Malžinskas penktu LS numeriu į Vilniaus tarybos rinkimus, kiek suprantu.

Liberalų sąjūdžio sąrašas į Vilniaus tarybą – be trečio numerio: vienos garsenybės nebeliko
https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/l ... 56-1972378

Stasys Tumėnas. Ar nepasiklystame tarp žodžių „sportas – tai taika“?
https://www.lrt.lt/naujienos/pozicija/6 ... -tai-taika\

Štai vien praėjusį rudenį dviejuose Vilniuje vykusiuose teniso turnyruose „kaip neutralūs atletai“ žaidė rusai Bogdanas Bobrovas (ATP-453) ir Savrianas Danilovas (ATP-736), baltarusis Ivanas Liutarevičius (ATP-787) ir t.t. Viešojoje erdvėje rašyta, kad Vilniuje žaidė baltarusiai Aleksejus Maciušas (ATP-1644) ir Danilas Petrovskis (be reitingo), o pagrindiniame turnyre pasirodė jų tautietis Aleksandras Bulickis (ATP-909) ir rusas Kirilas Kivaciovas (ATP-690).

Čia matyčiau didesnę problemą – Lietuva neturi vieningos pozicijos dėl Rusijos ir Baltarusijos sportininkų dalyvavimo varžybose, kurios rengiamos Lietuvos teritorijoje. Neaišku, kodėl principingesnės pozicijos vis dar neišsako mūsų sporto valdininkai, LTOK vadovai? Ir čia kyla dar vienas klausimas, kodėl akcentuojamas diskursas (išskyrus Seimo pirmininkės poziciją) tik apie olimpines žaidynes?

Kodėl savo konkrečios nuomonės kol kas nepasako ŠMSM atstovai, atvirkščiai, ministrės J. Šiugždinienės pasisakymai buvo ne kartą tikslinami, bet taip ir liko dvejopi. Raminama, kad Vyriausybės ir Seimo atstovai vis dar tariasi dėl bendrų veiksmų siekiant užkirsti kelią Rusijos ir Baltarusijos sportininkams olimpinėse varžybose dalyvauti su neutralia vėliava, kaip pasiūlė Tarptautinis olimpinis komitetas.

Kažkas matė ką nors iš futbolo išrinktų savivaldybėse (ne SFL lygio)? Jonavoje Eisvinas Utyra pateko į tarybą valdančiųjų sąraše.

Malžinskas Vilniuje kandidatavo su LS, sąrašas mandatų visai negavo, BFA vadovė Stankevič irgi mandatų negavusių Skvernelininkų sąraše, Klaipėdoje prezidentas Žvingilas kandidatavo irgi su LS, bet liko labai toli nuo mandato, dar ir prarado pozicijų partijos sąraše, Kaune "Prienų" žaidėjas Dariaus Urbelionis nepateko LVŽS sąraše. Radviliškyje "Kražantės" Deividas Dargužas dalyvavo, bet liko sąraše antras/pirmas už mandatų brūkšnio, Panevėžyje Paulius Janušauskas liko už brūkšnio valdančiųjų sąraše praradęs nemažai pozicijų.

Visagine Jogintas Čižys dalyvavo rinkimuose, į tarybą nepateko, Alytuje viename nepatekusiųjų sąraše - Andrius Lygnugaris, buvęs prezidentas Gediminas Daukšys, Nauris Baranauskas. Alytaus rajone buvęs prezidentas Aivaras Vyšniauskas nepakilo pakankamai sąraše ir irgi nepateko. Molėtuose Benjaminas Zelkevičius Jr. irgi neišsireitingavo Žaliųjų sąraše.

Kalvarijos savivaldybėje Vincas Plikaitis LVŽS buvo keliamas kandidatu į merus, liko trečias. Gavo tarybos mandatą.
https://futbolas.lietuvai.lt/wiki/Vincas_Plikaitis

https://www.15min.lt/sportas/naujiena/f ... 1682444131

Nerijus Barasa Rusijos fanas...

