Respublik
Pranešimai: 8573
Užsiregistravo: 2015 Bal 02 17:57

Re: LFF veikla

2022 Vas 28 19:30

LFF nusprendė stabdyti žaidėjų, trenerių ir kitų sporto specialistų iš Rusijos bei Baltarusijos registraciją Lietuvoje vykdomiems Optibet A lygos čempionatui, Optibet Pirmos lygos, LFF II lygos pirmenybėms bei LFF taurei. Ši nuostata taip pat galios ir „Spark energy“ moterų A lygos čempionate, LMFA I lygos pirmenybėse bei futsal A lygoje. Šis sprendimas galioja iki tolimesnio LFF pranešimo. 

„Lietuvos futbolo federacija ne tik reiškia visišką palaikymą Ukrainai, bet nusprendėme imtis ir sankcijų, kurios yra mūsų galioje. Mūsų žinutė aiški – karas prieš Ukrainą turi būti sustabdytas,“ – kalbėjo LFF prezidentas Tomas Danilevičius.

https://lff.lt/news/13248/lietuvos-futb ... u-cyber-x/

LFF generalinio sekretoriaus Edgaro Stankevičiaus teigimu, federacija išlaiko vieningą poziciją dėl palaikymo Ukrainai ir sankcijų Rusijai. 

„Šiandien taip pat informavome LFF partnerį „Cyber X“ areną, kurios pagrindiniai akcininkai yra rusų fondo investuotojai, kad stabdome partnerystę su jais. Šiuo klausimu turime tvirtą poziciją ir jos laikysimės visose srityse, tad ir toliau ieškosime būdų kaip padėti Ukrainai ir izoliuoti agresorius“ – teigė E. Stankevičius. 

Anbo
Pranešimai: 9593
Užsiregistravo: 2010 Vas 12 19:59
Palaikoma komanda: Žalgiris

Re: LFF veikla

2022 Kov 19 20:50

LFF nusprendė pratęsti registraciją ukrainiečiams žaidėjams iki balandžio 8 d., taip pat už ukrainiečių registravumą neimti mokesčio.

Taip pat E.Stankevičius su kažkokiu UEFA ekspertu apžiūrėjo DG stadiono statybą ir sakė, kad nelabai realu jog rugsėjį rinktinė jau galėtų ten žaisti, bet dar tikisi, kad galbūt galėtų būti žaidžiamas LFF taurės finalas spalio mėnesį. na ir daugiau dar buvo reikalų (pvz. planuoja daryti visos šalies mėgėjų 7x7 pirmenybes).

https://youtu.be/2-N0GTKkOWU


Respublik
Pranešimai: 8573
Užsiregistravo: 2015 Bal 02 17:57

Re: LFF veikla

2022 Bir 28 23:15

Serbiški žaidimėliai: kaip S.Miloševičius tapo kandidatu treniruoti Lietuvos futbolo rinktinę?
https://www.15min.lt/sportas/naujiena/f ... 24-1741508

15min atidžiau pasidomėjo šia galimybe ir aiškėja, kad S.Miloševičiaus galimybė stoti prie Lietuvos rinktinės vairo kol kas tėra tik garsiai trenerio agentų per artimus žiniasklaidos kanalus paleista antis.

Į Lietuvos futbolo federacijos elektroninio pašto dėžutę tikrai yra įkritęs laiškas su S.Miloševičiaus CV, tačiau kol kas jis gauti šį darbą turi tokias pačias galimybes kaip ir bet kuris kitas kandidatas.

„Mes tik esame gavę jo CV, kaip ir daugelio kitų kandidatų. Tokių laiškų atsiunčiama gana daug – tiek elektroniniais laiškais, tiek per feisbuką, tiek per linkediną. Natūralu, kad suinteresuotos pusės dirba savo darbą. Visgi galiu užtikrinti, kad iki birželio 28-osios dienos nekalbėjome ir nekalbėsime nė su vienu kandidatu, nes rinktinė vis dar turi trenerį. Jei Vykdomasis komitetas nuspręstų kitaip, tada ir žiūrėtume“, – 15min patikino LFF generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius.

Įdomu, jog dar šio mėnesio pradžioje tas pats „Sportski žurnal“ aktyviai šį specialistą bruko vienam stipriausių Serbijos klubų Belgrado „Partizan“. Kai „Partizan“ galiausiai nusprendė pasirinkti buvusį Serbijos jaunimo (iki 21 metų) strategą Iliją Stolicą, S.Miloševičiaus pavardė pradėta minėti tarp pretendentų užimti šio klubo sporto direktoriaus poziciją.

Taigi labai tikėtina, kad S.Miloševičiaus pavardės šmėžavimas tarp kandidatų į Lietuvos rinktinės trenerius ir žinutė apie tai, jog „LFF nori serbo“ yra dar vienas agentų bandymas paskubinti įvykius Serbijoje bei paspausti suinteresuotas puses, siekiant surasti specialistui naują darbovietę.

Respublik
Pranešimai: 8573
Užsiregistravo: 2015 Bal 02 17:57

Re: LFF veikla

2022 Bir 28 23:29

V.A.Ivanausko kėdė turėtų triokštelt: A.Pukelis ir bendražygiai žada rinktis permainų kelią
https://www.15min.lt/sportas/naujiena/f ... 24-1741584

Antradienį vyksiantis posėdis bus karštas. Trenerio likimą spręsiantys 20 Vykdomojo komiteto narių išklausys nuotoliniu būdu prisijungsiančio V.A.Ivanausko argumentus.

Savo nuomonę apie trenerį, jo darbo metodus, rinktinės žaidimą ir rezultatus išdėstys ir nuo gruodžio mėnesio dirbantis naujasis LFF techninis direktorius vokietis Reinholdas Breu.

Benjaminas Zelkevičius turėtų pristatyti ir LFF trenerių tarybos rekomendaciją. Praėjusią savaitę futbolo specialistai rinkosi į susirinkimą, kuriame buvo vertinamas V.A.Ivanausko darbas. 15min žiniomis, jame priimtos išvados dabartinio rinktinės stratego nenudžiugins.

„Su šiuo treneriu mes niekur nenuvažiuosime. Dauguma susirinkime dalyvavusių specialistų situaciją mato labai aiškiai ir panašiai. Valdas neturi aukštojo išsilavinimo, abejotinos kvalifikacijos, išvis daug kas stebisi, kaip jis galėjo tapti rinktinės treneriu. Mentalitetas ir elgesys su žaidėjais, nuolatiniai kibirkščiavimai su žurnalistais... Keisti ir tie jo pareiškimai, kad atėjęs į šį postą sutvarkys tai, ko per tiek dešimtmečių nepadarė kiti treneriai. Komandos vadovavime taip pat plika akimi matyti spragos. Kelia nuostabą, kaip gali komandai vadovauti strategas, kuris visai nesupranta, kaip reikia gintis. Juk solidi gynyba ir turėtų būti Lietuvos rinktinės žaidimo pamatas“, – 15min įspūdžiais dalijosi vienas savo pavardės nenorėjęs skelbti LFF trenerių tarybos narys.

