LFF apie pretendentus į prezidentus: Joks Alekna nebuvo atėjęs
http://www.futbolas.lt/naujiena/lff-api ... uvo-atejes" onclick="window.open(this.href);return false;

Aistros dėl Lietuvos futbolo federacijos prezidento rinkimų netyla iki šiol. Žiniasklaidai vakar iki pietų federacijos generalinis direktorius Julius Kvedaras tvirtinęs, kad kandidatų sąraše tėra Liutauro Varanavičiaus pavardė apsigalvojo ir šiandien jau tvirtina, kad prieš dvi dienas buvo aišku, jog į prezidento postą kandidatuos trys pretendentai. Į klausimą kokiu stebuklingu būdu vakar atsirado dar du kandidatai, J.Kvedaras pakeltu tonu atsakė: “Kodėl vakar atsirado, o ne vasario šeštą? Pirma, reikia biškį pasidomėti, kas ir kaip, o ne nesąmonių klausinėti”. Galima įtarti, kad J.Kvedaras ir G.Babravičius užregistruoti atbuline data, skirtingai nei Arminas Narbekovas ir Raimondas Alekna, kurių kandidatūros vakar buvo neįregistruotos. J.Kvedaras sako apie jas nieko nežinantis. “Koks dar Alekna? Vakar federacijoje sėdėjau iki 16 val., joks Alekna nebuvo atėjęs. Iš vis, apie jį aš pirmą kartą girdžiu, - telefonu sakė J.Kvedaras. R.Aleknos kandidatūrą tapti prezidentu norėjo pateikti vos prieš savaitę į narius priimtos Vilniaus regiono futbolo sąjungos steigėjas “Prelegentų” klubas. Kodėl buvo atmesta R.Aleknos kandidatūra nežino ir pats politikas.

Jau dabar aišku, kad kovo 17 – ą dieną įvyksianti rinkiminė konferencija bus seniai surežisuoto spektaklio imitacija. Išgirdęs, kas laukia per rinkimus ironiškai šypsojosi ir vienas geriausių Lietuvos futbolininkų Marius Stankevičius: “Kažkaip tikėjausi, kad Lietuvos futbole yra daugiau žmonių, susidomėjusių, kurie bandytų kažką padėti Lietuvos futbolui, bet kol kas matau, kad padėjimas yra iš tų pačių žmonių”. Futbolo visuomenė yra įsitikinusi, kad paankstinti rinkimai yra dėl valdančiųjų baimės prarasti turimus postus.

Nerijus Kesminas: Lietuviškas futbolo pasjansas

http://www.15min.lt/naujiena/ziniosgyva ... z1m6G6HjrS" onclick="window.open(this.href);return false;

Lietuvos futbolo federacijos prezidentas. Viceprezidentas. Generalinis direktorius. Trys kandidatai, kurie artimiausioje ateityje, po kovą įvyksiančių rinkimų, gali imti vadovauti federacijai – LFF. Visų jų – L.Varanavičiaus, G.Babravičiaus ir J.Kvedaro – kandidatūras iškėlė LFF subjektai. Apmąstymų laikas baigėsi, kas nepasisiūlė, tas pavėlavo.

Pirmasis įspūdis – jokios opozicijos neliko. Juolab kad ir kandidatų registravimas vyko vogčiomis: federacija sako, kad futbolo visuomenę informavo, ši neprisipažįsta gavusi reikiamos informacijos. Triuškinantis smūgis futbolo disidentams suduotas suspendavus Vilniaus apskrities futbolo federacijos ir jos lyderio R.Vaigino veiklą, todėl dabar viskas tarsi ir paprasta kaip dukart du: kovo 17-ąją, rinkimų ir 42-ojo L.Varanavičiaus gimtadienio dieną, G.Babravičius ir J.Kvedaras švenčių proga savo kandidatūras atsiims, o lietuviškas futbolas klestės kaip klestėjęs, jei, suprantama, jo grožio negadins kokios nors Lichtenšteino rinktinės, įžūliai nesutinkančios mums pralaimėti, vizitai.

Tik ar tikrai bus taip? Knaisiodamasis skalbinių dėžėje vardu Lietuvos futbolas, pradedi tuo abejoti.

Pirmas dalykas, badantis akis, yra L.Varanavičiaus nervingumas. „Jei opozicija – bėgiojanti žurnalistika, aš nelaikau jos opozicija“. „Nelabai suprantu, apie ką mes šnekame. Kas tai – Seimo ar Lietuvos prezidento rinkimai? Kodėl dėl šios datos turėtų būti informuojami žurnalistai, politikai, Seimo nariai?“. „Šurmulys kilo dėl to, kad informacija skleidžiama neįsigilinus į situaciją“.

Visa tai – L.Varanavičiaus teiginiai. Jei rinkimų rezultatai būtų sutartiniai, panašių laužų dabartinio prezidento uodegigalyje liepsnoti neturėtų. Bet jie liepsnoja, o G.Babravičius tvirtina einąs valdyti futbolo sąmoningai, žinodamas, ką pasiūlyti.

