Puslapis 68

Re: Pietų IV

Parašytas: 2013 Kov 07 12:41
...
„Pietų IV“ pirmą turą praleis
Sportas.info

Supertaurės rungtynėse kur kas daugiau žmonių buvo pasipuošę „Žalgirio“ spalvomis. Vien didžiausia Lietuvoje fanų grupė „Pietų IV“ savo narių atvežė kone triskart daugiau nei panevėžiečiai – 141.

Vieną iš „Pietų IV“ komandos palaikymo organizatorių Jokūbą Plytniką pagavome einant į susirinkimą, kur „Žalgirio“ fanai nagrinėjo pasiruošimo dviem artimiausioms rungtynėms klausimus. Laiko „Pietų IV“ turi šiek tiek daugiau nei varžovų aistruoliai – „Žalgiriui“ tvarkaraštis lėmė pirmą turą praleisti.

„Planuojam vaizdinio palaikymo akciją. Galbūt pavyks paleisti vieną kitą naują skanduotę. Vėliau planuojame pasigaminti naują vėliavą, naują seriją šalikų,“ – kalbėjo J. Plytnikas.

„Žalgirio“ aistruolis nemano, kad „Pietų IV“ kiekybė 2013-aisiais labai skirsis nuo 2012-ųjų.

„Namuose galima turėti bent jau ne mažesnį skaičių žmonių, negu buvo Supertaurėje. Nors, manau, kad per antras namų rungtynes su "Šiauliais" žmonių bus jau mažiau – ta pati įprastinė šimtinė. O vidurkis turbūt daug nesikeis. Nebent A lyga sublizgės labai stipria rinkodara taip, kad nuo to ir mūsų skaičiai pakryps į teigiamą pusę,“ – svarstė vienas „Žalgirio“ palaikymo kūrėjų.

Vilniaus komanda yra daugelio futbolo ekspertų įvardijama favorite laimėti šių metų A lygos pirmenybes. „Tikiuosi kuo daugiau pergalių, gražaus žaidimo ir daug įvarčių. Tikiu, kad laimėsim čempionų vardus ir noriu, kad komanda atiduotų tam visas jėgas,“ – tikisi iš „Žalgirio“ jo gerbėjas J. Plytnikas.

Re: Pietų IV

Parašytas: 2013 Kov 09 10:51
bronius
Fanų išvyka įamžinta filme
http://www.sportas.info/naujienos/15998 ... filme.html" onclick="window.open(this.href);return false;



Vilniaus "Žalgirio" fanai ne tik palaiko savo komandą, kur ji bežaistų, bet ir įamžina tai, kurdami filmus. Futbolo aistruoliai šiais laikais į išvykas palaikyti savo komandas ima ne vien klubo šaliką, vėliavą ir daug alaus. Kai kurios aktyviųjų fanų grupės turi ir savo būgnininkus, palaikančius dainavimo ritmą, dailininkus, rungtynėms paruošiančius fanų demonstruojamą vaizdinį palaikymą, fotografus, visą tai fiksuojančius, ir filmuotojus, kurie ne tik įamžina visą veiksmą kamera, bet ir sukuria savotiškus filmus. Vilniaus "Žalgirio" ultros gali pasigirti didžiausiu produkcijos kiekiu Lietuvoje. Prieš kelis metus "Pietų IV" fanai sukurdavo vieną metinį filmą iš viso sezono įvykių, pastaraisiais laikais filmukai kuriami ir iš vieno kokio nors įsimintinesnio mačo. Kelionę į Supertaurės rungtynes Marijampolėje aną savaitgalį Vilniaus futbolo aistruoliai taip pat įamžino filmu.

Re: Pietų IV

Parašytas: 2013 Kov 10 10:42
slasher
Čia tame video auksinio klubinio jaunimėlio svajinga išvyka už miesto ribų ar kokia xernia.... Kažko jau turbūt nesuprantu, jeigu čia kietas video. Režisūrinis sprendimas, kai besidžiaugiama įvarčiu, turbūt vertas lietuviško kino aukso fondų. Toks minties gilumas, kad ojojoi.... Negi negalima kažko sukurti tikrai kieto kaip šitas video, ar tai jau neformatas šiai dienai skaitosi?


p.s. kodėl visi taip norėjo tą japoniuką pačiupinėti ir apžiūrėti ? Tokio dar neturėję :)

Re: Pietų IV

Parašytas: 2013 Geg 13 10:34
...
Iš ŠIAULIŲ parsivežiau trofėjų... ŽALGIRIO šaliką 8-) Mano trofėjų kolekcijoje jis atrodo įspūdingai. Toks su bigudukais kraštuose... 8-)
Geriau žiūrisi nei SŪDUVOS plakatas su autografais, ar TAURO tušinukai.

Re: Pietų IV

Parašytas: 2013 Geg 13 11:04
slasher
Iš ŠIAULIŲ parsivežiau trofėjų... ŽALGIRIO šaliką .
čia suprasti, kad iš p4 sumedžiojai tą trofėjų?

Re: Pietų IV

Parašytas: 2013 Geg 13 11:43
...
Nea... ŽALGIRIO kontora man iteike asmeniskai... sedejau su šiaulieciais, o man po sirdimi trofejus... kai atsalo, net galvojau uzsideti ta salika, kad neperpustu :) vos susilaikiau :)
gaila, kad Vilmos nebuvo, būčiau iš arti ją apžiūrėjęs :)

Re: Pietų IV

Parašytas: 2013 Geg 13 11:58
slasher
Nea... ŽALGIRIO kontora man iteike asmeniskai...
Šiauliečiai stadiono vartus atveria, tik pasakai kas toks, Žalgirio kontora šalikus asmeniškai įteikinėja. Kvedaras tu gal ?

