bet tai ar mokyklų ir miestelių stadionų renovacijos turi būti iš valstybės biudžeto daromos? čia yra savivaldybių reikalas ir atsakomybė. kažkaip keistai atrodo tokie siūlymai valstybės biudžetui

bet tai ar mokyklų ir miestelių stadionų renovacijos turi būti iš valstybės biudžeto daromos? čia yra savivaldybių reikalas ir atsakomybė. kažkaip keistai atrodo tokie siūlymai valstybės biudžetui

Praktiškai visų reikšmingų stadionų statybos ar rekonstrukcijos eina per valstybinius fondus, savivalda prisideda tik pradiniuose etapuose (dokumentai, projektavimas ir panašiai). Tiesiogiai per biudžetą ne valstybinės reikšmės projektai tikrai neturi būti finansuojami ir bus atmesti kaip ir būna kiekvienais metais.

Savivaldybė svarsto išpirkti šalia „Gilo statybos“ griuvėsių esantį stadioną: pritaikys visuomenės poreikiams
https://www.etaplius.lt/savivaldybe-sva ... poreikiams
https://miestonaujienos.lt/del-stadiono ... -nuomones/

Šiauliuose stūkso ne vienas pastatas vaiduoklis, tačiau didžiausia piktžaizde turbūt galima pavadinti jau kelis dešimtmečius miesto veidą darkančius vadinamosios „Gilo statybos“ griuvėsius. Kadaise veiklą čia pradėjęs britų verslininkas statybos darbų taip ir nebaigė. Nuo to laiko statinio savininkai ne kartą keitėsi, tačiau statyba taip ir nebuvo iki galo užbaigta, o tiek pats pastatas, tiek jo teritorija liko apleisti.

Pastato vaiduoklio savivininkui priklauso ir šalia jo esantis stadionas. Pastarasis anksčiau buvo tvarkingas, mat jį prižiūrėjo regbininkai. Tačiau kai duris atvėrė naujasis stadionas Gardino gatvėje, sportininkai persikėlė į jį, tribūnos buvo suniokotos, apaugo piktžolėmis. Visa likusi teritorija taip pat apaugusi aukšta žole, krūmokšniais ir net medžiais. Turto savininkas į kalbas leistis nenori ir, panašu, tvarkytis net neketina.

Šiaulių miesto savivaldybė nebeapsikentusi betvarkės ėmėsi inicijuoti šiuo metu privatizuoto stadiono išpirkimą ir pritaikymą visuomenės poreikiams. Paaiškėjo, kad privatizuojant šį turtą buvo itin gudriai sužaista: savininkas išpirko ne visą stadioną, o tik tribūnas, kurių vertė – maždaug 29 tūkstančiai eurų. Tačiau Nacionalinė žemės tarnyba prie šio turto priskyrė ir po tribūnomis esančią žemę. Taigi, visas stadionas buvo privatizuotas už tiesiog absurdiškai mažą kainą.

Pasak Šiaulių miesto mero Artūro Visocko, miestas jau anksčiau norėjo atgauti šį turtą ir išnaudoti jį visuomenės poreikiams, tačiau su dabartiniais savininkais taikiai ir draugiškai susitarti taip ir nepavyko.

„Buvo pasamdytas turto vertintojas, yra įvertintas turtas. Susitarti, deja, nepavyko. Todėl dabar paskutinė įmanoma stadija yra išpirkimas visuomenės naudai“, – sakė A. Visockas.

A. Visockas taip pat kviečia šiauliečius išreikšti savo nuomonę: ar miesto gyventojai norėtų, kad šis stadionas būtų išpirktas? Pareikšti nuomonę galima atsakant į klausimą elektroninėje formoje docs.google platformoje iki rugpjūčio 11 d. 10.15 val.

Pagrindiniai 2021 m. sezono tikslai:
Aktyviai dalyvauti konsultuojant ir užtikrinant, jog 2021 m. būtų baigtos Kėdainių, Jonavos, Garliavos ir kt. stadionų statybos/rekonstrukcijos;

Pagal LFF Vykdomojo komiteto patvirtintą standartinių dirbtinės dangos aikščių programos tvarką, 2021 m. skirti dirbtines dangas šioms apskritims: Panevėžio, Vilniaus, Telšių, Marijampolės, Tauragės ir Alytaus.