Nuo 22:55 Uždrausta Lietuvos teritorijoje organizuoti bet kokius tarptautinius sporto įvykius, kur dalyvautų ar Rusijos ar kas futbolo rinktinei aktualu, Baltarusijos futbolininkai.

LRT aktualijų studija. Rusai ir baltarusiai grįžta į sporto arenas

https://www.youtube.com/watch?v=bmovC0ZKGW4

siūlomos pataisos pilietybės įstatyme:

1 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 45 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

„10. Šio įstatymo 7 straipsnio 1 punktas taikomas Lietuvos Respublikos piliečių vaikams, kurie gimdami įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2008 m. liepos 22 d., jeigu jie patys arba jų teisėti atstovai raštu prašo laikyti juos Lietuvos Respublikos piliečiais. Toks prašymas gali būti paduodamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai, Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms ar konsulinėms įstaigoms (per trejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo arba iki vaikui sukaks 18 metų). Prie prašymo pridedamas vaiko gimimo liudijimas ar jį atitinkantis dokumentas ir dokumentas, patvirtinantis, kad šio vaiko tėvai ar vienas iš tėvų jo gimimo metu buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat dokumentas, liudijantis, kad vaikas gimdamas įgijo kitos valstybės pilietybę. Jeigu vaikas atitinka šias sąlygas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja Lietuvos Respublikos pilietybės turėjimo faktą ir šio vaiko ar jo teisėto atstovo prašymu išduoda Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantį dokumentą.”

siūloma išbraukti skliausteliuose esamą vietą.

nesu teisininkas bet kaip suprantu, jei gimsta vaikas kitoje šalyje, o tėvai yra Lietuvos piliečiai tuo metu. tai vaikas galės prašyti Lietuvos pilietybės. nebebus terminų kada tai galės daryti.
10 straipsnis yra apie tai, kada pilietis gali turėti dvi pilietybes.
Tai Fridrikas gimė Austrijoje, gavo tos šalies pilietybę gimdamas, o Lietuvos pilietybę galėtų gauti paprašęs jei bus priimta pataisa. Nes tikriausiai praleido tinkamą momentą

Sostinė ilgina mokestinių lengvatų paraiškų laikotarpį reprezentacinių sporto klubų ir kultūros įstaigų rėmėjams
https://vilnius.lt/lt/2023/08/31/sostin ... -remejams/

Mokestine lengvata ketinantys pasinaudoti sostinės sporto ir kultūrines veiklas remiantys verslai ir organizacijos tam turi dar du mėnesius. Vilniaus miesto savivaldybės taryba paraiškų mokestinėms lengvatoms terminą pratęsė iki šių metų lapkričio 3 d. Taip Vilniuje siekiama skatinti sporto ir kultūros mecenatystę.

Reprezentacinius Vilniaus miesto sporto klubus ir kultūros įstaigas remiantiems asmenims Savivaldybės biudžeto sąskaita taikomos lengvatos žemės, valstybinės žemės nuomos ir nekilnojamojo turto mokesčiams Vilniaus mieste – paramos teikėjas atleidžiamas nuo metinio nekilnojamojo turto, žemės ir (arba) valstybinės žemės nuomos mokesčio, bet ne daugiau kaip 70 proc. paramai skirtų lėšų sumos.