Įtakingiausias LFF Vykdomojo komiteto narys Arūnas Pukelis taip pat mano, kad savo pasitikėjimo kreditą dabartinis rinktinės treneris jau išvaistė.

Priminsime, kad būtent Tauragės apskrities futbolo federacijos (TAFF) prezidentas A.Pukelis ir Marijampolės apskrities futbolo federacijos vadovas Žydrūnas Buzas aktyviausiai palaikė V.A.Ivanauską, kai LFF praėjusių metų pabaigoje sprendė jo ateitį po septynių pirmųjų rungtynių. Tuomet laikinai komandai vadovavusį strategą nuspręsta palikti pareigose, „mat šis nebuvo spėjęs įgyvendinti visų savo sumanymų“.

Dabar situacija pasikeitusi. „Bus įdomu išgirsti, ką pasakys pats treneris, kokia jo pozicija, ką ir kaip mąsto, kodėl ir kokiomis aplinkybėmis tai susiklostė. Galbūt jis turi kažkokių argumentų, kurių mes nežinome. Asmeniškai aš su juo jau senokai bendravau. Visi supranta, kad rezultatas yra liūdnas ir nėra čia ką kalbėti“, – kalbėjo A.Pukelis.

– Kokia bus jūsų asmeninė pozicija būsimajame posėdyje? – 15min paklausė TAFF vadovo.
– Kiekvienas suaugęs žmogus gavęs kažkokias pareigas prisiima ir įsipareigojimus. Manau, kad treneris pats turi įvertinti savo darbą ir pasakyti, ar nori tęsti darbą ir kokiomis aplinkybėmis. Šiandienis rezultatas Lietuvos futbolo bendruomenės netenkina. Netenkina ir Vykdomojo komiteto. Kai išgirsime jo nuomonę, pamatysime supratimą, sąmoningumą. Jis pats turėtų priimti sprendimą.

– Jei teks ieškoti naujo trenerio, būtumėt už tai, kad šansą reiktų vėl suteikti vietiniam specialistui, ar dairytis stratego užsienyje?
– Dar prieš skiriant treneriu Valdą Ivanauską Vykdomajam komitetui primygtinai siūliau rinktis specialistą iš užsienio. Visi puikiai matome, kad šiuo metu susiduriame su specialistų problema. Įvairaus amžiaus grupės neturi tinkamų trenerių, tad reikėtų rinktis specialistus iš užsienio, o jų asistentais turėtų būti lietuviai, kurie mokytųsi ir perimtų patirtį. Valdas buvo viltis, bet pamatėme, kad nepasisekė. Netikiu, kad tik taip sugebame žaisti. Manau, kad turime daugiau potencialo, perspektyvaus jaunimo. Reikia tik visa tai sujungti ir išnaudoti. Turime atrasti trenerius, kurie būtų autoritetai. Aš asmeniškai būsiu už tai, kad žiūrėtume į užsienio rinką, ieškotume trenerio užsieniečio. Turime bandyti. Mums reikia naujo požiūrio, naujos kultūros. Dabar akivaizdu, kad nesugebame... Tą rodo ir rezultatas.

Marijampolės apskrities futbolo federacijos (MAFF) vadovas Ž.Buzas buvo pagrindinis iniciatorius, katapultavęs šalies futbolo legendą į šią karštą kėdę. Kai metų pabaigoje Vykdomasis komitetas sprendė trenerio likimą, suvalkietis vėl aktyviai agitavo už tai, kad strategas liktų.

Visgi šį kartą V.A.Ivanauskas neturės ir MAFF prezidento užnugario. „Posėdyje aš nedalyvausiu, nes esu išvykęs savaitei atostogų. Kokį sprendimą Vykdomasis komitetas priims, toks jis ir bus“, – nedaugžodžiavo MAFF prezidentas, nenorėjęs spekuliuoti, ar treneris turėtų tęsti darbus.

Tuo tarpu nemenką svorį Vykdomajame komitete turintis Mindaugas Bondauskis V.A.Ivanausko ateitimi nebetiki. Vinių verslą turintis žemaitis nuo 2020-ųjų lapkričio eina ir LFF pirmojo viceprezidento pareigas.

„Aš už permainas, – tvirtą apsisprendimą bendraudamas su 15min rodė Telšių apskrities futbolo federacijos prezidentas. – Visi aplinkui trimituoja, kad blogiau jau būti negali, tad bandysime situaciją pakeisti. Už visą Vykdomąjį komitetą aš kalbėti negaliu, bet siūlysiu rinktis permainas. Tokia yra mano nuomonė. Šiemet rinktinei dar liko keli mačai, galbūt naujas treneris duotų reikiamą impulsą, įkvėptų žaidėjus. Reikėtų bandyti, galbūt kas nors pagerės. Suprantame mūsų šalies futbolo problemas, suprantame, kad žaidėjų pasirinkimas yra ribotas, tačiau rezultato reikėtų geresnio.“

Paklaustas, kokį trenerį – lietuvį ar užsienietį – įsivaizduoja prie komandos vairo, M.Bondauskis tvirto atsakymo neturėjo ir tikino pasitikėsiantis futbolo subtilybes geriau išmanančiais LFF Vykdomojo komiteto nariais.

„Vykdomajame komitete esame gana aiškiai pasiskirstę veiklos barus. Nesu tas specialistas, kuris galėtų rinkti trenerį, bet Vykdomajame komitete turime tokias figūras kaip Deividas Šemberas ar Tomas Danilevičius, kurie patys yra buvę puikūs futbolininkai ir tikrai gerai išmano tą sportinę dalį, bendrauja su žaidėjais, treneriais. Manau, kad jų nuomonė renkantis specialistą turėtų būti girdima labiausiai“, – savo poziciją dėstė M.Bondauskis.

Vilniaus regiono futbolo sąjungos prezidentu nuo praėjusių metų kovo dirbantis D.Šemberas neslėpė, kad taip pat į Vykdomojo komiteto posėdį važiuos turėdamas labai aiškią asmeninę poziciją. „Akivaizdu, kad turint tokius rezultatus, reikia permainų. Čia, aišku, tik mano nuomonė, nežinau, kaip mąsto kiti Vykdomojo komiteto nariai. Man tai yra akivaizdžiau nei akivaizdu“, – 15min sakė D.Šemberas.

82 mačus už Lietuvos rinktinę sužaidęs ir tik Andriui Skerlai ir Sauliui Mikoliūnui pagal šį rodiklį nusileidžiantis 43-ejų vilnietis irgi būtų linkęs rinktis specialistą iš užsienio.

„Iš tų lietuvių, kurie galėtų imtis šio darbo, likęs, ko gero, vienintelis, bet jis dirba Kroatijoje (Valdas Dambrauskas, – aut. past.). Galbūt bandyti galėtume su A.Skerla ar Mariumi Stankevičiumi, tačiau jiems tokiame lygyje dar kiek trūksta patirties. Nežinau, ir ar jie patys norėtų eiti į šią karštą poziciją. Kita vertus, nelengva bus ir su užsieniečiu. Gero jo pasamdyti nesugebėsime ir nepajėgsime, o atrasti antrą Jose Couceiro nebus lengva. Žinoma, kad su užsieniečiu (aut. past. Csaba László) turėjome ir prastos patirties“, – svarstė D.Šemberas.

