Vasario pabaigoje Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdyje bus sprendžiama, ar pritarti nacionalinio stadiono statybų kainos indeksavimui. Dokumentuose, kurie buvo išsiųsti tarybos nariams, nurodoma, kad stadiono statybos po indeksavimo brangtų 40,35 proc., savivaldybei ir Vyriausybei teks 27,1 mln. eurų kainos kilimo. Norima įrengti ir papildomų stadiono vietų bei pastatyti krepšinio areną – tai kainuotų 10,86 mln. eurų.
Remiantis dokumentais, stadiono statybų kaina, ją indeksavus, pakiltų 40,35 proc. (be palūkanų ir kitų finansavimo kaštų). Vilniaus miesto savivaldybė ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija padengtų 28,71 proc. brangimo, 11,64 proc. – koncesininkė ir projekto bendrovės.
Taigi, savivaldybei iš šios sumos tektų padengti 17 mln. eurų, 10 mln. eurų ministerijai, 9,5 mln. eurų – koncesininkei. Pažymima, kad susitarime dėl indeksavimo taip pat numatoma galimybė reoptimizuoti finansinį veiklos modelį ir peržiūrėti suteikiančiosioms institucijoms tenkantį mokėjimo dydį, tuo atveju, jei projekto bendrovė objekto statyboms išleis mažiau lėšų, nei yra suplanuota.
Papildomų 3 tūkst. vietų stadione įrengimo darbų kaina atsieitų 5,060 mln. eurų be PVM, universalios kultūros ir sporto renginiams tinkančios arenos įrengimui prireiktų 5,192 eurų be PVM. Bendra investicijų suma su finansavimo kaštų padidėjimu dėl papildomų darbų siektų 10,86 mln. eurų be PVM.
Pagal sutartį, projekto bendrovė laisvalaikio veiklos patalpoje turi įrengti 3 krepšinio sales, vienoje iš salių įrengiant mobilias tribūnas su 360 stacionarių sėdimų vietų, 1 rankinio salę, 2 meninės ir sportinės gimnastikos sales, bokso, imtynių ir fizinio pasirengimo sales bei administracines patalpas.
Iki indeksavimo, kaip anksčiau kalbėjo Vilniaus meras Valdas Benkunskas, stadiono statybų kaina siekė 94 mln. eurų, o susitarus dėl jos pakėlimo išaugtų iki 122 mln. eurų su PVM.
Visa savivaldybės įsipareigojimų suma sieks 158,4 mln. eurų, bendra išlaidų kaina savivaldybei ir ministerijai po indeksavimo didės 2,4 mln. eurų.
Miesto vadovas teigia, kad ženkliai išlaidos savivaldybei nedidės dėl planuojamų sutaupyti palūkanų – vietoje anksčiau numatyto 22 metų laikotarpio, per kurį planuota už statybas išsimokėti koncesininkui, terminas trumpės iki 2 metų, tad palūkanų suma turėtų sumažėti 35 mln. eurų.
Be kita ko, koncesininkas ir projekto bendrovė patys turės padengti skirtumą tarp perskaičiuotos investicijų sumos ir faktinės sumos, t. y. 9,507 mln. eurų be PVM bei papildomai šios sumos finansavimo sąnaudas.
Opozicija: atsakomybė permetama savivaldybei
Opozicijai priklausantis tarybos narys iš Nacionalinio susivienijimo frakcijos Aleksandras Nemunaitis Delfi sakė, kad dokumentuose pateikiami duomenys atitinka anksčiau mero V. Benkunsko įvardytus skaičius, tačiau jis teigė, kad neaišku, kuo jie grindžiami.
„Šitoje vietoje mums pateikiama informacija, kad neva savivaldybė trukdė koncesininkui pilnai realizuoti savo sutartį. Man tai yra keista, kai yra tvirtinama, kad realiai sutartis buvo pradėta vykdyti tik 2022 metų liepą. Kodėl buvo tylėta iki 2023 metų spalio 6 dienos, kai Šarūnas Stepukonis jau buvo pradėtas atleisti iš įmonių. (…) Šitoje vietoje koncesininko interesams atstovaujama, o ne vilniečių“, – sakė A. Nemunaitis.
Jis taip pat abejojo būtinybe vykdyti papildomus darbus – įrengti areną ir didinti stadiono vietų skaičių.
