Prezidentas: dėl nacionalinio stadiono statybų sutarties VPT pademonstravo stuburą

https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/l ... 56-1321602

Teismas: VPT teisėtai sustabdė Nacionalinio stadiono sutartį
https://www.15min.lt/verslas/naujiena/k ... 73-1321506

Vilniaus apygardos administracinis teismas ketvirtadienį atmetė savivaldybės skundą.

„Pagal Koncesijų įstatymą tarnybai pavesta vykdyti jo ir kitų susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, o įtariant pažeidimus, įpareigoti stabdyti procedūras. Bylos medžiaga aiškiai patvirtina, kad koncesijos suteikimo procedūra buvo vykdoma pažeidžiant teisės aktus, tad tarnyba turėjo kompetenciją stabdyti sutarties sudarymą, be to, turi būti apgintas viešasis interesas“, – BNS informavo teismas.

Teismo sprendimą per 30 dienų galima skųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT).

Nacionalinio stadiono idėja dar nelaidojama
https://www.delfi.lt/sportas/futbolas/n ... d=84355745

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis pavedė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai išnagrinėti futbolo sporto plėtrai reikalingos infrastruktūros poreikį Vilniuje ir iki antradienio, gegužės 26-osios, pateikti Vyriausybės kanceliarijai galimas jos vystymo alternatyvas.

Tai padaryta atsižvelgiant į tai, kad Viešųjų pirkimų tarnyba įpareigojo nutraukti Nacionalinio stadiono koncesijos konkursą, ir į priimtą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą.

„Kaip jau sakėme ne kartą, Vyriausybės nutarimas dėl įsipareigojimo dalyvauti projekte niekada nebuvo keičiamas. Nesikeitė tiek Vyriausybės pozicija, tiek finansinių įsipareigojimų dalis. Todėl Vyriausybė imasi iniciatyvos plėtoti futbolo sporto infrastruktūrą sostinėje“, – sako Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Lukas Savickas.

Vicekancleris pabrėžia, kad Vyriausybė nuosekliai laikėsi ir laikosi savo pažadų bei įsipareigojimų dėl Šeškinės daugiafunkcio komplekso, vadinamojo Nacionalinio stadiono, projekto.

G. Nausėda palaiko nacionalinio stadiono idėją
https://madeinvilnius.lt/naujienos/mies ... ono-ideja/

Prezidentas Gitanas Nausėda palaiko nacionalinio stadiono Vilniuje idėją ir kviečia sostinės savivaldybę su Vyriausybe sutarti dėl konkretaus bei skaidraus projekto.

Kaip teigia Prezidentūra, G. Nausėdos manymu, lėšų stadionui būtų galima rasti iš Vyriausybės ekonomikos skatinimo plano.

„Prezidento vertinimu, Vilniuje turi būti pastatytas tiek sostinės, tiek ir visos šalies gyventojų poreikius atitinkantis stadionas. Jo finansavimo modelis turi atitikti viešiesiems pirkimams taikomus skaidrumo ir efektyvumo reikalavimus“, – teigiama pranešime, išplatintame po G. Nausėdos ir R. Šimašiaus pokalbio telefonu penktadienį.

Pasak prezidento Spaudos tarnybos, G. Nausėda merui akcentavo, kad tokio dydžio ir svarbos objektas turi būti statomas „bendromis valstybės jėgomis, sutelkus jėgas ir resursus ir ieškant sutarimo, o ne konkuruojant ir nuolat ginčijantis dėl projekto apimties ir jo įgyvendinimo būdo“.

„Pasak valstybės vadovo, šiuo metu ekonomikos skatinimui skiriamos lėšos galėtų būti naudojamos ir svarbios ilgalaikės infrastruktūros, pavyzdžiui, tokiam stadionui, statyti“, – tvirtinama pranešime.

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius BNS sakė išgirdęs prezidento palaikymą nacionalinio stadiono idėjai bei raginimą susitarti dėl konkretaus projekto su centrine valdžia.

„Dėl stadiono išgirdau palaikymą, kad jis turi būti. Dėl to, kokia forma – natūralu, mums reikia tarp institucijų susitarti. Mano nuomone, po užvakar dienos sprendimo (Viešųjų pirkimų tarnybos nurodymas stabdyti sutarties pasirašymą – BNS) viskas nuvaryta į pato būseną, bet mes turime planą, kaip eiti tolyn, kitą savaitę mes detaliau galėsime kalbėti. Prezidentas palaiko, kad tarp institucijų būtų bendradarbiavimas ieškant geriausių išeičių, viso to neužvilkinant ir padarant“, – BNS sakė R. Šimašius.

