Interviu su Pietų IV senbuviu I. Butautu - Storu
http://www.zalgiris-vilnius.lt/naujienos/n276_.html" onclick="window.open(this.href);return false;
Po pergalės prieš "Atletą", VMFD "Žalgirio" futbolininkai ir administracija pasveikino Pietų IV-ąją su 25-uoju oficialiu gimtadieniu. Simbolinį tortą žalgiriečiai įteikė fanų senbuviui ir vienam iš neformalių lyderių Ingvarui Butautui - Storui. Siūlome paskaityti pokalbį su šiuo įdomiu žmogumi apie jį ir Pietų IV.
Ingvarai, papasakok apie Pietų IV atsiradimą...
Negalima sakyti, kad žaliai baltos vėliavos, skanduotės ar net organizuoto palaikymo pamatai prasidėjo 1985-ais metais. Viskas vystėsi palaipsniui ir nuo seno. Domėjausi ta priešistore ir atradau, kad kažkas panašaus į tai, ką atėjęs į stadioną radau aš, jau buvo 1977-ais metais. Galbūt ir dar anksčiau. Nuo 1983-iųjų aktyviausi fanai klajojo po įvairius stadiono sektorius. Kartą-du-tris būdavo viename, po to perkeldavo į kitą stadiono galą. Taip buvo dėl to, kad tais brežnevizmo laikais teisėsaugai būtų sunkiau sukontroliuoti ir nugesinti judėjimą. Kol milicija sureaguodavo, kur jai pridera bazuotis, žiūrėk, jau ir antras kėlinys. O per pirmą paskanduota ne tik "Žalgiris", bet ir Lietuva (kas tuo metu nebuvo labai toleruojama). 1985-ųjų pabaigoje, tikrai nieko daug iš anksto neplanuojant, fanai atsidūrė Pietų IV tribūnoje. Jei rimtai, tai skirtingi dabar žmonių atsiminimai, per kurias rungtynes tiksliai fanai nusėdo vienoje vietoje. Niekas juk tada negalvojo, kad nuo to prasidės naujas istorijos etapas. Veikiausiai tai buvo rungtynės su Minsko "Dinamo" 1985 spalio 19 dieną. Ir taip išėjo, kad tenai buvo nusėsta ne tik iki sezono pabaigos, bet ir pradėtas naujas sezonas, po jo – ir visi kiti sezonai. Ši istorija galėjo nutikti su bet kuria stadiono tribūna, bet likimas taip lėmė, kad Pietų IV tapo ne tik neatsiejamu "Žalgirio" ultrų simboliu, bet galop ir davė pavadinimą visai jų bendruomenei.
Kaip minite Pietų IV-osios gimtadienius?
Tiesą sakant, iki vakar mes jų dar nebuvome minėję... Sakykim prieš 15 metų, kai buvo dešimtmetis, dar niekam neatrodė, kad tas įvykis svarbus paminėti, prieš penkerius metus atsirado žmonių, sakančių, kad mes turime paminėti šią datą, dabar, praėjus ketvirčiui amžiaus, lyg ir kilo kažkoks poreikis tai pažymėti. Galbūt tai yra dėl to, kad kuo daugiau laiko praeina nuo įvykio, tuo didesnis procentas žmonių, kurie to nematė, tame nedalyvavo. Tiems, kurie tai matė – šitai yra labiau prozaiškas dalykas, o jaunesniems – legenda, istorija, kurią reikia gerbti ir minėti.
Tad galima teigti, kad šis gimtadienis Pietų IV tribūnai - ypatingas?
Ketvirtis amžiaus. Pati tribūnos jaunystė. (Juokiasi)
Vakar "Žalgirio" futbolininkai ir administracija fanams padovanojo dvi dovanas: įtikinamą pergalę ir didžiulį tortą. Kuri dovana buvo saldesnė?
Kadangi nesu saldumynų mėgėjas, skanesnė man buvo pergalė prieš "Atletą".
Kaip pats tapai šio judėjimo dalimi?
Nuo vaikystės mėgau futbolą. Taip pat nuo vaikystės svajojau apie keliones, žvalgiau visus po ranka pasitaikiusius žemėlapius. Paauglystėje ėmiau nemėgti tuometės sistemos, konfliktuoti su rusintojais. Todėl natūralu buvo, kad anksčiau ar vėliau atsidursiu stadione, kur buvo daug tokių pačių nemėgstančių Sovietų valdžios, o po kiek laiko, apsitrynęs, leisiuosi į kelionę į rungtynes svečiuose. O jei konkrečiai, tai atėjau su klasiokais1982-ų rudenį į Šiaurės tribūną. Ir ne tik su klasiokais. Su visa tuometine Vilniaus paauglių karta.
Dabar esi Pietų IV-osios vadovas. Tai įpareigoja?
