bronius
Vyr. diskusijų administratorius
Pranešimai: 10518
Užsiregistravo: 2010 Vas 10 14:01
Palaikoma komanda: LT rinktinė
Miestas: Vilnius

Šlovės galerija: Arminas Narbekovas

2015 Vas 13 16:19

A.Narbekovas: "Visas "Žalgiris" nusipelnė didelės pagarbos"
2015-02-13 08:49
http://www.lff.lt/lt/article/anarbekova ... s_pagarbos" onclick="window.open(this.href);return false;

Paveikslėlis

Apie vieną geriausių visų laikų Lietuvos futbolininkų Arminą Narbekovą sukurtas filmas, anot kūrėjų, bus skirtas priminti apie primirštą futbolo legendą ir jo įspūdingą žygį nuo mažųjų Gargždų iki olimpinio aukso Seule. Spaudos konferencijoje Vilniuje, LFF stadione, apie artėjantį filmą „Arminas Narbekovas. Futbolo fenomenas" mintimis pasidalijo pats A.Narbekovas, filmo autoriai Stasys Petkus ir Gintarė Grikštaitė bei Lietuvos futbolo federacijos (LFF) Vykdomojo komiteto narys, Klaipėdos apskrities futbolo federacijos prezidentas Romualdas Jonaitis.


https://www.youtube.com/watch?v=84iDJ-CYotw" onclick="window.open(this.href);return false;

Ne tik smagios istorijos, bet ir žinios

Jau ketvirtą dokumentinį filmą apie Lietuvos olimpiečius sukūręs Stasys Petkus pažymėjo, jog norėjosi pakeisti tai, kad futbolo legendos buvo nepelnytai užmirštos. „Norėjome parodyti, kad ir futbolas turi legendų. Keista buvo girdėti, kad kolegos, kurie domisi sportu, nežino kaip ir kada A. Narbekovas tapo olimpiniu čempionu, - teigė S. Petkus - Lietuvos futbolo federacija - prezidentas Julius Kvedaras ir kiti - parodė filmui didelį dėmesį ir finišo tiesiojoje padėjo padaryti pusę darbų. Už tai esu dėkingas."

Pasak R. Jonaičio, jei krepšinis turėjo Arvydą Sabonį, futbolas turėjo A. Narbekovą: „Turbūt neatsitiktinai jie bendraamžiai („jis metais vyresnis už tai ir aukštesnis", - juokais pataisė A. Narbekovas) ir abu olimpiniai čempionai. Džiaugiamės, kad Arminas neatitrūko nuo futbolo ir tęsia karjerą treniruodamas jaunimo rinktinę. LFF su malonumu prisidėjo prie šio filmo."

G. Grikštaitės teigimu, filmo kūrėjų tikslas buvo labiau šviečiamasis nei pramoginis: „Stengėmės įdėti daug faktų - kad žiūrėdamas filmą jaunimas ne tik paklausytų smagių istorijų, bet ir gautų žinių - kas buvo A. Narbekovas, kur jis pradėjo sportinį kelią, kas jam pradėjo pasiekti tokių aukštumų, ką jis veikė išėjo iš sporto, ar buvo lengva kurti naują gyvenimą. Dėl to nemažai pikantiškų istorijų liko už kadro."

Paveikslėlis

Nustebino futbolo žvaigždės paprastumas

Pasakodamas apie filmo kūrimo procesą S. Petkus dėkojo buvusiam Vilniaus „Žalgirio" operatoriui Rimui Mažuikai: „Žinojau, kad jo medžiaga bus pati įdomiausia. Pasiėmiau du maišus kasečių ir peržiūrėjau beveik 90 valandų. Pabaigoje radau tai, ko niekur nebuvo - pirmosios Lietuvos rinktinės rungtynes po Nepriklausomybės atkūrimo Tbilisyje, kur A. Narbekovas įmušė įvartį."