Rinka nežinioje dėl Nacionalinio stadiono: ragina nusiraminti ir peržiūrėti taisykles
https://www.15min.lt/verslas/naujiena/k ... 73-1321910

Penktadienį ryte mero patarėjas Karolis Žukauskas feisbuke pasidalino, jog savivaldybėje buvo aptarinėjami alternatyvūs būdai statyti stadioną. Tačiau R.Šimašius nei sprendimų, nei pasiūlymų komentuoti nepanoro. Tepasakė, kad šiuo metu analizuojami variantai tiek kaip esamą projektą atgaivinti, tiek kitos galimybės.

„Mano supratimu, po vakar dienos turime žymiai geresnį pagrindą atsirasti stadionui Vilniuje negu turėjom užvakar. Su savo pasiūlymais ateisime kitą savaitę, nes tikrai planą turime. (Penktadienio pasitarimo, – 15min) nenoriu komentuoti, nes dar reikia detales pašlifuoti, norime su kitomis institucijomis pasitarti, tai kitą savaitę apie tai bus naujienų“, – sakė jis.

Pasak R.Šimašiaus, teoriškai yra keletas kitų vietų, kur galėtų iškilti Nacionalinis stadionas, tačiau ar tai būtų geriau, jis labai abejoja.

„Kalbant apie šitą vietą (Šeškinės kalvos, – 15min past.), ji urbanistine prasme labai teisinga. Be to, tikrai nesinorėtų, kas įvykę teismų praktikoje, jeigu nerealizuojamas projektas, tikrai nesinorėtų, kad įvyktų gatvinio kaimo restitucija su po to nevaldoma plėtra po dešimtmečio sąstingio. Tai būtų pats blogiausias variantas“, – aiškino jis.

Prezidentūros pranešime spaudai nurodoma, kad G.Nausėdos vertinimu, Vilniuje turi būti pastatytas tiek sostinės, tiek ir visos šalies gyventojų poreikius atitinkantis stadionas.

„Jo finansavimo modelis turi atitikti viešiesiems pirkimams taikomus skaidrumo ir efektyvumo reikalavimus. Pokalbio metu Prezidentas pabrėžė, kad tokio dydžio ir svarbos objektas turi būti statomas bendromis valstybės jėgomis, sutelkus jėgas ir resursus ir ieškant sutarimo, o ne konkuruojant ir nuolat ginčijantis dėl projekto apimties ir jo įgyvendinimo būdo“, – rašoma pranešime.

Pasak valstybės vadovo, šiuo metu ekonomikos skatinimui skiriamos lėšos galėtų būti naudojamos ir svarbios ilgalaikės infrastruktūros, pavyzdžiui tokiam stadionui, statyti.

Naujos vietos paieškos būtų nelengvos

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovas Mindaugas Statulevičius mano, kad dar per anksti kalbėti, kuris modelis projekto įgyvendinimui yra geresnis. Tačiau vis dėlto, jei Vyriausybė nutartų įgyvendinti projektą, jis abejoja, ar vertėtų statyti viską, kas buvo numatyta.

„Dalis veiklų ten buvo municipalinio lygmens, užimtumo centrai, mokyklos, muziejai ir panašiai. Bet Vyriausybė kol kas nieko daugiau nepasakė ir manau, kad visa tai daugiau politinis pareiškimas nepaaiškinant nieko daugiau, ką tai reiškia. Ar bus skelbiamas naujas konkursas? Ar toliau eis koncesijos, viešųjų pirkimų būdu? Kas bus valdytojas? Koks modelis bus pasirinktas? Statyk ir valdyk ar tik pastatyk ir perduok? Čia turės būti iš naujo daroma kaštų/naudos analizė“, – tikino jis.

Pasak M.Statulevičiaus, tiek savivaldybė, tiek Vyriausybė turi galutinai apsispręsti, kuri statys stadioną, nes dviejų miestui nereikia. Tiesa, jis apgailestavo, kad Nacionalinio stadiono projektas dedamas ant stalo politinio sezono derybose.

„Norėtųsi, kad būtų eliminuotas politinis vardiklis, bet, matyt, to padaryti neįmanoma“, – sakė jis.

Ketvirtadienį R.Šimašius pareiškė, jog galėtų būti svarstoma ir kita vieta, ne ant Šeškinės kalno, kur galėtų iškilti stadionas. M.Statulevičiaus teigimu, užsienyje tokio dydžio objektai statomi ne miesto centruose. Tačiau, tokiu atveju, privalu sukurti visą aptarnaujančią infrastruktūrą.

„Galvojant apie Vilnių, nežinau, kur tokia vieta ir toks didelis sklypas atsirastų. Tą gerai pamatėme, kai buvo ieškoma ministerijų miestelio iškėlimui vietos. Dabar pradėti naujų plotų medžioklę bus nelengva“, – įsitikinęs jis.

