Lietuvą pažįstantis ukrainietis treneris su bendražygiais prieglobstį rado Panevėžyje
https://www.15min.lt/sportas/naujiena/f ... 24-1651164
Buvęs Pakruojo „Kruojos“ treneris Sergejus Vorobėjus su Dnipro „Peremoga“ komanda Turkijoje ruošėsi sezonui, kai užklupo žinia apie karą gimtinėje. Dabar futbolo specialistas – jau Panevėžyje, kur dėkoja už priėmimą ir dairosi darbo.
Lietuvoje prieš dešimtmetį darbavęsis treneris, žaidėjai ir likę personalo nariai iš 2017-siais įkurto Ukrainos klubo prezidento gavo žalią šviesą skirstytis, kai Turkijoje juos pasiekė žinia apie Rusijos sukeltą karą.
52-jų S.Vorobėjus susisiekė su Justinu Jasiukaičiu, anksčiau dirbusiu Pakruojo savivaldybėje. Būtent šiame mieste ir buvo susikirtę vyrų keliai. Dabar J.Jasiukaitis vadovauja Panevėžio savivaldybės sporto skyriui, o išgirdęs S.Vorobėjaus prašymą jis nesudvejojo.
„Su Sergejum kartas nuo karto susirašydavome, paklausdavau, kaip jam sekasi, kaip gyvena. Paklausė, ar būtų galimybė, ar galėtume priimti. Tai aišku, kokie dar klausimai! Tokioje situacijoje žmonėms norisi padėti. Keliavo jie į Šveicariją, iš Šveicarijos į Lenkiją, o iš ten suradome, kas juos gali atvežti iki Panevėžio. Nuo šeštadienio jie jau čia – pas mus“, – 15min pasakojo J.Jasiukaitis.
Tad dabar Panevėžyje apsigyveno S.Vorobėjus, trys jauni futbolininkai ir masažuotojas. Vyrai gyvena sporto centro bendrabutyje, o atsakingi verslai padeda maistu, įsitraukęs ir „Raudonasis kryžius“, „Maisto bankas“.
Futbolininkai dar pirmadienį vyko į „Panevėžio“ klubo dublerių treniruotę, tad tikimasi, kad galbūt jiems pavyks užsikabinti. S.Vorobėjus turi B licenciją, tad taip pat bandys ieškotis darbo.
„Bandome padėti, bandysime ir kitiems su darbais pagelbėti. Jie ir patys sako, kad nenori ant sprando sėdėti, nori darbuotis“, – sakė J.Jasiukaitis, neatmetantis galimybės, jog darbo galima rasti ir futbolo akademijoje, kurioje kaip tik trūksta trenerių.
Panevėžio savivaldybės sporto skyriaus vadovas neslėpė, kad atvykusių ukrainiečių psichologinė būklė nėra lengva.
„Vieno iš žaidėjų, kiek supratau, visa gyvenamoji vieta subombarduota. Jie ir patys keistai jaučiasi, klausia, kodėl mes tiek padedame, bet mes sakome, kad tokioje situacijoje irgi norėtume, jog bent pažįstamas būtų šalia“, – kalbėjo J.Jasiukaitis. Jis pasakojo iš ukrainiečių girdėjęs ir istorijų, kaip kilus karui Turkijos viešbutyje teko prasilenkti su Rusijos komandų atstovais. „Turkijoje buvo rusų komandų stovyklaujančių. Prasidėjo karas, liftu leidiesi, pasako „dobrij dien“, tai net nežinai, ką atsakyti. Vidinė neapykanta atsiradusi“, – ukrainiečių pasakojimus prisiminė J.Jasiukaitis.