Storo sukurpta trumpa PIV 2021 m. sezono apžvalgėlė:
Tiesą sakant, negaliu padaryti jokios išvados, koks šis sezonas Pietų IV buvo kiekybiškai. Taip aš beveik kaskart skaičiuoju žmones, bet... Neilgai trukus tuos skaičius užmirštu ir nelabai galiu palygint įvairius sezonus.
Bet kokybiškai, tai čia nereikia jokių skaičių. Kokybiškai šiemet buvo Pietų IV žingsnis į priekį. Tiksliau - šuolis. Visos choreo, orkestrai per Eurotaurių mačus (ir ne tik). Ir ta lambada, kuri anksčiau mums laabai nesigaudavo ir kuria dabar sužavėjom Vengriją ir kitus užsienius.
Dar į pliusą – naujas hitas, kuriuo pažymėta pergalė taurės finale.
Na o jeigu apie skaičius, kuriuos dar atsimenu, tai buvo dvi nulinės išvykos (į Marės maniežą ir į Belfastą). Dėl visiems suprantamų priežasčių. Oficialiai dėl tų priežasčių turėjo būt ir daugiau nulių ir svečiuose ir namie, bet kažkaip sugebėdavom arba į stadioną įdeleguot vieną ar kelis, arba prie stadiono grotų susirinkt.
Gausiausia sezono išvyka – taurės finalas (115), negausiausia (neskaitant tų nulių) – Murska Sobota (3). Lietuvoje – Kėdainiai (13 + Hugo).
Namuose gausiausias susirinkimas buvo kažkada per Eurotaures (kai neskaičiavau).
Nu ir apibendrinant - nepaisant visų tų gyvenimą gadinusių covidbanų į stadionus, sezonui galima parašyti pliusą. Ir optimistiškai žiūrėti į ateitį. Ir kitą sezoną dainuosime mes išdidžiai, netgi kai užkims balsai.
Tikėkimės – jau nuo ankstyvo pavasario...