Ragina keisti viešųjų pirkimų taisykles

Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas Dalius Gevilas mano, kad šiuo atveju nesvarbu, kas projektą įgyvendins – valstybė ar savivaldybė. Jo teigimu, pirmiausiai reikėtų pakeisti viešųjų pirkimų taisykles.

„Jei negalime įgyvendinti vieno ar kito projekto, reikia daryti išvadas dėl taisyklių, kaip perkame projektavimo ar statybos rangos darbus. Tokį projektą galėtų įgyvendinti ne viena organizacija, tačiau taisyklės, kurios galioja valstybėje, verčia susimąstyti, ar viskas yra tvarkoje. Jau vieną, antrą kartą buvome pradėję stadiono statybą ir jau investuota virš 100 mln. litų, bet po to visos investicijos buvo pasmerktos tapti atliekomis“, – kalbėjo jis.

D.Gedvilo teigimu, pernai metų skaičiavimais, Lietuvoje sustoję, įstrigę teismuose projektų už 0,5 mlrd. eurų.

„Apmaudu ne tik statybininkams, bet ir, manau, visai visuomenei, kad negalime susitarti, kad projektas būtų įgyvendintas. Tiek savivaldybė, tiek Vyriausybė turėtų siekti kažkokio dialogo“, – įsitikinęs jis.

Nacionalinio stadiono epopėja: po mero ir Vyriausybės konflikto – kompromiso paieškos
http://delfi.lt/verslas/verslas/naciona ... d=84387927

Į Nacionalinį stadioną turėjusio investuoti fondo atstovas: vienu ypu nubraukta 15 metų darbo
https://www.15min.lt/verslas/naujiena/k ... 73-1324488

Nacionalinio stadiono miražas vėl išnyko po to, kai Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) dėl per didelės rizikos įpareigojo nutraukti 156 mln. eurų koncesijos konkursą. Vilniaus meras Remigijus Šimašius dėl to apkaltino Vyriausybę, o pastaroji mato stadioną ir kitoje vietoje, Naujojoje Vilnioje. Nacionalinio stadiono projektą turėjusio finansuoti „Baltcap“ fondo partneris Šarūnas Stepukonis taip pat neslepia kritikos VPT ir apgailestauja, kad 15 metų bendro darbo nuėjo perniek. Pasak jo, dėl dabartinio VPT aiškinimo Lietuvoje negalėtų veikti nė vienas privačiosios ir viešosios partnerystės (PPP) projektas.

Š.Stepukonis yra 100 mln. eurų dydžio fondo „BaltCap Infrastructure Fund“, įkurto investuoti į infrastruktūros projektus Baltijos regione, partneris. Nacionalinio stadiono projekte fondas turėjo dalyvauti kaip investuotojas, tačiau Vilniaus miesto ir Vyriausybės skandalo aidai pasiekė ir fondo valdytojus Londone, o PPP projektams Lietuvoje apskritai iškilo grėsmė, kad nebus kas juose dalyvauja. Apie visa tai – 15min pokalbis su fondo partneriu.

– Ar tikėjotės, kaip finansuotojas, panašios baigties su Nacionalinio stadiono projektu?

– Projektas jau buvo tiek nuteistas, tiek išbandymų patyręs ir tiek ištirtas, kad tikėtis geriausio buvo sunku, tad visada galvoji apie blogiausia. Bet netikiu, kad šis procesas yra politizuotas. Manau, kad šio projekto, Nacionalinio stadiono, nori tiek savivaldybė, tiek Vyriausybė, tačiau matau kompetencijos problemą. Kai šis projektas buvo „pakištas“ po ministerija (Švietimo, mokslo ir sporto, – aut. past.), tai jie nesuprato, apie ką jis yra, nes niekada nedarė jokių koncesijų, todėl jiems buvo sunku suprasti, koks čia daiktas. Čia patirties, kompetencijos ir žinių klausimas. Reikėjo visoms institucijoms kalbėtis ir dirbti kaip komandai – ministerijai su savivaldybe, Viešųjų pirkimų tarnybai – su Finansų ministerija, Centrine projektų valdymo agentūra (CPVA).

Jei šiandien mato kažkas didesnę riziką, tai dabar iš esmės reiktų visus PPP patikrinti.

– Bet Viešųjų pirkimų tarnyba būtent dėl to ir sustabdė projektą, nes mato, kad viešajam sektoriui – per daug rizikų šiame Nacionalinio stadiono projekte.

– Kaip ją gali išmatuoti? Sutartyse juk buvo įrašyta, kad jeigu nepasiseks statybos darbai, tai rangovas sumoka dešimties milijonų eurų baudą. Vadinasi, rizika yra perkeliama. Operatoriaus rizika irgi yra – jei pabėgsi iš projekto, tai tau bus skirta dviejų milijonų eurų bauda. Finansuotojas, šiuo atveju, mes, taip pat turime prisiėmę rizikos. Jei rangovas pabėga, tai mes turėtume perimti ir užsiimti valdymu, savivaldybė čia niekuo nerizikavo, ir tai buvo savivaldybės išderėta gera sąlyga.