Tiek LFF prezidentas T.Danilevičius, tiek balsavimo teisės Vykdomajame komitete neturintis LFF generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius jau anksčiau teigė, jog taip pat būtų už tai, jog federacija ieškotų naujo stratego.

Nepratęsti bendradarbiavimo abu buvo linkę jau praėjusių metų pabaigoje po bandomojo V.A.Ivanausko laikotarpio, tačiau Vykdomasis komitetas nusprendė kitaip.

Respublik
Pranešimai: 8573
Užsiregistravo: 2015 Bal 02 17:57

Re: LFF veikla

2022 Lie 30 23:26

„Kauno dienos“ studijoje – E. Stankevičius: apie futbolo skandalus ir pergalių atgarsius
https://kauno.diena.lt/naujienos/kauno- ... us-1089212


https://youtu.be/ZnoapxVj18s

Lietuvos futbolui ši savaitė buvo kupina įvykių. Futbolo naujienos neretai į antrą planą nustumdavo net politines, ekonomines bei kitas aktualijas. Šią savaitę plačiai nuskambėjo Seimo Biudžeto, Finansų, Jaunimo ir Sporto reikalų komisijos posėdis, kuriame kalba sukosi apie futbolą ir jo bėdas. Vėliau Vilniaus „Žalgiris“ perrašė istoriją, patekdamas į Čempionų lygos 3-ąjį atrankos etapą ir užsitikrindamas vietą UEFA Europos taurių turnyro grupių etape.

„Kauno dienos“ studijoje lankęsis E. Stankevičius viešai atsakė į politikų posėdyje keltus klausimus apie federacijos veiklos skaidrumą bei finansinius aspektus.

Svečias informavo apie pergalingai Europoje žygiuojančio Vilniaus „Žalgirio“ situaciją dėl Čempionų lygos reikalavimų neatitinkančio namų stadiono. Taip pat pasidalino naujienomis dėl finišo tiesiąją pasiekusių Kauno stadiono rekonstrukcijos darbų bei numatomos atidarymo datos. E.Stankevičius paskelbė, kada tikimasi pirmųjų rungtynių naujojoje futbolo arenoje, bei kada Kauno veją išbandys ir Lietuvos nacionalinė rinktinė.

Respublik
Pranešimai: 8573
Užsiregistravo: 2015 Bal 02 17:57

Re: LFF veikla

2022 Rgp 01 16:05

Tamsiausios Alytaus paslaptys - I - Kriminalinė Lietuvos zona su Dailiumi Dargiu
https://www.youtube.com/watch?v=30n9yfy7Cz8
Paklaustas apie buvusių veikėjų transformacijas, V. Grigaravičius sako, kad vienas iš buvusių Alytaus šešėlinio pasaulio asmenų šiandien yra patekęs netgi ir į miesto savivaldybę. Paprašytas įvardinti minėto alytiškio tapatybę, buvęs šalies policijos vadovas atsakė: „Jis ir dabar ten dar yra...“.

Stebina ir tai, kad kai kurie iš buvusių veikėjų netgi pasuko į sporto funkcionierių gretas. Dar 1993 m. lapkričio 27 d. „Alytaus naujienų“ laikraštyje pasirodė šešių tuomet Alytaus gyventojų, siejamų su vietos gaujomis, nuotraukos ir tai, kad jie yra įtariami padarę įvairaus pobūdžio nusikaltimus. Tarp minimų asmenų pažymėtas ne tik Baublių vadeiva laikytas A. Baublys, bet ir Rimas Kantaravičius. Ilgus metus bokso pasaulyje sukęsis R. Kantaravičius 2021 m. gegužę buvo išrinktas Alytaus apskrities futbolo federacijos prezidentu.

Respublik
Pranešimai: 8573
Užsiregistravo: 2015 Bal 02 17:57

Re: LFF veikla

2022 Rgp 06 15:34

Sporto bare su Danilevičiumi. Sutriuškintas „Žalgiris“, politikų karas su LFF ir UEFA atsakas

https://www.youtube.com/watch?v=MkfG_9YxfBg

Respublik
Pranešimai: 8573
Užsiregistravo: 2015 Bal 02 17:57

Re: LFF veikla

2022 Rgp 09 05:55

Tomas Danilevičius, Erika Švenčionienė, Tadas Motuzas, Amnesty International meluoja nerausdami

https://www.youtube.com/watch?v=mbaT9jixcDU

Respublik
Pranešimai: 8573
Užsiregistravo: 2015 Bal 02 17:57

Re: LFF veikla

2022 Rgp 12 05:28

Sporto sistemą konstruosiantis Mindaugas Špokas: apie „bedugnę“ ir LFF puolimą
https://www.15min.lt/sportas/naujiena/k ... 26-1914972

Liepos 1-ąją veikti pradėjusi Nacionalinė sporto agentūra (NSA), kurios uždavinys – prikelti Lietuvos sportą, pagaliau turi vadovą. Juo paskirtas Lietuvos krepšinio federacijoje darbus neseniai užbaigęs Mindaugas Špokas. Prisistatydamas naujasis sporto gaivintojas skambiomis frazėmis nesimėtė nei kalbėdamas apie tikslus, nei apie pastarojo meto opas.

Kitais metais ši agentūra valdys apie 60 mln. eurų biudžetą, jos pagrindinis tikslas bus orientuotis į aukšto meistriškumo sportą, taip pat fizinį aktyvumą, užsiimti infrastruktūros klausimais ir federacijų kompetencijų kėlimu.

Jis mano, kad didžiąja dalimi – 90 proc. – federacijų finansavimą turėtų remti pasiekti rezultatai.

„Tikslas nėra remti tą, kuris pateko į trisdešimtuką. Mūsų tikslas yra pasaulio šešioliktukas, o jei konkrečiau – medaliai“, – teigė M.Špokas.

Prieš keletą savaičių Lietuvos sportą, o tiksliau futbolą, supurtė politikų smūgis – jie siūlo kardinalias permainas federacijoje (LFF). Šiai nepaklusus – net įvesti tiesioginį valdymą, kuris keleriems metams išbrauktų šalies futbolo rinktines ir klubus iš tarptautinio žemėlapio.

„Yra asociacijų įstatymas. Jei pagal tai viskas atitinka, tuomet tai yra viena dalis. Kita – visada norisi skaidrumo, – nuomonę dėstė M.Špokas. – Vien diskusija yra gerai, o ateityje reikia žiūrėti teisiškai. Manau, tiek UEFA, tiek FIFA irgi prižiūri LFF, nes skiria dideles lėšas. Taip pat audituoja. Ateityje, veikiausiai, reikėtų daryti bendrus, šabloninius asociacijų įstatus, kad jie atitiktų visus punktus. Pagal naują įstatymą rotacija yra visur numatyta, kadencijos numatytos ir valdymo organų, ir vadovų.“

Pasitikslinus, ar M.Špokas nėra politikų siūlomos revoliucijos šalininkas, naujai paskirtas NSA vadovas aiškino, jog reikia geriau pasigilinti į situaciją.