Re: Pietų IV

Parašytas: 2013 Geg 25 11:22
...
FOTO: Gražuolė su senu geru šaliku, o man tik IVEGA production teko :) Beje, FK SŪDUVOS šalikai irgi IVEGA type... 8-) bet geriau negu nieko :)
http://www.ivega.eu" onclick="window.open(this.href);return false;

Paveikslėlis

Re: Pietų IV

Parašytas: 2013 Lie 25 14:58
Žalgiris
Pietų IV IR LIETUVA UŽ ZALGIRĮ FC

Re: Pietų IV

Parašytas: 2013 Rgp 08 11:01
Žalgiris
PIETŲ IV

Re: Pietų IV

Parašytas: 2013 Lap 28 14:26
matvaju
Su „Žalgiriu“ – visur ir visada (I)
http://www.sportas.info/naujienos/19193 ... ada_i.html" onclick="window.open(this.href);return false;
Dauguma dabartinių Vilniaus klubo žaidėjų dar net nebuvo gimę, kai „Pietų IV“ lyderis I. Butautas 1982 m. pirmą kartą savarankiškai atėjo į stadioną
538 – tiek išvykų į varžovų stadionus atliko bene ištikimiausias Vilniaus „Žalgirio“ ir Lietuvos futbolo rinktinės aistruolis Ingvaras Butautas, tarp sirgalių ne tik mūsų šalyje žinomas kaip Storas.

Laikraščio „Sportas“ ir portalo „sportas.info“ žurnalistu dirbantis 45 metų vilnietis neslepia – „Žalgiris“ yra svarbiausias dalykas jo gyvenime. Todėl jam puikiai tinka aktyviausių sostinės klubo sirgalių grupės „Pietų IV“ šūkis „Su „Žalgiriu“ – visur ir visada“.

Pavadinimas „Pietų IV“ kilo nuo sostinės „Žalgirio“ stadiono tribūnos, kur rinkdavosi karščiausi komandos gerbėjai. Nors dabar šis stadionas uždarytas, o stipriausia Lietuvos futbolo komanda namų mačus žaidžia LFF arenoje, istorinis pavadinimas išliko.

„Žalgiris“ šiais metais laimėjo Lietuvos taurę, didžiąją taurę ir po 14 metų pertraukos tapo Lietuvos čempionais.

Ingvarai, kiek metų esi „Žalgirio“ aistruolis ir kaip bei kodėl juo tapai?
Jei čia klausimas apie tai, kada atsiradau stadione savarankiškai – tai buvo 1982-aisiais. Tą rudenį „Žalgiris“ kopė iš SSSR pirmosios lygos į aukščiausiąją. Tada man buvo keturiolika metų – pats tas amžius pačiam pradėti lankytis stadione. O šiaip ir aš pats, ir dauguma mano klasės draugų buvome pamišę dėl futbolo, apie „Žalgirį“ ir šiaip apie futbolą sukosi kone visos mūsų kalbos. Nors nė vienas nelankėme treniruočių oficialiai. Bet kiekvienas leisdavome popietes futbolo aikštėse, kiemuose su kamuoliu. Tad su klasiokais pirmą kartą ir patekau į Šiaurės tribūną (Pietų IV tada dar nebuvo susiformavusi).

Kodėl tave vadina Storu?
Ir vėl susiję su klasiokais. Tik jau šiek tiek vėliau, iš kitos mokyklos. Tokia keistoka istorija: turėjau klasioką, kuris pats buvo labai liesas ir jo kreipinys į kitus būdavo "storas". Taip, kaip dabar jaunimas į vienas kitą kreipiasi "seni". Kartą jis atėjo į stadioną, taip kreipėsi į mane, aplinkiniai nugirdo ir pravardė prilipo. Nors toli graži nebuvau aš tais laikais toks storas, kaip dabar.

Ar visi „Pietų IV“ nariai turi pravardes?
Anksčiau turėjo praktiškai visi. Neturėti pravardės buvo, kaip būti kažkokiu nepilnaverčiu. Bet dabar pasikeitė laikai, pasikeitė ir žmonės. Dabar tikrai ne kiekvienas pravardę turi. Ir kalbant apie trečią asmenį, dažnai tenka pasitikslinti apie kurį čia Mantą ar Joną kalba.

Ar labai pasikeitė fanų judėjimas nuo sovietinių laikų iki dabar ir kokie esminiai pokyčiai?
Aš nemanau, kad pasikeitė pati esmė. Šiaip dažniausia fanų judėjimas pats savaime - konservatyvus, tradicija jame gerbiama. Kiekiai, aišku, kitokie - tais laikais „Pietų IV“ rinkdavosi panašus žmonių skaičius, kaip dabar - į visą stadioną. Palaikymo stilius yra kiek pakitęs. Net nesakyčiau, kad pakitęs, veikiau - išsivystęs. Šiaip ar taip sovietmečio pabaiga buvo šio judėjimo pradžia, galima sakyti - pirmi žingsniai, pirmos skanduotės, gal kiek banalios, nesusisteminti vaizdinio palaikymo elementai - kaip ir kiekviena pradžia. Vėliau viskas šiek tiek gerėjo, rimtėjo. Taip pat didėjo ir organizuotumas.
Kuri išvyka buvo tolimiausia?
Jei su rinktine - Islandijos sostinė Reikjavikas. Beje, nuskridau į ją nemokamai. Nepamenu jau kokiu reikalu išvakarėse užėjau į Lietuvos futbolo federaciją. Ir pataikiau ant geros tuometinio jos prezidento Vytauto Dirmeikio nuotaikos. Sako - nori skristi? Viskas apmokėta pas mus, tik keli žmonės atsisakė. Tai atvyk į oro uostą prieš šešias ryto... Tiesa, po kelių metų dėl to teko prokuratūros apklausoje pabuvoti. Paklausė - kaip nuskridau į Islandiją, papasakojau. Taip ir nesupratau su kokiomis bylomis tai turėjo bendra. O su Žalgiriu - į Izraelį, Beer Ševą. Košmariškai mačas baigėsi. Visą jį atakavęs "Žalgiris", įvartį sugebėjo įmušti tik per pratęsimą. Po to teisėjas pašalino du žalgiriečius ir praleidę du įvarčius pasitraukėme iš tuometinės UEFA taurės.

