Rinktinei netinkantis lietuvis rengiasi debiutui Bundeslygoje
http://www.lrytas.lt/sportas/futbolas/r ... lygoje.htm" onclick="window.open(this.href);return false;
Sutartį su „Hannover“ klubu šią savaitę sudaręs Marius Stankevičius trečią kartą per karjerą rungtyniaus pasaulio futbolo čempionų šalyje. Pirmiausia buvo Italija, paskui – Ispanija, o dabar – Vokietija.
Būdamas 33-ejų, kai karjeros pabaiga arčiau nei pradžia, M.Stankevičius turi galimybę pradėti kai ką nauja. Ir jam tai patinka, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
Buvęs ilgametis Lietuvos futbolo rinktinės gynėjas paliko „Gaziantepspor“ (Turkija) klubą ir persikėlė į „Hannover“ komandą, kad dar kartą pajustų elitinio futbolo skonį.
Iš visų kartų Lietuvos futbolininkų tik Valdas Ivanauskas, kurio marškinėliai iki šiol kabo Hamburgo stadione, ir Gintaras Staučė, 1997–2001 m. gynęs Duisburgo komandos vartus, yra žaidę bundeslygoje.
2008 ir 2009 metais geriausiu Lietuvos futbolininku išrinktas M.Stankevičius yra patyręs Italijos ir Ispanijos čempionatų kovų skonį, o dabar turės progą debiutuoti dar vienos futbolo valstybės čempionate.
Vienam svarbių gynėjų patyrus traumą, lietuvio paslaugų prireikė Hanoverio komandai, kuri praėjusiame Vokietijos čempionate finišavo dešimta tarp aštuoniolikos komandų.
65 rungtynes Lietuvos rinktinėje sužaidęs ir 5 įvarčius pelnęs gynėjas nesudvejojo ir po derybų greitai persikėlė į Hanoverį.
Savaitgalį jis iš šalies stebėjo, kaip „Hannover“ futbolininkai kontrolinėse rungtynėse 3:1 įveikė buvusią M.Stankevičiaus ekipą Romos „Lazio“.
Nuo antradienio lietuvis įsiliejo į naujosios savo komandos pratybas.
– Mariau, kokie jūsų pirmieji įspūdžiai Hanoveryje? – M.Stankevičiaus paklausė „Lietuvos rytas“.
– Kai atvyksti į naują komandą, įspūdžių visada daug.
Jaučiuosi panašiai, kaip būdamas aštuoniolikos, kai pirmą kartą iš namų išvažiavau žaisti į užsienį.
Tai tik pradžia Hanoveryje, bet per pirmąsias pratybas iškart pajutau, kad futbolas čia žaidžiamas didesniu greičiu nei Turkijoje.
– Daugumos 33 metų futbolininkų karjera paprastai krypsta iš aukštesnių lygų į žemesnes. Jums atvirkščiai – iš Turkijos patekote į bundeslygą. Ar dėl to pats nenustebote?
– Žinoma, ne kasdien gaunu tokių pasiūlymų. Tačiau kiekvienas žaidėjas turi ambicijų ir visada siekia žaisti stipresnėje komandoje. Toks yra ir mano noras.
Šaunu, kad gavau tokią galimybę.
– Ar Turkijos klubas jus noriai paleido, nes turėjote dar metų sutartį su „Gaziantepspor“?
– Diskusijų buvo, bet pavyko susitarti. Radome kompromisą, kuriuo, regis, liko patenkintos abi pusės.
– Ar žaisdamas kitose šalyse domėjotės Vokietijos čempionatu?
– Išskirtinai – ne. Tačiau domiuosi visomis stipriausiomis lygomis, tarp jų ir bundeslyga.
– 2006 metais, kai Italija tapo čempione, žaidėte Italijoje, „Brescia“ klube. 2010 metais, kai pasaulio čempionais tapo ispanai, atstovavote Ispanijos klubui „Valencia“. Dabar vėl persikėlėte į pasaulio čempionų šalį. Ar Vokietijoje dar juntama euforija dėl praėjusį mėnesį iškovotos pergalės?
