmanoma atgaminti. Tas mane truputį nustebino, nes, atrodo, sportas – dokumentuojamas dalykas, bent jau protokolai turėjo išlikti.

Vietoj stadiono – pieva

– Su kokiais iššūkiais susidurdavo pirmieji Šiaulių futbolininkai?
– Kalbant apie 1921–1925 metus, didžiausia problema buvo stadionas. Jau tada Šiauliai turėjo nemažai futbolo komandų, 5–6 komandos dalyvaudavo Lietuvos pirmenybėse, bet kur žaisti – būdavo problema. Vienintelė padori buvo klubui „Makabi“ priklausanti aikštė dabartinėje „Baltik Vairo“ teritorijoje. Klubas nuomodavo aikštę, bet tada ne visos komandos išgalėjo mokėti nuomą, todėl ieškojo kitų vietų.

Šiauliuose buvo arklių rinka, netoli žydų kapinių, dabartinėje Žalgirio gatvėje. Ten tris kartus per savaitę vykdavo gyvulių turgūs, o kitomis dienomis – futbolas. To laikmečio rungtynių aprašymuose galima rasti užuominų, kad žaisti šioje aikštėje nebuvo pačios geriausios sąlygos: dulkės, bacilos, šiukšlės, gyvūnų paliktos „dovanėlės“.

Be šių dviejų pagrindinių aikščių žaisdavo ir parodų aikštėje – plyname lauke dabartinės ligoninės teritorijoje. Dar viena vieta – grafų Zubovų parke, kur dabar teniso kortai, ten vykdavo ir respublikinės žemės ūkio mugės. Profesorius Vytenis Rimkus yra pasakojęs, kad jaunystėje būtent toje aikštėje yra žaidęs. Dar buvo ir Gubernijos pievos, kai jau visai nebūdavo kur žaisti.

– Ką naujo pats sužinojote apie Šiaulių futbolą?
– Man atradimas buvo karo metai. Apie juos papasakojo Romualdas Urnikas (karo metais jis buvo paauglys), po to patvirtinimą jo žodžiams radau ir kituose šaltiniuose. Karas į Šiaulius atėjo 1941 metais, tačiau gyvenimas ir futbolas mieste nesustojo, nors ir buvo tam tikrų nepriteklių. Vienais metais vokiečių komendantas sugalvojo įsteigti taurę futbolo turnyrui ir jame dalyvavo po šešias šiauliečių ir vokiečių komandas. Kai kurios vokiečių komandos netgi buvo tarptautinės – jose žaidė italai, vengrai, rumunai. Ir to turnyro nugalėtoja tapo „Gubernija“, nes ji buvo karo metų lyderė.

Karo metais vyko ir Lietuvos čempionatai, nors ne visi buvo pabaigti. „Gubernija“ paskutiniais karo metais puikiai žaidė, pretendavo į prizininkes, bet sezonas liko nebaigtas.

Urnikas pasakojo, buvo ir įtemptų momentų. Kai stadione vykdavo rungtynės, išrikiuodavo tribūnų viršuje stebėtojus, kad žiūrėtų, ar neatvažiuoja vokiečiai gaudyti jaunimo į kariuomenę ar darbams. Pastebėję sunkvežimius, stebėtojai duodavo ženklą ir jaunimas išsislapstydavo.

Dar įdomus pastebėjimas, kad centrinis miesto stadionas tuo metu dar nebuvo baigtas ir šiauliečiai pradėjo jį plėšti: išsinešdavo langus, duris, lentas. Vokiečiai pamatę tokią netvarką, pradėjo saugoti stadioną. Baigėsi vagystės, bet ir rungtynės baigėsi. Kad galėtų rungtyniauti stadione, turėjo rašyti prašymus.

Legendinis „Elnias“ į Šiaulius atnešė šventę

– Kokius metus galima laikyti Šiaulių futbolo aukso amžiumi?
– Kalbindamas mūsų futbolo veteranus supratau, kad tarybiniais metais, kai Šiauliuose buvo daug gamyklų, kombinatų, fabrikų, kiekvienai jų rūpėjo turėti futbolo komandą, tai buvo prestižo dalykas. Taip atsirado „Elnias“, „Statybininkas“, „Tauras“, Mėsos kombinato komanda Komandas, žaidžiančias viename ar kitame lygyje, turėjo ir mažesnės įmonės.