„Pačioje sutartyje apibrėžta, kas yra papildomi darbai – tai yra būtini statiniai, kurie sutvirtina ar užtikrina pastatų efektyvumą. Suprantu, kad gali būti taip, kad statant pamatoma, jog nebuvo numatyta kažkokia papildoma atrama ar iškilo grėsmė konstrukcijai. Ateina, pasako, kad kainuos šiek tiek brangiau, nes kainuoja padaryti papildomus sutvirtinimus, jie yra privalomi, būtini. Bet kaip pavyks merui įrodyti, kad arena yra būtinas statinys, aš nežinau. Tai yra pritempinėjimas“, – teigė jis.
Vilniaus miesto taryboje sutarties pakeitimų projektas bus svarstomas vasario 28 dieną.
Laisvės frakcija antradienio rytą išplatino pranešimą, kuriame teigia, kad ji „galėtų palaikyti daugiafunkcinio stadiono komplekso projekto tęstinumą, tačiau prieš tai būtina gauti atsakymus į vis dar kylančius klausimus“: „Koalicijos formate į dalį jų atsakyta, tačiau papildomų klausimų vis dar yra.“
Primename, kad tai Laisvės partijos narys Remigijus Šimašius buvo meru, kai dabartinė sutartis buvo pasirašyta.
Dabar Laisvės frakcija neslepia turinti dar abejonių.
„Kadangi nukrypimų nuo originalaus koncesijos sutarties projekto neišvengsime, kyla abejonių, ar sutarties sąlygų ir apimties keitimas nepažeidžia kitų rinkos subjektų intereso dalyvauti pirminiame konkurso etape. Kaip matyti iš projekto, siūloma keisti statybos darbų apimtį, t. y. išplėsti stadiono vietas iki 18 tūkst. vietų bei pakoreguoti sporto centro projektą, t. y. vietoje 4 aikštelių įrengti universalią 5 tūkstančių vietų salę.
Akivaizdu, kad Universalios arenos atsiradimas keičia viso projekto atsiperkamumą. Be to, ar tai yra papildomi darbai, ar darbų apimties mažinimas, ar Universalios arenos tikrai reikia? Turi būti tiksliai atsakyta, ar tai nėra esminis sutarties pakeitimas, numatytas Koncesijų įstatyme“, – pranešime spaudai cituojama Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Laisvės frakcijos seniūnė Erika Kuročkina.
Anot politikės, pokalbių su koalicijos partneriais metu akcentuota, kad visi keitimai daromi Koncesijos sutarties sąlygų apimtyje, tačiau šių teiginių pagrįstumą galima bus įvertinti tik susipažinus su galutiniu Vilniaus miesto tarybai teikiamu sprendimo ir jo priedų projektu.
„Svarbu pabrėžti, kad, jeigu Vilniaus miesto savivaldybės taryba priims teigiamą sprendimą, sutartis turės būti įvertinta ir suderinta su Europos Komisija. Laisvės frakcija savivaldybėje pabrėžia, kad reikėtų detaliau peržvelgti ir koncesijos sutarties vykdymui reikalingų saugiklių galimybes“, – teigiama pranešime.
Laisvės partijos pranešime taip pat teigiama, kad „koncesininkui „Baltcap“ nepavykus įgyvendinti savo įsipareigojimų, būtina užtikrinti, kad tokios situacijos nebepasikartotų“. O tam esą reikalinga griežtesnė darbų eigos kontrolė, projekto įgyvendinimo stebėsenos ataskaitos pateikimas miesto tarybai ir pan.
BNS užsakymu bendrovės „Vilmorus“ vasarį atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad tolesnėms daugiafunkcio komplekso su UEFA reikalavimus atitinkančiu stadionu statyboms pritaria 35,5 proc. gyventojų. 36,3 proc. mano, kad kompleksas neturėtų būti statomas, nes toks stadionas jau yra Kaune. Dar 28 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu.
Statyboms pritaria moksleiviai ir studentai (54,8 proc.), didesnė dalis gyventojų iki 29 metų (46,5 proc.), aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės (41,9 proc.).
Tarp manančių, kad stadiono statyti nereikėtų, didesnė dalis – bedarbiai (43,8 proc.), 60-69 metų gyventojai (43,7 proc.), taip pat turintys vidurinį, aukštesnįjį ir spec. vidurinį išsilavinimą (37,9 proc.).