„Bet yra juridika. Yra bendruomenė, kuri renkasi demokratiniu būdu. Klausimas, kaip atrodo skėtinės organizacijos. Modelių pas mus yra labai daug, gal mūsų tikslas yra paruošti tuos modelius, numatyti, kaip yra atstovaujama bendruomenė. Turime ir LTOK rinkimus, kur kiekvienas gali kelti kandidatūrą ir būti vykdomojo komiteto nariu, jei gauna daugumą. Yra krepšinio federacija, kur kiekvienas klubas atstovauja sau ir per skėtines organizacijas gali patekti į valdymą. Futbole yra šakinės organizacijos. Kompetencijų centrą tam ir turėsime, kad jis išaiškintų modelius, atitikimą tarptautinei praktikai. Ir kad mažiau kalbų būtų apie valdymą, o daugiau apie pozityvą ir rezultatus“, – sakė M.Špokas.

Respublik
Pranešimai: 8573
Užsiregistravo: 2015 Bal 02 17:57

Re: LFF veikla

2022 Rgp 22 17:47

Tai ta proga ar jau ir LFF Taurė turės logotipą? Ar dar patingėjo sukurti?
Kai vaikų/jaunimo futbolo lygos turi logotipus, o Taurė toliau be.
https://www.jaunimofutbolas.lt/naujieno ... -atmintine

Respublik
Pranešimai: 8573
Užsiregistravo: 2015 Bal 02 17:57

Re: LFF veikla

2022 Rgp 24 12:55

Mikimauzu išvadintas ir iš posto ištrenktas Stankevičius: prieš mane vykdytas mobingas
https://www.delfi.lt/sportas/futbolas/m ... d=91045537
Mindaugas Augustis

Kuomet prieš dvejus metus grįžo dirbti į tėvynę, Marius Stankevičius atrodė kupinas entuziazmo. Bet povandeninės lietuviško futbolo srovės atvėsino ir vieno garsiausių šio amžiaus šalies žaidėjų įkarštį. „Tokios kultūros nelabai suprantu“, – Delfi sakė 41-erių specialistas, praėjusią savaitę atleistas iš Lietuvos jaunimo (iki 21-erių metų) rinktinės vairininko pareigų.

Mobingas, moralinis smurtas – tokias sąvokas vartoja M. Stankevičius, prisimindamas jam lemtingu tapusį pokalbį LFF stadiono VIP tribūnoje. Trenerio karjerą pasirinkęs buvęs ilgametis Lietuvos rinktinės gynėjas, patenkantis į daugiausiai rungtynių (65) nacionalinėje komandoje sužaidusių futbolininkų dešimtuką, tikina iki šiol niekada nepatyręs nieko panašaus.

„Esu atleistas ne dėl to, kad pridariau kažkokių profesinių klaidų ar panašiai – mane į šoną patraukė dėl asmeninių reikalų. Vadinasi, kažkieno ambicijos yra svarbesnės nei futbolas, nei mūsų jaunimas“, – kalbėjo buvęs tokių klubų kaip „Brescia“, Genujos „Sampdoria“, Romos „Lazio“ (visi – Italija), „Sevilla“ ar „Valencia“ (abu – Ispanija) atstovas.

Lietuvos futbolo federacija (LFF) sprendimą išsiskirti su M. Stankevičiumi motyvavo birželį tarp jo ir LFF techninio direktoriaus bei laikinojo vyrų nacionalinės komandos stratego Reinholdo Breu kilusiu konfliktu.

„Tai, nebijau paminėti to žodžio, asmeninis vyriškas konfliktas. R. Breu iškėlė ultimatumą, siūlydamas atleisti Marių. Vyko arši diskusija, sprendimas nebuvo vienbalsis. Bet galiausiai nuspręsta, kad jei jau esame suteikę pasitikėjimą mūsų techniniam direktoriui, kuris yra tiesioginis visų rinktinių trenerių vadovas, turime skirtis su Mariumi. Antraip mūsų specialistas iš Vokietijos būtų palikęs savo poziciją“, – vykdomojo komiteto nutarimą komentavo LFF generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius.

Anot be darbo likusio jo bendrapavardžio, emocionalus ginčas su R. Breu įsiplieskė birželį, per nacionalinės rinktinės UEFA Tautų lygos rungtynių su Turkija (0:6) pertrauką.

„Nevadinčiau to konfliktu – tiesiog direktorius mane užsipuolė kitų žmonių akivaizdoje. Tas pokalbis pakrypo tiek į mano asmeniškai, tiek į visos mūsų futbolo bendruomenės užgauliojimą – išgirdau, kokie mes esame netikę, kaip nieko nemokame. Tikrai ne pačios gražiausios replikos“, – teigė M. Stankevičius.

2018-aisiais užrakinęs futbolo batelius spintoje, jis kurį laiką treniravo žemesnių Italijos lygų ekipas, kol 2020-ųjų pradžioje buvo iškviestas į gimtinę. M. Stankevičius ėmė vadovauti 17-mečių rinktinei ir tapo tuomečio nacionalinės komandos stratego Valdo Urbono asistentu. Beveik visą karjerą užsienio klubuose praleidęs kaunietis po metų pakilo pareigose ir perėmė jaunimo rinktinės vairą.

Savo ruožtu, R. Breu Lietuvoje darbuojasi nuo šių metų pradžios. Prieš tai analogiškas techninio direktoriaus funkcijas Liuksemburge dešimtmetį atlikęs 51-erių vokietis birželį ėmėsi dvigubos atsakomybės, sutikęs laikinai pakeisti ir pagrindinės rinktinės vyriausiąjį trenerį Valdą Ivanauską, su kuriuo išsiskirta dėl prastų rezultatų.

„Tikrai neatsisveikiname su Mariumi. Jam būtų tinkama dabar patreniruoti klubą, o vieną dieną sugrįžti jau kaip nacionalinės rinktinės treneriui. Dėl to ir kompensavome Mariaus UEFA „Pro“ licencijos kursus Italijoje. Tai – tik trumpas išsiskyrimas su galimybe sugrįžti“, – pranešęs apie LFF verdiktą, tikino E. Stankevičius.

Bet M. Stankevičiui tokia perspektyva bent jau dabar atrodo miglota.

„Vienintelis dalykas, kurį norėčiau pasakyti: nereikia daužytis į krūtinę ir demonstruoti, kaip visi esame už Lietuvą. Nereikia. Kaip sakė vienas mano draugas, kai jie gieda himno žodžius „vardan tos“, toliau tegul išvardina savo pačių pavardes“, – apmaudo neslėpė treneris, sutikęs plačiau papasakoti apie ginčą su R. Breu.

– Pamenate, ką konkrečiai jums sakė R. Breu? – Delfi paklausė M. Stankevičiaus
– Sakė, kad esame niekam tikę, nemokame dirbti. Jo žodžiais, futbole visi esame mikimauzai.