Kuri įdomiausia?
Nesugebėčiau išskirti kažkurios vienos išvykos. Galiu tvirtai pasakyti, kad įdomiausia išvyka šiemet buvo į Jerevaną, bet negalėčiau nutarti, kuri buvo įdomiausia per tuos 27 metus, per kuriuos važinėju į rungtynes. Išvykos įdomumas priklauso nuo daug ko. Toli gražu ne vien nuo pačių rungtynių svarbumo ar įdomumo. Pirmiausia tam reikalinga gera kompanija, kad žmonių charakteriai atitiktų su tavo. Kitaip išvyka gali būti sugadinta, ypač tolimesnė. Po to (galioja išvykoms į užsienį) - keliavimo būdas. Iš kelionės, kai tave lėktuvas ar autobusas nugabens iš taško į tašką, vargu ar turėsi gerų prisiminimų. Aišku svarbu ir kur važiuoji. Vargu ar Klaipėda, Panevėžys, Šiauliai, kuriuose esi buvęs ne kartą šiuo galėtų pasirungti su užsieniu, ypač nors kiek egzotišku.

Kuri pavojingiausia?
Irgi sunku įvertinti. Beje, kiek pamenu, pavojai dažniausiai kildavo ne pačiuose stadionuose ar jų prieigose nuo oponentų. Teko keliauti ir į Bosniją, neseniai joje pasibaigus karui, ir pro Kaukazą, prasidėjus antrajam Rusijos-Čečėnijos karui. Tada, beje, pamenu važiavom šešiese. Iš kurių pilnamečiai buvome du. Sovietmečiu pavojai tykojo kone per kiekvieną išvyką. SSRS buvo labai kriminalizuota šalis ir "užsirauti" galėjai bet kur.

Sovietmečiu „Žalgiris“ turėjo ir priešų, ir draugų? Kas jie buvo, kaip santykiai klostėsi, ar teko dažnai gauti į kailį ir duoti?
Pats klubas gal ir turėjo, nežinau. Mes, aistruoliai, suprantama, turėjome. Tiesa tų draugų atsirado gal ne iš karto, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, požiūriams, galop - politikai. Į sovietmečio pabaigą draugai buvo Kijevo "Dynamo", Lvovo "Karpaty", Tbilisio "Dinamo" fanai. Priešai - praktiškai visi Rusijos klubų gerbėjai. O į kailį ir duoti ir gauti teko tikrai dažniau, nei dabartiniams Lietuvos futbolo aistruoliams, tarp kurių kokie nors susirėmimai vyksta ypač retai.

Kokie dabar santykiai su kitų šalių sirgaliais?
Tiesą sakant, geriausiai iki šiol ir tebedraugaujam su tais pačiais, su kuriais draugiški santykiai siejo dar sovietmečiu. Su Kijevo ir Lvovo fanais. Šiemet, dėka keliones į Armėniją per Gruziją, atnaujinome santykius su gruzinais. Suprantama, geri ir draugiški santykiai - su latviais. Kita vertus, Rygoje turim ir nedraugų. Ten įsikūrusi prorusiška "Ventspils" aistruolių grupė, su kuria mūsų santykiai nelabai susiklostė. Dar nuo sovietmečio išlikę nesutarimai su Minsko "Dinamo", kai kurių Rusijos klubų fanais, persidavė ir naujosioms kartoms. Nelabai sekasi sugyventi ir su Lenkijos klubų fanais, kuo galėjome įsitikinti per šiemetinius mačus su Poznanės "Lech".

Ką pavadintum geriausiais pasaulyje sirgaliais? Kuri šalis yra lyderė?
Yra įvairių to gerumo aspektų. Aš jau neimu domėn kovingumo, bet garsinio palaikymo skambėjimu labiausiai vertinu graikus, organizuotumu pirmautų lenkai. Nors jei kalbam apie visą pasaulį - gal ir kokie Rytų Azijos fanai: korėjiečiai ar japonai. Nėra vienos šalies - lyderės.

Lietuvoje "Žalgiris" ar turi priešų?
Jau sakiau, kad Lietuvos stadionuose ir aplink juos - ramu. Galbūt, ir dėl to, kad daugumos grupių nariai viename sektoriuje palaiko Lietuvos rinktinę. Konfliktai čia kyla išskirtinai retai. Ilgiausias mūsų karas, kurį kariavome su FBK „Kauno“ gerbėjais, tęsėsi gal metus. O didžiausias nepriklausomybės laikų incidentas buvo dar "Romar" laikais Mažeikiuose. Tame miestelyje, beje, išskirtinai neramu būdavo ir nesenais laikais, kai rungtyniavome su "Mažeikiais".

Atskiras reiškinys yra Vilniaus "Polonijos" fanai. Sunkoka tą grupę žmonių ir pavadinti fanais, jie "Polonijos" rungtynėse būna toli gražu ne kaskart. Tai yra jaunųjų Vilnijos lenkų šovinistų sambūris, susikūręs per vieną iš politinių akcijų, susitikus radikalams. Tai vyrukai, idealizuojantys Lucjaną Zeligowskį, kurie jau besikurdami savo forumuose paskelbė būsimus savo priešus. Į pirmą vietą iškėlė „Žalgirį“ ir „Pietų IV“.

Re: Pietų IV

Parašytas: 2013 Lap 29 18:30
matvaju
Su "Žalgiriu" - visur ir visada (II)
http://www.sportas.info/naujienos/19210 ... da_ii.html" onclick="window.open(this.href);return false;
"Pietų IV" gretose aktyvūs buvo dabar politikas Gintaras Steponavičius, Konstitucinio teismo teisėjas Dainius Žalimas, daug kitų žinomų žmonių
538 – tiek išvykų į varžovų stadionus atliko bene ištikimiausias Vilniaus „Žalgirio“ ir Lietuvos futbolo rinktinės aistruolis Ingvaras Butautas, tarp sirgalių ne tik mūsų šalyje žinomas kaip Storas.