Nuomonės dėl statybų ateities neturi 38,2 proc. gyventojų, kurių amžius siekia 70 ir daugiau metų, 39,3 proc. – nebaigę vidurinio išsilavinimo.
Labiausiai už stadiono statybas pasisako balsuojantys už Laisvės partiją (68,8 proc.), Liberalų sąjūdį (60 proc.) ir už Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) (50,4 proc.). Tolesnių stadiono statybų labiausiai nepalaiko balsuojantys už Darbo partiją (51,1 proc.).
„Visas grafikas labai aiškus, mes turime sulaukti pirmiausia pilno sutarties pakeitimo įsigaliojimo, čia gali trukti kelius mėnesius, o tada statybos darbai ir papildomas 18 mėnesių terminas“, – trečiadienį sostinės savivaldybėje žurnalistams teigė V. Benkunskas.
V. Benkunskas tikino, kad savivaldybės sprendimas leidžia judėti pirmyn, o darbai statant kompleksą turėtų atsinaujinti greitai, kai įsigalios atnaujinta sutartis.
„Tai sprendimas, kuris su projektu leidžia judėti tolyn. Dabar turime sulaukti įsigaliojimų, susiderinti visas sąlygas, turime Viešųjų pirkimų tarnybos klausimą, su jais konsultacijos jau vyksta. Kiekvieną dieną dirbame ir darome tos dienos darbus“, – sakė Vilniaus meras.
„Iš pono Arvydo Avulio suprantu, kad po sutarties įsigaliojimo dienų ir savaičių klausimas, kada statybos galėtų atsinaujinti. Pasirengimo faktinio dabar nėra įvykę, bet planas visas sudėliotas“, – aiškino jis.
Prieš savivaldybės tarybos posėdį Vilniaus miesto opozicijos lyderis Artūras Zuokas kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą, prašydamas atlikti korupcijos rizikos analizę. Sostinės vadovo teigimu, tai yra politikavimas ir pasiruošimas Seimo rinkimams.
„Labai sunkiai įsivaizduoju bent vieną instituciją, kuri nėra gavusi kreipimosi dėl šio projekto, Prokuratūra, STT, FNTT ir t. t. Čia politiko žanras, kuris puikiai žinomas, jeigu kažkas nepatinka, apkaltink korupcija, neskaidrumais ir pan. Nepamirškime, kad Seimo rinkimai artėja, čia puiki terpė lipti ant bačkos ir šnekėti bet ką“, – sakė konservatorius
Galiausiai kalbėdamas apie infrastruktūrą, kuri bus aplink Nacionalinį stadioną, sostinės meras tikino, kad jai numatyta apie 30 mln. eurų. Pasak jo, planuojama platinti gatves, įrengti stoteles bei statyti pėsčiųjų viaduką.
„Apie 30 mln. dabar numatyta investuoti į aplinkinę infrastruktūrą, tos lėšos dar buvo pažadėtos ir skirtos Vyriausybės 2019 m., kai buvo atimtos europinės lėšos ir buvo sukonstruotas naujas finansavimo modelis, dalį per Švietimo ministeriją skiriant stadiono statybų kaštų padengimui ir sutvarkant infrastuktūrą“, – teigė V. Benkunskas. „Mes dabar pasirengimo stadijoje, tie projektai rengiami, ruošiami, kai kompleksas bus išvystytas, tie darbai jau tuomet turėtų būti atlikti. (…) Ten yra gatvių platinimai, stotelių įrengimai, pėsčiųjų viaduko padarymas ir pan.“ – kalbėjo jis.
ELTA primena, kad trečiadienį Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritarė pokyčiams, numatytiems sostinės daugiafunkciame projekte. Komplekse turėtų atsirasti universali kultūros ir sporto renginiams tinkama arena, didėti Nacionalinio stadiono vietų skaičius, po indeksavimo sutarties vertė augs iki 157,2 mln. eurų.
Prieš statybų atnaujinimą savivaldybei dar reikės sulaukti teigiamų Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) ir Europos Komisijos (EK) išvadų.
Sostinės savivaldybės Kontrolės komitetas, kurio daugumą sudaro opozicijos nariai, praeitą savaitę kritiškai vertino pristatytus projekto pokyčius ir nusprendė kreiptis į VPT dėl teisinio įvertinimo.