– Kaip į tai sureagavote?
– Paklausiau, ką jis tokio gero padaręs, kad gali mus šitaip žeminti. Įsivaizduoju, kad jis jaučiasi čia atvykęs kaip didelis bosas, bet kol kas dar nieko nenuveikė, neparodė mūsų treneriams, ką reikia daryti. Vietoje to jis sako, kad reikia vežti mūsų vaikus žaisti į užsienį. Vadinasi, jau ir taip sėdi ant dviejų kėdžių – rinktinės stratego bei techninio direktoriaus – ir dar nori užimti trečią: vežti žaidėjus į užsienį. Man atrodo, prieš tai jau turėjome tokių žmonių federacijoje, nuo kurių paskui visi norėjo išsivalyti. O dabar atvyko naujas žmogus, kuris nori daryti tą patį. Būtent to aš jo ir paklausiau, o tada jis man atrėžė, jog kels ultimatumą: arba jis, arba aš.

– Nuo ko visas šis kivirčas prasidėjo?
– Nežinau, tiesiog nežinau. Tą pačią dieną mes turėjome rungtynes su Šiaurės Airija, sužaidėme lygiosiomis. Galbūt viskas įsiplieskė dėl vieno žaidėjo, kuris po to dar turėjo prisijungti prie 19-mečių rinktinės, bet buvo traumuotas. Nesupratau, kodėl man tai buvo paminėta, atrodo, viskas prasidėjo tarsi iš nieko.

Galime leistis gilyn į techninius dalykus, bet yra ir darbo etika. Išeina taip, kad šiandien negaliu jaustis saugus stadione, nes mane ten bet kas gali šitaip užsipulti. Galvoju, kad prieš mane viešoje vietoje buvo vykdytas mobingas, moralinis smurtas, tą perdaviau ir federacijai. Bet ji turbūt priėmė, kad tai normalu, kad galima taip elgtis.

– Ar prieš tai R. Breu aktyviai kišosi į jaunimo rinktinių reikalus?
– Būdamas techniniu direktoriumi jis ir turi tai daryti. Tik metodai man neatrodo priimtini: jis atėjo čia su maniera „skaldyk ir valdyk“. Pradėjo menkinti trenerius, nežinau, galbūt bandydamas juos išmesti. Tokios kultūros nelabai suprantu. Čia kalba net ne apie kompetenciją, o apie darbo etiką.

– Ar jūsų ir R. Breu nuomonės dėl komandos sudėties buvo išsiskyrusios?
– Nebuvo, bet prieš vieną stovyklą direktorius tiesiog išmetė vieną iš mano asistentų. Keistas dalykas – nei pasitarė, nei ką. Toks diktatoriškas ėjimas: paimi ir nukerti galvą. Tada bandžiau išsiaiškinti, kodėl taip. Daugiau jokių nesusipratimų tarp mūsų nebuvo, dėl to ir tas paskutinis įvykis šiek tiek keistas – lyg būtų iš anksto pasiruošta, surežisuota. Gal net galėčiau pavadinti provokacija.

– R. Breu dėl jūsų iškėlė ultimatumą LFF, ar jūs atsakėte tuo pačiu?
– Suprantama, kad atkreipiau federacijos dėmesį į nenormalų procesą, į kurį privalu reaguoti. Bet aš – tik treneris, darau savo darbą, man rūpi futbolas. O jis šiandien yra paskutinėje vietoje, jaunimo rinktinė – taip pat. Ar kas nors dabar gali pasakyti, kaip toliau ji dirbs? Vietoje to vyksta kažkokie politiniai žaidimai, nuo kurių futbolas tik kenčia. LFF pasirinkimas šioje situacijoje man ir parodo, kiek svarbus pats futbolas.

Juk ne aš pats įsisiūliau į rinktinės trenerius. Dirbau Italijoje, nutraukiau tuometę savo sutartį, kad galėčiau čia atvažiuoti ir prisidėti prie Lietuvos futbolo augimo. O dabar esu atleistas ne dėl to, kad pridariau kažkokių profesinių klaidų ar panašiai – mane į šoną patraukė dėl asmeninių reikalų. Vadinasi, kažkieno ambicijos yra svarbesnės nei futbolas, nei mūsų jaunimas.

– Toje VIP ložėje, kur susikirtote su R. Breu, turbūt buvo vykdomojo komiteto narių, jie girdėjo ginčą?
– Tikrai taip, ir ne vienas. Bet tada jie tik susižvalgė, susigūžčiojo ir viskas. Pasikartosiu – išeina taip, kad jiems tokia darbo etika yra priimtina.

– Tad kaip vertinate praėjusios savaitės LFF sprendimą?
– Kaip norėjo, taip ir nusprendė. Vienintelis dalykas, kurį norėčiau pasakyti: nereikia daužytis į krūtinę ir demonstruoti, kaip visi esame už Lietuvą. Nereikia. Kaip sakė vienas mano draugas, kai jie gieda himno žodžius „vardan tos“, toliau tegul išvardina savo pačių pavardes. Kur tas patriotiškumas, norėčiau paklausti.

Žinau, kad tikrai ne vienas žmogus yra atsidūręs panašioje padėtyje kaip ir aš. Gaila, kad tokiuose dalykuose mes neturime drąsos pasisakyti, užkirsti tam kelią, pasiduodame kažkokiai baimei. Po to ir skiname tokius vaisius.

– Kokie dabar jūsų planai – grįžtate į Italiją?
– Toliau investuosiu į save, mokysiuosi. Turiu tikrai daug ko išmokti. O paskui tas žinias perduosiu, jei bus kam. Svarbiausia, kur ir su kuo dirbti. Tik ne viską gali numatyti. Lietuvoje iš pradžių irgi nebuvo jokių nesusipratimų, kol neatvyko šitie neaiškūs žmonės.

– LFF generalinis sekretorius E. Stankevičius sakė, jog išsiskyrimas su jumis bus trumpas. Kaip pats vertintumėte galimybę grįžti?
– Nežinau, negaliu net komentuoti, ką jis turėjo omenyje. Jeigu atsisakytume savo visų ego, turėtume dirbti vien tik dėl Lietuvos futbolo ateities. Tokiu atveju – viskas tvarkoje: viskas įmanoma ir viskas padaroma. Bet jeigu futbolas paskutinėje vietoje, kam apie tai kalbėti.

Papildyta 19.30 val.

LFF atstovai žadėjo Delfi sudaryti galimybę išklausyti ir R. Breu poziciją, kuomet šis bus pasiekiamas. Tačiau kalbėti apie ginčą su M. Stankevičiumi nepanoro pats vokietis, perdavęs tik glaustą savo komentarą.

„Yra daug spekuliacijų dėl šio konflikto. Tiesa ta, kad mes turėjome nesutarimų dėl profesinių klausimų ir dėl to nebegalėjome kartu dirbti. Pranešiau apie tai vadovybei ir buvau pasiruošęs pats pasitraukti, jei mano argumentai būtų atmesti. Gerbiu visą futbolo bendruomenę ir jos troškimą tobulėti. Visi dirbame vienu tikslu, todėl neturiu noro ir nematau prasmės komentuoti asmeninių kažkieno pasisakymų“, – teigė R. Breu.