Laikraščio „Sportas“ ir portalo „sportas.info“ žurnalistu dirbantis 45 metų vilnietis neslepia – „Žalgiris“ yra svarbiausias dalykas jo gyvenime. Todėl jam puikiai tinka aktyviausių sostinės klubo sirgalių grupės „Pietų IV“ šūkis „Su „Žalgiriu“ – visur ir visada“.

Pavadinimas „Pietų IV“ kilo nuo sostinės „Žalgirio“ stadiono tribūnos, kur rinkdavosi karščiausi komandos gerbėjai. Nors dabar šis stadionas uždarytas, o stipriausia Lietuvos futbolo komanda namų mačus žaidžia LFF arenoje, istorinis pavadinimas išliko.

„Žalgiris“ šiais metais laimėjo Lietuvos taurę, didžiąją taurę ir po 14 metų pertraukos tapo Lietuvos čempionais.

Šįkart - antroji interviu su I.Butautu dalis.
Ingvarai, "Žalgirio" fanai garsėja ne tik ištikimybe komandai, bet ir išskirtiniu palaikymu, vadinamosios choreografijos išradingumu. Kiek laiko ir kiek žmonių reikia pasiruošti rungtynėms, pagaminti tuos didžiulius plakatus, kaip per paskutinį sezoną mačą, kai ant didžiulio audeklo buvo nupiešta visa komanda?
Kaip tik ta paskutinė choreografija buvo paruošta labai greitai. Galutinai viskas apspręsta buvo grįžtant iš išvykos į Pakruojį trečiadienį. Per dvi dienas mūsų jaunimas padarė viską. Na, tiksliau, baigė - šeštadienį ketvirtą ryto... O šiaip būna ir tokių sumanymų, kur ruoštis reikia daugiau nei savaitę. O žmonių kiekis būna įvairus. Šiais laikais yra daugiau žmonių, aukojančių tam laiką, tai ir darbai greičiau vyksta.

Iš kur pinigai tokiems dalykams?
Pinigai uždirbami įvairiai. Dalis - iš "dviejų procentų". Tai yra, mes turime įkūrę oficialią organizaciją, kurią galima paremti dviem procentais mokesčių. Tą ir darome patys, įkalbame kitus žmones. Taip pat pinigai uždirbami atributikos gamybos, išvykų organizavimu, (kas liko nuo savikainos - į choreofondą). O ir kiekvieną mačą tam renkame paaukojimus savo sektoriuje.

Tenka skaityti ar girdėti, kad fanai trukdo kitiems palaikyti komandą, nes neva dainuoja ir skanduoja tai, ko kiti stadiono lankytojai nežino, nesupranta. Ar teko susidurti su tokiu požiūriu?
Futbole retai. Ypač per "Žalgirio" mačus. Dažniau per rinktinės rungtynes. Bet dažniausiai tai galima paskaityti įvairių krepšinio gerbėjų atsiliepimuose apie krepšinio salių ultras. Aš gal ir galiu pateisinti rinktinės gerbėjus. Rinktinė - komanda, kuri namuose žaidžia kelis kartus per du metus. Išmokti įvairų repertuarą tiems lankytojams nėra lengva. Bet niekad nesuprasiu, žmogaus, kuris save laiko kurio nors klubo gerbėju, nuolat vaikšto į jo rungtynes ir negali pagaut melodijos ar neįsikala į galvą žodžių. Na, tebūnie tai jo bėdos. Bet tada nesiskųsk, kad tau kas nors trukdo palaikyti komandos. Komandos palaikymas nėra šaukti tai, kas tau šauna į galvą. Visame pasaulyje palaikymą rengia, jį pradeda aktyviausiųjų fanų sektoriai. Jų reikalas, kad palaikymas būtų pastovus. Pasyvesni aistruoliai prisideda tada, kai jiems tam yra nuotaika. Ir jokiu būdu nepradeda konkuruoti, bandydami skanduoti savo skanduotes. Tik taip išgaunama tai, kas kartais priverčia užsienio stadionų tribūnomis žavėtis ir tūlą lietuvį - vieningas daugelio tūkstančių dainavimas.

Dirbi sporto žurnalistu. Ar pavyksta išlaikyti objektyvumą rašant apie „Žalgirį“?
Dirbu sporto žurnalistu jau ne pirmą dešimtmetį. Daugiau nieko dirbti turbūt ir nemoku. Ar galiu objektyviai įvertinti savo objektyvumą? Ilgą laiką prisiminsiu Virginijaus Liubšio, tada dirbusio „Žalgirio“ varžovo Panevėžio „Ekrano“ treneriu, įvertinimą: „Tu, nors ir „Žalgirio“ gerbėjas esi, rašai objektyviai.“ Kitas gali vertinti kitaip, iš anksto nusiteikęs kreipti dėmesį ne į tai, kas apie „Žalgirį“ parašyta, o kas tai parašė.

„Žalgiris“, fanų judėjimas tau yra ne pomėgis, o gyvenimo būdas. Bet iš to nepragyvensi. Kaip tapai sporto žurnalistu?
Žurnalistikos mokslų nebaigiau. Studijavau dviejuose universitetuose, bet ne žurnalistiką. Jaunystėje bestudijuodamas dirbau įvairius darbus „Lietuvos aido“ redakcijoje. Kažkaip išėjo, kad parašiau žinutę apie „Žalgirio“ mačą. Po kiek laiko vienas sporto žurnalistas iš redakcijos pasitraukė ir man pasiūlė pabandyti rašyti apie sportą. Vadovaujant a. a. Romai Grinbergienei, praktinį „žurnalistikos fakultetą“ baigiau per kelis mėnesius. Šiaip gyvenime teko padirbti įvairių nekvalifikuotų darbų. Bet neilgam, nes netrukus vėl tapdavau žurnalistu.