Seimo Audito komitetas savo ruožtu nusprendė kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę su rekomendacija, kad balsavimas sostinės taryboje dėl šio projekto būtų atliktas tik gavus Finansų ministerijos bei VPT išvadas.
„Hanner“ savininkas Arvydas Avulis nurodo, kad stadiono statybas galėtų užbaigti iki 2026 metų pabaigos.
Visą daugiafunkcį kompleksą sudaro Nacionalinis stadionas su sporto muziejumi viduje, sporto centras su krepšinio, rankinio, gimnastikos, bokso salėmis, trys futbolo treniruočių aikštės, tarptautinės kategorijos lengvosios atletikos stadionas su futbolo aikšte, lengvosios atletikos apšilimo zona su mėtymo sektoriais, kultūros centras su biblioteka ir 300 vietų vaikų darželis.
Vilniaus miesto savivaldybės taryba po ilgų diskusijų vis dėlto pritarė pokyčiams daugiafunkcio komplekso projekte. Tad bus indeksuota kaina, kuri kils 17,66 proc., tačiau esą dėl sprendimo visą sumą sumokėti greičiau, nebus tokia skausminga miestui ir Švietimo ministerijai. Taip pat pritarta siūlymams įrengti universalią areną, o stadiono žiūrovų vietų kiekį padidinti. Opozicija, kaip ir žadėjusi, balsavo prieš. Tačiau valdančiųjų balsų sprendimui užteko.
Už sutarties pakeitimus balsavo 27 tarybos nariai, prieš buvo 17, susilaikė trys.
Atnaujintą koncesijos sutartį dar turės įvertinti Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), o Europos Komisija (EK) turėtų patvirtinti, kad pakeitimais nėra suteikiama neteisėta valstybės pagalba.
Kaip po balsavimo teigė meras Valdas Benkunskas, galutinė sutarties vertė – 157,2 mln. eurų, arba 1,2 mln. eurų daugiau nei buvo numatyta pirminiame susitarime. Galutinė 18 tūkst. vietų Nacionalinio stadiono kaina po pakeitimų būsianti 52,4 mln. Eur. Sporto centro su universalia arena, vidaus salėmis ir lauko aikštynų kompleksu kaina – 27,3 mln. Eur. Kultūros centro su biblioteka kaina – 7,6 mln. eurų, vaikų darželio kaina – 5,6 mln. Eur. Skolinimosi palūkanos – 13,5 mln. Eur. Objektų operavimo kaštai 20 metų – 9 mln. Eur.
Siūlė sutaupyti milijoną
Vydūnas Sadauskas pateikė „Laisvės ir teisingumo“ frakcijos siūlymą – indeksuoti tik statybos kainą, neapimant tyrimų ir projektavimo, kas jau padaryta. Jam antrino Artūras Zuokas, teigdamas, kad koncesininkas prašė indeksuoti maksimalią sumą, tačiau esą tai nėra tinkama vilniečių atžvilgiu. Esą taip galima sutaupyti milijoną eurų.
Tačiau šios frakcijos siūlymai daugumai nepasirodė įtikinami ir buvo atmesti.
Vėliau pasisakydamas A.Zuokas Valdą Benkunską pavadino „BaltCap“ ir Šarūno Stepukonio „atstovu“ taryboje. Esą sutinkama su visomis koncesininko sąlygomis, nors „sąžiningas ir ūkiškas vilniečių meras“ fiksuotų, kad sutartis nevykdoma, atliktų sutarčių auditą, tad būtina reikalauti kompensacijos. O tada išpirkti UAB „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“ akcijas ir skelbti naują projektą.
Aleksandras Nemunaitis ragino visus balsuoti „sąžiningai“, esą nesvarbu, jeigu tas balsas ir nieko nelemsiąs priimant sprendimą.
Opozicija prieš
Savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas BNS antradienį pranešė, kad 8 savivaldybės komitetai pritarė pakeitimams, o vienas – Kontrolės komitetas – jiems nepritarė.
Svarstant projektą komitetuose buvo visiškai aišku, kad jį palaiko valdantieji, o opozicija yra griežtai prieš. Oponuojantys politikai iš esmės vieningai siūlo sutartį nutraukti ir patiems imtis statyti nacionalinį stadioną, galbūt be kitų dabar suplanuoto daugiafunkcio komplekso objektų. Arba skelbti naują konkursą.