Paveikslėlis

Buvusi krepšininkė G. Grikštaitė pripažino abejojusi, ar pavyks prakalbinti futbolininkus, nes kadaise pati žvelgė kaip į dideles žvaigždes: „Tais laikais, futbolas buvo labai gerbiamas. Puikiai atsimenu juos einančius prospektu, jie buvo labai išdidūs, žmonių mylimi. Kai tik galėdavau eidavau į rungtynes. Jie man buvo kažkas tokio didingo. Todėl dėl šio filmo buvo tam tikrų baimių. Bet jos išnyko, kai pirmą kartą nuvažiavau pas Arminą. Iki tol žinojau jį iš tolo, kaip olimpinį čempioną. Kalbėtis buvo gera, nuoširdu, paprasta ir labai malonu."

Dėkojo komandos draugams

A. Narbekovas teigė dėl filmo sukūrimo „spardęsis kaip skęsdamas", tačiau vėliau buvęs įkalbėtas. Išvydęs pabaigtą filmą buvęs futbolininkas pripažino pasijautęs keistai.

„Vis tik neįprasta, kai filmas rodomas žmogui esant dar gyvam. Buvo keista žiūrėti filmą apie save. Tą jausmą sunku apsakyti. Kai pasižūri filmą, atrodo viskas vyko vakar, bet kai pasižiūri į pasą.... supranti, kad praėjęs geras laiko tarpas, - kalbėjo A. Narbekovas. - Norėčiau pažymėti tik tai, kad jaučiuosi nenusipelnęs filmo tik apie save vieną. Futbolas - kolektyvinė sporto šaka. Vienas lauke - ne karys. Reikalingas pastiprinimas, užnugaris. Visas tuometinis „Žalgiris" nusipelnė didelės pagarbos. Dėkoju visiems kolegoms, kurie buvo su manimi."

Anot „Auksiniu Lietuvos 50-mečio futbolininku" 2003 m. išrinkto A. Narbekovo, norint padaryti karjerą, prireikė ir nemažai sėkmės, ir kolegų pagalbos: „Kartais reikia tinkamu laiku būti tinkamoje vietoje. Man pasisekė, kad debiutavau komandoje. Pirmaisiais mokytojais „Žalgiryje" buvo Stasys Danisevičius ir Vidmantas Rasiukas. Su ta komanda nuo 1983-ųjų iki paskutinių dienų galbūt ir nebuvome dideli draugai už aikštės ribų, bet aikštėje - vienas didelis kumštis. Žinojome, kas ką daro, kas ką gali - viskas vyko automatiškai. Treneriai Benjaminas Zelkevičius, Algimantas Liubinskas sulipdė darinį iš jaunesnių ir vyresnių žaidėjų. Buvome visur gerbiami, laukiami. Futbolas kurį demonstravome, buvo patrauklus sirgaliams tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų."

Pavyzdys jaunimui

R. Jonaičio teigimu, A.Narbekovas kaip sportininkas buvo tas pavyzdys, į kurį žiūrėjo jaunimas: „Galbūt jis pats apie tai nepagalvoja, bet futbolininkai sektini pavyzdžiai, kurie vaikus ištraukė iš gatvės, į sportą, teisingu gyvenimo keliu. Didžiausia filmo vertė bus ta, kad bus galima pamatyti, koks gali būti jauno žmogaus kelias."

Filmo kūrėjai atskleidė, kad nemažą vaidmenį filme suvaidins A. Narbekovo motina, kuriai praėjusia savaitę sukako 90 metų. „Iš mūsų šeimos tik mama rimčiau susidomėjo futbolu. Dar dabar žiūri Čempionų lygą su manimi ir moko kaip žaisti!", - juokėsi legendinis futbolininkas.

Paveikslėlis

Filmo „Arminas Narbekovas. Futbolo fenomenas" premjeros įvyks vasario 19-ąją Vilniuje ir vasario 25-ąją - Gargžduose. Vėliau žiūrovai galės filmą išvysti per LRT televiziją.

...

Re: Šlovės galerija: Arminas Narbekovas

2015 Vas 20 09:52

Filmo "Arminas Narbekovas - futbolo fenomenas" premjera..