Reprezentaciniais miesto sporto klubais laikomos futbolo klubas „Žalgiris“, sporto klubas „Budora“, badmintono klubas „Capital Badminton Club“, Vilniaus teniso akademija, krepšinio klubas „Statyba“ („Vilniaus rytas“), Vilniaus rankinio centras, Vilniaus regbio akademija, Vilniaus miesto vandensvydžio sporto klubas „Delfinas“, triatlono ir plaukimo klubas „Ruoniai“, ledo ritulio klubas „Ledo pankai“ („Hockey punks“), Vilniaus bokso akademija, Vilniaus miesto sporto žaidimų klubas „Žuvėdra“, Sostinės moterų krepšinio klubas, futbolo klubas „Vilnius“, Dalios Kutkaitės meninės gimnastikos akademija, asociacija „Merginų ledo ritulys“, Vilniaus vandensvydžio federacija, Vilniaus miesto rankinio sporto klubas „Eglė“, Vilniaus miesto moterų futbolo akademija „Žalgiris“, futbolo klubas „Riteriai“, visuomeninė organizacija sporto klubas „Saulės ženklas“, Geležinio vilko sporto mokykla, Vilniaus rankinio klubas, Vilniaus ledo ritulio mokykla „Geležinis vilkas“ ir futbolo klubas „Viltis“.

Asmenys, kuriems siūlomos mokesčių lengvatos, reprezentaciniams Vilniaus miesto sporto klubams ir kultūros įstaigoms suteikė 673 142 Eur paramos: sporto klubams – 608742 Eur; kultūros įstaigai – 64 400 Eur. Išnagrinėjus jau gautus 36 prašymus suteikti lengvatas reprezentaciniams sporto klubams ir kultūros įstaigoms, suteikta lengvata nekilnojamojo turto, žemės ir valstybinės žemės nuomos mokesčiui siekia 470 197 eurų.

Valdas Benkunskas – apie Nacionalinį stadioną, arenų pirkimus ir klubų finansavimą
https://www.15min.lt/sportas/naujiena/k ... 26-2178538

– Ar gali keistis miesto aukšto meistriškumo klubų finansavimo modelis?
<...>Matyt, šią vasarą priimsime sprendimą, bet iš esmės tęsime, nes be miesto paramos didžioji dalis iš tų 18-os sportų klubų sužlugtų arba jiems būtų itin sunku pasiekti rezultatus. <...>Tai bus trečias ciklas tokios tvarkos, esminės detalės neturėtų keistis.

– Viena iš taisyklių būdavo tokia, kad į miesto paramą gali pretenduoti tik vienas tos sporto šakos klubas (vienas vyrų, vienas moterų). Taip likdavo nepatenkinti kai kurie klubai, kurie nesulaukdavo jokios paramos. Kaip žvelgiate į šią situaciją?
– Visiems pinigų visada neužteks, visada liks nepatenkintų. <...>Šis pritaikymas leido paremti 18 klubų. Tai – teigiamas dalykas. Be to, suprantant, kad komerciškai moterų sportas yra mažiau patrauklus ir rėmėjus pritraukti sudėtingiau, tai pasiteisino sprendimas skirti paramą moterų komandoms.

– Koks yra miesto išlaikomų sporto mokyklų ir Nevyriausybinių sporto organizacijų finansavimo santykis? Koalicijos programoje buvo įrašytas siekis ženkliai sumažinti atskirtį, bet ji lieka pakankamai didelė?

– Nesutikčiau. Man regis, klaidinga siekti lygybės tarp šių skirtingų žanrų, nes jų prigimtis kitokia. Vilniuje ir kitose savivaldybėse egzistuoja sporto mokyklos, kurių paskirtis yra visiškai aiški – vaikų neformalus ugdymas sporto srityje. Šiuo atveju turime tris sporto mokyklas, dirbančias daug dešimtmečių ir kurios užtikrina minimalią bazę, kurią miestas privalo turėti savo rankose, ypač tokiais atvejais, kai verslo ar privačių iniciatyvų mokyklos staiga užsidarytų, kaip buvo nutikę su Šarūno Marčiulionio akademija. Jei ne Vilniaus krepšinio mokykla, į kurią parėjo nemažai vaikų, būtume turėję daug reputacinių bėdų kaip krepšinio valstybės sostinė.