Prieš tarybos posėdį Vilniaus valdantieji neslėpė tikį, jog jiems užteks koalicijos partnerių – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir Laisvės partijos frakcijų – atstovų balsų patvirtinti siūlomus sutarties pakeitimus.
Vienas ramiausių/efektyviausių priimtų pakeitimų pristatymas. Skaidrėse yra detalus išplanavimas, kaip atrodys krepšinio/sporto šakų arena tame naujai perdarytame centre ir palyginimas su prieš tai buvusiu:
Pristatyme ir minimalus paaiškinimas, kaip atrodys infrastruktūros atnaujinimo etapavimas, kas vyksta kartu su stadionu, kas jau projektuojama (politiškai) dar vėlesniam laikotarpiui.
Visų didžiausių Kauno sporto objektų valdymas nuo šiol sutelktas vienos įmonės rankose. „Kauno arenos“ žinioje yra stadionas, halė, „Žalgirio“ arena, baseinas, ledo rūmai ir teniso kortai. Savivaldybė nemato jokios problemos, o specialistai tikina, kad tokia praktika ydinga, ji užkerta kelią konkurencijai.
Daugiau kaip metus jau veikiančiam rekonstruotam Dariaus ir Girėno stadionui Kaune pagaliau rastas ir koncesininkas. Stadioną ir šalia esančią taip pat rekonstruotą Sporto halę 15 metų valdys „Kauno arena“. Konkurse dalyvavo 3 įmonės, tačiau šios pasiūlymas esą buvo patraukliausias.
„Miestas užsitikrino, kad bus sumokama per metus ne mažiau kaip 324 tūkst. eurų koncesijos ir nuomos mokesčio, jį indeksuojant pagal infliaciją“, – sakė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis. Tad jei viskas vyks sklandžiai, per 15 metų Kauno savivaldybei įmonė sumokės apie 5 milijonus eurų.
„Kauno arenos“ žinioje nuo šiol yra visi didžiausi Kauno sporto kompleksai – „Žalgirio“ arena, baseinas, ledo rūmai, sporto halė, Dariaus ir Girėno stadionas bei didieji teniso kortai.
„Praktiką galima laikyti ydinga, nes konkurencija neegzistuoja. Jeigu tam tikros įmonės, operatoriai yra arba palankūs,arba bent patogūs valdantiesiems ir jie neturi jokios rimtos opozicijos, tai galima įžvelgti ne visai skaidrių dalykų“, – pasakojo VDU dėstytojas Ignas Kalpokas.
Kauno savivaldybė problemos nemato
Tačiau Kauno savivaldybė čia problemų nemato. „Aš manau, kad yra gerai, kai objektus laimi geriausius pasiūlymus pateikę dalyviai, ar tai yra vienas ir tas pats, ar keli – tai čia konkursų taisyklės ir pasiūlymų vertinimai“, – teigė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis.
Tiesa, problemos savivaldybei nebuvo ir nėra dėl „Autokaustos“ bei jos laimimų projektų gausos, nors yla išlindo iš maišo rekordinių kyšių pavidalu, o buvęs administracijos direktorius Vilius Šiliauskas atsidūrė už grotų. Bet su sporto atstovais gal taip nenutiks.
Vis dėlto, tam tikrų grėsmių specialistai įžvelgia. „Galvojant ir apie kainodarą, apie pasirinkimus, ką kviesti, nekviesti į tuos objektus –konkurencijos nebuvimas veda prie pasirinkimo miestiečiams mažėjimo“, – sakė VDU dėstytojas Ignas Kalpokas.
Tačiau „Kauno arena“ sako būsianti atvira visiems. „Su administracija dirbom derėjomės, derinomės planus taip, kad patirtis lankytojams ir žiūrovams būtų kuo geresnė, tikimės kad tai matysis mūsų organizuojamuose renginiuose“, – tvirtino „Kauno arenos“ direktorė Radvilė Krušinskienė.
Svarsto kelti koją į Vilnių
„Kauno arena“ ne tik laikinosios sostinės sporto objektus valdyti nori, sako, svarsto net ir į Vilnių koją įkelti. Ambicija – Nacionalinis stadionas.
