Panevėžietis M.Palionis mažais žingsneliais futbolo elito link juda Vokietijoje
Linas Jocius
2010-09-29 21:38
http://www.lrytas.lt/-12857855061284310 ... mpaign=rss" onclick="window.open(this.href);return false;
Specialiai lrytas.lt, Achenas
„Sveikas, Markusai!“ – sušunku iš žurnalistams skirtos darbo vietos futbolininkui po rungtynių einant į persirengimo rūbinę. Kiek nustebęs su manimi pasisveikina, o aš prisistatau. Su futbolininku tarėmės susitikti Paderborne kitos dienos popietę, tad tai, kad atvykau į Acheną stebėti rungtynių, jam yra netikėta staigmena. Persimetame keliais sakiniais ir atsisveikiname iki rytojaus.
Taip po Vokietijos II bundeslygos varžybų tarp Acheno „Alemannia Achen“ ir „SC Paderborn 07“ susitikau su vieninteliu lietuviu – Markusu Palioniu, žaidžiančiu antrojoje pagal pajėgumą šalies lygoje.
Iš nedidelio miestelio vaikų futbolo mokyklos – tiesiai į Miuncheno „Bayern“ treniruočių bazę ir vaikų futbolo komandą, vėliau – ir žaidimas garsiausio Vokietijos klubo jaunių ekipoje. Rodės, netrukus vaikino laukia solidūs kontraktai ir aukščiausio lygio kovos. Nors pereiti į suaugusių profesionalų gretas futbolo šalyje nebuvo taip paprasta, panašu, kad lietuvis atkakliai ir mažais žingsneliais juda savo svajonių link.
Kitą dieną futbolininkas pasitinka mane, atvykusį iš Acheno, traukinių stotyje. Susitikus iškart paaiškina, kodėl jo vardas vokiškas, nors pavardė lietuviška. Iš tiesų Lietuvoje jį visi draugai, pažįstami vadina tik Mindaugu.
Į Vokietiją iš Panevėžio jis su visa šeima atvyko būdamas aštuonerių metų, ir tėvai, nenorėdami, kad mokykloje kiltų kokių nors problemų ir nesusipratimų, nusprendė vaiko vardą pakeisti į vokišką. Mama turėjo vokiškų šaknų, tad nebuvo sunkumų išvykti į šią šalį ir pradėti naują gyvenimą.
Keliaujame iki kavinės, kurioje mūsų laukia futbolininko žmona Erika su sūnumi. Pradedame pokalbį. Apie futbolininko karjeros vingius, gyvenimą Paderborne, naująją komandą ir Lietuvą.
Iš provincijos į Miuncheno „Bayern“
Sportuoti Markusas pradėjo mažos gyvenvietės SG „Schönau“ klubo futbolo mokykloje. Po metų persikėlė į Freilasingo miestelį, šalia Vokietijos ir Austrijos pasienio. Ten treniravosi trejus metus. Nors futbolo mokykloje jo amžiaus vaikų buvo kelios dešimtys, Markusas sugebėjo iš jų išsiskirti ir varžybose trenerių žvilgsniai krypdavo būtent į gerą lietuvio žaidimą.
Į vieną salės futbolo turnyrą žiemą buvo atvykę Miuncheno „Bayern“ skautai, kurie ir atkreipė dėmesį į penkiolikmetį Markusą. Netrukus šis buvo pakviestas į garsiausio Vokietijos futbolo klubo peržiūrą. Joje M.Palionis taip pat gerai pasirodė ir nuo penkiolikos metų pradėjo treniruotis Miunchene. Čia tobulėjo iki pilnametystės.
Pirmus dvejus metus vaikinas treniruotis traukiniu važinėjo į Miuncheną. Futbolininkas prisipažįsta, kad beveik kasdien pusantro šimto kilometrų keliauti iš Freilasingo į Miuncheną ir grįžti atgal po treniruočių buvo nelengva. Ir taip – dvejus metus. Bet dėl savo svajonės, dėl galimybės treniruotis viename geriausių Europoje klubų negailėjo nei laiko, nei jėgų.