Aš tikrai palaikau privačias sporto mokyklas ir privačias iniciatyvas, tik nesutikčiau, kad finansavimas neteisingas. Šiuo atveju miesto sporto mokyklos gauna biudžetinį finansavimą ir dotaciją, tuo tarpu privačios irgi sulaukia finansavimo iš valstybės ir savivaldybės bei kitų programų. Tos lėšos, surenkamos neformalaus ugdymo krepšeliui, kurios kartu su ministerija skiriamos tiktai privačioms mokykloms, o sporto mokyklos į jas nepretenduoja, galiausiai mes suteikiame lengvatinę nuomą tomis pačiomis sąlygomis sporto infrastruktūrą tiek savo, tiek privačioms sporto mokykloms – tai yra suvienodinta.

Nuo šių metų diskutuodami su privačių mokyklų asociacija ir jų bendruomene jau pradedame testuoti tai, ko labiausiai prašė – aukšto meistriškumo sportininkų rengimo išlaikymo klausimą – tai natūraliai didina įstaigų kaštus ir reikalauja papildomų lėšų. Tai vėl gi – naujos sukurtos programos taikomos tik pravačioms sporto mokykloms. Be to, atsiranda individualių sporto šakų krepšelis, kurį galės pritaikyti. Be to, atsiranda stipendijos tokiems sportininkams, kurie garsina Vilniaus miestą. Tad girdime privačias veiklas ir laikome jas savo partneriais, tačiau tas naratyvas, kad turi būti absoliuti lygiava pagal vieną kurpalį yra logiškai klaidingas, nes taip niekada nebuvo ir nebus.

https://www.15min.lt/sportas/naujiena/k ... 26-2179618

Seimui teikiamos pataisos dėl azartinių lošimų reklamos uždraudimo
https://kauno.diena.lt/naujienos/versla ... mo-1164741

Seimui antradienį pristatomos pataisos, kuriomis nuo 2025 metų siūloma visiškai uždrausti azartinių lošimų reklamą.

Azartinių lošimų įstatymo pakeitimų iniciatoriaus Mindaugo Lingės parengtas pataisas parašais parėmė maždaug pusšimtis parlamentarų – daugiausia iš valdančiosios daugumos.

Ukmergės rajono Garbės piliečio vardui suteikti buvo pasiūlytos trys kandidatūros
https://www.ukzinios.lt/politika/saviva ... ndidaturos

Vidiškių pagrindinė mokykla pateikė Vytauto Tutlio kandidatūrą. Jis – buvęs ilgametis Ukmergės sporto centro vadovas. Siūloma apdovanoti už nuopelnus Lietuvos moterų futbolui, mokinių aukštus sportinius pasiekimus.

Audringas diskusijas sukėlusiam azartinių lošimų reklamos draudimui – palaikymas Seime: liko tik vienas balsavimas
https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pu ... s-32554015

Seimo BFK pritarė griežtesniems ribojimams lošimų sektoriui, stipresnėms kovos su nelegaliu lošimu priemonėms
https://www.delfi.lt/verslas/verslas/se ... -120061287

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) trečiadienį pritarė dviem Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo projektų paketams – vienas jų yra skirtas tobulinti kovos su nelegaliu lošimu priemones, o kitas – stiprinti probleminių lošėjų apsaugą ir numatyti griežtesnius ribojimus lošimų sektoriui.

Finansų viceministrė Vaida Markevičienė komitetui pristatė atnaujintas kovos su nelegaliu lošimu priemones. Šiuo metu veikiančią sistemą papildys Lietuvoje turinčių teisę veikti lošimų paslaugų teikėjų „baltasis sąrašas“, į kurį nepatenkančioms bendrovėms licencijuotos finansų įstaigos negalėtų atlikti mokėjimų. Projekto aiškinamajame rašte argumentuojama, kad taikant tokį mokėjimo operacijų blokavimą, dalyvavimas nelegaliuose lošimuose būtų ženkliai apribotas net ir neužblokuotoje interneto svetainėje.