Pokario faktas įdomus buvo, kad sportininkai buvo labai universalūs. Dažnas žiemą žaisdavo ledo ritulį, o vasarą – futbolą. Į rungtynes vykdavo sunkvežimiais ir kelionė iš Šiaulių į Klaipėdą kartais trukdavo ir aštuonias valandas. Tribūnos lūždavo nuo žiūrovų, nes tada nebuvo didelio pramogų pasirinkimo, todėl futbolas buvo šventė. Natūralu, kad šventę lemdavo ir laimėjimai. „Elnias“ buvo pirmoji Šiaulių komanda, kuri atnešė tą šventę į Šiaulius.

1948 metais „Elnias“, debiutuodamas Lietuvos čempionate, tapo čempionu. Tai buvo neįtikėtina žinia Šiauliams. Kadangi iki tol Šiauliai nebuvo pirmo ryškumo Lietuvos futbole, kauniečiai ironizavo: pabuvot vienais metais čempionais, vėliau vėl grįšite į paskutinę vietą. Bet „Elnias“ negrįžo, jis beveik 15 metų dominavo Lietuvos futbole iki 1961 metų 7 kartus tapo Lietuvos čempionu. Lygiagrečiai atsirado ir „Statybininkas“, bet jis tik du kartus tapo čempionu. „Tauras“ – vieną kartą. Apibendrinant galima pasakyti, kad tarybiniai metai futbolui buvo aukso amžius. Iškovojome 10 Lietuvos čempionų titulų ir buvome dominuojanti jėga respublikos futbolo padangėje, turėjome iškilių asmenybių, kurios vedė į pergales, nepaisant sąlyginio profesionalismo.

1945–1950 metais profesionalų nebuvo, žmonės dirbdavo, o po darbo susirinkdavo ir žaisdavo ir sugebėdavo laimėti. Su „Statybininku“ požiūris po truputį keitėsi, treneris R. Urnikas įnešė profesionalaus futbolo supratimą. Tada žaidėjai mažiau eidavo į darbą, daugiau laiko skirdavo sportui. Taip pat atsirado žaidėjų viliojimo praktika. Statybos trestas sportininkams galėjo pasiūlyti butų. Jeigu atsirastavo geras žaidėjas, pavyzdžiui, Mažeikiuose, bet neturintis normalaus būsto, nuvykę šiauliečiai galėdavo padėti ant stalo buto raktus, ir dažniausiai pokalbiai vykdavo ne su pačiais futbolininkais, o su jų žmonomis. R. Urnikas pasakoja, kad pas jį darbo stalo stalčiuje visada būdavo bent kelių butų raktai ir jis nuolat ieškodavo žaidėjų, kurie galėtų sustiprinti komandą. Ir tai veikė.

„Karedos“ gimimas

– Kas pasikeitė Lietuvai atgavus nepriklausomybę?
– Po 1990 metų mes sumažinome apsukas. Pradėjo užsidarinėti mūsų didžiosios gamyklos, atsirado lėšų duobės, kurias užpildyti buvo galima jau tik privačiomis lėšomis.

Egidijus ir Iveta Šimkai padarė didžiulį darbą, kad Šiauliai vėl sugrįžtų į futbolo pergalių orbitą. 1996 metais Šimkų suburta „Kareda“ tapo Lietuvos futbolo taurės laimėtoja. Tai buvo svarbus laimėjimas po beveik 20 metų pertraukos. 1997 m. „Kareda“ tapo Lietuvos čempione ir po to dar penkerius mets dominavo Lietuvos futbole. Nė viena respublikos komanda neprilygo jai, ne tai buvo ir trenerių, ir žaidėjų absoliuti viršūnė. Turėjome didžiulį potencialą. Įspūdingi skaičiai: 48 – tiek Lietuvos čempionato rungtynių iš eilės nepralaimėjo „Kareda“, 52 – tiek savo aikštėje žaistų rungtynių iš eilės nepralaimėjo. Ir tai truko keletą metų. „Karedoje“ rungtyniavo superžvaigždės, pavyzdžiui, Remigijus Pocius – 36 įvarčiai.

Visgi ilgiau išlaikyti komandos nepavyko, nes tai – dideli pinigai. Ko gero, galutinai koją pakišo nesėkmingas bandymas Europos taurės turnyre. Komanda buvo netoli patekimo į kitą etapą, kuris būtų garantavęs finansinę sėkmę, deja... Paskutiniais „Karedos“ gyvavimo metais klubo savininkas E. Šimkus pasakė, kad Šiauliai 20 metų neturės tokios komandos, ir jo žodžiai buvo pranašiški, mes šiandien tikrai neturime vyrų komandos, kuri pelnytų Lietuvos čempionato medalius. Paskutiniai vyrų futbolo medaliai buvo „Karedos“ 1998 metais iškovotas čempionų titulas.