Paveikslėlis

bronius
Vyr. diskusijų administratorius
Pranešimai: 10518
Užsiregistravo: 2010 Vas 10 14:01
Palaikoma komanda: LT rinktinė
Miestas: Vilnius

Re: Šlovės galerija: Arminas Narbekovas

2015 Vas 20 09:53

Įdomu, ką mato seniokas kadro apačioje, kairėje?

haus
Pranešimai: 374
Užsiregistravo: 2014 Vas 28 00:02
Palaikoma komanda: Utenis, Žalgiris

Re: Šlovės galerija: Arminas Narbekovas

2015 Vas 20 13:00

Joo.. skirtingi draugų Sabo ir Armino likimai, labai atspindintis ir lietuviško krepšinio ir futbolo stovi Lietuvoje.. :roll:
Sabo filmo premjera kino teatruose su interviu visa menesį, o Armino kažkokioj kolonų salei velniai žino kur.
Ir kur galima ta filmą pasižiurėti, ar taip ir nuguls į kokį stalčių?

...

Re: Šlovės galerija: Arminas Narbekovas

2015 Vas 20 13:02

pas kokį privatų kolekcininką atsidurs filmukas.. be pompastikos..

o kolona, tai joo.. vaizdelis ne koks.. :mrgreen:

slasher
Pranešimai: 5333
Užsiregistravo: 2010 Vas 10 13:13
Miestas: Kaunas

Re: Šlovės galerija: Arminas Narbekovas

2015 Vas 20 13:04

Joo.. skirtingi draugų Sabo ir Armino likimai, labai atspindintis ir lietuviško krepšinio ir futbolo stovi Lietuvoje.. :roll:
Arminas nežaidė CCCP rinktinėje, nežaidė už superklubus, su LT rinktine irgi nieko nepasiekė, tai kodėl turėtų ažiotažą sukelti filmas apie jį. Jau didelė garbė, kad filmą sukūrė.

šiaip
Pranešimai: 3278
Užsiregistravo: 2010 Vas 10 17:49

Re: Šlovės galerija: Arminas Narbekovas

2015 Vas 20 13:04

Joo.. skirtingi draugų Sabo ir Armino likimai, labai atspindintis ir lietuviško krepšinio ir futbolo stovi Lietuvoje.. :roll:
Sabo filmo premjera kino teatruose su interviu visa menesį, o Armino kažkokioj kolonų salei velniai žino kur.
Ir kur galima ta filmą pasižiurėti, ar taip ir nuguls į kokį stalčių?
Filmą parodys LTV, o vėliau bus galima ir YouTube pažiūrėti, kaip ir kelis prieš tai padarytus ciklo filmus.
Į Sabo filmą buvo daugiau investuota ir daugiau pelno norėta, o čia tiesiog tradicinis dokumentinis filmukas, kokių LTV yra prikepusi devynias galybes.

Tobex
Pranešimai: 6795
Užsiregistravo: 2010 Vas 10 15:14
Palaikoma komanda: Šiauliai

Re: Šlovės galerija: Arminas Narbekovas

2015 Vas 20 13:05

Joo.. skirtingi draugų Sabo ir Armino likimai, labai atspindintis ir lietuviško krepšinio ir futbolo stovi Lietuvoje.. :roll:
Sabo filmo premjera kino teatruose su interviu visa menesį, o Armino kažkokioj kolonų salei velniai žino kur.
Ir kur galima ta filmą pasižiurėti, ar taip ir nuguls į kokį stalčių?
pridėk ir tai, kad Sabas tapo Eurolygos MVP, Ispanijos MVP ir rekordų ten uždėjo daug. Be to dar stipriausio pasaulio lygoje su klubu pateko į pusfinalį ir buvo svarbus žaidėjas.
o Narbekovas klubuniame sporte beveik jokių pasiekimu neturi, jei vertinintume Europos ar pasaulio mastu.

bronius
Vyr. diskusijų administratorius
Pranešimai: 10518
Užsiregistravo: 2010 Vas 10 14:01
Palaikoma komanda: LT rinktinė
Miestas: Vilnius

Re: Šlovės galerija: Arminas Narbekovas

2015 Vas 20 13:58

Filmo apie Arminą Narbekovą premjeroje – pilnutėlė salė ir prisiminimų jūra
2015-02-20
http://www.futbolo.tv/reportazai/2015-m ... minim-j-ra" onclick="window.open(this.href);return false;


Anbo
Pranešimai: 6740
Užsiregistravo: 2010 Vas 12 19:59
Palaikoma komanda: Žalgiris

