Irgi lygtais nepamenu, kad būtų kažkur įkelta
A lygos pamatus klojęs direktorius atsitraukia
http://lzinios.lt/lzinios/Futbolas/a-ly ... kia/235536" onclick="window.open(this.href);return false;
Vilmantas Remeika
Lietuvos stadionus padengė sniego sluoksnis, bet futbolo A lygos vadovybė žiemos miegu nesnaudžia – pradedami braižyti naujojo sezono kontūrai.
Jau dabar tvirtinamas preliminarus kito sezono varžybų tvarkaraščio projektas, o esminė tarpsezonio naujiena yra permainos lygos vadovybėje. A lygos prezidentas Deividas Šemberas netrukus turės naują pagalbininką, nes lygos direktorius Rimvydas Čekavičius nusprendė atsistatydinti iš einamų pareigų. Kitą savaitę A lygos klubų valdyba turėtų oficialiai patenkinti jo prašymą ir pradėti ieškoti naujo direktoriaus. Pagrindiniais pretendentais į šį postą įvardijami Artūras Gimžauskas ir Karolis Kalvaitis.
Reitingai – žemi
„Nuo futbolo ir A lygos niekur nepabėgsiu. Lieku klubų valdyboje ir turėsiu balso teisę priimant sprendimus, dalysiuosi patirtimi. Tik atsakomybės bus mažiau“, – „Lietuvos žinioms“ sakė R. Čekavičius. Pokalbis su juo – apie A lygos vadovų jau nuveiktus ir dar tik planuojamus darbus.
– Savo poste išbuvote lygiai metus. Kokiais nuveiktais darbais jums nebūtų gėda pasigirti? – „Lietuvos žinios“ paklausė Rimvydo Čekavičiaus.
– Tegul mus giria ar kritikuoja kiti. Bet man smagu dėl išlietų pamatų, ant kurių jau galima statyti lygą. Patvirtinta A lygos vizija ir strategija, pagal kurią galime planuoti savo ateitį, numatytos rinkodaros plėtros gairės. Tai yra svarbiausia.
– Vis dėlto kodėl paliekate savo pareigas vos po vieno sezono? Futbolo bendruomenė ūžia nuo kalbų apie neva atsiradusią trintį tarp jūsų ir lygos prezidento D. Šembero.
– Visų pirma, tinkamai neįvertinau, kiek laiko ir pastangų reikės atiduoti šiam darbui, kad dėl to nukentės kitas mano kuruojamas projektas interneto televizija „Futbolo.tv“. Sporto varžybų filmavimo srityje neradau, kas mane pakeistų. Man nepatinka, kai spaudoje akcentuojami tariami nesutarimai ar pykčiai. Buvo klausimų, kai mano ir D. Šembero pozicijos bei nuomonės išsiskyrė. Tačiau tai netapo šio sprendimo motyvu. Antra vertus, juk lygos nepalieku – būsiu jos valdyboje.
– Šiemet A lygos vaizdo turinio apmokestinimą galiausiai pavadinote klaida. Nesitikėjote tokio savo klientų vangumo?
– Iš pradžių mokamų prenumeratorių gausėjimas „Futbolo.tv“ platformoje teikė vilties, bet galiausiai teko konstatuoti, kad šis žingsnis nepasitvirtino. Nemažai žmonių rinkosi prastesnės kokybės, tačiau nemokamas rungtynių transliacijas internetu viena kamera. Taigi, mūsų sprendimas apmokestinti transliacijas nebuvo vykęs.
– O kaip su televizijų transliacijomis? Valstybėse, kur futbolas populiarus, TV kompanijos varžosi, kad tik galėtų nusipirkti rungtynių transliacijų teises. Lietuvoje tikriausiai patiems primygtinai tenka siūlyti savo produktą?
– Deja, kol kas pavydžiai galime žvelgti į tas šalis, kuriose klubai gauna nemenką dalį pajamų už parduotas rungtynių transliacijų teises. Lietuviškas futbolas televizijoms neįdomus. Kad viskas pasikeistų, reikia lūžio – kad vienas iš klubų patektų į Europos taurių varžybų pagrindinį etapą. Susidomėjimas tikrai padidėtų.
– Kokie A lygos rungtynių žiūrimumo reitingai per televiziją?