Nuoširdžiai nežinau ar bent vienas iš tų 31 stadionų bus tinkamas futbolui, bet padarysiu bent jau bendrą pranešimą, kai turėsiu laiko reikės įmesti čia ir visą sąrašą.
-------

Ministerija finansuos dar 31 švietimo įstaigos sporto aikštynų atnaujinimą
https://www.smm.lt/web/lt/pranesimai_sp ... tnaujinima

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) vykdomoje Švietimo įstaigų sporto aikštynų atnaujinimo programoje per ketverius metus numatyta renovuoti 31 sporto aikštyną šalyje.

„Ugdytis įpročius palankiausia jauname amžiuje, tad sudaryti tinkamas sąlygas jaunimui sportuoti – labai svarbu. Kai kurių švietimo įstaigų sporto aikštynų būklė yra prasta: bėgimo takai nusidėvėję, žaidimų aikštelės apleistos, sportinė įranga nebetinkama naudoti. Tokia sporto aikštynų būklė neskatina mokinių būti fiziškai aktyviems“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Ministrės įsakymu patvirtintas 31 švietimo įstaigos sporto aikštynų atnaujinimo sąrašas. Aikštynų atnaujinimo programa bus vykdoma 2021–2024 m.

Programoje numatyta, jog ŠMSM vienam savivaldybės sporto aikštynui atnaujinti skirs ne daugiau kaip 232 tūkst. eurų, o savivaldybė prie projekto privalės prisidėti ne mažiau kaip 58 tūkst. eurų. Švietimo įstaigos, kurioje ŠMSM įgyvendina savininko ar dalininko teises ir pareigas, aikštyno atnaujinimui bus skiriama ne daugiau kaip 290 tūkst. eurų.

Švietimo įstaigų, kurių aikštynai bus atnaujinami, sąraše yra 4 įstaigos, kuriose ŠMSM įgyvendina savininko ar dalininko teises ir pareigas, bei 27 savivaldybių mokyklos –Klaipėdos, Vilniaus, Kauno, Šiaulių miestų bei rajonų, Tauragės, Radviliškio, Šalčininkų, Ukmergės, Vilkaviškio, Telšių, Šilutės, Plungės ir kitų rajonų.

Pretenduoti į šios programos lėšas galėjo savivaldybės, kuriose mokosi ne mažiau nei 3000 mokinių. Atrenkant atnaujinamus švietimo įstaigų aikštynus, pirmenybė teikta toms įstaigoms, kuriose mokosi ne mažiau nei 300 mokinių, ar sporto aikštynu naudojasi ne viena švietimo įstaiga ar bendruomenė.

Iš viso pagal Švietimo įstaigų sporto aikštynų atnaujinimo programą 2011–2020 metais buvo atnaujinti 68 švietimo įstaigų sporto aikštynai.

Su švietimo, mokslo ir sporto ministrės įsakymu Dėl Švietimo įstaigų sporto aikštynų atnaujinimo programos įgyvendinimo galima susipažinti čia: https://bit.ly/3aHLsjA

Ukmergės Senamiesčio progimnazijos stadionas
https://www.ukzinios.lt/gyvenimas/aktua ... tnaujintas

Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazijos stadionas
https://aina.lt/bus-atnaujinamas-vytaut ... stadionas/

Klaipėdos Hermano Zudermano gimnazijos, Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro, Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos ir Kretingos Simono Daukanto progimnazijos
https://www.atviraklaipeda.lt/2021/04/2 ... aikstynus/

Tauragės Martyno Mažvydo progimnazijos stadionas
https://kurjeris.lt/aktualijos/svietima ... ar-siemet/

Radviliškio Vaižganto progimnazijos stadionas
http://www.radviliskionaujienos.lt/vaiz ... tynas-8014

Alytaus Dainavos progimnazijos stadionas
https://alytausgidas.lt/naujiena/dainav ... ko-klases/

Panevėžiečiai griebiasi už galvų: „Ekrano“ marių teritorijoje planuojama įrengti tikrą ekologinę bombą
https://www.delfi.lt/miestai/panevezys/ ... d=87049263

Buvusios kineskopų gigantės teritorijoje Akmenės verslininkai sumojo įrengti statybų atliekų smulkinimo aikštelę. Į ją planuojama gabenti statybų atliekas iš visos Lietuvos – vidutiniškai po dešimt sunkvežimių per dieną. Per metus tokioje beveik hektaro dydžio aikštėje, miesto paplūdimio, Futbolo akademijos stadiono pašonėje, būtų malama, smulkinama apie 50 tūkst. tonų plytų, betono, čerpių, akmenų ir t. t.