Makenzis
Pranešimai: 7339
Užsiregistravo: 2010 Kov 20 16:14

Re: LFF veikla

2022 Rgp 24 15:50

kad nusigyvenome... į LT atvažiuoja kažkokie nevykėliai, nieko gyvenime nepasiekę, iš karto į dirketorius ir susireikšmina iki begalybės ir net ima reikšti ultimatumus... kur dar, yra tokia babanų respublika, kur saviškių taip negerbia? O valkatas visus ant rankų nešioja? :roll:

Respublik
Pranešimai: 8573
Užsiregistravo: 2015 Bal 02 17:57

Re: LFF veikla

2022 Spa 07 15:02

Stadiono atidarymo šventę aptemdė skandalas dėl kainų – neįgalieji prakalbo apie socialinę diskriminaciją
https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10 ... riminacija

Trečiadienį paaiškėjo antrasis Lietuvos futbolo federacijos (LFF) taurės finalo dalyvis, o tą pačią dieną buvo pradėta prekiauti bilietais į spalio 16 dienos renginį, kuris kartu bus ir renovuoto Dariaus ir Girėno stadiono atidarymas. Deja, prasidėjusi bilietų prekyba sukėlė nepasitenkinimo bangą dėl kainodaros neįgaliesiems asmenims.

Bilietų pardavimo puslapyje trečiadienį ryte buvo galima išvysti, kad pigiausios vietos stadione kainuoja 15 eurų, brangesnės 19, o brangiausios 31. Pastaruosiuose dviejuose sektoriuose yra įrengtos ir vietos neįgaliesiems. Pradinė bilietų kaina tokiems žmonėms taip pat buvo atitinkamai 19 ir 31 euras. Tiesa, neįgalieji bilietą galėjo įsigyti su 20 procentų nuolaida. Tokiu atveju jų bilietų kainos būtų siekusios 15,2 ir 24,8 euro.

Kaip socialiniame tinkle „Facebook“ rašė parlamentaras Tomas Vytautas Raskevičius, nepaisant nuolaidų, tokia bilietų kainodara išlieka neteisinga neįgalių asmenų atžvilgiu. Bendraudamas su LRT.lt portalu parlamentaras patvirtino savo išsakytas mintis ir vylėsi, kad renginio organizatoriai padarys išvadas.

„Pigiausias bilietas neįgaliajam kainuoja brangiau nei pigiausias bilietas įprastai judančiam žmogui, nors neįgaliesiems yra taikoma 20 procentų nuolaida bilietams. Net ir su šia nuolaida neįgaliojo bilietas kainuoja brangiau nei įprastai judančio žmogaus. Žmogus su negalia negali pasirinkti vietos laisvai (gali renginyje dalyvauti tik tam pritaikytose tribūnose), todėl neturėtų už bilietą mokėti brangiau vien todėl, kad yra neįgalusis. Labai tikiuosi, kad Lietuvos futbolo federacijos atstovai patikslins bilietų pardavimo sąlygas ir sudarys galimybę neįgaliesiems renginyje dalyvauti už tą pačią kainą kaip ir visiems kitiems“, – teigė T. Raskevičius.

Tokią kainodarą skeptiškai vertino ir Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius. „Galiu pasakyti iš praktikos, kad dažniausiai neįgaliajam būna kokia nors nuolaida bilietams. Su tokia kainodara nėra tekę susidurti. Tai galima pavadinti socialine diskriminacija“, – LRT.lt komentavo M. Bilius.

Pasak jo, būtų galima pagalvoti ir apie neįgalųjį lydinčio žmogaus įleidimą į renginius nemokamai. „Šioje situacijoje didžiausias pliusas, kad lydintis asmuo, kuris gelbėja su vežimėliu, pavyzdžiui, nori padėti. Jis gali taip pat nemokamai pažiūrėti rungtynes. Tai yra socialinė integracija. Taip pavyksta ir žmonių su negalia pritraukti į renginius. Tai pliusai ne tik pačiam žmogui, bet ir visai organizacijai“, – sakė M. Bilius.

Pasak T. Raskevičiaus, Seimas jau ėmėsi veiksmų, kad tokia idėja virstų kūnu. Parlamentaras informavo, kad „Seimas priėmė Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pataisas, kuriomis nutarta sudaryti galimybę asmeniniams asistentams, lydintiems neįgaliuosius į kultūros įstaigas ir renginius, patekti į juos nemokamai“. Skelbiama, kad įstatymo pataisos įsigalios nuo 2023 metų sausio 1 dienos.

Sveikintina LFF reakcija

Kilus viešam nepasitenkinimui esamomis kainomis neįgaliesiems, LFF kartu su Kauno savivaldybės atstovais peržvelgė bilietų kainodarą.

LFF atstovai LRT.lt informavo, kad visuose sektoriuose neįgaliesiems skirtų vietų bilieto kaina buvo gerokai sumažinta.

„Kadangi stadione yra laukiami visi lankytojai ir žiūrovai, tai kainodara yra pakeista. Visoms neįgaliųjų vietoms pritaikyta pati mažiausia šio renginio bilietų kaina, t. y. 13 eurų. Be abejo, paliekama ir 20 procentų nuolaida su neįgaliojo pažymėjimu. Tikrai išgirdome susirūpinimą, atsižvelgėme ir situaciją ištaisėme.<...>“, – kalbėjo LFF Rinkodaros ir komunikacijos departamento vadovas Laurynas Vairys.

Respublik
Pranešimai: 8573
Užsiregistravo: 2015 Bal 02 17:57

Re: LFF veikla

2022 Spa 26 17:57

Alytaus futbolo vadui – klaidingas teistumo įdagas: turėjo taisyti valstybės registrą
https://www.delfi.lt/sportas/futbolas/a ... d=91578565

Praėjusį mėnesį policija Seimo nariams pateikė informaciją apie keturis praeityje teistus Lietuvos futbolo federacijos (LFF) vykdomojo komiteto narius, kuri buvo linksniuojama augant įtampai tarp politikų ir LFF. Rimas Kantaravičius buvo vienas tų, į kuriuos nukrypo akys – tačiau paaiškėjo, kad be pagrindo.

Prasidėjus spekuliacijoms dėl to, kuriuos LFF vykdomojo komiteto narius omenyje turėjo policija, Alytaus apskrities futbolo federacijos (AAFF) prezidentas pats ėmėsi aiškintis savo situaciją. Ir nustebo sužinojęs, jog remiantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, yra laikomas praeityje teistu.

Dėl to R. Kantaravičius kreipėsi į registrą tvarkančią Vidaus reikalų ministerijai (VRM) pavaldžią įstaigą – Informatikos ir ryšių departamentą.

„Turėjau seną, dar 2005 metų pažymą, jog nesu buvęs teistas, o dabar jau pasidariau teistas? Kreipiausi į Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą, net pats ten nuvykau. Pasižiūrėjusi kompiuteryje moteris pasakė, kad aš – tikrai teistas. Klausiau, kaip taip gali būti? Sakė, kad 2014 metais keitėsi programinė registro sistema, kažkas galėjo „nusimesti“ ir taip toliau“, – Delfi pasakojo AAFF vadovas.