– Sezono pradžioje jie buvo 3–4 kartus didesni už metų vidurkį. Vasara futbolui populiarinti nepalanki, nes daug žmonių tokiu metu išvyksta į gamtą. Rungtynes per televiziją transliavome trečiadieniais 18 valandą. Galima diskutuoti dėl tokio laiko efektyvumo, tačiau tai geriausia, ką esant tokiai situacijai galėjome išpešti iš televizijos.
Dėkoju mūsų mačus transliavusiam kanalui, nes manau, kad vietoj jų rodydamas bet kokį serialą būtų sutraukęs didesnę auditoriją, o kartu ir didesnes pajamas iš reklamos.
Keičia klubų požiūrį
– Ar kada nors įmanoma Lietuvoje iš futbolo padaryti verslą?
– Viena iš futbolo verslumo šakų – jaunimo ugdymas. Užauginai perspektyvių žaidėjų, pardavei juos – ir užsidirbai. Tačiau labiausiai reikia vadinamojo sniego gniūžtės principo, kad viskas pradėtų riedėti ir toji mašina būtų paleista. Vėl kalbu apie patekimą į svarbų turnyrą. Lietuvoje kartais susirenka pilnas stadionas – taip būna per rinktinės rungtynes, Vilniaus „Žalgirio“ mačus Čempionų lygoje. Tai patvirtina, kad žmonėms įdomus futbolas. Bet šiandien Lietuvos čempionate mums labiausiai trūksta žiūrovų. Kai į A lygos rungtynes ateina 400 žmonių, o transliacijų reitingai žemi, šitokio produkto neparduosi niekam. Mūsų sporto žiūrovai dabar yra išlepę nuo pramogų.
Leisiu sau įterpti pastabą įdomumo dėlei - pagal oficialiai A lygos teikiamus duomenis(su visais apvalinimais ar prirašymais), šiemet vidutiniškai stadionuose būdavo po 501 žiūrovą. Manau Čekavičiaus pasakytas skaičius yra pakankamai artimas realybei, vadinasi(įvertinus, kad šiemet buvo ir rungtynių iš kurių buvo pateikiami skaičiai, kuriuos priskirčiau realiam skaičiavimui) per visą seazoną A lygoje realiai turėjo apsilankyti tarp 52-55 tūkstančių žiūrovų. Tingėčiau dabar pats į tai leistis, bet jeigu turim matematikų/statistikų padaryti prielaidą kiek iš jų turėtų būti ne ištikimieji fanai, o ta laisvalaikio auditorija, kuri apsilankė 4-5 ar mažiau kartų neturėtų būti sunku. Va tau ir mūsų funkcionierių/klubų darbo įvertinimas.
P.S. Dar truputėli įdomumo/galimų diskusijų labui - praėjusių metų LKL sezone per 180 rungtynių apsilankė apie 325 tūkstančius žiūrovų. Aišku krepšinis turi 50 rungtynių daugiau + atkrentamųjų efektą + realią priešpriešą ir didesnį bendrą populiarumą Lietuvoje, tačiau skaičių skirtumas įspūdingas
– Žiūrovai šiemet jus kritikavo ir dėl tvarkaraščio. Ar pateisino lūkesčius sprendimas daug rungtynių žaisti darbo dienomis?
– Visų pirma, tai nebuvo tik mano ir D. Šembero sprendimas. Toks variantas domino pačius klubus. Žinoma, darbo dieną Vilniuje pradėti rungtynes 18 val. nebuvo racionalu, tačiau viskas dėl transliacijų laiko. Matėme, kad Marijampolėje, Klaipėdoje, Jonavoje sirgaliai gana neblogai rinkosi į rungtynes, o štai Vilnius ir Kaunas smukdė bendrą lankomumo vidurkį. Tad reikia padėti klubams dirbti šiuo klausimu.
– Ar klubai bent pajudina pirštą, kad žiūrovai ateitų į jų rungtynes?
– Jie tikrai turi kur pasitempti. Netgi pagal mūsų planus buvo galimybė padėti klubams samdytis rinkodaros specialistus, kurie dirbtų šiuo klausimu, taip pat – rengti įvairius mokymus.
– Kitas svarbus klubo veiklos rodiklis – komunikacija. Ar A lygos klubai šioje srityje tobulėja?