Defibriliatoriai – visose Utenos bendruomenės sporto erdvėse
https://www.sportas.info/kuluaruose/def ... o-erdvese/

Utenos rajono savivaldybės taryba birželio 29 dienos posėdyje priėmė sprendimą skirti papildomas lėšas įsigyti pusiau automatinius defibriliatorius ir aprūpinti jais Utenos Adolfo Šapokos bei Utenos „Saulės“ gimnazijų stadionus, vienas iš labiausiai pamėgtų Utenos bendruomenės laisvalaikio praleidimo, sportavimo ir poilsio erdvių.

Defibriliatoriai futbolo klubo „Utenos Utenis“ iniciatyva taip pat netrukus atsiras „Utenio“ stadione, Rašės hipodrome, Dauniškio gimnazijos ir Krašuonos progimnazijos stadionuose, Utenos daugiafunkciame sporto centre.

Pasak Pauliaus Čyvo, tai geriausia dovana, kurią Bernardo Louno 100-ųjų gimimo metinių proga galime padovanoti tiek šiam didžiam mūsų kraštiečiui, tiek uteniškių širdims. „Utena taps bene pirmuoju Lietuvoje miestu su išvystytu defibriliatorių tinklu bendruomenės sporto erdvėse“, – sakė tarybos narys.

Ar Gilo griuvėsiai grius?
https://www.skrastas.lt/aktualijos/ar-g ... siai-grius

Šiaulių miesto savivaldybė svarsto scenarijus, kaip iš privataus verslo perimti visuomenės poreikiams vadinamosios Gilo statybos griuvėsių teritoriją su stadionu ir nebaigtu statiniu. Griuvenos šiukšlynas miestiečius seniai veda iš kantrybės, o dabar ir miesto valdžiai akis bado – visiškai nebedera prie atnaujinamo centrinio miesto parko.

„Parko teritorija tvarkoma ir ta erdvė būtų sutvarkoma, – teigė A.Bartulis. – Į stadioną jau bando regbininkai įsiprašyti, patys pjauna žolę. Tos dvi erdvės (stadiono ir nebaigtos statybos – red.past.) grįžtų miestui ir visuomenės poreikiui tenkinti. Už ją atsiskaitytume su savininkais rinkos sąlygomis, kaip numato įstatymas.“

Jeigu pavyktų perimti žemę visuomenės poreikiams, direktoriaus žodžiais, Gilo statybos teritorija taptų parko dalimi. Stadionas ir liktų stadionu, o nebaigtos statybos vieta gali būti pasiūlyta verslui su parku susijusioms veikloms, paslaugoms plėtoti.

Ratu sukasi dešimtmečius

Tris dešimtmečius stovi Gilo statyba Žemaitės gatvėje 70C. Ją kažkada pradėjo statyti britų investuotojas, su pirmosios miesto valdžios po Nepriklausomybės atkūrimo palaiminimu nugriovęs nupirktą iš Šiaulių statybos bendrovės „Talša“ sporto salę. Atiteko jam ir šalia esantis statybininkų stadionas. Pradėjo statyti kazino, bet taip ir nebaigė.

2004 metais kauniečiai investuotojai planavo vietoj stadiono ir nebaigtos statybos statyti daugiabučių kotedžų kvartalą. Vizijos neįgyvendino, apleistą statybą ir stadioną pardavė.

Teritorija ėjo iš rankų į rankas, statinys virto vaiduokliu, aplinka benamių irštva ir šiukšlynu. Tik stadionas regbininkų prižiūrimas už leidimą treniruotis.

Klaipėdos politikai surėmė ietis dėl miesto ateities: vienas balsas tapo lemiamu
https://www.atviraklaipeda.lt/2021/06/2 ... o-lemiamu/
2021-06-22

Klaipėdos savivaldybės strateginis veiklos planas iki 2023 metų miesto taryboje buvo patvirtintas vasarį, tačiau antradienį vykusiame posėdyje jau pateiktas ir jo korekcijos projektas.

Anot Klaipėdos savivaldybės Strateginio planavimo skyriaus vedėjos Indrės Butenienės, pakoreguoti strateginės veiklos planą prireikė, nes atsirado naujų priemonių, kurias norima įgyvendinti, be to, dėl įvairių priežasčių reikia perskirstyti biudžeto lėšas.

Esminiai strateginio veiklos plano pokyčiai, apie kuriuos rašė ir „Atvira Klaipėda“, yra tokie, kad į jį siūloma įtraukti detaliojo plano korektūros parengimą dėl dengto futbolo maniežo statybos teritorijoje prie Baltijos pr. bei dengto futbolo maniežo statybą. Detaliojo plano korektūrą numatyta atlikti šiemet, o po to skelbti maniežo architektūrinį konkursą.