Atsakymai į L.Varanavičiaus retoriką turėtų būti tokie. Pirma: bėgiojanti žurnalistika – visada opozicija. Darinys, vertas bent jau ne mažesnės pagarbos už federaciją, negalinčią apsispręsti, koks jos metų biudžetas – 7 ar 22 mln. Lt. Opozicija, kuri negali tiesiogiai pakenkti tarptautinių futbolo struktūrų finansiškai maitinamai LFF, bet pajėgi bent jau durti pirštu į aplinkybes, leidžiančias įtarti, kad L.Varanavičius savo morale nė iš tolo neprilygsta Jėzui Kristui.

Antra – jei visuomenė nori žinoti, reikia jai leisti disponuoti informacija. Aišku, galima ir neleisti. Bet tada nereikia stebėtis, kai ištikimiausia Lietuvos futbolo gerbėjų armija per šalies rinktinės rungtynes ima skanduoti: „Jei Liutauras (praleistas žodis), tai paplok“ (ir tribūna ploja). Praleistą žodį sudaro 10 raidžių, pirma – „p“, trečia – „d“, aštunta – „t“. Jei nebuvote Kaune per rungtynes su čekais ir negirdėjote, galite bandyti atspėti.

Trečia – atsitiktiniai žmonės gal ir neįsigilino, bet tie, kurie gyvena futbolu, puikiai žino, apie ką kalbama. Vienoje barikadų pusėje – L.Varanavičius. Kitoje – neįtikėtina, bet, atrodo, tikrai G.Babravičius, drąsiai teigiantis, kad „Liutauras turbūt nebebus prezidentas“. Ir, kortų žaidimų terminologija, džokeris – J.Kvedaras. Žmogus, kuris kažin ar susivilios privilegija tapti LFF prezidentu, bet panaudos visą įmanomą įtaką tam, kad šias pareigas gautų jam parankesnis kandidatas.

Kita vertus, faktas yra ir tai, kad daugumos A lygos klubų vadovai dievagojasi nieko nežiną apie vidinę trintį federacijos viršūnėse. Farsas? Gal. Karas? Atsakymas tas pats – gal. Bet karas būtų įdomiau už farsą. Bent jau turėtume viltį, kad mušdamiesi tarpusavyje futbolo valdininkai pabandys ką nors nuveikti žaidimo labui.

Įdomi žinia. Nebūčiau prieš tokį pasikeitimą. Gintą pažįstu asmeniškai jau daug metų - tai padorus žmogus. Žinoma, Vaigino klanui šis kandidatas netiks, nes teoriškai Babras vis tiek yra iš Varano aplinkos. Kitas dalykas - iš Kesmino straipsnio reik suprast, kad Lialka liktų, o tai neramina ir yra svarbiau už šią rokiruotę.

jau buvo netiketi rinkimai, kai rinko treneri.. sitie gal bus dar labiau nustebins

Įdomi žinia. Nebūčiau prieš tokį pasikeitimą. Gintą pažįstu asmeniškai jau daug metų - tai padorus žmogus. Žinoma, Vaigino klanui šis kandidatas netiks, nes teoriškai Babras vis tiek yra iš Varano aplinkos. Kitas dalykas - iš Kesmino straipsnio reik suprast, kad Lialka liktų, o tai neramina ir yra svarbiau už šią rokiruotę.

Kažkodėl ilgokai šitas ėjo iki futbolo bendruomenės. Nors per VRFS susirinkimą atvirai įvardyta (vat tada tai man akys išsiplėtė iš nuostabos).

Suprask, kad Lialka liktų prie bet kurio rasklado, net Vaigino atėjimo į postą atveju. Ir ne tik liks, o dar ir prezidentą pasirinks. Abi pusės tikisi Lialkos palankumo įvairiausiais metodais...

Kažkodėl ilgokai šitas ėjo iki futbolo bendruomenės. Nors per VRFS susirinkimą atvirai įvardyta (vat tada tai man akys išsiplėtė iš nuostabos).
Suprask, kad Lialka liktų prie bet kurio rasklado, net Vaigino atėjimo į postą atveju. Ir ne tik liks, o dar ir prezidentą pasirinks. Abi pusės tikisi Lialkos palankumo įvairiausiais metodais...

Tai kas bent kiek arčiau futbolo seniai žino, kad viskam vadovauja Kvedaras, o Varanavičius yra tik viešiesiems ryšiams, nes pats Kvedaras viešai geba ir gan rimtai susidirbti. Tad kol Kvedaras vadovaus paradui, visiškai nesvarbu, kas bus federacijos prezidentu.
Ir niekas nedrįsta Kvedarui viešai kibti į atlapus. Nepamenu, ar kada net "didysis kovotojas su neteisybe" Budraitis būtų savo tekstuose užkabinęs Kvedarą. Ir Romanovas berods niekad nešoko kabinėti akių Kvedarui.

Kažkodėl ilgokai šitas ėjo iki futbolo bendruomenės. Nors per VRFS susirinkimą atvirai įvardyta (vat tada tai man akys išsiplėtė iš nuostabos).
Suprask, kad Lialka liktų prie bet kurio rasklado, net Vaigino atėjimo į postą atveju. Ir ne tik liks, o dar ir prezidentą pasirinks. Abi pusės tikisi Lialkos palankumo įvairiausiais metodais...