Moterų futbolas

– Kada Šiauliuose atsirado moterų futbolas?
– 1970–1972 metais mes turėjome moterų komandą „Tauras“, tačiau ji gyvavo trumpai, nes 1973 metais pasirodė TSRS sporto komiteto kolegijos nutarimas, draudžiantis tam tikrų sporto šakų, „neturinčių nieko bendro su tarybine fizinio lavinimo sistema“, vystymąsi. Tarp draudžiamų sporto šakų, tokių kaip bridžas, joga, karatė, kultūrizmas, atsidūrė ir moterų futbolas. Birutė Tarvydaitė, „Tauro“ žaidėja, pasakojo, kad po nutarimo dar bandė tyliai treniruotis mokyklos salėje su treneriu Pijumi Paukščiu, tačiau, matyt, kažkas įskundė, ir vieną vakarą išgirdo į duris beldžiant miliciją. Sulaukė grasinimų, kad jeigu ir toliau treniruosis, gaus „parų“. Taip moterų futbolas kuriam laikui baigėsi.

Atsigavo tik po 25 metų. Telšiuose moterų futbolo rungtynes pamatė Vaidotas Vaičeliūnas, futbolininkas, žolės riedulio treneris, ir jam susidarė įspūdis, kad jo žolės riedulininkės yra ne prastesnio lygio negu tos futbolininkės. Grįžęs papasakojo Gintarui Radavičiui ir abu nutarė kurti futbolo komandą žolės riedulininkių pagrindu. Pusę komandos sudarė riedulininkės iš „Šiaulių“ klubo, kita pusė – iš „Gintros“. Ir pirmajame sezone 1999 metais ši komanda laimėjo čempionių titulą. Iš pradžių tos pačios merginos žaidė ir futbolą, ir žolės riedulį, tačiau palaipsniui, komandą papildant naujoms žaidėjoms, susiformavo atskiros žolės riedulininkių ir futbolininkių komandos.

Šiandien mūsų „Gintros“ futbolininkės turi jau 19 Lietuvos čempionių titulų, tai yra absoliutus dominavimas Lietuvos moterų futbole. „Gintra“ Lietuvoje neturi sau lygių. Aišku, tai turi ir minusų, nes žaidžiant su daug silpnesnėmis varžovėmis sunku tobulėti. Tikrąjį savo lygį pamatai Europos taurės varžybose.

Planuose – dar viena knyga

– Knyga dienos šviesą išvydo šių metų pačioje pradžioje, tačiau pristatymas dėl pandemijos įvyko tik dabar. Ar pavyko prisikviesti visus, kuriuos norėjote? Kokių atsiliepimų sulaukėte apie knygą?
– Kai kurių legendinių asmenybių jau nėra su mumis, bet dalyvavo tų žmonių artimieji, atvažiavo ir iš kitų miestų. Angelina Paukštienė, trenerio Pijaus Paukščio žmona, dėkojo šiauliečiai taip gražiai įprasmina tuos žmones, kurie daug metų buvo pasišventę futbolui ir dažnai beveik be jokio atlygio.

Dalyvavo Romualdas Urnikas, Česlovas Urbanavičius, Česlovas Kančelskis, 2020 metų Lietuvos čempionas su Vilniaus „Žalgiriu“ Domantas Šimkus. Man labai įstrigo R. Urniko ištarti žodžiai: „Futbolas buvo gyvenimas, išbandymas, pergalė, kurią reikia patirti kiekvienam žmogui. Tik tuomet gali suvokti, kiek ji kainuoja...“Č. Urbanavičius linkėjo vyrams vėl sugrįžti į pergalių kelią, pasivyti moteris. Belieka tikėtis, kad taip ir bus.

Paveikslėlis
Paveikslėlis

Respublik
Pranešimai: 6249
Užsiregistravo: 2015 Bal 02 17:57

Re: Knygos futbolo tematika

2022 Sau 15 23:50

Autorius Lech Pečuro

KNYGOS 2021
Šiemet pavyko perskaityti 44 knygas. Nemažai naujų idėjų buvo pritaikyta darbe/gyvenime, o kai kurios dar laukia savo šanso. Dalinuosi knygų (originalūs pavadinimai) sąrašu bei trumpomis savo rekomendacijomis, įspūdžiais ir įvertinimais.

