Koncesininkas nesiryžta prognozuoti, kiek galėtų išaugti Nacionalinio stadiono kaina
https://www.alfa.lt/aktualijos/vilnius/ ... ina/251627
Arvydas Jockus
Per metus, kai Viešųjų pirkimų tarnyba buvo sustabdžiusi Nacionalinio stadiono su sporto kompleksu projektą, jo kaina dėl brangstančių statybos medžiagų jau išaugo 15 mln. eurų.
„Tikriausiai pirmą kartą Lietuvos istorijoje tiksliai galime pasakyti, kiek kainavo biurokratų neryžtingumas ir įsikišimas į projektą“, – valdininkų veiksmų vertę 2021 m. vasarą vertino Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Miesto vadovas džiaugėsi, kad išaugusių sąnaudų riziką sutiko prisiimti pagrindiniu projekto vykdytoju – koncesininku – tapęs buvęs projekto finansuotojas „BaltCap“ Infrastruktūros fondas.
„BaltCap“ fondas nusiteikęs Daugiafunkcio sporto komplekso su stadionu statybą pradėti 2023 m. ir baigti per dvejus metus. Vėliausia planuojama objekto pridavimo data – 2025 m. pirmas ketvirtis.
Statybų kainos Lietuvoje jau kurį laiką kyla kone kas mėnesį
Statybų žaliavų ir medžiagų kainoms dėl pandemijos ir karo Ukrainoje toliau sparčiai augant, „BaltCap“ dabar nedrįsta prognozuoti, kiek dar milijonų eurų per ateinančius trejus metus galėtų išaugti Nacionalinio stadiono sąmata.
„Sunku spėlioti apie ateitį. Jeigu galėtume spėti ir žinoti, kaip bus, turbūt atitinkamai ir elgtumėmės. Tiesiog stebime, kas vyksta, ir bandome reaguoti“, – naujienų portalui Alfa.lt sakė „Baltcap“ Infrastruktūros fondo partneris Šarūnas Stepukonis.
Į prašymą prognozuoti, kiek procentų galėtų brangti statybos per ateinančius trejus metus, Š. Stepukonis atsakė, kad kainos auga taip sparčiai, jog konkreti prognozė tiesiog būtų „kvailas spėjimas“.
Vis dėlto koncesininko atstovas prisipažino, jog „BaltCap“ pasirengęs finansuoti išaugusią projekto sąmatą ir jos neperkelti ant statybos rangovų pečių. „Greičiausiai teks mums prisiimti (išaugusias sąnaudas – red.)“, – sakė Š. Stepukonis.
Kita vertus, koncesininko atstovas nenorėjo įvardyti, ar „BaltCap“ fondo sutartyje su rangovais bus numatyta sąlyga, kad išaugusios statybų kainos turėtų būti indeksuojamos pagal tam tikrus Statistikos departamento ar žaliavų biržų rodiklius. „Kai galutines detales dėliosimės, bus aišku“, – sakė Š. Stepukonis.
„BaltCap“ numato Nacionalinio stadiono generalinį rangovą pasirinkti iš norą dalyvauti projekte pareiškusių trijų Lietuvos statybos kompanijų – Panevėžio statybos tresto, „Veikmės“ ir „Conrestos“.
Statyboms – du trečdaliai lėšų
Nacionalinio stadiono su sporto kompleksu ant Šeškinės kalno Vilniuje vertė pagal 2021 m. pasirašytą koncesijos sutartį yra 156 mln. eurų.
Maždaug du trečdaliai šios sumos – apie 100 mln. eurų – sudarytų statybų išlaidos. Likusi dalis būtų skiriama projekto finansavimo rizikos kaštams per 25 metų laikotarpį padengti. Į projektą Vyriausybė įneš 54,5 mln. eurų, Vilniaus miesto savivaldybė – 101,5 mln. eurų.
Vilniaus miesto savivaldybė papildomai planuoja skirti apie 35 mln. eurų aplinkinei infrastruktūrai sutvarkyti.
„Baltcap“ infrastruktūros fondas per dvejus metus pastatys ne tik stadioną, bet ir kitus Daugiafunkcio sporto komplekso statinius. 22 ha teritorijoje šalia prekybos centro „Akropolis“ 2025 m. atsiras 300 vietų vaikų darželis, neformaliojo ugdymo veiklai skirtas 56 tūkst. kv. m objektas, po stogu sutalpinsiantis šešias krepšinio aikšteles, rankinio ir futbolo, meninės ir sportinės gimnastikos, bokso, imtynių ir fizinio pasirengimo sales bei administracines patalpas. Ant Šeškinės kalno numatyta pastatyti UEFA reikalavimus atitinkančias tris futbolo aikštes ir IAAF reikalavimus atitinkantį lengvosios atletikos stadioną su 3 tūkst. vietų žiūrovams.
Pakeitė „Icor“
Alfa.lt primena, kad Nacionalinio stadiono koncesijos konkursą laimėjusio konsorciumo pagrindinė partnerė, koncerno „Icor“ įmonė „Axis Industries“, praėjusią vasarą pasitraukė iš projekto. Jos vietą užėmė privataus ir rizikos kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ Infrastruktūros fondas („BaltCap Infrastructure Fund“), iki tol projekte turėjęs finansinio partnerio poziciją.
„BaltCap“ Infrastruktūros fondas įsigijo bendrovę „Venetus Capital“, kuriai priklauso 98 proc. specialiosios projekto bendrovės (SPV) akcijų. „Axis Industries“ toliau valdo 1 proc. SPV įmonės akcijų, dar 1 proc. SPV akcijų turi bendrovė „Kauno arena“.
„BaltCap“ Infrastruktūros fondas yra privataus kapitalo fondas, į kurį 80 proc. lėšų yra investavę pensijų fondai ir bankai. Po 20 proc. fondo kapitalo priklauso SEB pensijų fondui, „Swedbank“ pensijų fondui, Europos Investicijų Bankui, Europos Rekonstrukcijos ir Plėtros Bankui. Mažesni investuotojai yra Latvijos „Citadelės“ pensijų fondas, Estijos banko LHV pensijų fondas, Šiaurės šalių (Danijos, Suomijos, Islandijos, Norvegijos ir Švedijos) aplinkos apsaugos finansų korporacija (NEFCO).
Nesėkmių istorija
Nacionalinio stadiono projektavimo ir statybų epopėja tęsiasi 37 metus.
Nacionalinio stadiono Vilniuje projektavimas pradėtas 1985 m. Pirmojo stadiono projekto autorius buvo architektas Algimantas Nasvytis. 1987 m. patvirtinus projektą stadionas pradėtas statyti. Iki 1991 m. buvo sumontuoti stadiono tribūnų pamatai ir dalis tribūnų rėmų, tačiau 1993 m. statybos darbai nutraukti, o pastatyti pamatai bei laikančiosios konstrukcijos užkonservuotos. 2008 m. atnaujintas stadiono statybas nutraukė kilusi pasaulinė finansų krizė.
Pastaraisiais metais Nacionalinio stadiono projektas strigo kilus ginčų su teisėsauga ir Viešųjų pirkimų tarnyba, pripažinusia koncesijos konkursą neteisėtu, tačiau Vilniaus apygardos teismas šį sprendimą panaikino, o tarnyba teismo verdikto nebeskundė.