Kai „Žalgiris“ buvo atsidūręs ties išnykimo riba, jį išgelbėjo sirgaliai. Kiek pačiam teko paaukoti asmeninių lėšų, kad komanda išliktų?
2008-aisiais, kai rinkdavome pinigus futbolininkams, kad jie, negaudami pinigų iš klubo, nemestų komandos ir užbaigtų sezoną, pinigus aukodavau nuolat. Bet 2009-aisiais „Žalgirio“ krizė sutapo su mano asmenine krize. Darbą aš turėjau, tik tame darbe pinigų niekas nemokėjo. Retkarčiais iškaulydavai nedidelę sumą. Todėl, kai man kas bando suteikti didžiojo „Žalgirio“ gelbėtojo laurus, aš visada pasakau, kad buvo daug žmonių, prie „Žalgirio“ išlaikymo prisidėjusių kur kas daugiau nei aš.

Daug gerbėjų nusisuko nuo komandos, kai ji buvo atsidūrusi pirmoje lygoje. O fanams ar nebuvo sunku palaikyti komandą, nekovojančią dėl jokių titulų?
Svarbiausias dalykas tuomet buvo ne titulai. Po kiekvieno mačo džiaugėmės tuo, kad dar vienas mačas sužaistas ir tikėtis to, kad kitos rungtynės įvyks. Taip, iš pradžių manėme, kad laimėsime pirmą lygą, grįšime į A lygą, bet po to susitaikėme su realia padėtimi. Aišku, aš nežinau kiek metų mes pratemptume didžiojo futbolo užribiuose, bet 2009-aisiais "Pietų IV" narių skaičius kito nežymiai.

Lenkijos, kitų itin aršiais sirgaliais garsėjančių šalių fanai mėgsta pamokyti futbolininkus žaisti, trenerius treniruoti. Liepia marškinėlius nusiimti, neva jie neverti jų. Ar Lietuvoje kas nors panašaus įmanoma?
Norėčiau pasakyti, kad neįmanoma, bet po lygiųjų Gargžduose negaliu to tvirtinti. Ten buvo daug pretenzijų komandai, išsakytų ne ypač mandagiai. Pats į tai žiūriu labai neigiamai. Tai, ką darė Poznanės "Lech" fanai Vilniuje, man atrodė šlykštu.

Kokie išvis "Pietų IV" santykiai su komanda?
Nepaisant tų Gargždų - puikūs ir šaunūs. Pavyzdžiui, ar dažnas klubas po paskutinio mačo praleidžia vakarą su savo „ultromis“? O „Žalgiriui“ tai jau tradicija.

Pats beveik nevartoji alkoholio. Ar apskritai sirgaliai blaivėja?
Ne aš vienas toks. Yra „Pietų IV“ dar rečiau išgeriančių ar abstinentų iš principo. Jei klausiate apie neadekvačius žmones sektoriuje, tai jų kuo toliau, tuo mažesnis procentas. Padidėja jis per Europos lygos mačus, kai į „Pietų IV“ ateina daugiau pašalinių žmonių.
Koks „Pietų IV“ narių amžius?
Yra žmonių kur kas vyresnių už mane, o jauniausias dar nebuvo gimęs, kai „Žalgiris“ aną kartą tapo čempionu. Jam dvylika.

Ar daug likę žmonių nuo sovietinių laikų, vis dar esančių „Pietų IV“ gretose?
Gal apie dešimtį. Tiesa, dauguma jų buvo pasitraukę iš karto po nepriklausomybės atkūrimo. Bet po to sugrįžo. Matyt, be futbolo jiems gyventi buvo per sunku.

Kas iš visuomenei dabar puikiai žinomų žmonių buvo ar yra „Pietų IV“?
Vienas iš „Pietų IV“ kūrėjų buvo dabartinis politikas Gintaras Steponavičius. Ilgus metus rimtas „Pietų IV“ aistruolis buvo Konstitucinio Teismo teisėjas Dainius Žalimas. Su Lietuvos krepšinio rinktinės gerbėjų simboliu Sėkla taip pat išvažinėjome pusę sovietų šalių. O šiaip „Pietų IV“ jaunystėje yra lankiusis kone visa sovietmečio pabaigos vilniečių jaunimo ir paauglių kartą, todėl vargu ar galiu atsiminti kiekvieną.

Faktas, kad sovietmečiu „Pietų IV“ lankydavosi buvęs LFF prezidentas Liutauras Varanavičius, ledo ritulininkas Darius Kasparaitis, vėliau – dabartinis „Žalgirio“ kapitonas Algis Jankauskas.

Lietuvoje sportu numeris vienas vadinamas krepšinis. Ar domiesi krepšiniu, gal ir į kokias rungtynes nueini?
Kažkada nueidavau. Dabar pasenau ir aptingau. Ir manęs netraukia krepšinio atmosfera, zyziančios dūdos, neaukšto lygio palaikymas. Bet, kaip turbūt ir kiekvienas lietuvis, kad ir keikiantis krepšinį, žiūriu Lietuvos rinktinės mačus dideliuose turnyruose ir nervinuosi arba džiaugiuosi prie televizoriaus.

Jei nebūčiau lietuvis, antrą vietą atiduočiau rankiniui. Žaidimo grožiu jis man labiau imponuoja negu krepšinis. Bet kadangi Lietuvos krepšininkų laimėjimai kur kas aukštesni nei rankininkų, tai krepšiniu domiuosi labiau.

Kai vyksta pasaulio ir Europos čempionatai, Čempionų lyga, ar stebi varžybas?
Čempionų lygą žiūriu retkarčiais. Nes nelabai man yra už ką joje sirgti. Nemėgstu aš tų tarptautinių korporacijų, kurios yra stipriausi Europos klubai. Europos pirmenybes stebiu, bet ne taip įdėmiai ir aktyviai kaip pasaulio čempionatą. Stengiuosi nepraleisti nė vienų pasaulio čempionato rungtynių ir prieš jas pirmenybę teikiu tik „Žalgirio“ mačams. Palaikau nebūtinai tas pačias rinktines. Dažniausiai sergu už tas, kurios vilki žalia ir balta uniforma, arba tas šalis, kuriose buvau ir kurios man patiko.

