Trys savaitės dangaus, supamo pragaro: Minske šaknis įleidęs lietuvis viliasi, kad valdžia žino, ką daro
https://delfi.lt/sportas/futbolas/artic ... d=83985521
Vienas tokių, kurie dabar futbolą stebi tik namuose prie televizoriaus ekrano, yra treneris iš Lietuvos Liudas Rumbutis.
Telšiškis Baltarusijoje gyvena dvigubai ilgiau nei tėvynėje. Pradėjęs karjerą Vilniaus „Žalgiryje“, gynėjas 1976 metais išvyko į Minsko „Dinamo“, o nuo 1987-ųjų kitapus sienos dirbo treneriu. Įvairiems Baltarusijos klubams vadovavusiam lietuviui 2017-2018 metais buvo patikėta ir šios šalies jaunimo (iki 21 metų) rinktinė.
Praėjusį sezoną jis užėmė Mogiliavo „Dnipro“ vyriausiojo trenerio pareigas – tiesa, tik „popieriuje“. Mat Baltarusijos aukščiausios lygos ekipų strategai, panašiai kaip Lietuvoje, privalo turėti UEFA „Pro“ licenciją, kuria pasigirti negalėjo de facto komandą treniravęs Ivanas Biončikas.
„Labai jau formaliai aš ten buvau treneris. Truputį padėjau, porą kartų dalyvavau treniruotėse, bet iš esmės nesikišau“, – pasakojo L. Rumbutis.
Dabar baltarusiško futbolo įvykius jis seka iš šono. Pasitraukė L. Rumbutis ir iš anksčiau Minske vystyto vaistinių verslo.
– Stadionai per rungtynes lieka apytuščiai – dėl koronaviruso baimės ar dėl to, kad taip būdavo visada?
– Aišku, ir koronavirusas čia turi įtakos. Kitas dalykas, kad Baltarusijos stadionuose filmavimo kameros įrengtos centrinėse tribūnose, todėl per transliaciją nesimato vietų, kur renkasi daugiausiai žiūrovų.
Kita vertus, stadionai Baltarusijoje ir šiaip retai kada užsipildo. Viena išimtis – Brestas, ten pernai rinkosi vidutiniškai 8-9 tūkstančiai žiūrovų. Dabar – jau mažiau. Daug žmonių saugosi, kaip ir aš. Tuo labiau, kad visas rungtynes gali kokybiškai pasižiūrėti per internetą: filmuoja 4-6 kameros, yra ir komentatoriai. Nors man komentarai nereikalingi, pats viską matau.
– Kokią nuomonę apie Baltarusiją gali susidaryti užsieniečiai, vietoje įprastų Čempionų lygos, Anglijos, Ispanijos arba Rusijos pirmenybių transliacijų savo televizorių ekranuose pirmą kartą išvydę Baltarusijos komandas, žaidėjus, infrastruktūrą?
Kalbant apie stadionus, pas mus tik keli jie tokie, sakykime, kaimo ar miestelio lygio. Lietuvoje apie tokį sakytų, kad labai neblogas stadionėlis: gera veja, dengta tribūna su 1,5-3 tūkst. sėdimų vietų. O pagrindiniai stadionai: Minsko „Dinamo“ – 22 tūkst. vietų, Vitebske, Breste – 10 tūkstančių, Gardine – 8 tūkstančiai. Yra kur žaisti, kur susirinkti. Aišku, nepalyginsi su naujais stadionais Rusijoje, kuriuos pastatė praėjusiam pasaulio čempionatui. Bet ir Rusijoje tokie renginiai ne kiekvienais metais juk vyksta, ne kiekvienais metais stadionus stato.
Futbolo lygis taip pat skiriasi. Vieno gero žaidėjo metinis atlyginimas Rusijos „Premjer“ lygoje – kaip penkių mūsų klubų biudžetai. Į dešimtuką nepatenkančios komandos čia turi apie 500 tūkst. dolerių. Rusams ir sakau: pažiūrėčiau, koks būtų jūsų lygis, jei tokius biudžetus turėtumėte. Aišku, lyderių kišenės – gilesnės ir Baltarusijoje. Barysavo BATE, Bresto „Dinamo“, Salihorsko „Šachtar“ biudžetai siekia 3-5 milijonus. Bent jau tokie buvo iki šiol, o kas dabar pasaulyje dedasi – patys matote. Ta pandemija ir Baltarusijos ekonomiką palies.
– Kalbant apie ekonomiką, Baltarusijos lyga dabar gauna daug nebūdingo dėmesio kitose šalyse. Kaip manote, ar sugebės iš to užsidirbti?
– Negaliu taip pasakyti. Kiek skaičiau mūsų laikraščiuose, rusų televizija už transliacijų teises sumokės 210 tūkst. dolerių. Tik tiek, ne kažin kas. O jeigu rusai tiek temoka, kiti – dar mažiau. Ne tokie pinigai, kad nuo jų labai praturtėtumei.
– Kaip Baltarusijos lygai gali atsiliepti faktas, kad viso pasaulio lažybų bendrovių pasiūloje dabar ji yra pagrindinės sporto varžybos?
– Nežinau, kaip gali atsiliepti, bet nemanau, kad sutartų rungtynių Baltarusijoje būna daugiau nei Lietuvoje ar kitose šalyse – veikiau atvirkščiai. Futbolo federacija šitus dalykus seka labai įdėmiai, jau antras teismo procesas dėl to vyksta, sukčiai išaiškinami, teisiami. Labai griežtai į tai žiūrima.
– Kalbant apie jus, kada tikitės grįžti į profesionalų futbolą?
– Dabar su juo niekaip nesu susijęs ir atgal nesiveržiu. Apskritai dabar niekur nenoriu iš Minsko išvažiuoti, net nebandau darbo ieškoti. Turiu gerą užsiėmimą, ačiū Dievui, turiu ir iš ko gyventi, tad ramiai žiūriu į faktą, jog visas futbolas man dabar – televizijos ekrane. Užtenka ir tiek.