TAKTIKA/METODOLOGIJA:
- Periodyzacja Taktyczna. Logika z innego swiata ; Nowy Nie(porzadek) Futbolu ; Dorastanie w grze (T. Tchorz, M. Liudwiczak, D. Tchorz) - visos šios 3 knygos yra susijusios viena su kita. Jose yra aprašoma Taktinė Periodizacija, autoriaus žaidimo idėja ir baziniai atakos ir gynybos principai. Visos 10/10.
- The Philosophy of Football: In Shadows of Marcelo Bielsa (Jed C. Davies). Autorius aprašo įvairiausius žaidimo principus per Marcelo Bielsos žaidimo filosfijos prizmę. 8/10.
- Football Periodisation (Raymond Verheijen). Olandų treneris labai konkrėčiai ir aiškiai aprašo futbolo kalbą ir futbolo periodizacijos principus. Labai patiko. Manau, kad kiekvienas futbolo treneris turėtų tai perskaityti. 10/10.
- Pep'as Guardiola. Kiekviena detalė yra svarbi (Lech Pečuro). Prieš porą mėnesių facebook'e pasidalinau savo e-knyga. Pats sąžiningai ją perskaičiau po išleidimo nuo pradžios iki galo ir iš dalies pirmas blynas gavosi stipriai prisvylęs - nemažai žioplų, gramatinių ir stilistinių klaidų. Reikėjo daugiau laiko skirti redagavimui (patingėjau). Iš kitos pusės gavau labai svarbių taktinių pamokų berašydamas apie Man City. Man pačiam tapo lengviau suprasti kokią strategiją ir kokius taktinius įrankius yra geriau naudoti prieš vieną arba kitą varžovą. Savęs nevertinsiu, bet tą ką iš šios e-knygos norėjau, gavau.
TRENIRAVIMAS / SPORTAS / TRENERIAI
- Everyone's a Coach (Don Shula, Ken Blanchard). Amerikietiškojo futbolo treneris ir psichologas pasakoja apie tai kokius bruožus turėtų puosėleti geras treneris. Ted Lasso tikrai yra kažką panašaus skaitęs. 9/10.
- You Win in the Locker Room First (Jon Gordon, Mike Smith). Labai panaši knyga į praeitą, tik šįsyk labiau link komandinio darbo. 9/10.
- Pep's City. The Making of Superteam (Pol Ballus, Lu Martin). Apie Pep'o darbus City komandoje. Viskas labiau bendroje formoje. Trūksta įdomesnių detalių. 7/10.
- Guardiola vs Mourinho: More Than Coaches (Rui Lanca). Apie kataloną ir portugalą, bet ne kaip apie strategus, o apie vadovus/lyderius. 10/10.
- Zonal Marking. The Making of Modern European Football. (Michael Cox). Futbolo kelionė nuo 1990 iki 2020. Apie tai kaip keitėsi futbolo mada ir žaidimo tendencijos. Smagu buvo prisiminti tam tikrus futbolo istorinius įvykius. 8/10.
- Brave New World. Inside Pochettino's Spurs (Guillem Balague). Apie Mauricio darbą Spurs'uose. Nemažai įdomių istorijų ir trenerio pamąstymų. 9/10.
- Jurgen Klopp: Notes On A Season: Liverpool FC (Jurgen Klopp). Ši knyga, tai 2019/20 sezono J. Klopp'o pasisakymai prieš ir po rungtynių. Vienam kartui, nebent kažkas yra dideliu Liverpool komandos gerbėju. 7/10.
- The Barcelona Legacy: Guardiola, Mourinho and the Fight For Football's Soul (Jonathan Wilson). Nemažai panašių istorijų galima rasti Pep'o, Cruyff'o arba Mourinho autobiografijose. Labai kažko naujo sau neradau. 7/10.
- Michael Jordan: The Life (Roland Lazenby). Nepažiūrėjęs į puslapių skaičių užsisakiau šią knygą ir atkeliavo 800+ puslapių biblija apie MJ23. Per daug detalių, bet vietomis buvo pakankamai įdomu. 8/10.
- Herr Guardiola ; Pep Guardiola: The Evolution (Martin Perarnau) - šios dvi knygos yra vienos mano mėgstamiausių. Pirmoji apie pirmąjį Pep'o sezoną Bayern klube, o antroji apie antrąjį ir trečiąjį + kažkiek užkabinta pradžia City komandoje. Daug įdomių taktinių iįžvalgų, futbolo citatų ir konkrėčių pavyzdžių. Abi 10/10.
- The Coaching Philosophies of Louis Van Gaal and the Ajax Coaches (Henny Kormelink, Tjeu Seeverens). Aprašyti Van Gaalo treniravimo ir vadovimo metodai. Vietomis buvo įdomių pamąstymų. 7/10.