Nuo septyniolikos metų M.Palionis gyveno Bavarijos sostinėje, šalia treniruočių bazės. Tačiau tretieji metai „Bayern“ klube nebuvo tokie sėkmingi, jaunių varžybose treneris retai suteikdavo progų žaisti, tad netrukus Markusas persikėlė į antros pagal pajėgumą bundeslygos ekipą „Wacker Burghausen“. Ten iš pradžių atstovavo dublerių ekipai, o po trijų mėnesių treniravosi su pagrindine ekipa ir netrukus įsitvirtino pagrindinėje sudėtyje.
M.Palionis apgailestauja, kad po sezono komanda iškrito į žemesnę lygą. Šioje ekipoje lietuviui išties sekėsi – buvo vienas pagrindinių žaidėjų, treneris pasitikėjo jaunuoju devyniolikmečiu futbolininku.
Aistruolių „linkėjimai“ – 11 duobių ir kryžiai
Po dar vieno sezono „Wacker Burghausen“ klube lietuvis pasirašė kontraktą su Drezdeno „Dinamo“. Šis klubas taip pat žaidė trečioje pagal pajėgumą lygoje.
Drezdeno „Dinamo“ garsėja didžiuliu aistringai komandą palaikančių gerbėjų būriu. Visai nesenai rekonstruotas komandos stadionas, kuriame dabar telpa 30 tūkst. žiūrovų. Praėjusio sezono paskutinio turo rungtynėse, kuriose paskutinį kartą šiai ekipai atstovavo ir lietuvis, susirinko 29 tūkst. sirgalių.
Pasak M.Palionio, „Dinamo“ aistruoliai gyvena šlovinga klubo praeitimi, kai jų komanda buvusioje Vokietijos Demokratinėje Respublikoje nuolat būdavo tarp stipriausiųjų, dažnai sirgalius lepindavo pergalėmis ir naujais titulais. Taigi dabar sunku susitaikyti, kad jų klubas rungtyniauja tik trečioje lygoje.
Sirgaliai Drezdene labai emocingi. Komandai rungtyniaujant pergalingai, žaidėjus gali dievinti ir kone ant rankų nešioti, tačiau pralaimėjus, gerbėjai gali negailestingai nušvilpti.
M.Palionis dabar su šypsena prisimena vieną nuotykį, kai sirgaliai išreiškė savo nepasitenkinimą dėl prasto komandos žaidimo. „Dinamo“ namų stadione „SC Paderborn 07“ ekipai pralaimėjus 0:3, kitą dieną žaidėjai, ryte atėję į treniruočių aikštę, išvydo vejoje iškastas 11 duobių su kryžiais. Iškasta būtent tokia tvarka, kokia žaidėjai rungtyniavo varžybose.
Futbolininkas su nostalgija prisimena Drezdene praleistą laiką. Klube jis turėjo puikių draugų, o ir miestas kur kas didesnis bei gyvesnis nei Paderbornas, kur gyvena dabar.
II bundeslyga – galimybė prasibrauti į futbolo elitą
„SC Paderborn 07“ atstovai lietuvį pastebėjo baigiantis pavasariui. Po kelių pokalbių su treneriu netrukus lietuvis raitė parašą dviejų metų trukmės kontrakto sutartyje. Tačiau kontraktas nutrūktų, jei klubas nukristų į žemesnę lygą. Ši sąlyga į sutartį įtraukta žaidėjo iniciatyva.
Markusas norėjo žaisti vilkėdamas 6-tuoju numeriu pažymėtais marškinėliais, tačiau šis jau buvo užimtas ir dėlto teko rinktis kitą. Lietuvis pasirinko 23-iąjį numerį, nes tiki, kad šis skaičius sportininkus lydi sėkmę.
Sulaukęs pasiūlymo iš „SC Paderborn 07“, II bundeslygos ekipos, Markusas labai apsidžiaugė. Pasak jo, žaidžiant trečiojoje lygoje nėra taip lengva išsiskirti ir pranokti konkurentus, kad į tave atkreiptų dėmesį geresni klubai. Panašaus lygio žaidėjų yra daug, tad konkurencija nemaža.