Jokiame kitame panašiame PPP projekte to nerastumėt. Tad sakyti, kad rizika neperkelta, negalima, nes mokėjimai „pririšti“ prie to, kad objektas veiktų ir būtų pastatytas. Čia buvo didelis rizikų pasiskirstymas, tad VPT gal pirmą kartą koncesijos atvejį nagrinėjo? Gal jiems reikėjo pasamdyti specialistus iš CPVA, kurie supranta daugiau?

Pavyzdžiui, kaip dabar yra su sporto arenomis, kurios stovi tuščios, – nuostolius prisiima operatorius, ir čia yra jo rizika. Renginių nėra, nes jų negalima rengti, ir tą riziką reikėjo prisiimti.

– Jei Vyriausybė, kaip sako, perimtų stadiono projektą, gal net kitoje vietoje, ar ateitumėte su finansavimu vėl?

– Mes su šiuo koncesijos projektu stabdome.

Štai Klaipėdos miestas norėjo pasistatyti ledo areną su sporto kompleksu. Penktadienį buvo paskutinė data, kai buvo galima teikti pasiūlymus, bet mes paprašėme nukelti šį terminą, nes negalime teikti pasiūlymo dabar, nežinome, ką Viešųjų pirkimų tarnyba mano apie koncesiją. Kaip jie tai supranta.

Taip, kaip VPT aiškino apie stadioną, tai nė viena koncesija Lietuvoje yra negalima, nes projekte padirbsi kelerius metus, taryba patvirtins, tada ateis VPT ir pasakys, kad čia visa rizika tenka savivaldybei. Apskritai, apie šią tarnybą niekada negalvojome kaip apie reguliatorių, nes bendraudavome su kitais partneriais, Finansų ministerija. Dabar mums reikia suprasti, kaip VPT interpretuoja taisykles.

– Vilniaus meras pareiškė, kad šis skandalas smogs per Lietuvos, kaip investicijų aikštelės, reputaciją. Kaip manote, kokią žinutę investuotojams siunčia ši situacija?

– Daug kaštų patyrė tiek verslas, tiek savivaldybė, ir dabar gadinamas istorinių sėkmių portfelis. Jei valstybė nori prisitraukinėti investicinius bankus, didinti konkurenciją konkursuose, tai turi įrodyti, kad geba juos nuvesti iki galo. Dabar rodo, kad negali, ir dar dėl tokių priežasčių, kurios kelia abejonių.

Pavyzdžiui, reikia pritraukti projektui skolą. Neskolina nė vienas Lietuvoje veikiantis bankas. Tada eini į EBRD Skolų fondą. Jie turi biurą čia ir siuntinėja nuorodas į tai, kas čia vyksta. Londone, matyt, irgi stebisi, kodėl čia premjeras taip šneka, meras, prezidentas. Ir po to tikėtis, kad jie investuos į šį projektą, rizikuos dėdami vardą ant stalo, tai vargu. Investuotojus, kiek žinau, pasiekė žinia, tik gal kiek pašvelnintai, nes rūpi valstybės reputacija. Juk yra kitų projektų su jais.

Beje, į šį Nacionalinio stadiono projektą žiūrėjo labai stambi prancūzų grupė „Vinci“, iš dalies valdoma Prancūzijos vyriausybės. Jie daug pasaulyje investavę į stadionus. Jie atvyko ir iškart pasakė – rizikos už renginių organizavimą ir operavimą neprisiimsime. Savivaldybė turėjo kitų planų, kad investuotojas ne tik statytų, bet ir prižiūrėtų, operuotų, o jei objektas neveikia, tai jiems ir nebūtų mokama. Prancūzai iškart pasakė viso gero ir išvyko. Taigi bandymas perkelti rizikas atstumia investuotojus. Kaip regionas esame maži, todėl turime būti labai judrūs ir protingi, kad pritrauktume. Labai reiktų, kad dėl tokių konkursų būtų konkurencijos.

– O dabar jos trūksta?

– Na, pateikiu Klaipėdos pavyzdį. Kai savivaldybė paskelbė konkursą, mes atėjome vieni. Konkursą nutraukė. Pakartotiniame jau atėjo dar vienas investuotojas, tai jau dėl tiek džiaugėsi. Tai jeigu taip ir bus, susidomėjusių visai neliks.

– Prieš pusmetį mums duotame interviu teigėte, kad labiausiai baiminatės politinės rizikos šiame projekte. Įvyko tai, ko labiausiai baiminotės? Kiek ta politinė riziką lemia projektų sėkmę ar nesėkmę?