KOMUNIKACIJA
- The Storyteller's Secret (Carmine Gallo). Apie meną pasakoti istorijas. Labai lengvai skaitosi. Patiko. 9/10.
- Everyone Communicates, Few Connect: What the Most Effective People Do Differently (John C. Maxwell). Rekomenduoju šį autorių. Jo knygos įdomiai skaitosi, nes jose daug įdomių istorijų. Šioje apie tai, kaip žmonės sėkmingai gali komunikuoti. 8/10.
- Humble Inquiry: The Gentle Art of Asking Instead of Telling (Edgar Schein). Apie atvirus klausimus. Labai kažkuom neįsiminė. 5/10.
- Sizing People Up: A Veteran FBI Agent's User Manual for Behavior Prediction (Cameron Stauth, Robin Dreeke). Trumpa, bet konkreti ir pakankamai įdomi knyga. Buvęs FBI agentas dalinasi paslaptimis kaip gauti daugiau informacijos iš pvz. nepažįstamo žmogaus. 9/10.
- The Art of Effective Communication (Dale Carnegie). Labai kažkuom neįsiminė. 5/10.
- Nonviolent Communication: A Language of Life: Life-Changing Tools for Healthy Relationships (Marshall B. Rosenberg). Ši knyga skaitėsi gan sudėtingai, bet per prievartą pabaigiau. Autorius labai jau giliai kapstėsi komunikacijos problemose. 4/10.
- Ask More: The Power of Questions to Open Doors, Uncover Solutions, and Spark Change (Frank Sesno). Autorius pasakoja įvairiausias istorijas ir parodo kokie yra klausimų tipai. Kiekviena istorija prasideda nuo kažkokio klausimo. 7/10.

SAVIUGDA
- Today Matters (John C. Maxwell). Apie svarbą būti čia ir dabar. 7/10.
- Awaken the Giant Within (Tony Robbins). Šioje knygoje autorius užkabino nemažai įvairiausių gyvenimo sričių ir kaip jose tapti sėkmingu. Dalinasi savo patirtimi ir idėjomis. Vietomis patiko. 7/10.
- Principles (Ray Dalio). Autorius pasakoja apie gyvenimo ir darbo principus. Visko labai daug, bet vieną idėją pasiskolinau ir sėkmingai įdegiau savo darbe nuo naujo sezono pradžios. 7/10.
- Номер 1 (Игорь Манн). Ši knyga tai yra vienas didelis straipsnis apie tai kaip tapti numeris 1 kokioje nors srityje. Daug nuorodų ir rekomendacijų, bet norėjosi, kad autorius vienu arba kitu klausimu labiau išsiplėstų. 8/10.
- Greenlights (Matthew McConaughey). Žinomas aktorius pasakoja apie savo gyvenimą ir jo vertybes. Nemažai įdomių istorijų. 7/10.
- Шахматы как модель жизни (liet. - Šachmatai kaip gyvenimo modelis) (Каспаров Гарри). Žinomas šachmatininkas per šio žaidimo prizmę pasakoja apie gyvenimo principus - lygindamas šachmatus su sportu, politika arba kasdieniniu gyvenimu. Visai patiko. 8/10.

LYDERYSTĖ
- First man in: Leading from the front (Ant Midlleton). Autorius dalinasi savo istorijomis iš gyvenimo, pagrinde susijusio su darbu kariuomėneje. Tam tikros buvo įdomios. 7/10.
- Leadership Strategies and Tactics (Jocko Willink). Jau esu skaitęs vieną šio autoriaus knygą, kuri padarė man labai dideli įspūdį. Ši irgi labai patiko. Autorius pasakoja per kariuomenės prizmę apie įvairiausias lyderystės strategijas ir taktikas, kurias galima pritaikyti pvz. versle arba kitose gyvenimo srityse. 10/10.
- The Ride of a Lifetime. Lessons Learned From as CEO of The Walt Disney Company (Robert Iger). Autorius pasakoja kaip nuo pačių papraščiausių pareigų pakilo iki pačių aukščiausių ir kokiais principais vadovavosi. 7/10.
- Harvard Business Review 10: Leadership (Peter F. Drucker, Daniel Goleman, William W. George). Top 10 HB straipsnių apie lyderystę. Visi verti dėmesio. Reikės dar sykį peržiūrėti šią knygą atidžiau. 8/10.