Tai kas bent kiek arčiau futbolo seniai žino, kad viskam vadovauja Kvedaras, o Varanavičius yra tik viešiesiems ryšiams, nes pats Kvedaras viešai geba ir gan rimtai susidirbti. Tad kol Kvedaras vadovaus paradui, visiškai nesvarbu, kas bus federacijos prezidentu.
Ir niekas nedrįsta Kvedarui viešai kibti į atlapus. Nepamenu, ar kada net "didysis kovotojas su neteisybe" Budraitis būtų savo tekstuose užkabinęs Kvedarą. Ir Romanovas berods niekad nešoko kabinėti akių Kvedarui.

Matai kame Romanovo esmė: nemaišo jam Kvedaras pats savaime. Nebent, kaip Liutauro gynėjas. Tai yra asmeniniai reikalai. tam, kad tai suprasti, reikia mąstyti, kaip "naujasis lietuvis". Jo darbuotojas (suprask - vergas) įgavo nuo jo (šeimininko) nepriklausomybę. Didžiausias paniekinimas turčiui, įsivaizduojančiam, kad yra pusdievis galintis, kaip šaus į galvą elgtis ir su klubais, ir su žmonėmis, ir su cielomis sporto šakomis. Todėl esmė, kad pastangos ir pinigai mesti atkeršyt LV asmeniškai. O ne LFF.

Matai kame Romanovo esmė: nemaišo jam Kvedaras pats savaime. Nebent, kaip Liutauro gynėjas. Tai yra asmeniniai reikalai. tam, kad tai suprasti, reikia mąstyti, kaip "naujasis lietuvis". Jo darbuotojas (suprask - vergas) įgavo nuo jo (šeimininko) nepriklausomybę. Didžiausias paniekinimas turčiui, įsivaizduojančiam, kad yra pusdievis galintis, kaip šaus į galvą elgtis ir su klubais, ir su žmonėmis, ir su cielomis sporto šakomis. Todėl esmė, kad pastangos ir pinigai mesti atkeršyt LV asmeniškai. O ne LFF.

va va teisingai pasakyta negali pakesti sio atvejiu boratinas isdavystes
Romos inperijos laikais tokius isdavikus prikaldavo gyvus prie kryziaus kad kiti bijotu

LFF prezidento rinkimai. Nuo vilko ant meškos arba nuo varnos ant bebro
http://www.futbolas.lt/naujiena/lff-pre ... -ant-bebro" onclick="window.open(this.href);return false;
Aurimas Budraitis

LFF prezidento rinkimų spektaklis lygiai toks pat juokingas, kaip ir Liutauro Varanavičiaus pasakos apie sėkmingą jo darbą per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos futbolo federacijoje. Meluoti pripratęs vis dar prezidentas net neraudonuodamas pasakoja apie tai, kaip kovo 17 – ąją kovos dėl dar vienos kadencijos su gen. sekretoriumi Juliumi Kvedaru ir viceprezidentu Gintautu Babravičiumi. Tačiau, argi galime tikėti Varanavičiumi, kuris su tuo pačiu Babravičiumi beveik kasdien po kelias valandas užsidaro „Aloroje“ (tai yra tokia kontora Vilniuje, kuriai išlaikyti dalį savo 22 milijonų skiria LFF, o jos adresas Aguonų 10)? Įdomu, apie ką ten kalba LFF prezidentas ir viceprezidentas? Veikiausiai, ne apie vykdomojo komiteto narių priimtus sprendimus, nes į šiuos klausimus Babravičius atsako: „Nežinau“, „Skaičiau spaudoje“, „Dar tik prieš savaitę pradėjau gilintis“ ir pan. Daug labiau tikėtina, kad toje mistiniu gatvės pavadinimu įsikūrusioje kontoroje yra režisuojamas naujų rinkimų spektaklis ir jis režisuojamas ne bet kaip, o nuo galo. Scenarijuje parašyta, kad naujuoju Lietuvos futbolo federacijos prezidentu taps Babravičius – taip, tas pats Babravičius, kuris trejus metus, būdamas Vilniaus miesto vicemeru ir atsakingas už sportą, futbolą gaivino „tik liežuviu“.

Sunku paaiškinti, kaip Babravičius sugebėjo Kvedarą įtikinti, kad šis dabar tinkamiausias kandidatas užimti prezidento postą, bet versijų esama įvairių. Pvz.: Babravičius pažadėjo Kvedarui, kad šį ištrauks iš FNTT (Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos) skandalų liūno. Kita versija: Babravičius išgąsdino Kvedarą, kad šis neatsikratys FNTT šešėlio, jei nepadės tapti prezidentu (man, asmeniškai, ši versija neatrodo labai reali). Trečia versija daug įtikinamesnė: Valdančioji trijulė tarpusavyje susitarė, kad futbolo visuomenės nekenčiamas Varanavičius truputėlį pasitrauks į šoną, o jo vietą užims neblogai kalbėti mokantis, bet dažniausiai dirbti nenorintis arba nesugebantis Babravičius. Tiesa, „kalbėti“ nebūtinai reiškia „kalbėti į temą“. Ir dar.. Kyla klausimas, kas „stovi už Babravičiaus“? Faktas, kad jis turi „stogą“, bet kas tas „stogas“ futbolo visuomenė vis dar spėlioja.