Re: Šlovės galerija: Arminas Narbekovas

2016 Vas 02 20:31

Jaunimo rinktinės atsikandęs A. Narbekovas ėmėsi auginti pačius mažiausius
Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/sportas/futbolas/ja ... d=70296940" onclick="window.open(this.href);return false;

Respublik
Pranešimai: 1888
Užsiregistravo: 2015 Bal 02 17:57

Re: Šlovės galerija: Arminas Narbekovas

2016 Kov 09 14:58

ARMINAS IEŠKO DEGANČIŲ AKIŲ
http://www.ltok.lt/naujienos-ir-media/o ... a-2016-02/" onclick="window.open(this.href);return false;

Išlaikyti vyrišką susitarimą – tokia buvo pirma A. Narbekovo ištesėta sąlyga, vėliau pelniusi pripažinimą, olimpinį auksą ir tebevažiuojančią volgą.

Šių metų pradžioje oficialiai savo vardo futbolo akademiją Vilniuje atidaręs garsiausias Lietuvos futbolininkas Arminas Narbekovas sako, kad tokią mintį brandino seniai.

Treniruodamas klubines komandas, po to šalies jaunimo rinktinę matė, kad pralaimime ne tada, kai į reprezentacinę rinktinę suburti vyrai žengia stadionan. Pradedame atsilikti daug anksčiau – nuo šešerių septynerių metų vaikų rengimo. Būtent šiuo amžiaus tarpsniu būtina dėti tvirtus pamatus – diegti technikos, meistriškumo, aikštėje reikiamo matymo ir mąstymo pradmenis, o ne paskui bandyti kamšyti jau suaugusių žaidėjų spragas ir tikėtis stebuklų. „Kol nepradėsime nuo apačios, tai yra nuo tinkamo vaikų rengimo, stebuklų nebus“, – įsitikinęs olimpinis čempionas.

Namas statomas nuo pamatų

„Ką tik įsikūrėme, mūsų akademija – tik naujagimis, mums dar reikia paaugti“, – paklaustas apie naująją veiklą ir naujas akademijos prezidento pareigas nusišypso A.Narbekovas. Trys treneriai ir per 20 vaikų – tokia šiandieninė Armino Narbekovo futbolo akademija. „Gal šiek tiek susivėlinome atsidaryti, gal reikėjo rudenį, kai vaikai renkasi būrelius, kita vertus, o kur čia nuskubėsi, – svarsto legendinis futbolininkas. – Labai smagu matyti tikras vaikų emocijas, greitą jų progresą – suaugusieji progresuoja lėtai, o vaikai tobulėja greitai, be didesnių kalbų priima trenerio pasiūlymus, kartoja pratimus. Bet svarbiausia, kad nepradingtų noras, nes be jo nieko nebus, nieks neišaugs.“

Kartu su kitais vaikais akademijoje treniruojasi ir septynmetis A.Narbekovo sūnus Aronas. „Vaikai yra vaikai – vienur palanko, nusibosta, tada eina kitur. Kol kas sūnui noro pakanka, o kaip bus vėliau – žiūrėsime“, – nedaugžodžiauja tėtis ir treneris.

Nuo futbolininko iki trenerio A.Narbekovo kelias nuvingiavo tarsi savaime – futbolo trenerio licenciją gavo dar žaisdamas Austrijoje. O štai sporto valdininko kostiumas, kurį pasimatavo 2002-aisiais tapdamas Lietuvos futbolo federacijos viceprezidentu, nelipo. „Kostiumuotas niekad nebuvau, visą laiką traukė į aikštę – tiek laiko joje praleidęs norėjau kažką arčiau futbolo daryti“, – LTOK žurnalui "Olimpinė panorama" sakė legendinis futbolininkas.

Žiūrėdamas į treniruojamus vaikus nori nenori ir pats save tokio amžiaus prisimena. Ar nesusidaro įspūdis, kad dabartiniai vaikai auginami šiek tiek šiltnamio sąlygomis? Taip, sutinka pašnekovas, anksčiau į treniruotę ir iš jos tėvai mašinomis retai kurį vežiodavo ar juolab krepšį su sportine apranga nešiodavo. Kita vertus, ir laikai kiti buvo – nei interneto, nei kompiuterių, nei kitokių pagundų: vaikai išeidavo į lauką ir užsiimdavo tuo, kuo galėdavo, dažniausiai prieinama fizine veikla.