„Mes norim operuoti ir Vilniaus stadione. Pirmiausia, objektai turi būti pastatyti, apskritai pastatyti ir toliau sėkmingam operavimui – jų konstrukcijos, aplinkos ir teritorija turi atitikt tam tikrus reikalavimus – tai šie dalykai dar neapspręsti“, – tvirtino „Kauno arenos“ direktorė Radvilė Krušinskienė.
Skaičiuojama, kad Nacionalinis stadionas Vilniui atsieis beveik 160 milijonų eurų. Kaunas Sporto halės bei Dariaus ir Girėno stadiono rekonstrukcijai, prilygusiai kone pastatymui nuo pamatų, bendrai atseikėjo apie 55 milijonus eurų.
Nacionalinio stadiono komplekso Vilniuje koncesijos sutarties pakeitimai dėl papildomų darbų yra galimi, tačiau privatus partneris, o ne institucijos turėtų prisiimti didesnę riziką, taigi ir pabrangimo dalį dėl kainos indeksavimo. Tokią išvadą ketvirtadienį paskelbė Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT). Ji įvertino du dalykus: statybų kainos indeksavimą ir papildomus darbus, numatančius papildomas 3.000 vietų stadione bei arenos pastato pokyčius.
Tuo metu Arvydas Avulis, projektą perimti siekiančios nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas, sako, kad jo įmonė ir dabar prisiima daug rizikų.
Papildyta „Vilniaus daugiafunkcio komplekso“ vadovės komentaru, prieš skyrių „A. Avulis: pavyko įpilti benzino“
Darius Vedrickas, VPT direktorius, spaudos konferencijoje sakė, kad, tarnybos vertinimu, didesnė rizika turėtų tekti koncesininkui, o ne viešojo sektoriaus partneriams – Vilniaus savivaldybei bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Taigi šalys turėtų iš naujo pasiskirstyti rizikas, nes kitu atveju institucijoms kyla rizika permokėti.
VŽ primena, kad dabar privatus projekto partneris fondas „BaltCap Infrastructure Fund“, savivaldybė bei ministerija yra sutarę, jog projekto kaina yra indeksuojama dviem dalimis. Pirmoji buvo numatyta jau pasirašant sutartį – ji apima laikotarpį nuo įpareigojančios kainos pateikimo iki sutarties įsigaliojimo. Antroji yra susieta su aplinkybėmis, kurių nebuvo galima numatyti, – karu Ukrainoje bei dėl to smarkiai išaugusiomis statybų kainomis.
Dėl pirmosios dalies VPT pretenzijų teigia neturinti.
„Pagal šitą dalį atliktas investicijų indeksavimas, VPT nuomone, yra tinkamas ir teisingas, tokiu būdu bendra investicijų vertė padidėja 17,66%. Tas procentas, kuris yra nepaskirstytas dėl nenumatytų aplinkybių – 8,46%, kaip jis pasiskirstytų tarp šalių. Nes kaip dabar yra susitarime, tai dėl nenumatytų aplinkybių ta proporcija yra tokia, kad institucijos prisiima 11,05%, o koncesininkas prisiima 2,37%. Tai kaip pasiskirstys 8,46%, va tą neatitikimą, mes nežinome. Mes manome, kad tai turėtų būti derybų klausimas“, – spaudos konferencijoje mintis dėliojo D. Vedrickas.
Anot jo, koncesijos susitarimuose didesnė rizikų dalis turėtų tekti koncesininkui, o ne institucijoms. Taip pat pabrėžiama, jog indeksuoti reikėtų ne visą sutarties kainą, o tik statybų darbų ir nevertinant jau atliktų darbų.
„Infliacija tikrai buvo, bet, jei pažiūrėtume pagal Valstybės duomenų agentūros skelbiamus kainų pokyčius, matytume, kad statybų srityje kainų pokytis sudarė daugiau nei 30%, o baldų, inventoriaus – daugiau nei 20%. Tai mes matome tam tikrą skirtumą ir į jį turėtų būti atsižvelgiama, siekiant subalansuoti sutarties šalių pareigas“, – aiškino D. Vedrickas. Jis patvirtino, kad VPT laikosi pozicijos, jog dėl kitų dalykų kainos indeksavimo – inventoriaus, baldų ir pan. – šalys galėtų derėtis dar kartą vėliau. „Mes siūlome dabar indeksuoti tik statybų kainą, o vėliau inventorių, kadangi tas pats koncesininkas pabrangimą grindžia per statybos elementų kainų pabrangimą“, – kalbėjo D. Vedrickas.