Vėliau jis raštu pareikalavo pataisyti duomenis registre, pridėdamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, kuria 1994 metais baudžiamoji byla jo atžvilgiu buvo nutraukta. Ir sulaukė atsakymo, jog registro įrašai buvo papildyti, ir jis nebėra laikomas praeityje teistu asmeniu.

„1994 metais buvo autoįvykis, dėl kurio susiginčijau su kitu vairuotoju – Alytuje buvusio Rusijos karinio dalinio karininku. Vyko teisminiai ginčai, ir aš buvau išteisintas. Bet ta nutartis į registro sistemą kažkodėl nebuvo įkelta arba ji buvo išimta. Tada kreipiausi į teismo archyvą, man pateikė bylos nuosprendį. Jį aš persiunčiau Informatikos ir ryšių departamentui, prašydamas pakeisti duomenis registre. Gavau atsakymą, kad duomenys buvo papildyti, nesu teistas ir niekada nebuvau“, – kalbėjo R. Kantaravičius.

Delfi mėgino aiškintis, kaip Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre galėjo atsirasti klaidingas įrašas.

Informatikos ir ryšių departamento direktorius Tomas Stankevičius patvirtino, jog duomenys apie R. Kantaravičių spalio 6 d. buvo pataisyti sulaukus jo paties prašymo.

„Pažymime, kad registre tvarkomų duomenų tikslumas, išsamumas ir aktualumas priklauso nuo procesinius sprendimus priimančių institucijų laiku pateiktos informacijos. R. Kantaravičiaus atžvilgiu, Informatikos ir ryšių departamentas nebuvo gavęs 1994 metų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties kopijos, todėl duomenys apie šį teismo sprendimą nebuvo įrašyti į registrą“, – teigiama T. Stankevičiaus atsakyme.

Tiesa, tai vis tiek nepaaiškina R. Kantaravičiaus teiginio, esą 2005-aisiais išduotoje pažymoje apie jokį išnykusį jo teistumą neužsimenama – kas reikštų, jog alytiškiui palanki teismo nutartis turėjo būti žinoma tuomečiam registro tvarkytojui.

Kokias išvadas apie šią keistą istoriją pasidarė pats R. Kantaravičius?

„Atsitiko gal kompiuterinė, o gal žmogiška klaida – nežinau, konkrečiai man niekas nedetalizavo. Aš nesu kažkokia ypatinga persona, paprasčiausiai gal pasitaikiau ne laiku ir ne vietoje. Tas purvo pylimas ant futbolo federacijos – negali sakyti, kad jis nėra tikslingas. O kas ten toliau kažką daro – negaliu pasakyti“, – sakė LFF vykdomojo komiteto narys.

Informatikos ir ryšių departamento išduodą naują pažymą R. Kantaravičius parodė ir vienam tiesioginio futbolo valdymo įstatymo projekto iniciatorių Mykolui Majauskui, kuomet Seimo konservatorius lankėsi LFF spalio 16 d. Kaune surengtame futbolo forume.

„Pasakiau jam tą patį: kad informacija pas jus neteisinga. M. Majauskas atsakė apie tai jau girdėjęs, prieš tai gavęs iš policijos pažymą, jog esu teistas, o dabar galbūt gausiantis naują pažymą“, – prisiminė R. Kantaravičius.

Alytiškis rūpinasi dėl savo reputacijos – jis yra 2014-aisiais įkurtos futbolo akademijos „Dainava“ direktorius, eina sporto direktoriaus pareigas to paties pavadinimo reprezentacinėje Dzūkijos sostinės ekipoje, kuri šiuo metu pirmauja antrame pagal pajėgumą šalies divizione ir yra arčiausiai sugrįžimo į A lygą.

Su Delfi R. Kantaravičius kalbėjosi apie visos šalies ir Alytaus futbolo skaudulius, „Dainavos“ ateitį, o taip pat praėjusią vasarą į miesto gyvenimą triukšmingai įžengusį, bet jau po metų į Vilnių išsikraustyti turintį „Wolves“ krepšinio klubą.

– Seimas pristabdė tiesioginio futbolo valdymo įstatymo projektą, laukdamas, kol LFF pati pakeis savo įstatus atsižvelgiant į politikų reikalavimus. Kokia jūsų, kaip vykdomojo komiteto nario, nuomonė – ar reikia keisti įstatus?

– Iš tikrųjų, visada reikia tobulintis ir judėti į priekį. Bet čia pagrindinis – ne įstatų klausimas. Aišku, juos galima pasikeisti, gal tikrai tai padės. Tačiau esminis yra santykis tarp LFF ir valstybės – reikia, kad pagaliau pradėtume kažką daryti kartu. Antraip futbolas toliau leisis žemyn. Šiandieninė mūsų rinktinė yra savivaldybių sporto mokyklų parengtų sportininkų produktas, federacija tik prieš penkerius metus pradėjo kurti klubų sistemą, kuriai visi iki šiol priešinasi.

Apskritai pirmiausia reikia sutvarkyti vaikų sporto finansavimą savivaldybėse – ką estai, latviai, lenkai jau seniai padarė. Pavyzdžiui, Alytuje mūsų akademija funkcionuoja nuo 2014 metų, joje sportuoja daugiau nei 300 vaikų ir per tą laiką savivaldybės pagalbos – nulis. 2020-aisiais galiausiai buvo nuspręsta Alytuje įvesti vaikų sportinio ugdymo krepšelių sistemą, kaip ir numatyta Švietimo įstatyme. Bet nors pateikėme visas ilgalaikes programas, savivaldybės administracijos direktorė vis tiek nepasirašė sutarties su mumis. Dabar šis klausimas sprendžiamas teismuose.

Kol taip yra, ateities rinktinei žaidėjus ruošia tėvai. Bet jie vieni vaikų neišlaikys, ypač kai vaikai pradeda žaisti aukštesniame lygyje. Būtina savivaldybės parama, bet ji finansuoja ne sportuojančius vaikus, o įstaigas. Seną sistemą reikia keisti iš principo. Ir tai liečia ne tik futbolą, bet visą sportą. Reikia pereiti prie Europoje pasiteisinusio klubinio sporto vystymo modelio, kuris buvo numatytas dar 2010 m. Seimo patvirtintoje „Valstybinėje sporto vystymo 2010-2020 m. strategijoje“. Šioje vietoje yra problema, ir labai didelė – jokia Nacionalinė sporto agentūra neišgelbės, kai vaikų ugdymo sistema nesikeičia dešimtmečiais, Seimo patvirtintos strategijos dūla stalčiuose, o Švietimo įstatymo laikosi vienintelė Klaipėdos savivaldybė, kuri sportuojančius vaikus nuo pernai finansuoja šiame įstatyme įtvirtintu krepšelių principu. Jeigu Seimas priima įstatymus, kurių laikosi tik viena savivaldybė, gal čia ir yra problemų esmė.