Nors pirmas oficialias sezono rungtynes taurės turnyre prieš FSV „Frankfurt“ M.Palionis pradėjo startinėje sudėtyje, vėliau treneris žaidėjui skirdavo labai mažai progų pasireikšti aikštėje. Paskutines ketverias varžybas žaidėjas į aikštę išbėgdavo pačioje rungtynių pabaigoje likus žaisti kelias minutes.
Futbolininkas žaidžia vidurio saugų grandyje. Pasak jo, jis geriausiai jaučiasi būtent šioje pozicijoje – nori kurti žaidimą, progas įvarčiams pasiekti, o ne griauti varžovų atakas.
Pagrindinis jo konkurentas – senbuvis komandos kapitonas Markusas Krösche, ekipoje rungtyniaujantis nuo 2001 metų. Šis žaidėjas yra autoritetas ir tikras klubo lyderis, tačiau lietuvis nebijo konkurencijos ir tiki savo galimybėmis.
Nesėkmės paskutinėmis minutėmis
Šis sezonas „SC Paderborn 07“ nusimato labai nelengvas. Lietuvis tikisi, kad jo ekipa kops iš dugno į turnyrinės lentelės viršų, o jis pats turės pakankamai galimybių ir žaidimo laiko II bundeslygos rungtynėse.
Kol kas, po šešerių rungtynių, „SC Paderborn 07“ sąskaitoje – vos keturi taškai ir penkiolikta vieta turnyrinėje lentelėje. Žaidžiant pirmas čempionato rungtynes prieš „FC Erzgebirge Aue“ ekipa įvartį praleido paskutinę rungtynių minutę ir pralaimėjo minimaliu rezultatu. Rezultatu 0:1 ekipa, įvartį praleidusi 81 minutę, nusileido ir „FC Augsburg“ komandai.
Fatališka nesėkmė lydėjo ir Karlsrūhėje – esant lygiam rezultatui 89 minutę buvo skirtas abejotinas vienuolikos metrų baudinys į „SC Paderborn 07“ vartus. Sėkmingai realizavusi baudinį, šeimininkų komanda dramatiškai išplėšė pergalę. Tokios nesėkmės stipriai išmuša iš pusiausvyros, ir vėl atgauti pasitikėjimą nelengva.
„Nėra paprasta atsakyti, kur slypi nesėkmių priežastys. Po praėjusio sezono ekipoje pasikeitė tik du žaidėjai. Gal tai ekipos, kuri aukštesnėje lygoje žaidžia antrą sezoną, sindromas“, – svarsto M.Palionis. Pasak jo, pakilus į aukštesnę lygą, pirmąjį sezoną yra daug lengviau nustebinti ir nubausti priešininkus, nes pastarieji neįvertina komandos naujokės.
Antrąjį sezoną klubas jau pažįstamas, varžovai nujaučia galimybes, tad savo vertę reikia įrodyti sunkioje kovoje. „Bus labai nelengva, bet šioje lygoje turėtume išsilaikyti“, – savo komanda tiki lietuvis.
Prieš sezoną komanda išsikėlė tikslą būti tarp 9 stipriausių ekipų. Minimalus uždavinys – bent jau neiškristi į žemesnę lygą. Praėjusį sezoną klubas, pakilęs iš trečiosios į antrąją lygą, buvo tikra staigmena, stebino pergalingu žaidimu ir liko aukštoje penktojoje vietoje. Tai geriausias pasiekimas komandos istorijoje.
Pasak Markuso, II bundeslyga nuo trečiosios skiriasi žaidimo intensyvumu, didesniais greičiais, žaidėjai techniškesni ir stipresni individualiai. O ir futbolininkų atlygis gerokai skiriasi. Klubų galimybės kur kas didesnės, jų biudžetai siekia dešimtis milijonų eurų.
M.Palionis džiaugiasi atsidūręs aukštesnio lygio komandoje bei viliasi laikui bėgant patekti ir į aukščiausios bundeslygos klubą. Jo svajonė – ekipa, kurioje jau treniravosi ir žaidė jaunimo komandose, – Miuncheno „Bayern“.
Lietuvis taip pat jaučia simpatiją buvusiam Valdo Ivanausko klubui „Hamburger SV“. Pasak futbolininko, ir šis miestas nuostabus, ir klubas turi gražių tradicijų bei įdomią, turtingą istoriją. Beje, šioje ekipoje žaidžia futbolininkas, kuris jam yra pavyzdys ir autoritetas aikštėje – Ze Roberto.