– Politinė rizika – kai kažkas nueina į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT) vedini savų interesų, kad sutrukdytų sėkmingam projektui. Taigi jei bet kuri kontroliuojanti institucija pasakytų kritiškai, mes neinvestuotume į šį projektą. Visos institucijos lyg ir nepriklausomos.

Juk visas 15 metų Lietuvos PPP projektų intelektinis potencialas buvo sudėtas į šį Nacionalinio stadiono projektą. Valstybė daug įdėjo į tai. Dabar viena VPT įsijungė ir viską paneigė, kas sukurta per 15 metų.

Vilniaus Miesto Savivaldybė VS Lietuvos Respublikos Vyriausybė
Nacionalinis stadionas
2020
https://www.facebook.com/laisvestv/vide ... 1893859215

Vilniaus valdžia skundžia VPT nurodymą nutraukti Nacionalinio stadiono konkursą
https://www.vz.lt/nekilnojamasis-turtas ... o-konkursa

Vilniaus valdžia teismui skundžia Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) įpareigojimą nutraukti 156 mln. Eur vertės Nacionalinio stadiono statybos ir koncesijos konkursą.

Praėjusį penktadienį savivaldybė pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Jame teigiama, kad VPT išvada grįsta „itin grubiomis fakto ir teisės klaidomis, neatitinka faktinės situacijos“, o įpareigojimas nutraukti procedūras šioje konkurso stadijoje – neproporcingas.

Anot savivaldybės, vertindama projekto rizikas, tarnyba neteisingai nustatė, jog didžioji dalis jų tenka savivaldybei ir valstybei. Jos teigimu, finansinę riziką prisiims projektą finansuosiantis bendrovės „BaltCap“ fondas – jis skolins projektą įgyvendinsiančiai įmonei, o savivaldybė ir valstybė jai mokės metinį mokestį.

„Didžioji rizikos dalis tenka privačiam subjektui, nes jam tenka didžioji dalis veiklos vykdymo rizikos, kuri apima realias paklausos bei atvirumo rinkos pokyčiams rizikas. (...) Statybų bei finansavimo rizikos ne tik neperėjo institucijoms – jos sumažėjo, kadangi į projekto priežiūrą įsitraukė finansuotojas, suinteresuotas stebėti privataus subjekto veiklą, kitaip jis rizikuos neatgauti didelės dalies savo paskolos, suteiktos projekto bendrovei projekto įgyvendinimui“, – rašoma skunde teismui.

VPT gegužę pareiškė, kad koncesijos sutartimi turėjo būti išskaidytos valstybės ir savivaldybės rizikos, tačiau pakeitus projekto finansavimo modelį, visa rizika teko joms, todėl planuota pasirašyti sutartis su koncerno „Icor“ bendrovė „Axis industries“ negali būti laikoma koncesijos sutartimi.

Galutinių derybų ir sutarties projekto vertinimą tarnyba pateikė po to, kai į ją kreipėsi Generalinė prokuratūra ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT).

Kovą VPT neleido pasirašyti sutarties. Jos pasirašymas sustabdytas prokurorų ir FNTT prašymu, siekiant išsiaiškinti, ar koncesijos vertės padidėjimas po derybų yra pagrįstas ir teisėtas.

Po kelerius metus trukusių konkurso procedūrų koncesijos sutartį su konkursą laimėjusia „Axis industries“ bei projekto finansuotoju „Baltcap“ savivaldybė planavo pasirašyti dar kovą. Tam pritarė tiek savivaldybės taryba, tiek Vyriausybė.

Pagal bendrą savivaldybės, statytojų, finansuotojų ir Vyriausybės sutartį, kompleksą daugiau nei du dešimtmečius valdytų bendrovė „Kauno arena“. Jį tikėtasi pastatyti 2023-iaisiais.

Nacionalinio stadiono projektą žlugdanti VPT išgąsdino ir kitų savivaldybių merus
https://www.alfa.lt/straipsnis/50419953 ... ybiu-merus

Alfa.lt konsultavę teisininkai tvirtina, kad VPT sukritikuota Vilniaus miesto savivaldybės ir „Axis industries“ koncesijos sutartis parengta pagal standartinę Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) patvirtintą formą ir visiškai ją atitinka.

Be to, susitarimo projekte derybų eigoje esą nebuvo atlikta jokių esminių pakeitimų, keičiančių standartinio CPVA nustatyto Tiesioginio susitarimo sąlygas.

„Išskyrus neesminius Tiesioginio susitarimo pakeitimus derybų metu (dėl kurių VPT pastabų neturėjo ir išvadoje nepasisakė). Daugiafunkcio komplekso projekto Tiesioginio susitarimo nuostatos atitinka standartines CPVA patvirtintas nuostatas“, – teigiama teisininkų išvadoje.