Dabar prisiminkime šio scenarijaus užuomazgas. Vilniaus futbolo gelbėtojas „Vilniaus regiono futbolo sąjungos (VRFS)“ dabar jau generalinis direktorius Paulius Malžinskas, prispaustas prie sienos per „futbolo bendruomenės“ konferenciją išdėstė kas, kur ir kaip. „VRFS prezidentu turime išrinkti Babravičiaus giminaitį Gintautą Žemaitį, tada atsivers mums visi keliai į LFF. Babravičius bus išrinktas prezidentu ir ketverius metus visi bus laimingi“, - prieš kelias savaites karštoje diskusijoje išsipasakojo Malžinskas. „Prelegentai“ (konkrečiai tame susirinkime dalyvavęs Linas Zareckas) atsisakė dalyvauti tokiame spektaklyje – nei jo, nei jo komandos draugų toks pareiškimas nesuviliojo ir jie nusprendė pretendentu į LFF prezidentus įrašyti psichologą ir politiką Raimundą Alekną. Deja, Varanavičiaus, Babravičiaus ir Kvedaro surašytame scenarijuje personažo tokiu vardu nebuvo, tad lyg niekur nieko jie R.Aleknos kandidatūros ėmė ir nepatvirtino. Lygiai tokia pati situacija su legendiniu Arminu Narbekovu, kuris nėra „prisidirbęs“ futbolo bendruomenės akyse ir būtų pavojingas konkurentas nepakeičiamai trijulei.

Tiek Varanavičius, tiek Kvedaras vėl nei kiek neraudonuodami pasakoja, kad Narbekovo ir Aleknos kandidatūros atmestos dėl to, kad jų paraiškos buvo atsiųstos likus 39 dienoms iki rinkimų (LFF įstatai reikalauja 40 dienų). Bet tada nebesuprantu, kodėl tą pačią dieną buvo užregistruoti Kvedaras ir Babravičius? Vasario mėnesio 7 dienos popietę Kvedaras žurnalistams sakė, kad yra tik vienas kandidatas į prezidentus – Varanavičius! Tačiau prabėgo 24 valandos ir generalinis pakeitė plokštelę – staiga jis atsiminė, kad tiek jis pats, tiek Babravičius buvo užregistruoti vasario 6 –ąją. Ar tokie pamiršimai ir atsiminimai dar ką nors stebina? Spėju, nelabai, nes tie, kurie nors kiek pažįsta Lietuvos futbolo federacijos virtuvę, jau niekuo nesistebi, kas susiję su jų veikla. Deja.. nes tuo metu Lietuvos futbolui artėja kaput.

bet tai mūsų žurnalistai tai tikri savo profesijos pažibos, net gi jei atmetus pačios informacijos objektyvumą, pateikimo forma žemiau bet kokių standartų...

bet tai mūsų žurnalistai tai tikri savo profesijos pažibos, net gi jei atmetus pačios informacijos objektyvumą, pateikimo forma žemiau bet kokių standartų...

Rašė juk žurnalistikos Minedas, todėl ir straipsnis gavosi atitinkamos kokybės.

A.Narbekovą prajuokino LFF prezidento „rinkimai“

http://futbolas.lt/naujiena/anarbekova- ... o-rinkimai" onclick="window.open(this.href);return false;

Kaip jau rašėme anksčiau, Lietuvos futbolo federacijos (LFF) vadovai prieš artėjančius prezidento rinkimus susitvarkė, kaip norėjo. Slapta paankstinę rinkimų datą (kovo 17 d.) ir išsikėlę tik savus kandidatus (Liutauras Varanavičius, Julius Kvedaras ir Gintautas Babravičius), kitų paraiškų jie paprasčiausiai nepriėmė.

Vienas tokių – olimpinis čempionas Arminas Narbekovas.

Nors tariamą paskutinę paraiškų priėmimo dieną vasario 6-ąją rinkimuose figūravo vienintelė L.Varanavičiaus kandidatūra, per vieną naktį šalia jo staiga atsidūrė ir J.Kvedaras su G.Babravičiumi. L.Varanavičius tokį akibrokštą pavadino paprastai – „nesusikalbėjimas“.

O štai savo kandidatūrą pamėginęs iškelti A.Narbekovas patyrė akibrokštą.

„Man tiesiog pasakė, kad aš pavėlavau viena diena. Neva iki prezidento rinkimų likusios 39 dienos, o teikti paraiškas galima likus ne vėliau kaip 40 dienų“, - futbolas.lt pasakojo A.Narbekovas. Paklaustas, ar ši situacija jam nėra juokinga, olimpinis čempionas gardžiai nusijuokė: „Visiems ji juokinga“.

Toliau – dar gražiau. Duodamas interviu portalui lrytas.lt L.Varanavičius, į klausimą, kodėl neinformavo opozicijos apie prezidento rinkimus, rėžė tokį atsakymą: „Kas tai – Seimo ar Lietuvos prezidento rinkimai? Kodėl dėl šios datos turėtų būti informuoti žurnalistai, politikai, Seimo nariai? Yra informuojami LFF nariai – jų yra šešiolika. Visi jie buvo informuoti raštu gruodžio 6 dieną.“

A.Narbekovo kandidatūrą palaikė Klaipėdos apskrities futbolo federacija. Ji yra LFF narys, tad teoriškai turėjo būti informuota apie rinkimus.