<...>net 14 politikų balsuodami susilaikė, o vienas buvo prieš. Tačiau 15 politikų, kurie priklauso valdančiąja mažuma tapusiai daugumai, sprendimo projektui pritarė. Lemiamas tapo politikės Elos Andrejevos, miesto taryboje pakeitusios Viačeslavą Titovą, balsas. Ji balsavo už, o tai lėmė, kad strateginio plano pakeitimams buvo pritarta.

Nerimaujama dėl projektų įgyvendinimo: statybų žaliavos pasiekė aukščiausią kainą per 7 metus
https://www.delfi.lt/verslas/nekilnojam ... d=87751243

Statybinių žaliavų kaina, įskaitant ir kurą, yra aukščiausia nuo 2014 metų, ir per pastaruosius metus ji paaugo 60 procentų. Per vienerius metus bendra metalų kaina padidėjo 40 proc. , vario – 85 proc., geležies – 113 proc., aliuminio – 59 proc., o energijos produktų – net 172 procentais.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė apie sporto situaciją: esame duobėje
https://www.delfi.lt/sportas/tokyo-2020 ... d=87903525

J. Šiugždinienė sako, kad reikia kuo greičiau sutarti dėl sportininkų rengimo sistemos ir tam nepakaks Seimui teikiamo Sporto įstatymo pakeitimų, todėl rugpjūčio pabaigoje kviečiama darbo grupė, kad iki kitų metų pasiūlytų būtinus žingsnius aukštojo sportinio meistriškumo sistemai sustiprinti. Ministrės vertinimu, reikia dar kartą įsivertinti strateginių sporto šakų sąrašą, ir jų turėtų būti „ne daugiau 15, o dar geriau 10, kad valstybė galėtų užtikrinti reikalingą finansavimą ir pasirengimą“.

„Labai svarbu, kad su strateginėmis sporto šakomis būtų susieta ir sporto infrastruktūra – bazės, nes kol kas finansavome bet ką ir bet kaip. Lietuvoje labai trūksta tarptautinio lygio sporto bazių, kuriose galėtų treniruotis aukščiausio lygio sportininkai“, – sakoma ministrės komentare.

J. Šiugždinienė taip pat pabrėžia, kad aukštas sportinis meistriškumas yra vystomas per federacijas, o šiuo metu akivaizdu, kad „federacijoms reikia pagalbos įvairiose srityse – pradedant strateginiu veiklos planavimu, efektyviu ir skaidriu finansų valdymu ir baigiant sportininkų motyvavimu“.

Ministrė taip pat apgailestauja, kad pavasarį Seime nebuvo patvirtintas Sporto įstatymo pakeitimo projektas, kuris, anot jos, būtų leidęs didinti finansavimą, sportininkams mokėti didesnes stipendijas.

„Nuo 2016 metų aukšto meistriškumo sportui skiriamas biudžetas nedidėjo, o įstatymo projekte numatyti pokyčiai leistų jį padvigubinti – nuo 7 iki 14 mln. eurų per metus. Kita svarbi įstatymo projekte numatyta permaina – didesnės valstybės stipendijos sportininkams“, – tvirtina J. Šiugždinienė.

Pasak LFF 2021–23 perspektyvos, sudarytos šiemet rugpjūtį, dabar yra planuojamos 5 naujos pilnų matmenų dirbtinės dangos aikštės šalyje: Panevėžyje, Telšiuose, Marijampolėje, Tauragėje ir Alytuje. Galimai čia nurodytos tiesiog apskritys, nebūtinai miestai.

Čia bendras 2022 metų ŠSM ministerijos biudžeto planas pristatomas nuo 20:35, kuriame finansavimas sporto objektams numatytas nepadidėjęs, bet jau įvardijama, kad iš VIP statomų objektų kainų didėjimui išlyginti trūksta metams ~12 milijonų arba dvigubai biudžeto + dar yra apie 11 milijonų trūkumas objektams, kuriems nėra priskirtas finansavimo šaltinis, bet valstybė yra skyrusi kažkiek pinigų arba pažadus jų pradžiai, pasirašytos sutartys-pradėtos statybos, įskaitant Šiaulių Savivaldybės, galima ir kitiems futbolo stadionams. O per VIP nauji objektai nebėra įtraukiami.