Pasak ekspertų, VPT vertinimas iš esmės sukritikavo ne tai, ką dėl nacionalinio stadiono Vilniuje susitarė viešasis ir privatus sektorius, o CPVA patvirtintas nuostatas, pagal kurias Lietuvoje buvo ir yra vykdomos visos koncesijos ir PPP.

„Iš esmės VPT sukritikavo valstybės nustatytą tipinę koncesijos sutartį“, – sakė teisininkas.

Jo nuomone, visi Lietuvoje vykdyti partnerystės projektai buvo ir yra vykdomi pagal tokias pačias sąlygas, kurias VPT laiko neteisėtomis. „Ar tai reiškia, kad absoliučiai visuose projektuose statybų finansavimo rizikų paskirstymas šalims, o kartu ir tokių projektų sutartys yra neteisėti?“ – klausė Alfa.lt konsultantas.

Jo nuomone, šiuo atveju konfliktas kyla ne tarp VPT ir Vilniaus miesto savivaldybės, o tarp dviejų valstybės institucijų: CPVA, kuri nustato koncesijos ir PPP valdymo tvarką, ir VPT, kuri tą tvarką kritikuoja. Savivaldybėms ir valstybės institucijoms šiuo atveju nebeaišku, kuriomis šių įstaigų privalomosiomis rekomendacijomis vadovautis.

Po VPT išaiškinimo, kas yra laikoma ir kas negali būti laikoma koncesijos sutartimi, Alfa.lt skaičiavimu, iškilo grėsmė mažiausiai dešimčiai šiuo metu vykdomų PPP. Tarp jų – Sporto ir laisvalaikio centro statybai Klaipėdoje, Visagino apšvietimo sistemos modernizavimui, gatvių apšvietimo infrastruktūros ir modernizavimo projektui Kauno rajono savivaldybėje, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pastato statybai, Ukmergės miesto gatvių renovacijai, Gargždų sporto ir sveikatinimo kompleksui, Krašto apsaugos ministerijos vykdomam karinių miestelių konkursui bei Klaipėdos sveikatingumo kompleksui.

Valstybės institucijos nesusikalba tarpusavyje

Nacionalinio stadiono projektą turėjusio finansuoti „Baltcap“ fondo partneris Šarūnas Stepukonis viešojoje erdvėje komentavo, kad dėl VPT aiškinimo Lietuvoje negalėtų veikti nė vienas privačios ir viešosios partnerystės projektas.

Š. Stepukonio nuomone, procesas dėl stadiono komplekso Šeškinėje užsitęsė taip ilgai dėl valdininkų nekompetencijos. Esą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos valdininkai nesuprato, apie ką yra šis projektas, nes niekada nedarė jokių koncesijų.

Anot jo, ministerijai reikėjo kalbėtis su savivaldybe, o VPT – su Finansų ministerija ir CPVA.

Jo teigimu, VPT sustabdė projektą, nes matė, kad viešajam sektoriui buvo per daug rizikų. Tačiau Š. Stepukonis mano, jog savivaldybė niekuo nerizikavo, ir tai buvo jos išderėta gera sąlyga.

„Jokiame kitame panašiame PPP to nerastumėte. Tad sakyti, kad rizika neperkelta, negalima, nes mokėjimai „pririšti“ prie to, kad objektas veiktų ir būtų pastatytas. Čia buvo didelis rizikų pasiskirstymas, tad VPT gal pirmą kartą koncesijos atvejį nagrinėjo? Gal jiems reikėjo pasamdyti specialistus iš CPVA, kurie supranta daugiau?“ – svarstė „Baltcap“ atstovas.

Privatus investuotojas pagal parengtą sutartį buvo įsipareigojęs daugiafunkcį kompleksą su nacionaliniu stadionu valdyti 22 metus. Per šį laikotarpį stadione ir sporto komplekse ekonominės veiklos riziką būtų visiškai prisiėmęs privatus operatorius: visus eksploatacijos ir priežiūros kaštus privatus subjektas dengtų iš savo ekonominės veiklos pajamų, net jei per 22 metus dėl naujos pandemijos ar kitos krizės veiklos vykdyti negalėtų.

Pagal koncesijos sutartį vykdytuose ar tebevykdomuose kituose panašiuose projektuose per koncesijos laikotarpį, kuris trunka iki 23 metų, visą ekonominės veiklos riziką prisiima ir visus mokėjimus privačiam subjektui vykdo valdžios subjektas.

Pagal šį principą įgyvendinamas Palangos aplinkkelio tiesimo ir eksploatacinės priežiūros projektas, Krašto apsaugos ministerijos vykdomas karinių miestelių statybos Šiaulių regione, Šilalės raj. ir Rokantiškėse (Vilniaus raj.) projektas, Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pastato, Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pastato su areštine statybos projektai, M. K. Čiurlionio tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo koncesija.