„Kada buvo informuota? Gruodį? Niekas nieko apie tai nežinojo. LFF daro, ką nori. Kai mes pateikėme savo kandidatūrą, pareiškė, kad viena diena pavėlavome“, - ironiškai šypsodamasis pasakojo A.Narbekovas.

Opoziciją izoliavusi LFF savo prezidentą rinks kovo 17-ąją Kaune.

G. Babravičius dėl LFF vadovo kėdės aukotų politiką
http://www.sportas.info/naujienos/10970 ... itika.html" onclick="window.open(this.href);return false;
Ingvaras Butautas
2012 m. kovo 14 d. 14:59

Kovo 17 d. įvyks Lietuvos futbolo federacijos (LFF) ataskaitinė - rinkiminė konferencija. Per ją bus renkamas Lietuvos futbolo federacijos prezidentas. G. Babravičius - vienas iš kandidatų užimti LFF prezidento postą. Šalies futbolo galvą rinks LFF narių (įvairių šakinių futbolo asociacijų, regioninių federacijų) atstovai. Oficialiai į prezidento postą pretenduoja trys kandidatai. Visi trys - šiuo metu aukščiausius postus LFF užimantys asmenys: federacijos prezidentas Liutauras Varanavičius, viceprezidentas Gintautas Babravičius ir generalinis direktorius Julius Kvedaras. Nors ilgą laiką ši trijulė buvo laikoma bendraminčiais, kiekvienas iš funkcionierių tvirtina turįs savo idėjų, kaip vadovauti šalies futbolui ir visų nuomonės nebūtinai sutampa. Kandidatų pristatymą sportas.info pradeda nuo 56 metų politiko G. Babravičiaus.

G. Babravičius Lietuvos liberalų ir centro sąjungos narys, vienas iš jos vadovų. LFF viceprezidentas - nuo 2000-ųjų. Prieš mėnesį viceprezidento pareigos, iki tol buvusios visuomeninėmis, tapo oficialiu G. Babravičiaus darbu. G. Babravičius, kaip futbolo žaidėjas, niekada nebuvo iškovojęs didelių pasiekimų. Jis tenkinosi mėgėjišku futbolu. Buvo vienas iš Vilniaus „Prelegentų“, LiCS futbolo klubų kūrėjų.

- Ar kanditatas į LFF prezidentus G. Babravičius yra parengęs kokią kokią nors programą? - klausėme G. Babravičiaus.
- G. Babravičius turi programą. Ją išsiųsiu federacijos subjektams. Jos konceptualūs štrichai būtų tokie: futbolo federacija turi dėti daugiau pastangų, kad futbolo šeimos vienybė būtų ne žodžiai, o gyvenimo praktika. Išsiskaidymas trukdo aktyviai judėti į priekį. Kitas klausimas - futbolui turi būti grąžintas geras vardas arba įvaizdis ne tik visuomenėje, bet ir valdžios institucijų kontekste. Dabar jo vertinimas yra neadekvatus futbolo reikšmei ir svoriui. O trečias dalykas yra tai, kad reikalinga daugiau dėmėsio skirti bendradarbiauti su vietos institucijomis - savivalda, skatinant investicijas į jaunimo futbolą ir į futbolo infrastruktūrą.

- Organizacijos vadovas turi rasti jai pinigų. Ar turite idėjų, planų šiuo klausimu?
- Šitai yra vienas pagrindinių mano pliusų. Pinigai ateina į vardą, prekės ženklą, jie limpa prie pozityvaus, gero, ryškaus, matomo daikto. Tad svarbiausias darbas - gražinti Lietuvos futbolui gerą vardą. Ne tik rinktinės atskiri rezultatai, bet strategiškai, konceptualiai. Vienas iš darbų turėtų būti - siekti, kad būtų priimta ilgalaikė vyriausybinė programa. Patiekta ilgalaikė vizija 10-15 metų, pagal kurią vyriausybė skirtų dėmėsį šitai sporto sričiai: investicijomis infrastruktūra ir visu paketu kitų galimų priemonių. Jeigu aš vadovausiu LFF, ji turės didesnį lobistinį potencialą ir kalbantis su valstybės institucijomis ir kalbantis su miestų merais.O kai būtų didesnis valstybės ir savivaldos dėmesys, tai padidėtų galimybės ir privatų kapitalą pritraukti investuoti į futbolo klubus.

- Vis dėl to - esate politikas. Juk žadate dalyvauti rudenį vyksiančiuose seimo rinkimuose? Kaip derintumėt pareigas, jei pavyktų laimėti ir ten, ir ten?
- Atsakymas - labai paprastas. Jei būčiau išrinktas į LFF prezidentus, aš privalėčiau be jokių išlygų sustabdyti savo politinę veiklą. Buvimas partijoje trukdytų futbolui. Nes vienas meras - vienos, kitas - kitos partijos narys. Ir pas juos aš turėčiau važiuoti, tik kaip futbolo federacijos prezidentas, o ne kaip priedo dar ir politinių ambicijų turintis asmuo.