– Mano draugai neseniai man pasakė, kad vis patenku į pasaulio čempionų šalį. Anksčiau apie tai nesusimąstydavau. Tai įdomus ir džiugus sutapimas.
Iškovojus pasaulio čempionato titulą, Vokietijoje tyliai bus džiaugiamasi ilgai.
Pavyzdžiui, praėjusį savaitgalį Hanoverio komanda žaidė kontrolines rungtynes su „Lazio“, o jų metu buvo pagerbti du pasaulio čempionai – mūsų vartininkas Ronas Robertas Zieleris ir Miroslavas Klose iš „Lazio“.
Žinoma, dabar Vokietijoje žmonės nebevaikšto su vėliavėlėmis ir vakarais nebešūkauja, kad laimėjo.
Vokiečiai santūresni. Iš pirmo žvilgsnio man pasirodė, kad jie nenori aukštinti savęs. Mačiau žmonių paprastumą, ir man tai labai patiko.
– „Hanover“ direktorius Dirkas Dufneris pristatydamas jus sakė, kad esate pirmos klasės gynėjas, galintis žaisti ir viduryje, ir dešinėje. Kokį vaidmenį Hanoverio klube įsivaizduojate?
– Pagyrų nereikėtų sureikšminti – koks buvau žaidėjas, toks ir likau.
O dėl mano vaidmens nuspręs treneris. Esu pasirengęs pasiūlyti komandai savo pagalbą. Galbūt jai pravers mano patirtis, nes klube žaidžia daug jaunų futbolininkų.
Gal ir nebūsiu svarbiausias gynėjas, bet gal būsiu reikalingas komandai kai kuriais momentais. Aiškiau bus matyti, kai ilgiau pabūsiu komandoje.
– Ar vokiškas futbolas jums primena italų ar ispanų?
– Iš pirmųjų treniruočių matau, kad žaidimas panašus į ispanų. Tik vokiškas kur kas agresyvesnis.
Pagal greitį jis primena ispanų futbolą, o pagal spartą – anglų.
Čia nėra žodžio „palauk“. Aikštėje reikia mąstyti ir priimti sprendimą, ką daryti su kamuoliu, labai greitai.
– Keista, bet, būdamas vienintelis lietuvis vienoje elitinių pasaulio futbolo lygų, nesate kviečiamas į Lietuvos rinktinę. Gal tapus bundeslygos žaidėju durys į rinktinę vėl atsivers?
– Gerbiu rinktinę ir trenerius. Man regis, rinktinė turi jaunų žaidėjų, dėl jų tobulėjimo verta užleisti kelią.
Gal dar galėčiau padėti komandai, bet jau esu tokio amžiaus, kad jaučiuosi pasirengęs užleisti vietą jaunesniems, suteikti jiems daugiau galimybių atsiskleisti ir save parodyti.
– Ką manote apie Lietuvos rinktinės galimybes 2016 metų Europos čempionato atrankos grupėje, kurioje žaisime su Anglija, Šveicarija, Slovėnija, Estija ir San Marinu?
– Dar sunku ką nors spręsti. Buvo daug atrankos ciklų ir kiekvienas jų mums buvo sunkus ir sudėtingas.
Šiandien nesame favoritai ar stiprūs varžovai favoritams.
Tačiau rinktinei niekada netrūko didelio noro.
Tikiuosi, kad su tuo entuziazmu pavyks nuveikti ką nors įdomaus.
M.Stankevičiaus karjera
Gimė 19981 m. liepos 15 d. Kaune
1998–2001 m. Panevėžio „Ekranas“.
2001–2008 m. „Brescia“ (Italija).
2008–2009 m. Genujos „Sampdoria“ (Italija).
2010 m. „Sevilla“ (Ispanija).
2010–2011 m. „Valencia“ (Ispanija).
2011–2013 m. Romos „Lazio“ (Italija).
2013–2014 m. „Gaziantepspor“ (Turkija).
Nuo 2014 m. „Hannover“ (Vokietija).