Pirmoji Armada/Ekranas Ultras
Antrojo sezono (2021 m.) apžvalga
Paskelbta 2021-11-27
https://www.facebook.com/pirmojiarmada/ ... 1811111350
Kaip po paskutinio aprašymo paminėjome, jog „sezono aptarimas netrukus“ negalvojome tiek užtrukti, tačiau reikėjo laiko susigulėti mintims po sezono. Susitikome su klubo vadovybe, pilnai uždarėme sezoną, tad pabandysime aptarti jį nuo „gilaus“ pavasario iki vėlyvo rudens.
Po atgimimo sezono, kuris buvo kaip atrakcionas, pirmoje dalyje kilome aukštyn, antroje dalyje leidomės žemyn ir likome ketvirti. Ketvirti reiškė, kad dėl lygos, kurioje žaisime, bus klaustukų. Širdis jautė, kad susitiksime I-oje lygoje, protas siūlė atvėsti ir dairytis maršrutų jau pramintais II-os lygos takais.
Dairėmės visur, šnekėjome, svajojome. Ne kartą kalbėjome ir su klubu, kaip jau žinoma, mes palaikome labai glaudžius ryšius. Klubo vadovas pats iki paskutinės minutės tikėjo ,kad vis dėl to būsime I-oje lygoje, komplektavo aukštesnio lygio komandą. Pats taip tikėjo ką daro, kad sugebėjo įtikinti net ir žaidėjus, kurie pagal savo gebėjimus drąsiai galėjo papildyti ne vieną I-os lygos komandą, pasilikti mėlynai raudonų gretose ir žaisti II-oje lygoje.
Pirminis pyktis atslūgo... situacija, kad turėsime dar kartą įrodyti jog esame verti I-os lygos tapo gana teisinga. Reikia iškovoti sportiniu principu ir nesidairyti kažkokios išmaldos. Komanda komplektuota pirmai lygai, tad nuotaikos buvo tikrai pakilios.
Pirmoji sezono dalis
Pakilios jos buvo ne veltui, nes nuo pirmų rungtynių rodėme, jog šiemet mus tenkins tik ČEMPIONŲ vardai. Sezonas prasidėjo ir armadiniams, pirmoji sezono išvyka ( kovo mėnesio pabaigoje ) buvo ekstremali, tada galiojo karantinas ir draudimai vykti tarp savivaldybių, bet armadinių tai nesustabdė ir komanda turėjo palaikymą. Dėl tų pačių draudimų PAtvoriniai buvome iki balandžio mėnesio. Turėjome ir dvi „namų išvykas“, mat Kėdainiai ir Utena neturėjo aikščių, kuriuose galėtume žaisti pavasarį. Pergalė po pergalės, įvarčių skaičius, rodantis didelius komandų skirtumus, leido svajoti apie įdomesnius rezultatus LFF taurėje. Taurėje gavome I-os lygos naujokus - Klaipėdos „Neptūną“. Deja, po labai įtemptos kovos pralaimėjome, bet kaip PA pasiekėme vieną geriausių sezono palaikymų. LFF taurėje, kaip sakant „nepaėjo“, grįžom į lygą, kur mūsų pergalių serija nenutrūko 13 rungtynių, o baigėsi ji vasaros viduryje Šiauliuose, po lygiųjų su vietos komanda. Toliau sekė pergalės kol pirmąjį ratą baigiame pralaimėjimu „Be1 NFA“ komandai iš Kauno. Kažkodėl tos rungtynės „pagimdė“ lengvą priešpriešą su kauniečiais.. Nori nenori, bet kažkokį „fetišą“ Kaunui mes turime.. nesvarbu kiek metų prabėga, kur žaidžiame.
Reziumuojant pirmąją sezono dalį galime išskirti rungtynes su Vilniaus „Paneriu“, dviejų atgimusių legendų dvikova ir tikrai smagus palaikymas tribūnoje. Taip pat išvyką į Vilnių su Vilniaus „FM Ateitis“, kadangi teko pagyvinti vieno iš Vilniaus miegamųjų rajonų gyvenimą savo galingu palaikymu.
Antra sezono dalis
Gal reiktų paaiškinti kodėl sezoną išskyrėme į dvi dalis. Tiesiog antros lygos formatas toks, 20 komandų žaidžia po kartą tarpusavyje, tada turnyrinė lentelė skyla į dvi dalis, toliau čempionus aiškinasi 1-10 vietą užėmusios komandos, 11-20 vietą užėmusios komandos kovoja dėl vietų antrajame dešimtuke.