„Tėvams nebuvo sunku vaikus surasti – jie lauke žaisdavo. Taip ir grūdinomės: juk kieme reikėjo ir už save pastovėti, ir kitų gyvenimiškų dalykų išmokti“, – sako A.Narbekovas, į kurio gyvenimą futbolo atėjo visiškai atsitiktinai – vyresni draugai pakvietė paspardyti kamuolį. „Labai norėjau būti ledo ritulio vartininkas, bet ledo arenos Gargžduose nebuvo, taigi buvau įtrauktas į futbolo liūną“, – juokiasi pašnekovas.

Tada ir dabar

Vėliau šis liūnas A.Narbekovą įtraukė dar giliau – vos dvylikos metų išvykęs į Panevėžio internatinę sporto mokyklą futbolu ėmė gyventi ne tik laisvalaikiu, bet kasdien . „Oi buvo sunku. Iš pradžių viskas atrodė labai gražu, bet pirmi metai buvo tragedija: norėjau ir tėvų, ir brolio, ir seserų. Aš, dvylikametis, nuo namų buvau atkirstas trijų šimtų kilometrų – kas savaitgalį neprivažinėsi. Minčių viską mesti ir grįžti namo kildavo, bet su tėveliu buvome sutarę, kad jeigu jau važiuoju, tai vyriškai visą laiką ir atbūnu. Teko laikytis šio susitarimo, nors jau po pirmųjų metų nenorėjau vėl į Panevėžį grįžti“, – prisipažįsta legendinis futbolininkas.
Ar išleistų savo jaunėlį į panašią įstaigą? „Gerai pagalvočiau, bet ne viskas ten buvo blogai. Iš šio internato turime daug aukšto meistriškumo sportininkų – ten buvo sudarytos sąlygos sportuoti, surinkti geriausi treneriai, mums parūpindavo pajėgių varžovų – internato auklėtiniai galėjo daug greičiau tobulėti. Žinoma, dirbtinės dangos aikščių nebuvo, žiemą žaisdavome salėse, mokyklos koridoriuose, bet nebuvo svarbu, kur žaisti: jei yra begalinis noras išmokti tą daryti kuo geriau – visos sąlygos tinkamos“, – anos sistemos, prie kurios, beje, jau grįžta, nekritikuoja futbolininkas.

A.Narbekovas nedrįstų spėti, ar dabar daug tėvų išleistų savo atžalas ne tik į sporto internatus, bet ir į anuomet šalia sostinės „Žalgirio“ stadiono buvusią treniruočių aikštę, šmaikščiai „Marakana“ vadintą. O anksčiau per pusę miesto trenktis troleibusu ar autobusu tam, kad galėtum ant žvyro kamuolį pagainioti, o paskui visam purvinam grįžti, nes nusiprausti nebuvo kur, atrodė normalu. „Anais laikais kitaip atrodė: jeigu yra tokia aikštė, vadinasi, gerai ir tokia. Svarbiau būdavo treniruotės, o ne sąlygos, nors ant to žvyro kaskart ir po kelis šimtus gramų odos kiekvienąkart tekdavo palikti. Arba imkime kad ir futbolo avalynę – dabar vaikai nori tai tokios, tai anokios spalvos, tai vienokios, tai kitokios firmos sportinės avalynės, o tada buvo vieni inkariukai – ir viskas“, – lygina A.Narbekovas.

O kiek pats vaikystėje, jaunystėje sunešiojo inkariukų? „Oi, nepasakysiu, – nutęsia. – Bet tikrai nemažai. Jų tarnavimo laikas priklausydavo ir nuo to, kur treniruojiesi. Jeigu ant žolės – ilgiau, bet jei „Marakanoje“, nors joje man nedaug teko žaisti, greitai susinešiodavo ir batai, ir apranga.“

Gal dar riedės Seulo volga

12 tūkst. rublių, 6,5 tūkst. JAV dolerių plius paskyra volgai įsigyti – tokią premiją SSRS futbolo rinktinės žaidėjai gavo už 1988 m. Seule iškovotą olimpinį auksą. „Nesijautėme nuskriausti – juk žmonės tada turbūt daugiausia po 200 rublių uždirbdavo, o mes gavome po 12 tūkst. rublių“, – sako olimpinis čempionas.