LFF rinkimai - savoje aikštėje
Autorius: Vilmantas REMEIKA
http://www.lzinios.lt/Sportas/Futbolas/ ... e-aiksteje" onclick="window.open(this.href);return false;
07:38 Kovo 15 D. 2012

Šeštadienį Kaune įvyks Lietuvos futbolo federacijos (LFF) konferencija, kurios metu turėtų būti išrinktas naujasis šios organizacijos prezidentas. Arba perrinktas senasis. Balso teisę rinkimuose turės 80 atstovų. Po 5 žmones deleguos 16 LFF narių (apskričių federacijos, įvairūs komitetai ir skyriai). LŽ pasidomėjo, kas kandidatuos šiuose rinkimuose ir įvertino galimus scenarijus. Tačiau jau šiandien aišku, kad per artimiausius ketverius metus akperpėjusioje futbolo federacijoje niekas nesikeis. Nebent - prezidento pavardė.

Rinksis iš savų

Vasario 7-ąją LFF paskelbė: prezidento posto sieks trys kandidatai. "Pagaliau Lietuvos futbole atsirado demokratija", - pasidžiaugė daugelis futbolo gerbėjų. Bet pažvelgus į kandidatų sąrašą suėmė ironiškas juokas. Kas jame? Ogi dvyliktus metus LFF prezidento pareigas einantis 41-erių Liutauras Varanavičius, tiek pat metų generalinio sekretoriaus kėdėje sėdintis 62-ejų Julius Kvedaras ir dabartinis federacijos viceprezidentas 56-erių politikas Gintautas Babravičius. Pastarasis kandidatas jokiais pasiekimais futbolo srityje pasigirti negali, bet jis žada šalyje atrasi vaikų futbolo investuotojų ir ketina suvienyti susiskaldžiusią šios sporto šakos bendruomenę.

Įzoliavo opoziciją

Opozicijos dabartiniams LFF vadovams šiuose rinkimuose nebus. Ji, liaudiškai tariant, buvo "išdurta". Paraiškų į prezidento rinkimus registravimas priminė detektyvą, o terminus žinojo tik "viršūnėlės". Nors įprasta, kad LFF konferencijos vyksta gegužę, šį kartą nutarta ją paankstinti ir surengti kovą. Patyliukais taip buvo nuspręsta sausio pabaigoje per LFF vykdomojo komiteto posėdį. Nors LFF vadovybė dievagojosi, kad toks sprendimas priimtas dar gruodį, jokia informacija apie tai anksčiau nebuvo pasirodžiusi. Pagal įstatus, pateikti kandidatūras buvo galima likus ne mažiau kaip 40 dienų iki rinkimų - t.y. iki vasario 6-osios. Jau vasario 7-ąją oficialiai paskelbus minėtas tris kandidatūras ir sujudus opozicijai, šiai buvo atsakyta - pavėlavote. "Visi nariai, turintys balso teisę, žinojo, kada bus rinkimai. O kurie nebalsuoja... Tai ne šalies prezidento rinkimai, kad apie juos reikėtų skelbti visai Lietuvai", - LŽ rėžė L.Varanavičius.

LFF planas suveikė idealiai. Pirmiausia buvo suspenduota nepaklusnioji Vilniaus apskrities federacija (VAFF), kurios vadovas Ritas Vaiginas niekada nepraleisdavo progos durti pirštu į apnuogintas federacijos vietas. Oficiali tokio sprendimo priežastis - VAFF savavališkumas ir oficialių nuostatų reikalavimų nesilaikymas. Neoficiali - rinkiminė politika. Suspendavus VAFF, R.Vaiginas neteko galimybes atsivesti į rinkimus savo kandidatą. Be to, sykį po eilinės R.Vaigino kritikos bangos LFF kantrybė trūko. Federacija išplatino viešą pranešimą, kuriame R.Vaiginą išvadino futbolo šeimos netikėliu ir net susirūpino jo sveikata. Kas yra tas netikėlis? Kelerius metus Kūno kultūros ir sporto departamentui vadovavęs asmuo, praeityje žaidęs futbolą ir du kartus tapęs Lietuvos čempionu.

Ignoravo ir olimpinį čempioną

R.Vaiginas ketino rinkimams pateikti Armino Narbekovo kandidatūrą. Tačiau olimpinis čempionas susidūręs su neįveikiamais barjerais ironiškai kvatojo ir rinkimų procesą pavadino cirku. Žodžio kišenėje neieškanti futbolo garsenybė savo nuomonę išdėstė ir LŽ. Kai paaiškėjo, kad suspenduotoji VAFF negalės teikti savo kandidato, A.Narbekovas skubiai paprašė Klaipėdos apskrities federacijos (KLFF) pagalbos. Veltui... "Kai reikėjo kelti mano kandidatūrą, nei KLFF prezidentas Romualdas Jonaitis, nei kiti vadovai nekėlė telefono ragelio. Jie pasislėpė, nes žinojo, kad to daryti negalima. Šie rinkimai yra absurdas", - piktinosi A.Narbekovas ir paaiškino, kur pakastas šuo. Klaipėdos "Atlanto" klubo valdymą iš savo bičiulio Vacio Lekevičiaus perėmęs R.Jonaitis bus ne paskutinė figūra renkant prezidentą, mat jis -apskrities Futbolo federacijos vadovas. Mainais už palankius apskrities balsus ir A.Narbekovo "nugesinimą" LFF jam pažadėjo išlaikyti vietą A lygoje merdinčiam "Atlantui" ir gal net postą naujai išrinktame vykdomajame komitete...