„Iki šiol turėjome sistemą, kuri leisdavo blokuoti mokėjimus, kurie yra mokami iš Lietuvos finansų įstaigų nelegalioms interneto lošimo svetainėms tik tuo atveju, jeigu jos būdavo užblokuotos. Mūsų Lošimų priežiūros tarnyba iki šiol buvo užblokavusi apie 1600 nelegalių interneto svetainių“, – trečiadienį BFK posėdyje kalbėjo V. Markevičienė. „Iš esmės baltasis sąrašas reiškia tai, kad mūsų Lošimų priežiūros tarnyba paskelbia oficialų sąrašą, kokios Lietuvos įmonės gali veikti. Jeigu yra atliekami mokėjimai, tiesiog patikrinus, ar tas gavėjas atitinka atpažinimo kodą, kuriuo jis yra pripažįstamas kaip lošimų paslaugų teikėjas, ir jeigu jis nėra licencijuotas Lietuvoje, toks mokėjimas nebūtų vykdomas“, – aiškino ji.

Lobistas Mindaugas Ardišauskas tikino, kad šios priemonės veiksmingumas bus ribotas, kadangi didžioji dalis mokėjimų nelegaliems lošėjams atliekama bankiniu pavedimu, o ne su mokėjimo kortele. „Priemonės efektyvumas daugeliu atveju bus pakankamai nominalus, nes jeigu įmonė, nelegalus organizatorius nėra juodajame sąraše, vadinasi šitas kortelinis pavedimas realaus efekto neturės. Reikia žinoti, kad mažoji dalis (pavedimų – ELTA) atliekama mokėjimo kortelėmis, o ši iniciatyva tik jas ir apima“, – teigė jis.

Komitetui pritarus įstatyminėms pataisoms, jos grįš į Seimo plenarinių posėdžių salę rudens sesijoje.

Komitetas taip pat pristatė blokavimo modeliui atsiskaitymams, susijusiems su dalyvavimu loterijose. Tokiu atveju mokėjimo operacijos, susijusias su loterijų bilietais, platinamais internetu, būtų tikrinamos pagal Priežiūros institucijos sąrašą, kuriame pateikti tokia veikla teisę užsiimti turintys subjektai.

BFK pritarė siūlymui stiprinti probleminių lošėjų apsaugą
V. Markevičienė komitetui pristatė siūlymą, kad iki šiol rekomendacinį pobūdį turėjusios atsakingo lošimo gairės lošimų paslaugų teikėjams taptų privalomos. Pasak viceministrės, Lošimų priežiūros tarnybos (LPT) atliktas tyrimas parodė, kad rekomendacijų sektoriaus mastu laikomasi ribotai.

Pataisos numato reikalavimą, kad antžeminiuose lošimo namuose būtų kvalifikuotas darbuotojas, kuris gyvai stebėtų žmonių elgseną ir galėtų probleminį lošėją pastebėti. „Įtvirtinta pareiga bendrovėms užtikrinti, kad jos stebėtų savo klientų elgseną ir pamačius požymius, kad lošimas darosi nekontroliuojamas, privalėtų imtis tam tikrų veiksmų atkreipti lošiančio asmens dėmesį ir nukreipti jį ten, kur jis galėtų gauti pagalbos“, – teigė ji.

Tuo metu nuotoliniuose lošimuose kiekvienas lošėjas privalėtų nustatyti tam tikrus limitus iš anksto, kiek jis ketina pinigų pralošti. „Jeigu nebus nustatyti laiko ir lėšų limitai, tai lošėjas apskritai negalės lošti. Sistema skirta tam, kad visi duomenis apie visus lošėjus ir jų interakcijas su lošimų įmonėmis suplauktų LPT (...) Probleminiame lošime netgi nedidelė laiko pertrauka padeda žmogui atgauti kontrolę“, – pabrėžė V. Markevičienė.