Laukia savo galimybės rinktinėje
Viena didžiausių futbolininko svajonių – atstovauti Lietuvai reprezentacinėje šalies vienuolikėje. Nuo 17 metų M.Palionis žaidė įvairaus amžiaus nacionalinėse jaunimo rinktinėse. Pasak jo, už visus skrydžius į Lietuvą ir atgal susimokėdavo jis pats, futbolo federacija nepadengdavo jo kelionės išlaidų. Šiais metais jis buvo kviestas į Baltijos šalių turnyrą, tačiau treneris R.Žutautas nesuteikė progos jam pasireikšti.
Lietuvis prisipažino, kad jaučia šiokį tokį neįvertinimą. Žaidėjui buvo apmaudu per Baltijos šalių futbolo turnyrą sėdėti tribūnoje ir kaip žiūrovui stebėti Lietuvos vienuolikės kovas.
Futbolininkas gerai sutaria su Dominyku Galkevičiumi iš Panevėžio „Ekrano“ ir Ryčiu Leliūga, rungtyniaujančiu Danijoje „HB Koge“, taip pat dažnai bendrauja su neseniai į Kazanės „Rubin“ perėjusiu vartininku Giedriumi Arlauskiu. Jie kartu prieš keletą metų atstovavo Lietuvos U-21 jaunimo rinktinei. Gerus santykius palaiko ir su buvusiu U-21 treneriu Igoriu Pankratjevu.
Ateityje – planai grįžti į Lietuvą
Nors Vokietijoje M.Palionis gyvena jau 15 metų, tačiau Lietuva be galo traukia ir visada nori į ją grįžti. Futbolininkas tvirtina, kad baigęs karjerą planuoja gyventi Lietuvoje. Tėvynei jaučia didelius sentimentus, atmintyje likę gražūs ir malonūs prisiminimai.
Jis puikiai pamena kelerius vaikystės metus, praleistus Panevėžyje. Prisiminimuose įstrigo vakarai, praleisti daugiaaukščių namų kiemuose. Juose susirinkdavo kelios dešimtys vaikų, kartu žaisdavo, išdykaudavo iki išnaktų. Būtent tokios vaikystės, vaikiškų šėlionių ir smagių draugų Vokietijoje pirmiausia lietuvis ir pasigedo.
Kartais Markusas peržvelgia šalies futbolo naujienas, domisi klubinių komandų gyvenimu. Tačiau tėvynėje dabar rungtyniauti nenorėtų, nebent savo karjeros saulėlydyje sutiktų atstovauti kokiam nors Lietuvos klubui.
Dabar M.Palionio Lietuvos futbolo klubai netraukia, nes juose trūksta tvarkos, nesiskaitoma su žaidėjais, nestabiliai mokamos algos, nėra disciplinos, komandų vadovai savivaliauja. Tokios tamsios klubinio futbolo detalės Markusą pasiekia Vokietijoje iš draugų, rungtyniaujančių Lietuvoje.
Šeima – didžiausia atrama Vokietijoje
Paderborne Markusas gyvena erdviame bute kartu su žmona Erika ir prieš penkis mėnesius gimusiu sūnumi. Ji, kaip ir Mindaugas, panevėžietė, baigė „Žemynos“ vidurinę mokyklą bei studijavo Panevėžio kolegijoje. Mindaugas su būsima žmona susipažino per atostogas.
Markuso tėvai puikiai sutarė su Erikos tėvais, dažnai vieni pas kitus svečiuodavosi ir su savo žmona pažįstami buvo jau aštunti metai. Tarp jaunuolių netrukus užsimezgė draugystė. Nepaisant atstumo ir ilgų nesimatymų, ji nenutrūko.
Po studijų mergina iškart atvyko pas savo mylimąjį. Ji Vokietijoje jau ketvirti metai ir šiuo metu su vyru džiaugiasi sparčiai augančiu penkių mėnesių sūnumi. Be to, yra didžiausia Markuso sirgalė, stengiasi jį palaikyti namie nelengvomis akimirkomis, o neretai jo varžybas stebi stadione.