Vėl nesusikalbėjimas

Įdomus ir dar vienas faktas. Vasario 6-ąją buvo kalbama tik apie L.Varanavičiaus kandidatūrą. Tačiau per naktį išniro J.Kvedaro ir G.Babravičiaus pavardės. LFF generalinis sekretorius ne tik pats panoro dalyvauti rinkimuose, bet ir viceprezidentą į kompaniją priėmė. "Tiesiog įvyko nesusikalbėjimas", - teisinosi L.Varanavičius. Tokių nesusikalbėjimų būta ir anksčiau. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Atrodo, kad L.Varanavičius su J.Kvedaru dirba kartu, bet gyvena skirtingose planetose. Kai praėjusį lapkritį Lietuvos rinktinė susirengė į skandalingas rungtynes Grozne su rusais, sukdamasis iš situacijos L.Varanavičius dar bandė aiškinti, jog reikalaus rusų perkelti rungtynes į kitą vietą. Kai vėliau LŽ apie tai pasiteiravus J.Kvedaro, šis neslėpė nuostabos: "Iš kur jūs ištraukėt? Viskas suderinta, sėdam ir skrendam, kas čia dabar..." Naujausias nesusikalbėjimo pavyzdys - Lietuvos rinktinės trenerio rinkimai. L.Varanavičius sausį pareiškė, kad kandidatai į šį postą tėra du lietuviai - Aurelijus Skarbalius ir Valdas Ivanauskas. Kai A.Skarbalius atkrito, rodėsi V.Ivanauskui neliko kliūčių įgyvendinti seną savo svajonę. Bet J.Kvedaras turėjo savo nuomonę. "Mano favoritas - Csaba Laszlo. Jis nėra skuduras ir turi stuburą", - tuomet pareiškė. Kas buvo paskirtas treneriu, priminti nereikia.

L.Varanavičius pastaruoju metu skyrė daug jėgų savo įvaizdžiui gerinti. Bet ne konkrečiais darbais, o paskelbdamas karą savo kritikams. Per pusmetį LFF vadovas Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai (LŽLEK) apskundė net tris jo veiklą kritikavusias žiniasklaidos priemones (viena jų - oficiali LFF partnerė). Kaltino jas neetiškumu. Visus tris skundus komisija atmetė. Įdomiausia, kad skundus teikė L.Varanavičius, kuris jam neįtikusius žurnalistus savo pamėgtame socialiniame Facebook tinklapyje pats vadindavo burundukais, kretinais ir melagiais (LŽ turi šių įrašų kopijas).

Trys scenarijai

Kaip pakryps LFF prezidento rinkimai? Futbolo bendruomenė neabejoja - viskas bus taip, kaip sukomanduos užkulisiuose tikruoju šalies futbolo vadovu laikomas J.Kvedaras. Keistas sutapimas: konferencija rengiama per L.Varanavičiaus 42-ąjį gimtadienį. Iš pirmo žvilgsnio būtų logiška, jei tokią dieną prezidento konkurentai jį nudžiugintų dovana - prieš pat rinkimus atsiimtų savo paraiškas ir, mandagiai pasveikinę, palinkėtų sėkmės tolesniuose darbuose. L.Varanavičius mėgsta pabrėžti, kad federacijai vadovauja ne dvylika, o vos trejus metus. Laiką skaičiuoja nuo 2009-ųjų pavasarį įvykusių skyrybų su odiozine asmenybe Vladimiru Romanovu. Suprask - iki tol tik vykdė savo rėmėjo nurodymus. Tačiau abejotina, ar velsis J.Kvedaras į tokius žaidimus. Tikėtina, kad futbolo generolas pagaliau nutarė pats užimti prezidento postą. O šiltą generalinio sekretoriaus kėdę patikės savo dešiniajai rankai Sergejui Slivai, vadovaujančiam LFF Teisėjų komitetui. Taip būtų nušautas dar vienas zuikis - pagaliau nuramintas V.Romanovas, po L.Varanavičiaus išdavystės nepaliaujantis pilti pamazgų ant sunkiai kuriamo LFF įvaizdžio. Trečiasis įmanomas scenarijus - rinkimus laimi G.Babravičius. Bet toks pasirinkimas mažiausiai tikėtinas ir logiškas, nes vargu, ar J.Kvedarui milijonų dalybose reikalingas svetimas žmogus. Viceprezidento dalyvavimas labiau skirtas pažaisti demokratiją.