– Aukšto lygio komunikacijos pavyzdys yra „Žalgiris“. Dar keli klubai supranta to svarbą. Tačiau yra ir tokių klubų savininkų, kurie žino, kad reikia įsigyti tris vartininkus, nes, neduokdie, vienas kuris patirs traumą. Bet komunikacija ir savireklama jiems rūpi mažiau.
– A lygoje dabar žaidžia 8 klubai. Kada jų daugės?
– Yra Panevėžys, Šiauliai, Alytus, Telšiai – miestai su senomis futbolo tradicijomis, gera infrastruktūra. Reikia tik gero impulso futbolui atkurti šiuose miestuose. Mes laikomės principo, kad geriau kokybė, bet ne kiekybė. A lyga jau ne kartą ėjo kiekybės keliu. Ir ji baigdavosi, kai ištuštėdavo klubų savininkų piniginės. Manome, kad po poros metų atsiras 3–4 klubai, suinteresuoti žaisti A lygoje. Tuomet bus galima galvoti apie aukščiausios lygos dalyvių kvotos didinimą.
Užsieniečių daugės
– Sezono pabaigoje klubai priėmė įdomų sprendimą nuo kitų metų žaidėjų iš Europos Sąjungos valstybių nelaikyti legionieriais. Ar dėl to nenukentės mūsų futbolininkai?
– Manau, kad mūsų žaidėjams kaip tik į naudą žaisti ir treniruotis su pajėgiais užsieniečiais, kai nėra garantuoti dėl savo vietos komandoje. Dabar pasitaiko atvejų, kai dėl mažos konkurencijos vietinis futbolininkas yra užtikrintas savo ateitimi komandoje ir netgi pradeda tingėti, simuliuoti. Nauja tvarka privers pasitempti mūsiškius. Be to, A lygoje vyrauja legionieriai iš Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos, Brazilijos, Serbijos – ne ES šalių.
– Tačiau galima pasisamdyti šešis kroatus, keturis Prancūzijos pilietybę turinčius afrikiečius, jei dar komandos treneris užsienietis – išeitų visas „internacionalas“...
– Taip, tokia rizika egzistuoja. Bet mes taip pat tikimės, kad klubai ir jų treneriai elgsis sąmoningai bei adekvačiai. Mūsų klubai į savo egzistencijos prasmę žvelgia ne kaip į vienadienį nuotykį, o su ilgalaike perspektyva. Ir joks treneris nelaikys ant suolo lietuvio, jei matys, kad jis nėra prastesnis už užsienietį.
Sukčių nesugavo
– Futbolo sirgaliams labiausiai rūpimas klausimas – nelegalios lažybos. Ar šiemet gavote įspėjimų iš tam tikrų institucijų?
– Noriu pasidžiaugti, kad 2016 metų sezoną nei lažybų rinką prižiūrinti bendrovė „Sportradar“, nei UEFA mums neatsiuntė nė vieno įspėjimo, kad kažkurios rungtynės galėjo būti nesąžiningos. Buvo rezultatų, kurie galėjo kelti įtarimų. Tačiau prisiminkime Čempionų lygą ir Dortmundo „Borussios“ pergalę 8:4 prieš Varšuvos „Legios“ komandą. Jei toks rezultatas būtų užfiksuotas Lietuvoje – visi šauktų apie nelegalias lažybas. Tai juk sportas. Net Čempionų lygoje milijonus uždirbantis žaidėjas ne visada į kamuolį pataiko.
Lietuvoje baimė dėl nelegalių lažybų tokia didelė, kad bet koks įtartinas rezultatas pakursto kalbas apie nesąžiningus susitarimus. Bet to išvengėme. Tikriausiai padėjo mūsų nuolat akcentuotos skaidrumo, pasitikėjimo ir pagarbos vertybės bei aktyvūs D. Šembero veiksmai. Galų gale A lygoje liko mažiau komandų ir visos jos tapo akyliau stebimos.
– O įspėjimų apie galimus komandų susitarimus dar prieš rungtynes nebuvo?
– Šiuos dalykus kuruoja Lietuvos futbolo federacijos Tyrimų komitetas. Iš jo negavome jokių signalų. Tad arba pavojaus nebuvo, arba tam laiku užkardytas kelias.