Teisininkas Liutauras Ulevičius posėdyje kritikavo siūlymą ir tvirtino, kad jis išstums mažesnius lošimų organizatorius iš rinkos arba į šešėlį. „Pasiūlymas nubrauks visus mažesnius lošimų organizatorius, liks tie 3-4 dominuojantys rinkoje operatoriai, kurie siūlys tik pačius rizikingiausius lošimus. Šitas projektas padarys, kad reikalavimų mažesnieji organizatoriai negalės tenkinti, o visi lošėjai bus nustumti į pavojingiausių lošimų sritį“, – aiškino jis.

Lobistas M. Ardišauskas pridūrė, kad tai paskatins ir dalį lošėjų rinktis nelegalius lošimų organizatorius, kurie nereikalauja limitų ir niekaip nėra kontroliuojami. Pasak jo, teisingiau būtų biudžeto lėšas skirti probleminio lošimo prevencijai. „Mes turime didžiulį paketą, daugybė įpareigojimų legaliems lošimų organizatoriams, bet visame šiame pakete nėra nieko apie nelegalius lošimus ir nieko nėra apie probleminio lošimo prevenciją. (...) Visi puikiai suprantame, kad pasiūlą stimuliuoja paklausa. Jei žmonės turi laiko, pinigų ir noro lošti – čia jau ne sistemos reikalas“, – sakė jis.

Įstatymo projektui BFK pritarė ir Seimo jam liko paskutinė – priėmimo stadija.

Seimas kol kas nebalsuos dėl azartinių lošimų reklamos draudimo
https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/ ... s-draudimo

Ketvirtadienį priimti azartinių lošimų reklamos draudimą turėjęs Seimas dėl jo įteisinimo nebalsuos. Išbraukti tokias Azartinių lošimų įstatymo pataisas iš ketvirtadienio parlamento darbotvarkės pasiūlė socialdemokratas Julius Sabatauskas.

„Neišspręstas tiek žiniasklaidai kompensavimo klausimas, tiek sporto. Taigi, čia reikėtų dar padirbėti“, – Seimo posėdyje sakė J. Sabatauskas.

Lošimų reklamą Lietuvoje norinčiam uždrausti Lingei – dūris iš partnerių Laisvės partijoje
https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/ ... -partijoje

Seimas ketvirtadienį iš darbotvarkės išbraukė įstatymo projektą, kuriuo Lietuvoje palaipsniui būtų uždrausta azartinių lošimų reklama. Šio pasiūlymo iniciatorius Mindaugas Lingė ragino to nedaryti.

„Yra pasibaigusi 4 mėnesius trukusi notifikavimo Europos Komisijoje procedūra. Toliau procedūra gali tęstis Seime, likusi priėmimo stadija. O tie nuogąstavimai dėl kompensacijų internetinei žiniasklaidai – jau yra suplanuoti ateinančių metų biudžete, kur 4 mln. eurų iš loterijų ir lošimų mokesčio pakėlimo jau papildys (Medijų rėmimo – LRT.lt) fondą ir leis patiriamus tam tikrus nuostolius kompensuoti per amortizacinį mechanizmą“, – pastebėjo jis.

Įstatymo projektą iš Seimo ketvirtadienio darbotvarkės išbraukti pasiūlė socialdemokratas Julius Sabatauskas. Kol kas nesiimti projekto siūlė ir liberalas Andrius Bagdonas.

„Yra gauti raštai tiek sporto bendruomenės, tiek internetinės žiniasklaidos bendruomenės, tiek Lietuvos verslo konfederacijos, kad visi klausimai nėra išspręsti, į viską nėra atsižvelgta. Todėl būtų racionalų šiandien išimti šį projektą iš darbotvarkės“, – posėdyje sakė jis.

Seimo nariai balsavimo metu apsisprendė pritarti J. Sabatausko pasiūlymui. „Už“ balsavo 60, „prieš“ 50, o 8 susilaikė. Kaip nustatyta Seimo statute, pasiūlymas klausimus išbraukti iš darbotvarkės gali būti priimtas, jeigu už jį balsuoja dauguma posėdyje dalyvaujančių Seimo narių.