Kad ir kaip dėliotume, tai turėtų būti paskutinė dabartinės vadovybės kadencija. Karjerą jau baigę ar bebaigiantys žinomi Lietuvos futbolininkai vis garsiau prabyla, kad norėtų padėti Lietuvos futbolui suklestėti. Tokias idėjas jau yra iškėlę Aurelijus Skarbalius ir Edgaras Jankauskas. Sausį apie tokius ketinimus LŽ prasitarė ir Deividas Šemberas. Replikavus, kad tokią nuomonę turintys novatoriai dabartinei federacijai nereikalingi, D.Šemberas šyptelėjo: "Nieko nėra amžino. Kartų kaita vyksta ne tik komandose, bet ir federacijose. Tik vienur ji būna greitesnė, kitur - ilgesnė ir skausmingesnė."

Skauda galvą dėl Kauno ir Klaipėdos
Ingvaras Butautas
2012 m. kovo 15 d. 14:59
http://www.sportas.info/naujienos/10982 ... pedos.html" onclick="window.open(this.href);return false;

Kovo 17 d. įvyks Lietuvos futbolo federacijos (LFF) ataskaitinė - rinkiminė konferencija. Per ją bus renkamas Lietuvos futbolo federacijos prezidentas. Šalies futbolo galvą rinks LFF narių: įvairių šakinių futbolo asociacijų, regioninių federacijų atstovai. Oficialiai į prezidento postą pretenduoja trys kandidatai. Visi trys - šiuo metu aukščiausius postus LFF užimantys asmenys: federacijos prezidentas Liutauras Varanavičius, viceprezidentas Gintautas Babravičius ir generalinis direktorius Julius Kvedaras. Kandidatą G. Babravičių sportas.info pristatė anksčiau. Šiandien kalbiname Julių Kvedarą.

Iš trijų kandidatų 62-ejų J. Kvedaras yra su pačiu futbolu susijęs daugiausia. 17 metų J. Kvedaras žaidė Kauno "Bangos, Kauno "Inkaro", Vilniaus "Žalgirio", Tomsko "Tomles" (Rusija), Klaipėdos "Atlanto" ir Kauno "Kelininko" ekipose. Treniravo Kauno "Maistą", Kauno "Kelininką" ir Kauno "Inkarą". taip pat buvo Lietuvos rinktinės vyr. trenerio asistentu. Nuo 2000-ųjų dirba LFF generaliniu direktoriumi. Užkulisiuose kalbama, kad nepaisant bene žemiausio iš visų trijų kandidatų oficialaus posto LFF, iš tiesų J. Kvedaras yra įtakingiausias Lietuvos futbole, žmogus.

Ar turite parengęs kandidato programą? - klausėme J. Kvedaro.
Aišku, yra programa. Ką, manote, aš futbolo nesuprantu? Aš matau kokios problemos, žinau, ką reikia daryti, ką įmanoma, ko neįmanoma padaryti. Aišku, jeigu reikia muilo burbulų, aš irgi galiu juos leisti. Bet aš matau, ko reikia konkrečiai.

Ką darytumėte konkrečiai, jei taptumėte LFF prezidentu?
Yra daug veiklos, pradedant darbu su veteranais ir baigiant darbu su A lyga.Ypatingai reikia dirbti su vaikų jaunių futbolu. Taip pat reikia stengtis, kad bazės treniruotėms būtų sutvarkytos. Viskas turi būti: ir pagarba veteranams, ir aistruoliams, kurie per karštį ar šaltį palaiko savo komandas. Ir reikia pasiekti, kad kuo daugiau vaikų pabėgtų nuo kompiuterių ir ateitų į vieną ar kitą stadiono dalį: į aikštę arba į tribūną. Prieš porą metų juk visi bendrai priėmėme strategiją. Ir reikia jos laikytis. Aišku, jos skaičiai yra pasakiški, ir jeigu pavyktų viską įgyvendinti - būtų pasaka.

Paminėjote darbo su vaikas svarbą...
Suprantu, kad yra sunki finansinė padėtis, kad mūsų klubai nėra pajėgūs dirbti su vaikais. Manau, reikia pakeisti tiek vaikų parengimo, tiek jų varžybų sistemą. Rūpinantis rinktinės ateitimi, reikia įrengti futbolo akademijos dalis ir kituose miestuose: Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Vilniuje. Kokio lygio ir pajėgumo - priklausys nuo finansų. Bet be šito mes tūpčiosime vietoje. Reikia sukurti tokią sistemą, kad skirtingų metų gimimo rinktinės bazuotųsi skirtinguose miestuose. Mes neturim tiek vaikų, kad būtų po to paties amžiaus rinktinę - kiekvienam miestui. Jeigu turėsime kada nors, tai džiaugsimės.

O koks būtų darbas su A lyga?
Skauda galvą dėl Klaipėdos, skauda galvą dėl Kauno. Jeigu šiuose miestuose dings futbolas, bus visiškai ne kas. LFF negali nesirūpinti tokiais dalykais.

Organizacijos vadovas turi rasti jai pinigų. Ar turite idėjų, planų šiuo klausimu?
Jau esu sutaręs, kad jeigu tapsiu LFF prezidentu, rasime rėmėjų Vokietijoje. Tai yra mano pažįstami žmonės. Noriu, kad tie pinigai ir būtų skirti toms akademijoms įvairiuose miestuose, kad į jas būtų investuojama.