Pagal VPT logiką viešojo sektoriaus rizika, teisininkų nuomone, visais šiais atvejais gali būti vertinama kaip per didelė. Todėl šiuo metu nebeaišku, kaip šie projektai turėtų būti įgyvendinami ir finansuojami, kad atitiktų VPT nustatytus kriterijus.

"Pagal šį principą įgyvendinamas Palangos aplinkkelio tiesimo ir eksploatacinės priežiūros projektas, Krašto apsaugos ministerijos vykdomas karinių miestelių statybos Šiaulių regione, Šilalės raj. ir Rokantiškėse (Vilniaus raj.) projektas, Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pastato, Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pastato su areštine statybos projektai, M. K. Čiurlionio tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo koncesija."

Šitą klounišką argumentą man ir mero pdėjėjas metė, lyg same shit mistinė policijos komisariato "komercinė rizika" ir stadiono....

Kada pagaliau Lietuvoje turėsime nacionalinį stadioną
https://www.respublika.lt/lt/naujienos/ ... _stadiona/

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, sporto ekspertas Algirdas RASLANAS, Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius LIAUSA, politinis bei visuomeninis veikėjas Eduardas ŠABLINSKAS, buvęs Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius, 2011-2015 m. Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Ritas VAIGINAS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

R.VAIGINAS: Tenka tik apgailestauti, kad esame vienintelė Europos valstybė, kuri neturi nacionalinio stadiono. Dabar, pradėjus rekonstruoti Kauno stadioną, išvis nebeturime jokio, kuriame galėtumėme rengti tarptautines futbolo varžybas.

Situacija buvo tokia - tuo metu visiems buvo „karpomos“ lėšos. Tuo metu, priešpaskutiniais ir paskutiniaisiais G.Kirkilo Vyriausybės gyvavimo metais, buvau Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius, tad galiu pasakyti, kad tada sportui taip pat buvo sumažintas finansavimas ir rasti papildomų lėšų atgaivinti šį projektą buvo nerealu.

Situacija žymiai pasikeitė 2011-2015 m. atsiradus šiokiam tokiam ekonominiam pakilimui, kai dirbau Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju ir viena iš mano kuruojamų sričių buvo sportas ir investicijos. Puikiai prisimenu, kad tada vėl buvo grįžtama prie šio projekto. Tuomet premjeru buvo Algirdas Butkevičius ir Vilniaus miesto savivaldybei buvo pavesta parengti stadiono atgaivinimo planą.

Jeigu neklystu, 2012 m. aš ir tuometinis Vilniaus vicemeras Jonas Pinskus Vyriausybės pasitarime pristatėme vizualizaciją, kaip būtų galima užbaigti nacionalinį stadioną. Aišku, prieš tai buvo pasitarimai Seime, Jaunimo ir sporto reikalų komisijoje, kur buvo kviečiami savivaldybės atstovai ir Kūno kultūros departamento vadovai bei visos kitos suinteresuotos pusės. Buvo visiškas pritarimas, kad Lietuvai reikia normalaus stadiono. Šis klausimas buvo pavestas Vilniaus savivaldybei. Kadangi kuravau šią sritį, turėjau parengti vizualizaciją. Pagal mūsų pristatytą planą buvo numatyta data ir A.Butkevičius paminėjo, kad stadiono atidarymo juostelę perkirps 2016 m., per Dainų šventę, liepos mėnesį.

Pagal mūsų viziją reikėjo pakoreguoti jau parengtą seną projektą, stadionas per 2,5-3 metus būtų buvęs užbaigtas. Po tribūnomis, kur yra 20 tūkst. kvadratinių metrų, buvo numatytos dvi sporto salės, šokių studija, bokso, imtynių salės, ten būtų persikėlęs Vilniaus miesto savivaldybės sporto centras, t.y. visos Vilniaus sporto mokyklos, kurios tuo metu buvo išmėtytos po visą miestą ir neturėjo normalių patalpų, būtų vienoje vietoje. Šalimais būtų įrengtas lengvosios atletikos stadionas su bėgimo takais ir trys futbolo aikštės. Tai buvo realu, kadangi iki 2016 metų buvo likę apie 3 metus.

Mūsų pristatymui buvo pritarta, kad tai labai gera versija. Kiek pamenu, pasitarime dalyvavo Centrinės projektų valdymo agentūros atstovai, kurie paprieštaravo. Kadangi šis stadionas būtų statomas finanuojant Europos struktūrinių fondų lėšomis, Europos Komisija jau nepritarė vien tik sporto objektų statybai - neva turėtų būti pastatytas daugiafunkcis kompleksas, kuriame atsirastų vietos ir kitoms veikoms, pavyzdžiui, vaikų darželis, muziejus ir t.t.