PEDAGOGIKA
- The Gold Mine Effect (Rasmus Ankersen). Autorius apkeliavo visą pasaulį ieškodamas atsakymo į klausimą, kodėl vieni pasiekia gerų sportinių rezultatų, o kiti ne. Kas turi didelę įtaką? Kiek nulemia talentas? Kada vaikai pradeda sportuoti? Ir tt. Labai patiko. 10/10.
- Discipline Without Stress, Punishments, Or Rewards: How Teachers and Parents Promote Responsibility & Learning (Marvin Marshall). Knygoje plačiai aprašomas metodas kaip įsivesti namie/klasėje/komandoje discipliną be jokio streso. Metodas labai patiko, bet įdiegti jį reikia nemažai kantrybės ir daug darbo. 9/10.

PSICHOLOGIJA
- Grit: The Power of Passion and Perseverance (Angela Duckworth). Autorė pasakoja apie UŽSISPYRIMĄ kaip svarbiausią bruožą norint pasiekti savo tikslą. Tiesą sakant mažai atsimenu, nes beskaitant patekdavau į kažkokią meditacinę būseną ir būdavau labai stipriai tądien užmotyvuotas. Būtinai sugrįšiu prie jos dar kartą naujais metais. Labiausiai šiemiet patikusi knyga. Tvirtas 10/10.
- Surrounded by Idiots (Thomas Erikson) - autorius pasakoja apie 4 skirtingus žmonių charakterio bruožus ir kaip galima su kiekvinu iš jų surasti bendrą kalbą. Visai patiko. 8/10.
- Mentalny Kop IV – Potęga pewności siebie ; Mentalny Kop (część 2) Potęga motywacji ; Mentalny Kop I – Potęga nastawienia (liet. - Mentalinis spyris) (Rafał Malinowski, Konrad Czapeczka) - tai yra serija knygų, kurias išleidžia futbolo psichologai dirbantys Lenkijoje. Labai patinka šių knygų struktūra - žaidėjo ir sporto psichologo dialogas. Viskas labai konkretu su daug praktinių patarimų. 10/10.

KOMANDINIS DARBAS
- No Rules Rules: Netflix and the Culture of Reinvention (Erin Meyer, Reed Hastings). Apie tai kaip yra dirbama Netflix komandose. Patiko - 8/10.
- Karmic Management: What Goes Around Comes Around in Your Business and Your Life (Christie McNally, Michael Gordon, Michael Roach). Vienu žodžiu apie karmą versle (įmonės, komandos ir tt.). Kažkaip viskas pasirodė labai primityvu. 6/10.

Respublik
Pranešimai: 6249
Užsiregistravo: 2015 Bal 02 17:57

Re: Knygos futbolo tematika

2022 Geg 16 20:16

Lietuvos futbolo pirmenybėms 100 metų! (1922-2022)
https://www.aidas.lt/lt/visuomene/artic ... -1922-2022
Doc., nusipelnęs treneris A. Vosylius

Paveikslėlis

Pagerbiant šį gražų Lietuvos futbolo šimtmečio Jubiliejų (pirmasis Lietuvos futbolo čempionatas įvyko 1922 m.) Algirdas Klimkevičius parengė ir išleido jo trilogijos paskutinę – trečiąją monografiją „Lietuvos futbolas 50 metų nelaisvėje (1940-1990). Ankstesnėse jo monografijose: „Lietuvos futbolo istorija. Žmonės (1911-1990)“ ir „Nepriklausomos Lietuvos (1918-1940) futbolo istorija“ pateikė mūsų futbolui nusipelniusių žmonių, jų darbų ir pasiekimų didžiulę paletę, o antroje - mūsų futbolo sunkų ir vingiuotą kelią, nueitą nuo jo pirmųjų žingsnių po 1918 m. paskelbtos Nepriklausomybės iki okupacijos metų.

Ir štai prieš mus trečiasis A. Klimkevičiaus leidinys. Kuo jis ypatingas? Visų pirma, kaip ir du pirmieji, pasižymi savo turinio įvairumu ir išskirtine apimtimi – 398 puslapiai. Knygoje plačiai pateikiamas ir nagrinėjamas, per penkiasdešimt sovietinės okupacijos metų, nueitas sudėtingas Lietuvos futbolo kelias.