Taigi, jei bent du „už“ klausimo išbraukimą balsavę Seimo nariai būtų pasisakę kitaip, jis darbotvarkėje būtų likęs.

Paskutinis šansas

M. Lingė ketvirtadienį susiklosčiusią situaciją apibūdino kaip apmaudžią.

„Seimo nariai rodo tikrąjį veidą ir požiūrį į šio reguliavimo esmę, naudodamiesi kadencijų kaitos laikotarpiu. Tikimasi, kad šios kadencijos Seimas jau negalėtų priimti šio įstatymo. Pagal tai, kaip yra siūloma, iš ko ateina siūlymai, kaip yra balsuojama, panašu, kad toks reguliavimas kitame Seime būtų neįmanomas“, – LRT.lt sakė jis.

Pašnekovas įvardijo, kad vienintelis likęs šansas draudimą priimti yra kitos savaitės antradienio Seimo posėdis.

„Bandytume teikti į darbotvarkę. Labai apmaudu matyti, kad už šio klausimo išbraukimą iš darbotvarkės balsavo ir tokių politikų, kurie buvo šios iniciatyvos autoriai. Kolegos iš Laisvės partijos – didžioji dalis jų frakcijos narių buvo šios iniciatyvos teikėjai, kad į reklamas, kurios kelia priklausomybę, turėtume žiūrėti vienodai. Ar tai būtų tabakas ir alkoholis, ar lošimai. Šiuo atveju, keista matyti, kad jie pasirinko pusę, kad šio klausimo nereikia spręsti“, – pastebėjo jis.

Pirmąjį aptariamo Azartinių lošimų įstatymo projekto variantą buvo pasirašę „laisviečiai“ Vytautas Mitalas, Tomas Vytautas Raskevičius, Marius Matijošaitis, Monika Ošmianskienė, Ieva Pakarklytė ir Morgana Danielė.

Ketvirtadienį I. Pakarklytė ir M. Danielė balsuodamos susilaikė, o V. Mitalas, T. V. Raskevičius, M. Matijošaitis ir M. Ošmianskienė balsavo „už“ išbraukimą. Vienintelė posėdyje dalyvavusi ir „prieš“ išbraukimą balsavusi Laisvės frakcijos atstovė – teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.

Balsavime susilaikiusi M. Danielė paaiškino, kad taip išreiškė tam tikrą mandagumą. „Nuomonės nepakeičiau. Aš balsavau neišbraukti iš darbotvarkės. Žmonės, kurie pakeitė nuomonę, tai – V. Mitalas. Aš balsavau mandagiai „prieš“ išbraukimą“, – sakė ji.

V. Mitalui ketvirtadienį LRT.lt prisiskambinti nepavyko. Tuo metu M. Matijošaitis aiškino, kad nuomonę pakeitę dėl frakcijos diskusijoje išgirstų argumentų, tiesa, neįvardijo kokių. „Padiskutavome frakcijoje ir jos narių argumentai įtikino labiau, tai ir pakeičiau nuomonę. Nenoriu atskleisti konkrečių argumentų. Pakeičiau nuomonę, padariau tokį sprendimą, kokį padariau“, – sakė jis.

T. V. Raskevičius aiškino, kad projektą vis dar palaiko, tačiau jį dar reikėtų patobulinti. „Akivaizdu, kad priėmimo stadijoje yra daug suinteresuotų asmenų pozicijų. Nereikėtų jo priiminėti besibaigiant kadencijai, suteikiant galimybę naujai daugumai įsiklausyti į jų argumentus. Ponas M. Lingė turi savo nuomonę, o kitas Seimas yra demokratiškai išrinktas Lietuvos žmonių ir galės pats apsispręsti dėl visų įstatymų projektų“, – sakė jis.