Yra nemažai žmonių, palaikančių ne Lietuvos, o kitų šalių klubus. Ką galvoji apie tokį reiškinį?
Pirmiausia, kad Lietuvos klubų viešieji ryšiai labai atsilieka nuo tų, mano vadinamų tarptautinių korporacijų. O tokiems žmonėms bent šiek tiek pagarbos jausčiau tada, kai jie vyktų į savo tų „palaikomų“ klubų rungtynes, o ne būtų gerbėjai „nuotoliniu būdu“ – per televizorių. Galų gale tokiems žmonėms trūksta ir elementaraus savo kiemo patriotizmo.

Ką pasakytum bet kokio amžiaus futbolo gerbėjui, norinčiam tapti „Pietų IV“ nariu? Ar tai gali padaryti kiekvienas?
Pasakyčiau paprastai: „Ateik į futbolo varžybas. Kur pamatysi aktyviausiai besireiškiančius žmones, tai mes.“ Kiekvienas gali ateiti, prisijungti, įsilieti. Ir ne „Pietų IV“ sprendžia: tinkamas žmogus mums ar ne, tą daro pats žmogus. Buvimas „Pietų IV“ nariu kiekvienam gali reikšti kitką. Man tai reiškia ir bendravimą, ir draugus, dažnai – pasididžiavimą, o kartas ir gėdą.

Ar "Pietų IV" yra merginų, moterų?
Taip. Nors aš pats esu konservatyvių pažiūrų ir manau, kad moteris turi sėdėti ant pečiaus, auginti vaikus ir laukti, kol vyras stadione sumedžios mamutą, emancipacija daro savo. Kol kas tos moterys, merginos yra išimtis, juk vis dėl to reikia drąsos ateiti ir nekreipti dėmesio į tokius negatyvius, kaip mano, požiūrius. Bet tų išimčių vis daugėja.

Ar "Pietų IV" nariais gali tapti ir kitataučiai, kitakalbiai, kitos odos spalvos futbolo mėgėjai?
Yra "Pietų IV" ir ne lietuviškos etninės kilmės žmonių, Ką reiškia kitakalbiai? Tie, kurie nemoka lietuviškai? Gali. Kai išmoks lietuviškai. Dėl jų tikrai niekas į užsienio kalbas nei dainų, nei skanduočių nevers. O dėl kitos odos spalvos atsakyti negaliu dėl paprastos priežasties. Tokių Lietuvoje yra labai nedaug ir dar nė karto tokie nebandė tapti bendruomenės nariais. Teoriškai gali. Praktiškai - šio klausimi nagrinėjimas dabartinėje demografinėje Lietuvos situacijoje yra panašus į klausimą: "ar gali "Pietų IV" nariais tapti marsiečiai".

Ar buvo atvejų, kai žmogus išvejamas iš tribūnos?
Taip. Per visą istoriją - vos keli atvejai. Nenoriu aš į juos gilintis, galiu pasakyti nebent tai, kad išvyti jie buvo tikrai ne už negražias akis.

Iš kur sirgaliai ima atributiką? Ar kiekvienas gali nešiot šalikus su užrašu Pietų IV?
Atributika užsako gamybai ir klubas ir "Pietų IV". Skirtingą ir įvairią. O "Pietų IV" atributiką gali nešioti ne kiekvienas, o tik "Pietų IV" narys. Tą teisę įgauti nėra sunku, tereikia tik suvažinėti dešimt išvykų. O visa tai dėl to, kad tos atributikos nedėvėtų žmonės vos kokį kartą užklydę į "Pietų IV" ir nieko daugiau bendra su ja neturintys.

"Žalgiris" ne kartą sulaukė bausmių už sirgalių naudojamą pirotechniką. Tad tarsi ir palaikote komandą, bet tuo pačiu jai kenkiate. Kaip vertini šiuos dalykus?
Pirotechniką vietoje ir laiku vertinu gerai. Blogai vertinu Lietuvoje paplitusį mąstymą, bandant pasirodyti, kad mes jos turime, nežiūrint nei į apšvietimo sąlygas, nei į rezultatą aikštėje. Dar blogiau vertinu UEFA paranoją dėl pirotechnikos. Tai visai nereikalingas karas prieš visiškai nekenksmingą reiškinį. Jis gali būti kam nors pavojingas nebent kvailio rankose, o organizuotos grupės visada gali užtikrinti, kad nuo pirotechnikos niekas nenukentės. Taip pat jos gali užtikrinti, kad pirotechnika neskries į aikštę, kad dėl per didelio jos kiekio nepertrūks rungtynės. Aišku dėl klubo gaunamų baudų tenka daryti kompromisus, bet visai atsisakyti pirotechnikos nežadame.

Ar "Pietų IV" sirgaliai patys mėgsta ir moka žaisti futbolą?
Yra įvairių žmonių. Vienas į kamuolį pataiko iš trečio karto, kitas - baigęs futbolo mokyklą ar tebesimokantis joje. Lietuvos klubų fanų čempionatuose žemesnę nei pirmą vietą visada laikome fiasko. Pagrinde iš "Pietų IV" narių sudaryta mūsų komanda žaidžia SFL B divizione: kartais laimi, kartais - pralaimi. Kaskart dalyvaujame LFF taurės turnyre. Kartą esame eliminavę iš jo vieną varžovą.

Laikai net du šunis. Kaip jie pas tave atsidūrė?
Abu priklydę. Pernai prie vyrukų iš „Pietų IV“ prikibo šuniukas, neturėjo kur dėt ir atvežė man. Ieškojau šeimininkų, neatsirado, taip ir liko. Šiemet per „Pietų IV“ komandos SFL rungtynes šuo priklydo prie mūsų komandos. Istorija pasikartojo. Dabar turiu du draugiškus ir meilius šunis. Suprantama, juokingai atrodau, kai lauke juos vedžioju abu, bet ką padarysi. O šiaip šunys mane supo bene nuo tada, nuo kada save prisimenu – nuo darželio laikų.