Tuo metu dėl papildomų darbų įsigijimo, anot jo, turėtų būti taikomas kitas pagrindimas. „Dėl papildomų darbų viskas yra gerai, mes sakome, kad juos įsigyti galima, tačiau teisinis pagrindas yra neteisingas. Nurodant sutartyje vietoje vieno punkto kitą Koncesijos įstatymo punktą“, – sakė D. Vedrickas.
Jis patikslino, kad VPT vertinimas yra rekomendacinis, tačiau, jo neįgyvendinus, galėtų kilti pasekmių. „Projektas gali vykti, tačiau reikalingi pataisymai, – spaudos konferencijoje kalbėjo jis. – Jei bus viskas palikta, kaip yra, tada VPT ar kitos institucijos gali imtis ginti viešąjį interesą.“
Tai reiškia, kad, neatsižvelgus į tarnybos rekomendacijas, ji galėtų teikti ieškinį teismui. Tą tarnyba jau yra dariusi 2020 m., kai savivaldybę įpareigojo stabdyti sutarties sudarymo procedūras ir kreipėsi į teismą, nes laikėsi pozicijos, kad projekto finansavimo modelis negali būti traktuojamas kaip koncesijos sutartis. 2021 m. gegužę, po dviejų nepalankių teismų sprendimų, VPT nusprendė neteikti kasacinio skundo.
Siūlo žiūrėti į visą paveikslą
Vilniaus miesto savivaldybės vertinimu, VPT nuomonė neatspindi visos koncesijos sutarties pakeitimų apimties. „Finansininkų skaičiavimais, taikant VPT siūlomą skaičiavimų metodologiją, savivaldybei ir ministerijai projektas kainuotų brangiau“, – nurodo Vilniaus savivaldybė. Nors jos ir VPT indeksavimo vertinimas skiriasi, anot savivaldybės, skirtumas nėra esminis ir sudaro 2,59%.
„Manome, kad VPT pilna apimtimi neįvertino koncesijos sutarties pobūdžio ir susitarimu dėl indeksavimo atliktų pakeitimų visumos. Visais jais yra atstatomas ekonominės pusiausvyros balansas. Tarnyba, savo ruožtu, vertino tik vieną iš susitarimo nuostatų, bet neatsižvelgė į tai, kad savivaldybė išsiderėjo daug nuolaidų iš koncesininko per finansinius instrumentus“, – pranešime teigia Valdas Benkunskas, Vilniaus meras.
Anot jo, jeigu savivaldybė įgyvendintų VPT rekomendacijų ir padidintų koncesininko pabrangimo dalį nuo 11,64% iki 14,23%, savivaldybė sutaupytų apie 2,1 mln. Eur, bet netektų daugiau nei 5 mln. Eur susiderėtų nuolaidų.
„Kad suvaldytume brangimą, sutrumpinome 22 metų mokėjimų grafiką iki 2 metų – tai reiškia, kad koncesininkas dėl to negaus beveik 52 mln. Eur. Taip pat jis savanoriškai atsisakė 2% refinansavimo mokesčio, kas sudaro 2,4 mln. Eur, ir sumažino skolinimosi palūkanas daugiau nei 1%, dėl ko negaus 2,6 mln. Eur. Tuo metu VPT siūlo didinti koncesininkui tenkančią riziką, bet domėn neįtraukia, kad tokiu atveju koncesininkas netaikys tokių nuolaidų “, – sako jis.
Savivaldybė praneša, kad detaliai įvertins VPT rekomendacijas su likusiomis projekto šalimis – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei koncesininku – ir pateiks detalesnę poziciją, kokia apimtimi jas bus galima pritaikyti. Vėliau spaudos konferencijoje V. Benkunskas teigė, kad savivaldybė neignoruos VPT nuomonės, tačiau pabrėžė, kad tarnyba „nėra neklystanti institucija“.
„Dėl VPT neteisėto įsikišimo į šitą projektą prieš trejus metus ir įvyko tas visas pabrangimas, infliacija, ir iš esmės tai yra viena pagrindinių priežasčių, dėl ko reikėjo indeksuoti“, – teigė V. Benkunskas.