Pirmąjį ratą baigėme pralaimėjimu Kauno „Be1 NFA“, tačiau taškų skirtumas leido jaustis gana ramiai. Antrąjį ratą pradėjome namuose su Alytaus „Dainava B“, pirmajame rate Alytuje varžovą „suvalgėme“ 1:6, todėl nieko blogo nesitikėjome, pasirodė kitaip, pasistiprinę keliais žaidėjais iš A lygos žaidžiančios pagrindinės komandos, alytiškiai nugali mus 2:4. Hmmm, neslėpsime, tapo nejauku, du pralaimėjimai iš eilės, bet komanda ir mes šeima, o šeimoje vienas kito nepaliekame. Sekančiose rungtynėse Vilniuje, LFF stadione jau deginame fajerius už pergalę. „Duobės" nėra, iškovodami pergalę po pergalės skinamės kelią čempionų link, o tai, kad čempionais tapsime Kaune, po mačo su „Be1 NFA“... ( apie mūsų simpatijas vieni kitiems jau minėjome ), kėlė dar didesnį užsivedimą. Tai buvo TOP3 sezono palaikymų, vainikuotų piro šou, po rungtynių aikštėje kilusiomis aršiomis „diskusijomis“ su kauniečiais bei čempioniško šampano purslais. Sportinę sezono dalį užbaigėme ir taurę kėlėme Vilniuje po rungtynių su Vilniaus „Paneriu“.
Žodžiai yra žodžiai, bet apžvelgti reikia ir skaičius. Tad, ultrasai ir prijaučiantys, statistika.
Šiemet turėjome 29-ias rungtynes, 28-ios LFF II-os lygos ir vienerios LFF taurės varžybos. Namuose žaidėme 14 kartų, išvykose 15. Visose jų mėlynai raudonus palaikė Pirmoji Armada. Auksinio sezono nepavyko padaryti nei vienam PA nariui, arčiausiai tikslo buvo du žmonės, atitinkamai 26 ir 25 rungtynės.
Per visą sezoną su Pirmąja Armada buvo 753 žmonės, tai nėra skirtingi asmenys. Pernai 630. Namuose – 382, išvykose 371.
Vidurkis namuose 27 asmenys, pernai 34 asmenys, vidurkis išvykose 25 asmenys, pernai taip pat 25 asmenys. Matyt, kaip ir kiekvienam ultrasui, išvyka įdomesnis reikalas nei rungtynės namuose
Kas šiemet sekėsi geriausiai ir blogiausiai.
Gausiausios rungtynės namuose – 41, LFF taurės varžybos su Klaipėdos „Neptūnu“
Gausiausia išvyka – 43, paskutiniosios seziono varžybos prieš Vilniaus „Panėrį“
Kukliausia išvyka – 6, pirmosios karantininės rungtynės Klaipėdoje prieš „Klaipėdos FM“
Pirmą kartą Armados palaikymą girdėjo Telšiai.
Na ir naujas statistinis rodiklis - baudos LFF. Klubas nėra toks turtingas, kad atsakytų už mūsų “tusofkes”, todėl tenka patiems.
Per sezoną sumokėjome 600 Eur baudų ir 659 Eur už LFF stadiono remontą. LFF įstatai nurodo baudą už pirotechnikos naudojimą nuo 50 Eur iki 100 Eur, matyt, mus LFF laiko recidyvistais, todėl visada gaudavome 100 Eur baudą, nesvarbu degtume vieną dūmą ar padegtume pusę stadiono.
Nieko tokio, mes esame auklėti krikščioniškai, tad esame visada pasirengę padėti skurdžiam ir ligotam.
Baigėsi antras sezonas, skaičiai kiek kuklesni nei pirmąjį, nes turėjome daugiau rungtynių ir tai įtakoja vidurkį. Aišku atsikūrimo sezonas entuziastingesnis, tačiau džiugu, kad žmonės neišsilakstė. Būti aktyviu fanatu nėra lengvas uždavinys, tai nėra alaus gėrimas ir semkų gliaudymas, tai nuoširdus jėgų atidavimas, kad mėlynai raudoni visur žaistų ir jaustųsi kaip namuose.
Dėkojame kiekvienam atskirai ir visiems bendrai už tai, kad buvote kartu su FKE, kad prisidėjote finansiškai, balsu ar kitais darbais prie čempioniško sezono. Dėkojame visiems, kurie pasirodė aikštėje vilkėdami FKE marškinėlius.
Ir šįkart su dar didesniu tikėjimu sakome – iki susitikimo I-oje lygoje!