Re: Pietų IV

Parašytas: 2014 Sau 29 15:53
geriantis
Įvykiai Ukrainoje sirgaliams gali užkirsti kelią į Vilnių
Vilniaus „Žalgirio“ sirgalių grupės „Pietų IV“ nariai su nerimu stebi įvykius Ukrainoje. Tarp protestuotojų – geri jų bičiuliai, Ukrainos futbolo sirgaliai. „Niekas iš mūsiškių ten nėra nuvažiavęs. Yra žmonių, kuriems kyla minčių, kad gal reikia vykti, bet aš tikiuosi, jog visa tai baigsis greičiau, nei mūsiškiai nuspręs važiuoti“, - sakė „Pietų IV“ sirgalių lyderis Ingvaras Butautas.
„1983 metais jie buvo atvykę į Vilnių, tačiau tada nesutarėme. 1984-aisiais pradėjome su jais kalbėtis ir supratome, kad jie toli gražu nėra tokie, kaip Rusijos sirgaliai. Jie buvo nusiteikę prieš visą sovietiją. Nuo to laiko po truputį pradėjome bendrauti ir jau sovietmečio pabaigoje buvome tikri draugai“, – pasakojo I.Butautas.
„Pietų IV“ savo palaikymą Ukrainos futbolo sirgaliams išreiškė organizuota akcija ir oficialiu raštu Ukrainos ambasadoriui Lietuvoje.
Penktadienį apie pusšimtis „Žalgirio“ ir kitų komandų gerbėjų rinkosi prie Ukrainos ambasados, kad išreikštų paramą „Dinamo“ ir kitų Ukrainos klubų sirgaliams, dalyvaujantiems susirėmimuose. Tylos minute susirinkusieji pagerbė ir susirėmimų aukas.
„Pietų IV“ taip pat oficialiu raštu kreipėsi į Ukrainos nepaprastąjį ir įgaliotąjį ambasadorių Lietuvoje Valeriju Žovtenką prašydami imtis priemonių, kad būtų nutrauktas fizinės jėgos panaudojimas prieš demonstrantus, kad konfliktai būtų sprendžiami taikiu būdu.
„Mes nesikišame į politiką, nesakome, kad esame už vienus ar kitus. Bent jau „ultros“ į gatves išėjo ne su pirmąja banga, kurią galima vadinti kova dėl noro pakreipti Ukrainą į Europos Sąjungos pusę.
Jie išėjo tada, kai Viktoro Janukovyčiaus valdžia priėmė daug nedemokratiškų įstatymų. Mes suprantame jų poziciją. Puikiai suprantame, kad visi žmonės nori būti laisvi, ir palaikome tą jų pasirinkimą“, – aiškino „Pietų IV“ lyderis.
Vasario 1–2 dienomis Vilniuje vyks atvirasis Lietuvos futbolo sirgalių čempionatas, kuriame turėtų dalyvauti ir trys Ukrainos sirgalių komandos.
Laukiama atvykstant Kijevo „Dinamo“, Lvovo „Karpaty“ ir Dniepropetrovsko „Dnipro“ komandų. Ukrainos futbolo sirgaliai į Lietuvą turėtų pradėti rinktis ketvirtadienį.
„Turėtų atvykti, jeigu neatsitiks kas nors bloga. Baiminamės, nes ten gali įvykti bet kas. Gali įvesti ypatingąją padėtį, gali uždaryti sienas. Teorinė galimybė yra. Galų gale gali iššaudyti, kaip jie ten daro. Štai Dniepropetrovske – atbėgo milicininkai ir išdaužė ten juos. Visko gali būti. Ten revoliucija vyksta“, – sakė I.Butautas.
http://www.lrytas.lt/sportas/futbolas/i ... ukHDxDFEZs" onclick="window.open(this.href);return false;

Re: Pietų IV

Parašytas: 2014 Vas 21 13:16
geriantis
„Pietų IV“: Kijevo „Dinamo“ fanų kraujo lengvai nenusiplausi

http://www.sportas.info" onclick="window.open(this.href);return false;
2014 m. vasario 21 d. 12:41

Vilniaus „Žalgirio“ fanus sukrėtė žinios iš Kijevo: vienas vietos „Dinamo“ klubo aistruolis per susirėmimus su „Berkut“ kariais žuvo, kitas - komos būsenoje. Trečiadienio vakarą po draugiškų rungtynių Lietuvos futbolo federacijos stadione, per kurias Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkai 1:0 įveikė Lenkijos Suvalkų „Wigry“ klubą, aktyvieji Vilniaus klubo fanai patraukė prie Seimo rūmų į solidarumo akciją su ukrainiečiais.
Pastarieji sukilo prieš tos šalies prezidentą Viktorą Janukovyčių.
Lietuvos žmonės prie Seimo surengė akciją „Solidarumo laužai“.
Sustoję kiek nuošaliau nuo pagrindinės minios susirinkusiųjų, „Pietų IV“ atstovai išsivyniojo šūkius: „Kraujo lengvai nenusiplausi“ (ukrainietiškai) ir „Sužeistiems broliams suteikite pagalbą“ (lietuviškai). Kurį laiką pastovėję tyliai, futbolo fanai kelis kartus ukrainietiškai sušuko sukilėlių šūkį: „Šlovė Ukrainai, šlovė Didvyriams!“ ir baigė akciją pasitarimu, kaip veikti toliau.
„Toje akcijoje ir buvo nutarta vėl pradėti pinigų rinkliavą, kreiptis ne tik į „Pietų IV“ narius, bet ir į kitus neabejingus žmones“, - kalbėjo vienas akcijos iniciatorių Jonas Šečkus. Piniginės aukos ukrainiečiams renkamos ne tik Vilniuje. „Pietų IV“ nariai, dirbantys užsienyje, tai daro ir Londone. Jie taip pat organizuoja lietuvių akciją uždegti žvakutes žuvusiųjų pagerbimui prie Ukrainos ambasados Londone, vyksiančią šeštadienį.
„Pietų IV“ jau rengė akciją prie Ukrainos ambasados sausį. Fanai prie ambasados susirinko patys pirmi, vos po pasaulį pasklidus pasakojimams ir vaizdams apie Ukrainos milicijos specialaus dalinio „Berkut“ siautėjimus prieš civilius žmonės.
Sausį buvo renkami ir pinigai Maidano protestuotojams, kurie buvo įteikti į vasario 1-2 dieną vykusį tarptautinį futbolo fanų turnyrą Vilniuje atvykusiems Kijevo „Dinamo“ aistruoliams. Anot J. Šečkaus, „Dinamo“ fanai kovoja pirmoje sukilėlių fronto linijoje. Su „Dinamo“ fanais vilniečius sieja draugystė, užsimezgusi dar sovietmečio pabaigoje.
„Žalgirio“ aistruolius sukrėtė žinios, iš Kijevo gautos trečiadienio rytą. Draugai iš Kijevo pranešė, kad vienas „Dinamo“ aistruolis per susirėmimus su „Berkut“ žuvo, kitas - komos būsenoje. Jam peršautas plautis ir amputuota granatos suskaldyta plaštaka.
Pastarasis vaikinas per fanų pirmenybes buvo Vilniuje, rungtyniavo „Dinamo“ ekipoje ir net buvo už žaidimą apdovanotas vienu pagrindinių asmeninių prizų.
http://www.delfi.lt/sportas/futbolas/pi ... z2txDeZ513" onclick="window.open(this.href);return false;
„Kraujo lengvai nenuplausi“
2014-02-21

