Nacionalinio stadiono projektą žlugdanti VPT išgąsdino ir kitų savivaldybių merus
https://www.alfa.lt/straipsnis/50419953 ... ybiu-merus
Alfa.lt konsultavę teisininkai tvirtina, kad VPT sukritikuota Vilniaus miesto savivaldybės ir „Axis industries“ koncesijos sutartis parengta pagal standartinę Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) patvirtintą formą ir visiškai ją atitinka.
Be to, susitarimo projekte derybų eigoje esą nebuvo atlikta jokių esminių pakeitimų, keičiančių standartinio CPVA nustatyto Tiesioginio susitarimo sąlygas.
„Išskyrus neesminius Tiesioginio susitarimo pakeitimus derybų metu (dėl kurių VPT pastabų neturėjo ir išvadoje nepasisakė). Daugiafunkcio komplekso projekto Tiesioginio susitarimo nuostatos atitinka standartines CPVA patvirtintas nuostatas“, – teigiama teisininkų išvadoje.
Pasak ekspertų, VPT vertinimas iš esmės sukritikavo ne tai, ką dėl nacionalinio stadiono Vilniuje susitarė viešasis ir privatus sektorius, o CPVA patvirtintas nuostatas, pagal kurias Lietuvoje buvo ir yra vykdomos visos koncesijos ir PPP.
„Iš esmės VPT sukritikavo valstybės nustatytą tipinę koncesijos sutartį“, – sakė teisininkas.
Jo nuomone, visi Lietuvoje vykdyti partnerystės projektai buvo ir yra vykdomi pagal tokias pačias sąlygas, kurias VPT laiko neteisėtomis. „Ar tai reiškia, kad absoliučiai visuose projektuose statybų finansavimo rizikų paskirstymas šalims, o kartu ir tokių projektų sutartys yra neteisėti?“ – klausė Alfa.lt konsultantas.
Jo nuomone, šiuo atveju konfliktas kyla ne tarp VPT ir Vilniaus miesto savivaldybės, o tarp dviejų valstybės institucijų: CPVA, kuri nustato koncesijos ir PPP valdymo tvarką, ir VPT, kuri tą tvarką kritikuoja. Savivaldybėms ir valstybės institucijoms šiuo atveju nebeaišku, kuriomis šių įstaigų privalomosiomis rekomendacijomis vadovautis.
Po VPT išaiškinimo, kas yra laikoma ir kas negali būti laikoma koncesijos sutartimi, Alfa.lt skaičiavimu, iškilo grėsmė mažiausiai dešimčiai šiuo metu vykdomų PPP. Tarp jų – Sporto ir laisvalaikio centro statybai Klaipėdoje, Visagino apšvietimo sistemos modernizavimui, gatvių apšvietimo infrastruktūros ir modernizavimo projektui Kauno rajono savivaldybėje, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pastato statybai, Ukmergės miesto gatvių renovacijai, Gargždų sporto ir sveikatinimo kompleksui, Krašto apsaugos ministerijos vykdomam karinių miestelių konkursui bei Klaipėdos sveikatingumo kompleksui.
Valstybės institucijos nesusikalba tarpusavyje
Nacionalinio stadiono projektą turėjusio finansuoti „Baltcap“ fondo partneris Šarūnas Stepukonis viešojoje erdvėje komentavo, kad dėl VPT aiškinimo Lietuvoje negalėtų veikti nė vienas privačios ir viešosios partnerystės projektas.
Š. Stepukonio nuomone, procesas dėl stadiono komplekso Šeškinėje užsitęsė taip ilgai dėl valdininkų nekompetencijos. Esą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos valdininkai nesuprato, apie ką yra šis projektas, nes niekada nedarė jokių koncesijų.
Anot jo, ministerijai reikėjo kalbėtis su savivaldybe, o VPT – su Finansų ministerija ir CPVA.
Jo teigimu, VPT sustabdė projektą, nes matė, kad viešajam sektoriui buvo per daug rizikų. Tačiau Š. Stepukonis mano, jog savivaldybė niekuo nerizikavo, ir tai buvo jos išderėta gera sąlyga.
„Jokiame kitame panašiame PPP to nerastumėte. Tad sakyti, kad rizika neperkelta, negalima, nes mokėjimai „pririšti“ prie to, kad objektas veiktų ir būtų pastatytas. Čia buvo didelis rizikų pasiskirstymas, tad VPT gal pirmą kartą koncesijos atvejį nagrinėjo? Gal jiems reikėjo pasamdyti specialistus iš CPVA, kurie supranta daugiau?“ – svarstė „Baltcap“ atstovas.
Privatus investuotojas pagal parengtą sutartį buvo įsipareigojęs daugiafunkcį kompleksą su nacionaliniu stadionu valdyti 22 metus. Per šį laikotarpį stadione ir sporto komplekse ekonominės veiklos riziką būtų visiškai prisiėmęs privatus operatorius: visus eksploatacijos ir priežiūros kaštus privatus subjektas dengtų iš savo ekonominės veiklos pajamų, net jei per 22 metus dėl naujos pandemijos ar kitos krizės veiklos vykdyti negalėtų.
Pagal koncesijos sutartį vykdytuose ar tebevykdomuose kituose panašiuose projektuose per koncesijos laikotarpį, kuris trunka iki 23 metų, visą ekonominės veiklos riziką prisiima ir visus mokėjimus privačiam subjektui vykdo valdžios subjektas.
Pagal šį principą įgyvendinamas Palangos aplinkkelio tiesimo ir eksploatacinės priežiūros projektas, Krašto apsaugos ministerijos vykdomas karinių miestelių statybos Šiaulių regione, Šilalės raj. ir Rokantiškėse (Vilniaus raj.) projektas, Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pastato, Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pastato su areštine statybos projektai, M. K. Čiurlionio tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo koncesija.
Pagal VPT logiką viešojo sektoriaus rizika, teisininkų nuomone, visais šiais atvejais gali būti vertinama kaip per didelė. Todėl šiuo metu nebeaišku, kaip šie projektai turėtų būti įgyvendinami ir finansuojami, kad atitiktų VPT nustatytus kriterijus.