Mero teigimu, jei būtų nusprendžiama koreguoti sutartį, ji nebūtinai turėtų būti svarstoma taryboje. Jei pakeitimai būtų neesminiai, užtektų tik savivaldybės administracijos pritarimo.
Agnė Grendelė, „Vilniaus daugiafunkcio komplekso“ vadovė, į VŽ pateiktus klausimus, ką ruošiasi daryti, kokią pabrangimo dalį bendrovė būtų pasiryžusi prisiimti, neatsakė, tik nurodė: „Kol neturime viso VPT išvadų teksto, nesiimame vertinti viešumoje skelbiamos informacijos ir komentarų.“
A. Avulis: pavyko įpilti benzino
A. Avulis ketvirtadienį VŽ sako, kad ir dabar jo įmonė prisiima daug rizikų.
„Man keistai atrodo VPT teiginys, kad mums reikėtų prisiimti daugiau rizikos, nes neatsirado Lietuvoje daugiau bendrovių, kurios norėtų ir galėtų perimti šitą projektą ir jį užbaigti. Projektas yra ant tiek rizikingas, kad nėra daugiau norinčių jį daryti“, – kalba A. Avulis.
Jis teigia, kad specialios paskirties bendrovė (SPV) „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“ yra „techniniame bankrote“, nes ji negali vykdyti savo įsipareigojimų, o jo įmonė derasi dėl jos akcijų perėmimo vien tam, kad būtų išgelbėtas projektas.
„Teiginys, kad per mažai rizikos prisiimame, neturi pagrindo. Jei eina kalba apie skaičiavimo metodiką, kurią kvestionuoja VPT ekspertai, joje gali būti įvairių būdų. Mes padarėme daug nuolaidų Vilniaus savivaldybei derybose dėl šito komplekso. Jeigu ir sutiksime su VPT siūloma indeksavimo skaičiavimo metodika, tai nereiškia, kad mes galėsime patvirtinti tas nuolaidas, kurios jiems jau buvo suteiktos“, – aiškina A. Avulis.
Jo nuomone, jei savivaldybė nuspręstų priimti VPT išvadas, derybos su ja prasidėtų iš naujo.
„Dabar yra įpilta benzino vėl į ugnį, nežinau, kas turėjo tokį tikslą, bet jį pasiekė. Nes derybos su savivaldybe, manau, turės prasidėti iš naujo, jei to pageidaus savivaldybė. Čia buvo visai kita idėja, kad tą gėdingą projektą reikia imti ir padaryti. Mes tam padarėme maksimumą, ką galėjome, jei kas nori iš citrinos išspausti dar daugiau sulčių, tai tada sakome, grįžkime į pradinį tašką. Galime priimti VPT pastabas, pasidėti ant stalo tuos skaičius, ir tada pradedame kalbėtis iš naujo“, – sako „Hanner“ valdybos pirmininkas.
Galimi ir pakeitimai
Dar anksčiau Adomas Bužinskas, savivaldybės administracijos direktorius, teigė, jog, jei būtų VTP pastabų, sutartis su koncesininku galėtų būti pakoreguota. Ši VPT išvada nėra pati paskutinė, siekiant tęsti projekto įgyvendinimą, bet ji yra reikalinga, norint gauti Europos Komisijos (EK) išvadą. V. Benkunskas tikisi EK sprendimo sulaukti iki vasaros. Anot A. Bužinsko, EK pasisakius neigiamai, Nacionalinio stadiono komplekso statybas reikėtų nutraukti.
Nacionalinio stadiono komplekso statybos sustabdytos gruodį.
Viešųjų pirkimų tarnyba paskelbė, kad valstybei kyla rizika permokėti už Nacionalinio stadiono statybas. Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad tai - tik nuomonė. Be to, pasak mero, tarnyba į sutartį pažiūrėjo pernelyg tiesmukiškai, neįvertino koncesininko suteiktų nuolaidų. Ar Viešųjų pirkimų tarnybos išvada stabdys Nacionalinio stadiono statybas? Visgi pasigirsta ir kalbų, kad Nacionalinio stadiono statybas išvis reikia nutraukti.
Laidoje dalyvauja Buvęs Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas Žydrūnas Plytnikas, Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas Darius Vedrickas, Viešųjų pirkimų teisės ekspertas, advokatas Aurimas Banys, Vilniaus savivaldybės tarybos narys Artūras Zuokas, Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas.