Bus ieškoma galimybių rekonstruoti Daugų stadioną
https://alytausgidas.lt/naujiena/bus-ie ... -stadiona/

Alytaus rajono savivaldybės vadovai priėmė Alytaus apskrities futbolo federacijos (AAFF) atstovus. Meras Algirdas Vrubliauskas, administracijos direktorė Gintarė Jociunskaitė priėmė AAFF prezidentą ir Alytaus futbolo akademijos „Dainava“ vadovą Rimą Kantaravičių, Dzūkijos futbolo klubo „Dainava“ direktorių Žydrūną Lukošiūną bei šio sporto aistruolį Tautvydą Žemaitį.

Susitikime pasidalinta idėjomis dėl bendradarbiavimo populiarinant šią sporto šaką, futbolo infrastruktūros gerinimo, vaikų užimtumo organizavimo. Diskutuota dėl galimybės Alytaus rajono savivaldybei ir AAFF kartu ieškoti finansinių galimybių ir rekonstruoti stadioną šalia Daugų technologijos ir verslo mokyklos, organizuoti futbolo stovyklas, į kurias stovyklauti būtų kviečiami vaikai ne tik iš visos Lietuvos, bet ir užsienio šalių.

Savivaldybė imasi 11 mokyklų aikštynų atnaujinimo darbų už 5 mln. Eurų
https://madeinvilnius.lt/naujienos/mies ... -mln-euru/

Vilniaus miesto savivaldybė pradėjo lauko sporto infrastruktūros atnaujinimo darbus 11 Vilniaus mokyklų. Remonto darbams šiais metais skirta 5 mln. eurų.

„Sporto infrastruktūra yra reikalinga pilnaverčiam švietimui ne mažiau nei klasės, suolai ar vadovėliai, todėl jau trečias moksleivių vasaros atostogas išnaudojame lauko sporto infrastruktūros atnaujinimui. Siekiame minimaliai trikdydami ugdymo procesą pasiekti geriausią rezultatą – suteikti kokybišką, fizinio rengimo procesui pritaikytą aplinką ir priemones. Pastaruosius dvejus metus mes daugiausiai dėmesio skyrėme labiausiai nudėvėtiems stadionams, o šiemet susitelkėme į mokyklas, kuriose tos infrastruktūros apskritai trūksta“, – sako Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.

Šią vasarą lauko aikštynų remonto darbai atliekami Daukanto progimnazijoje, J. Pauliaus II-ojo progimnazijoje, Žemynos progimnazijoje, S. Kovalevskajos gimnazijoje, Salininkų gimnazijoje, Spindulio progimnazijoje, Žemynos gimnazijoje, Senvagės gimnazijoje, Lazdynų mokyklos Liudvinavo filiale, VGTU licėjuje ir Pavilnio pagrindinėje mokykloje. 

Iš viso šiemet bus atnaujinta daugiau nei 9 tūkst. kvadratinių metrų bėgimo takų, beveik 12 tūkst. kvadratinių metrų įvairių aikštelių krepšiniui, tinkliniui, tenisui žaisti, taip pat – senose futbolo aikštėse bus paklota 15 tūkst. kvadratinių metrų dirbtinės žolės, įrengta 1,5 tūkst. kvadratinių metrų lauko gimnastikos aikštelių su treniruokliais įvairioms raumenų grupėms.

Mokyklos su didesne stadionų erdve – Daukanto progimnazija, J. Pauliaus II-ojo progimnazija, Žemynos progimnazija, S. Kovalevskajos gimnazija, Salininkų gimnazija, Spindulio progimnazija – po remonto naudosis atnaujintomis futbolo aikštėmis, bėgimo takais ir šuoliaduobėmis, krepšinio aikštelėmis bei treniruoklių zonomis. Kai kurios – Žemynos progimnazija, S. Kovalevskajos gimnazija, Salininkų gimnazija – turės ir teniso kortus. O Salininkų gimnazijos ir Spindulio progimnazijos aikštynai pasipildys dar ir tinklinio aikštelėmis.

Mažesniuose aikštynuose atsiras būtiniausios sporto aikštelės ir treniruoklių zonos. Žemynos gimnazijoje – dirbtinės dangos krepšinio aikštė. Senvagės gimnazija turės dvi atnaujintas krepšinio aikšteles, įsibėgėjimo taką su šuoliaduobe ir treniruoklių zoną. Vilniaus Lazdynų mokyklos Liudvinavo filialas bei Pavilnio pagrindinė mokykla – po krepšinio aikštelę ir treniruoklių zoną. O VGTU licėjuje jau baigiami krepšinio ir tinklinio aikštelių įrengimo darbai.

Per pastaruosius dvejus metus Vilniuje iš viso atnaujinti 23 prie mokyklų esantys stadionai. Šį sezoną Vilnius užbaigs jau su 34 aukštos kokybės aikštynais.