„Kraujo lengvai nenuplausi!“Trečiadienio vakarą prie Lietuvos Respublikos Seimo būriavosi šimtai žmonių. Minioje šmėžavo ir jauni, ir raukšlių jau išvagoti veidai. Iš minios išsiskyrė kelios dešimtys Vilniaus Žalgirio ultrų, nelikusių abejingais ukrainiečių agonijai. Didžioji jų dalis buvo atkeliavusi iš LFF stadiono, kur Žalgiris draugiškose rungtynėse įveikė Suvalkų Wigry.
Pietų IV į akciją atkeliavo ne tuščiomis. Su savimi Žaliai Balti atsinešė ir du banerius: „Sužeistiems broliams suteikite pagalbą“ (lietuviškai) ir „Kraujo lengvai nenuplausi“ (ukrainietiškai). Aiškinti, kam adresuotas pastarasis, turbūt, nereikia. Vaizdą papildė Ukrainos, Lietuvos bei Pietų IV vėliavos.
Bemaž pusvalandį išstoviniavę šalia pagrindinės masės žmonių, žalgiriečiai trissyk sušuko „Šlovė Ukrainai! Didvyriams šlovė!“ Tai, atrodo, paragino ir akcijoje kalbėjusius taip pat užvesti susirinkusiuosius. Visgi aktyvios reakcijos iš kitų susirinkusiųjų nebuvo.
Ultros susikrovė atsineštus transparantus ir liko stoviniuoti prie netoli laužų. Per kitą valandą Žaliai Balti pamažėle ėmė skirstytis. Tiesa, prieš tai buvo nutarta, jog Pietų IV dar sykį organizuos finansinės paramos akciją nukentėjusiesiems Maidane.
Primename, kad pasirinkto dydžio sumas galite pervesti į šias sąskaitas (nepamirškite mokėjimo paskirtyje nurodyti „Parama Ukrainai“):
LT177300010132388066 AB Swedbank JOKŪBAS PLYTNIKAS
LT564010042403497675 AB DNB RUSLANAS KLIMENTJEVAS
Visi surinkti pinigai bus perduoti Kijevo Dynamo gerbėjų bendruomenei. Daugelis jų jau ilgai laiką prastovėjo Kijevo barikadose. Mūsų turimomis žiniomis, revoliucijos metu žuvo ir vienas mūsų brolis. Dar vienas – komos būklėje.
Nelikite abejingi!
http://www.pietu4.lt/kraujo-lengvai-nenuplausi/" onclick="window.open(this.href);return false;

Re: Pietų IV

Parašytas: 2014 Kov 10 12:10
bronius
Lietuvos stadionuose - parama Ukrainai
Ingvaras Butautas
2014 m. kovo 9 d. 23:32
http://www.sportas.info/naujienos/20368 ... ainai.html" onclick="window.open(this.href);return false;

Paveikslėlis
Kristinos Černiauskaitės nuotr.

Bene visos A lygos klubų aktyviųjų aistruolių grupės per pirmą čempionato turą pasistengė ne tik negailėti gerklių, bet ir paruošti ką nors išskirtinio savo tribūnose sezono pradžios proga. Tačiau sostinėje ir uostamiestyje iš aktyviųjų fanų tribūnų sklido ne vien futbolo pareiškimai. "Atlanto" ir "Žalgirio" fanai surengė palaikymo Rusijos užpultai Ukrainai akcijas. "Ukraina, mes su tavimi", - ukrainietiškai skelbė Klaipėdos "Vakarų fronto" šūkis, priderintas prie didžiulės Ukrainos nacionalinės vėliavos. Taip pat klaipėdiečiai, kartu su "Dainavą" palaikyti iš Alytaus atvykusiais "Dzūkų tankais" skandavo kovojant prieš šalies prezidento Viktoro Janukovyčiaus režimą labai išpopuliarėjusį ukrainiečių pokario partizanų šūkį "Šlovė Ukrainai, didvyriams šlovė". Vilniuje skambėjo ne vien šis šūkis. Solidarumui su ukrainiečiais "Pietų IV" skyrė gerą "Žalgirio" ir "Šiaulių" rungtynių antro kėlinio dalį. Tuo metu aistruoliai mojavo Lietuvos, Ukrainos ir ukrainiečių nacionalinio pasipriešinimo vėliavomis, skandavo "Ukraina". "Žalgirio" fanai prieš porą savaičių rinko lėšas nukentėjusiųjų per Ukrainos revoliuciją, gydymui, o per mačą su "Šiauliais" iškėlė audeklą su padėka visiems prisidėjusiems finansiškai.