– Minėjote, jog bendradarbiavimas tarp futbolo ir valstybės ar savivaldybių yra ribotas. Ar sutinkate, kad abi pusės turėtų keistis norint užmegzti glaudesnius santykius?

– Negerai, kai politikai ir sporto organizacijos bendrauja kaip šokiuose: patinka-nepatinka, noriu – šoksiu, noriu – nešoksiu. Turi būti aiškios ir visiems suprantamos taisyklės, ką, kaip ir kiek finansuosime bei remsime. Tokias taisykles yra nustačiusi Vyriausybė, bet tas pats Sporto įstatymas daugelio savivaldybių valdininkams, atrodo, negalioja, lyg jo laikytis neprivaloma. Dažnai parama klubams skiriama neaišku kokiais kriterijais.

Kai neaiškus finansavimas, kalbėti apie ilgalaikius planus ir projektus – labai sudėtinga. Reikia normalaus, ne emocijomis paremto bendravimo. Pavyzdžiui, labai gerai, kad į futbolo forumą pirmą kartą atvyko Seimo nariai, buvo galima tiesiogiai su jais pasikalbėti. Jeigu jie – normalūs, geranoriški žmonės, supratimo jiems tai turėtų pridėti. Gal jie net nežinojo, kad jų priimti įstatymai ir sprendimai dažnai ignoruojami kitų valstybės tarnautojų.

– „Dainava“ šiuo metu pirmauja antrame šalies futbolo divizione ir pretenduoja grįžti į A lygą kitais metais. Ar ryšitės tokiam žingsniui, jei savivaldybės parama nedidės?

– Jeigu viskas sėkmingai pasibaigs ir iškovosime kelialapį į A lygą, tai vis tiek bus pliusas. Aišku, su dabartiniu biudžetu ten neišgyventume. Šimtas tūkstančių dviem komandoms, akademijai ir salės futbolui – per mažai. Kita vertus, pernai A lygoje kažkaip vertėmės turėdami 127 tūkst. eurų, užtat liko 200 tūkst. skylė. Turime stiprų alytiškių palaikymą, aplinkiniai, draugai paremia, investuoja, šiaip taip išsilaikome. Bet ilgai taip neišgyvensi.

Savivaldybei sakome: mums net nereikia paramos, tik duokite prižiūrėti stadioną – patys užsidirbsime. Dabar stadioną valdo savivaldybės įstaiga, kuriai per metus šiam reikalui skiriama 350 tūkst. eurų. O mums tenka iš jos stadioną nuomoti. Mes sutiktume stadioną prižiūrėti pigiau – nauda būtų ir klubui, ir savivaldybei.

– Kaip reaguosite, jei po Naujųjų metų Alytus vėl skirs šimtatūkstantinę paramą „Wolves“ klubui, nors viešai žinoma, jog netrukus šis išsikraustys iš Alytaus?

– Skirs tai skirs, mūsų tai neliečia. Mums didesnė bėda, kad Alytuje niekada neturėjome jokios strategijos, kaip finansuoti sportą. Sakome miesto politikams, kad reikia kartu susėdus parengti trejų metų programą su konkrečiais uždaviniais ir priemonėmis – tada visiems viskas būtų aišku. Bet šito niekada nepadarėme, kaip ir daug kitų savivaldybių.

Respublik
Pranešimai: 8573
Užsiregistravo: 2015 Bal 02 17:57

Re: LFF veikla

2022 Spa 26 18:50

Čia jau senas, bet liko nepastebėtas

Kaunas ir Lietuvos futbolo federacija raginama stadiono atidarymo metu netrukdyti žurnalistų darbui
https://madeinvilnius.lt/naujienos/liet ... tu-darbui/

Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA) kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės ir Lietuvos futbolo federacijos vadovus ragindama kuo greičiau atsisakyti ydingos akreditavimo tvarkos žiniasklaidos atstovams per rytoj, spalio 16 d., vyksiantį Kauno Dariaus ir Girėno futbolo stadiono atidarymą. Asociaciją vienijantys naujienų portalai šventės organizatoriams primena: laisvoje demokratinėje šalyje negali būti trukdoma žurnalistų darbui ir suteikiamos išskirtinės teisės rodyti šį renginį tik nacionaliniam transliuotojui – Lietuvos radijui ir televizijai (LRT).

Taip pat šį kreipimąsi IŽA adresuoja ir Seimui, Vyriausybei bei Seimo Biudžeto ir finansų komitetui, pastaruoju metu nemažai dėmesio skiriantiems futbolo klausimams.

IŽA pirmininkės Linos Bušinskaitės teigimu, asociacijos nariai, susipažinę su Lietuvos futbolo federacijos nustatyta akreditavimo tvarka žiniasklaidai per Kauno Dariaus ir Girėno futbolo stadiono atidarymą, ją griežtai smerkia ir ragina kuo greičiau atsisakyti.

„Numatytos taisyklės ne tik riboja žodžio laisvę, kuri yra įtvirtinta Lietuvos Konstitucijoje, galimybes žiniasklaidos atstovams dalyvauti atidarymo šventėje visose bendrose stadiono erdvėse, filmuoti, fotografuoti, rengti tiesiogines transliacijas, bet ir diskriminuoja šalies žiniasklaidos priemones, kadangi išskirtines teises dirbti šio renginio metu suteikiamos tik visuomeniniam transliuotojui“, – sako L. Bušinskaitė.

Pasak jos, stadiono atidarymo šventės organizatoriai turėtų nepamiršti, kad Kauno Dariaus ir Girėno stadionas yra nacionalinės svarbos objektas ir pirmasis futbolo stadionas šalyje, kurio statyboms buvo naudojami mokesčių mokėtojų pinigai. Tad negali būti net kalbos apie trukdymą dirbti žiniasklaidai renginio metu ir dirbti bendrose stadiono erdvėse, iš kur galima fiksuoti įdomiausius momentus.

Pagal nustatytas taisykles, televizijoms ir naujienų portalams nebus galima filmuoti ir rengti tiesioginių transliacijų iš bendrų stadiono erdvių, t.y. iš ten, kur žiniasklaidos atstovai galėtų patraukliau pateikti informaciją žiūrovams ir skaitytojams. Tai daryti bus galima tik iš tam tikrų vietų, kurias nurodo organizatoriai. Tai reiškia, kad akredituotas žiniasklaidos atstovas negalės filmuoti ir kalbinti atėjusių svečių bendrose erdvėse, nebent vaizdo siužetą darytų už stadiono tvoros.

Taip pat nesudarytos galimybės žiniasklaidos atstovams stebėti Kauno mero priėmimo ir į jį atvyksiančių svečių. IŽA narių nuomone, šalies žiniasklaidos priemonių atstovams turi būti sudarytos vienodos galimybės dalyvauti stadiono atidarymo šventėje, leidžiama fotografuoti, filmuoti ir transliuoti pasirinktose stadiono bendrose erdvėse, jokiu būdu nesukuriant jokių išskirtinių teisių nacionaliniam transliuotojui ar kuriai nors kitai žiniasklaidos priemonei.

Grįžti į