Žiūrėdamas į tai, kad po tribūnomis būtų buvę pakankamais vietos, nemačiau jokių problemų, kad ten būtų įrengtas ir muziejus ar vaikų darželis ir kad įsikurtų neformalaus ugdymo švietimo įstaiga. Šią keliamą užduotį mes būtumėm įvykdę. Šiandien drąsiai galiu pasakyti, kad pritrūko tuometinio premjero ryžtingumo. Jis nusileido Centrinės projektų valdymo agentūros ir Finansų ministerijos vadovų nuogąstavimams, kad Europos Komisija gali nepritarti finansavimo skyrimui šiam stadionui užbaigti. Taip istorija ir baigėsi.

O 2016 metais mes galėjome turėti normalų stadioną, kuris atitiktų tarptautinius reikalavimus. Jeigu neklystu, reikėjo 380-420 mln. litų, grubiai skaičiuojant, stadionas būtų kainavęs 100-120 mln. Eur. Palyginti su tuo, kokios sumos yra įvardijamos dabar ir už kiek yra žadama pastatyti, skirtumas yra didelis. Beje, sėdimų vietų būtų buvę 25 tūkst., dabar kalbama tik apie 10 tūkst., o pati statyba atsieitų 320 mln. Eur. Tad yra nepalyginami skaičiai.

Turėtų kažkur būti pateikta ir pilna filmuota medžiaga, bet palikta nuoroda niekur prasmingai neveda.

Vilnius ruošiasi gatvių prie „Akropolio“ rekonstrukcijai
https://www.15min.lt/gazas/naujiena/gat ... 21-1382950

„Šis projektas bus reikalingas, kas benutiktų šioje vietoje, to tikrai nereikia sieti su Nacionalinio stadiono projektu, kuris dabar yra įstrigęs teisme. Projektavimą skelbiame tam, kad įgyvendinant rekonstrukcijos darbus turėtume galimybę pasinaudoti ir Europos Sąjungos paramos lėšomis“, – BNS sakė P.Poderskis.

„Bet kuriuo atveju, teritorijos, kurioje planuojama statyti Nacionalinį stadioną, klausimas anksčiau ar vėliau išsispręs, todėl ir projektas bus reikalingas“, – pridūrė jis.

Anksčiau skelbta, jog gatvių prie Nacionalinio stadiono rekonstrukcijai miestas ketina skirti 14 mln. eurų. P. Poderskis neatmeta galimybės, kad ši suma bus didesnė.

Nukris dešimtis milijonų nuo tos baisiai linksniuojamos sumos.

Koalicijos derybos įsibėgėja: skelbiamas pilnas Laisvės partijos pasiūlymų paketas
https://www.delfi.lt/news/daily/lithuan ... d=85607125

13. Palaikyti ir atnaujinti derybas dėl Nacionalinio stadiono statybų Vilniuje.

BUM

Teismas panaikino VPT nurodymą nutraukti Nacionalinio stadiono konkursą
https://www.vz.lt/nekilnojamasis-turtas ... o-konkursa

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) nurodymas nutraukti 156 mln. Eur vertės Nacionalinio stadiono statybos ir koncesijos konkursą yra nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas.

Taip pirmadienį nusprendė Vilniaus apygardos teismas, tenkinęs savivaldybės ieškinį. „Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju VPT vertinimo išvadoje neturėjo pakankamo pagrindo konstatuoti, jog projektas neatitinka koncesijos požymių o koncesija yra neteisėta ir nepagrįsta, bei dėl to įpareigoti nutraukti koncesijos procedūras.

„Todėl ši išvada pripažintina neteisėta ir naikintina“, – rašoma teismo sprendime, kurį matė BNS.

P. Poderskis sprendimą vertina „saikingai optimistiškai“
https://www.delfi.lt/verslas/verslas/te ... d=85747411

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis BNS teigė teismo sprendimą vertinantis „saikingai optimistiškai“. Jis taip pat tvirtino besitikintis, kad nauja Vyriausybė bei kitos institucijos – Viešųjų pirkimų tarnyba, Centrinė projektų valdymo agentūra – bus įtikintos „puikiai pateiktų“ teismo argumentų.

„Tokiu atveju galėsime sutartį dar šiemet pasirašyti ir pradėti darbus, kas ir būtų didžiausia nauda Vilniaus miestui, o svyruojančiai ekonomikai – apie 100 mln. investicijų, kuriant ekonomiškai perspektyvų objektą“, – sakė P. Poderskis.

Po kelerius metus trukusių konkurso procedūrų koncesijos sutartį su konkursą laimėjusia „Axis industries“ bei projekto finansuotoju „Baltcap“ savivaldybė planavo pasirašyti dar kovą. Tam pritarė tiek savivaldybės taryba, tiek Vyriausybė. Pagal bendrą savivaldybės, statytojų, finansuotojų ir Vyriausybės sutartį, kompleksą daugiau nei du dešimtmečius valdytų bendrovė „Kauno arena“. Jį tikėtasi pastatyti 2023-iaisiais.