Nesu joks oficialus vadovas. Neturiu jokių pareigų. Nekenčiu hierarchijos. Tiesa, daugelį darbų nudirba jaunesni, aktyvesni žmonės. Tai anksčiau aš viską būdavau užsikrovęs ant pečių. Dabar mane labiau domina ideologiniai ar strateginiai bendruomenės vystymosi klausimai. Nebent kokią išvyką suorganizuoju, tekstą baneriui sumąstau ar bandau išspręsti kokią iškylančią konfliktinę situaciją tribūnos viduje ar išorėje.
Skaičiuoji, kiek kartų stadione palaikei „Žalgirį“?
Deja, ne.
Ar esi praleidęs nors vienas „Žalgirio“ rungtynes?
Esu. Ir gana nemažai. Pastarąjį kartą oficialias rungtynes praleidau 2001-aisias Tel Avive su "Maccabi" dėl finansinių problemų. Namų mačą paskutinį kartą praleidau 2000-aisias su "Polonija" (9:0). Į jį nespėjau grįžti iš rinktinės išvykos į Rumuniją. Pamenu, tiesiai iš išvykos skubėjome į mačą, bet kai įbėgome į "Žalgirio" stadiono teritoriją, išgirdome nuaidint finalinį teisėjo švilpuką...
Kaip tapti Pietų IV nariu?
Tai paprasčiau nei paprasta – ateini į tribūną ir įsilieji į jos veiklą.
Ar jūsų tribūnoje yra naujokų krikštynos?
Yra tokia kvaila tradicija. Per 10-ą išvyką būna nutampomos ausys. Kiekvienas, turintis išvykų daugiau, gali timptelt jas 10 kartų. Taigi turim ir gerų ir blogų tradicijų. Deja ši, kuri man atvirai nepatinka, nemari... Ir bjauriausia, kad vienas iš šios tradicijos įvedėjų buvau aš... 1988-aisias Maskvoje.
Papasakok apie Pietų IV-osios aukso amžių...
Negaliu pasakyti, kada buvo aukso amžius. Arba galiu atsakyti, kaip dabar yra madinga: tikiuosi jis – ateityje. Kiekvieni laikai turėjo kažko gero ir kažko blogo. Būdavo laikai, kai Pietų IV rinkdavosi gerokai per 1000 žmonių (visa Pietų IV, bei dalis netilpusių žmonių Pietų III-ioje), kita vertus tais laikais palaikymas būdavo kokybiškai blogesnis, negu dabar. Lengviau įvardinti ne aukso amžių. O, pavyzdžiui, kiekybės amžių – Sovietmetį, kokybės amžių – kokius 2006-2007, brandos – 2009-uosius. Kai sugebėjome ne tik patys išgyventi sudėtingiausioje situacijoje, bet ir "Žalgiriui" išgyventi padėjome...
Kada Pietų IV išgyveno krizę. Ir kuo ji pasireiškė?
Tų krizių buvo ne viena. Bet bene didžiausia -1990-1991 metais. Po stipraus Sovietų čempionato subyrėjimo, stadionas tuštėjo kas mačą. Ir Pietų IV tuo pačiu. 1991-aisias buvo to ištuštėjimo apogėjus. Į Pietų IV tada rinkdavosi nuo kelių iki gal dvidešimties žmonių. Pamenu, per vienas tų metų rungtynes pas mane iš kito Lietuvos krašto buvo atvykęs giminaitis. Nuėjome į mačą (jau nebepamenu su kuo). Pietų IV-oje tebuvome dviese... Tikrai negaliu pasigirti, kad surengėme 90 minučių nonstopinį palaikymą. Bet kažkiek paskanduoti bandėme... Tai buvo Pietų IV namų rungtynių antirekordas.
Kiek dabar yra aktyvių „Žalgirio“ fanų?
Reiktų daug skaičiuoti, išvesti kažkokį Pietų IV lankytojų skaičiaus vidurkį. Galbūt lengviau pasakyti paskutinių rungtynių su Mažeikiais skaičių: berods 125. Tad kažkur panašiai ir bus tų aktyvių fanų.
Kokie Pietų IV santykiai su policija, kitais LT komandų fanais?
Su policija šiuo metu – jokių. Nepamenu jau mačo Vilniuje, kad į akis būtų kritę policininkai. Tvarką stadione prižiūri apsauginiai. Su šios firmos apsauginiais santykiai puikūs, jokių konfliktų nėra buvę. Su Lietuvos klubų fanais santykiai įvairūs. Su nei vienais jokio karo šiuo metu nekariaujame, bet su vienais santykiai draugiškesni, su kitais – šaltesni. Oficialiai Pietų IV draugauja su Klaipėdos Atlanto ultrų grupe Vakarų Frontas. O pasikalbėt, paklaust: kaip gyvenat, kas naujo jūsų grupėje ar pan. galime su bet kuriais. Net su FBKais...