Anų laikų prabangos simbolį volgą nusipirko, tik mažai ja pavažinėjo – gal kokių 50 tūkst. km prisuko ir atšilus politiniam klimatui išvyko žaisti į Austriją. Bet už Seulo auksą gautą volgą iki šiol turi. „Vis susimąstau, gal reikėtų ją restauruoti. Gal 20 metų stovėjo nejudinta, bet vienąkart paėmiau ją ir užvedžiau – neįsivaizduoju, ar šitiek metų prastovėjusios dabartinės mašinos taip paprastai užsivestų“, – iki šiol neatsistebi pašnekovas.

Ar niekada nesusimąsto, kaip likimas galėjo pasisukti, jeigu geriausius karjerus metus išgyventų dabar, kai tiek futbolas, tiek futbolininkų honorarai iškelti iki nesuvokiamų debesų? „Apie tai, kad gal ne laiku ar ne toje santvarkoje gimiau, negalvoju, nes nežinia, kaip būtų buvę. Gal ir aš sėdėčiau prie kompiuterinių žaidimų ir apie jokį futbolą negalvočiau. Todėl kada tas geriausias laikas buvo, tada ir gerai. Taip, dabar futbolas iškeltas į neregėtas aukštumas – geriausių žaidėjų honorarai sunkiai įsivaizduojami, bet tų geriausių yra vienetai, jiems ir turi būti mokami milijonai. O futbolas pasaulyje visada buvo sporto šaka numeris vienas“, – į stadionus traukiančiais šimtais tūkstančių sirgalių būriais nesistebi A.Narbekovas.

Apie kadais šlovingą Lietuvos futbolą dabar galime pamatyti tik dokumentiniuose kadruose arba, pavyzdžiui, pernai legendinio futbolininko 50-mečio proga pristatytame filme „Arminas Narbekovas. Futbolo fenomenas“. Kodėl nenorėjo filmo apie save? „Žiūriu – ir šiurpuliukai per kūną eina, negi taip iš tiesų buvo ir jau šitiek laiko praėjo. Ir tada liūdna pasidaro žinant, ką dabar turime. Vis tiek tikiu, kad ir pas mus futbolas atsigaus – gal ne taip greitai, kaip norėtume, bet jis pakils iš dugno“, – nepraranda vilties olimpinis čempionas.

Filme futbolininkas primena tąsyk Seule SSRS rinktinės trenerio pasakytus žodžius, kad blizga tik auksas. Kas dar A.Narbekovui blizga? „Kai žaidėjas išeina į aikštę, turi blizgėti jo akys, jis turi jausti didžiulį norą ir malonumą žaisti, atsiduoti šimtu procentų, nes be šių dalykų nieko nebus“, – sako buvęs futbolininkas. Ir prasitaria, kad pirmiausia tarp vaikų ieško tokių, kurių akys dega noru. O kai yra noro, tolyn veda sunkus darbas. Šią pamoką A.Narbekovas išmoko labai gerai. Dabar tereikia jaunajai kartai perduoti.

Trumpai apie karjerą

Svarbiausi A.Narbekovo karjeros akcentai:
1983–1990 m. atstovavo Vilniaus „Žalgiriui“.
1987 m. laimėjo universiados futbolo turnyrą ir tapo rezultatyviausiu žaidėju (6 įvarčiai).
1987 m. su „Žalgiriu“ SSRS aukščiausiosios lygos čempionate iškovojo trečią vietą.
1988 m. Seulo olimpinėse žaidynėse kartu su Arvydu Janoniu iškovojo aukso medalius (pelnė 2 įvarčius) atstovaudamas SSRS rinktinei.
1990 m. gegužės 27 d. per draugišką mačą su Gruzija tapo pirmuoju Lietuvos futbolininku, įmušusiu nepriklausomybę atkūrusios šalies futbolo rinktinės įvartį.
1990–2001 m. atstovavo Lietuvos nacionalinei rinktinei.
1991–2005 m. rungtyniavo įvairiuose Austrijos klubuose.

Grįžti į