Knygos pradžioje autorius rašo apie mūsų šalyje didžiules netektis karo ir okupacijos metais. Įvairiais laikotarpiais kentėjo, ar žuvo to meto jau žinomi futbolininkai. Pavyzdžiui, nacistų kulka atėmė mūsų futbolo rinktinės kapitono, trenerio, karo lakūno R. Marcinkaus, kovojusio anglų aviacijoje prieš hitlerinę Vokietiją, gyvybę.

Antroji TSRS okupacija neaplenkė ir futbolininkų tremčių: 1940 m. Maskvos Butyrkų kalėjime buvo sušaudytas Lietuvos futbolo pradininkas A. Gustaitis.

Koks buvo Lietuvos futbolas sovietų okupacijos metais? Jau antrą okupacijos dieną (1940 birželio 16 d.) įvyko pirmos tarpmiestinės rungtynės Kaunas-Vilnius, sukėlusios didžiulį susidomėjimą, baigėsi kauniečių pergale – 3:1. Tuo laikmečiu vyko didelės pertraukos sporto organizacijose, nutraukti tarptautiniai ryšiai. Spauda paskelbė: „Dėl susidėjusių aplinkybių Lietuvos futbolo pirmenybės toliau nebus vykdomos“.

Toliau autorius nagrinėja, koks gyvenimas futbolo padangėje vyko karo metais. Ir pasirodo, kad mūsų futbolas buvo dar gyvybingas. Draugiškuose mačuose Kauno rinktinė 7:0 ir Vilniaus rinktinė – 12:2 sutriuškino vokiečių karių rinktinę. Vyksta ir tradiciniai futbolo mačai Kaunas-Vilnius ir kitos futbolo varžybos. Futbolo gyvenimas tęsiasi ir toliau, koks jis, sužinos skaitytojas ir daugelio įdomių futbolo rungtynių aprašymų.

Taip pat autorius pateikia futbolo peripetijas pokario metais, supažindina su futbolo sekcijos (federacijos) darbu: jos struktūra, pirmaisiais vadovais, jos veikla, su masinio futbolo problemomis.

Mūsų jaunųjų futbolininkų treneriai ir specialistai galės išsamiai susipažinti su mūsų šalies futbolo atžalyno įvairiomis jų ugdymo sistemomis, įdomiomis varžybomis sąjunginėse dienose. Mūsų jaunųjų futbolininkų pasiekimais ir nesėkmėmis. Jau pirmaisiais pokario metais (1946 ir 1947 m.) Lietuvos jaunių futbolo rinktinė pademonstravusi techniško – savito futbolo žaidimo ypatumus, tampa TSRS čempionais! Geriausi jaunieji futbolininkai buvo kviečiami į TSRS jaunųjų ir jaunučių rinktines tai bylojo, kad mūsų šalies futbolo atžalyno ugdymas buvo teisingame kelyje.

Toliau matome A. Klimkevičiaus išsamiai pateiktą medžiagą – kokį vaidmenį atliko studentų futbolas ir aukštosios mokyklos. Studentų futbolas išugdė meistrų komandoms didžiulę armiją aukšto meistriškumo žaidėjų. Stebina šie rodikliai: per visą Vilniaus, Kauno, Klaipėdos futbolo meistrų komandų gyvavimo laikotarpį (1948-1986 m.) aukštosios mokyklos į jas delegavo per 100 futbolininkų. Daugiausia: KKI – 41, VPI – 38.

Laisvos Lietuvos futbolo pirmenybės nutrūko 1940 m., kai šalis okupavo TSRS. Tačiau okupacijos metais (tiek nacių, tiek sovietų) pirmenybės vykdavo. Pateikiama visų Lietuvos futbolo pirmenybių nugalėtojai, prizininkai, geriausių mūsų šalies komandų žaidėjai. Taip pat galima susipažinti su „Tiesos“ taurės varžybomis, futbolo kolektyvais – nugalėtojais, jų dalyvavimu TSRS taurės varžybose.

Leidinyje išdėstyta įdomi medžiaga apie mažąjį (salės) futbolą, kuris buvo žinomas ir žaidžiamas tik Vakarų valstybėse. Mažojo futbolo Lietuvoje gimtadienis laikomas 1964 m. sausio mėnuo. Apie pas mus žaidžiamą futbolą salėse, žinios sklido po visą TSRS. Mes buvome šio žaidimo pradininkais ir tai sudomins ne vieną futbolo mylėtoją.

Tačiau, šios monografijos autorius, didžiausią dėmesį teikia mūsų šalies meistrų futbolo kolektyvams ir jų dalyvaviui įvairiose TSRS futbolo sistemų varžybose. Meistrų komandos reprezentavo visos šalies futbolą, turėjo „Dinamo“ (1947 m.), po to „Spartako“ ir pagaliau „Žalgirio“ (nuo 1962 m.) pavadinimus. Šiame skyriuje treneriai, futbolo specialistai, bei šios sporto šakos gerbėjai, suras labai įdomios faktinės medžiagos apie mūsų respublikos gerai žinomus futbolo meistrų – Vilniaus „Spartako“, „Žalgirio“, Kauno „Bangos“, Klaipėdos „Granito“ („Atlanto“) kolektyvus, jų nuosmukius ir žinoma – laimėjimus. Taip pat apie šių komandų trenerius, vadovus, žaidėjus. Vis tik mūsų futbolo didžiosios pergalės ir laimėjimai siejami su Vilniaus „Žalgirio“ kolektyvu. Jo pasiekimų viršūnė – 1987 m. TSRS aukščiausios lygos pirmenybėse iškovoti bronzos medaliai. Daugelis mūsų geriausių futbolininkų buvo kviečiami į įvairių TSRS rinktinių sudėtis.

To pasekoje mes turime du olimpinius čempionus – A. Narbekovą ir A. Janonį! Buvo gražių ir sėkmingų rungtynių, prieš garsius to meto sovietinius kolektyvus. „Žalgiris“ vienintelis iš Baltijos šalių, per du okupacijos laikmečius debiutavo UEFA taurės turnyre. Prie šių garsių „Žalgirio“ pasiekimų, reikšmingai prisidėjo Kauno „Bangos“ ir Klaipėdos „Granito“ meistrų kolektyvai, į jo gretas delegavę nemažą būrį talentingų futbolininkų.

Knygoje nagrinėjama aštria, visą sovietmečio laikotarpį, tapusia aikščių ir stadionų, problema. Taip pat rasime išsamų pasakojimą apie futbolą išeivijoje: Anglijoje, Škotijoje, Brazilijoje, Urugvauje, JAV, Australijoje.

Didelis straipsnis skiriamas moterų futbolui. Futbolo specialistėms bus įdomu susipažinti su išskirtinėmis moterų futbolo savybėmis, apie žymiausias mūsų šalies dailiosios lyties futbolininkes. Taip pat apie vykusias įdomias kovas Lietuvos ir TSRS pirmenybėse.

Leidinio pabaigoje skaitytojas susipažins su žinomų žmonių, jaunystėje žaidusių futbolą, įvairiais pasakojimais ir įdomiais prisiminimais. Savo įspūdžiais dalinasi prezidentas Valdas Adamkus, Kauno „Inkaro“ komandos futbolininkas ir treneris Juozas Agulnikas. Buvęs Lietuvos futbolo rinktinės vartininkas B. Jankauskas, Lietuvos futbolo rinktinės žaidėjas Stasys Danisevičius. Knygoje pateiktas įdomus futbolininko Povilo Grigonio pasakojimas apie savo tėvą – Lietuvos patrioto Antano žygdarbius už mūsų šalies laisvę ir nepriklausomybę. Taip pat skaitome apie įdomius Klaipėdos „Granito“ meistrų komandos žaidėjo Juozo Žvinakevičiaus prisiminimus, futbolininko – tremtinio Gintauto Stasiuliavičiaus gyvenimo peripetijos, tragišką Vilniaus „Žalgirio“ futbolininko Algirdo Žilinsko likimą ir daugelį kitų.

Knygos pabaigoje, futbolo gerbėjus sudomins A. Vosyliaus straipsniai: „Ar žaidėme lietuvišką futbolą?“ ir „Futbolo talentų gimtinė – Kauno priemiestis Julijanava“.

Šios monografijos turinį ryškiai papildo ir paįvairina įdomių nuotraukų gausa. Ir pačioje leidinio pabaigoje (viršelyje) susipažinsime su monografijų trilogijos autoriumi, Lietuvos nusipelniusiu treneriu, doc. Algirdu Klimkevičiumi.

Mūsų Nepriklausomybės atstatymo laikotarpiu ir ateityje toks išsamiu turiniu įdomus leidinys (kaip ir du pirmieji), turės didžiulės pažintinės reikšmės mūsų naujajai futbolininkų kartai. Neabejotinai ši monografija bus reikšminga istorinė medžiaga studentų ruošiamiems moksliniams darbams.

Grįžti į