Pereinamasis laikotarpis

Anksčiau svarstymų Seime metu buvo sutarta draudimą įvesti su pereinamuoju laikotarpiu. Iki 2027 m. pabaigos televizijoje, radijuje ir internete dar būtų galima transliuoti ne ilgesnės kaip 20 sek. trukmės lažybų reklaminius intarpus ne daugiau kaip du kartus per vieną valandą nuo 6 iki 18 val. ir ne daugiau kaip vieną 20 sek. trukmės reklaminį intarpą ne daugiau kaip vieną kartą per vieną valandą nuo 18 iki 24 val.

Ketvirtadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritarė pasiūlymui, kad intarpai galėtų būti iki 15 sekundžių trukmės, bet transliuojami tris kartus per valandą.

Vienintelės numatomos azartinių lošimų reklamos išimtys būtų lošimų bendrovių pastatai, interneto svetainės ir profesionalams skirti leidiniai.

Iki 2028 m. sausio 1 d. lažybų reklama taip pat dar būtų leidžiama interneto svetainėse. Tačiau ji negalėtų būti pateikiama iškylančiuose languose ir turėtų neviršyti 20 proc. viso reklamos ploto nuo 6 iki 18 val. ir 10 proc. nuo 18 iki 24 val.

Pereinamasis laikotarpis iki 2028 m. numatomas ir sporto varžyboms bei kitiems renginiams, sporto organizacijų rėmimui.

Pasak įstatymo pakeitimo iniciatorių, nuolatinės ir itin gausios lošimų reklamos televizijoje, socialiniuose tinkluose ir kitose žiniasklaidos priemonėse prisideda prie azartinių lošimų kaip nekaltos pramogos normalizavimo.

„Reklamas dažnu atveju įgarsina žinomi aktoriai, muzikantai ir kiti pramogų pasaulio atstovai, taip kurdami mitą, kad lošimas yra tik smagi pramoga, o reklamos pabaigoje greitakalbe išsakyti žodžiai „tai gali sukelti priklausomybę“ nuskamba žaismingai“, – rašoma jų parengtame aiškinamajame rašte.

Tačiau pastebima, kad priklausomybė nuo azartinių lošimų turi katastrofiškų padarinių asmens ir visos šeimos finansinei būklei, socialiniams ryšiams ir įtraukia žmones į nesibaigiantį lošimo, turto įkeitimo, skolinimosi ratą ar net gali paskatinti lošiantįjį vykdyti nusikalstamas veikas, siekiant gauti papildomų pajamų.

Ten pat pažymima, kad nors 2021 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo draudimas reklamuoti azartinius lošimus Lietuvos teritorijoje, lošimų organizatoriai puikiai naudojasi palikta galimybe reklamuoti lošimus organizuojančių bendrovių pavadinimus, prekių ženklus ir organizuojamų lošimų rūšis.

„Stebint televizijas, kitas žiniasklaidos priemones ir socialinius tinklus susidaro įspūdis, kad azartinių lošimų reklamos kiekis, įsigaliojus draudimui, ne tik nesumažėjo, bet pagausėjo. Tai iliustruoja loterijų ir lošimų organizatorių skiriamos lėšos reklamai. Nuo 2020 metų skiriamos lėšos reklamai padvigubėjo – nuo 6,36 mln. eurų 2020 metais iki 12,73 mln. eurų 2023 metais. Tuo metu lošimų organizatorių pelnas išaugo nuo 20 mln. eurų 2020 m. iki daugiau nei 53 mln. eurų 2022 m.“, – pateikiama dokumente.

Seimo nariai atkreipia dėmesį, kad lošimų reklama šiuo metu jau draudžiama Latvijoje, Estijoje, Italijoje ir Belgijoje.

Jie taip pat pripažįsta, kad priimtas projektas turės įtakos žiniasklaidos, jos planavimo ir komunikacijos verslui, nes sumažės lošimų bendrovių skiriamos lėšos reklamai.

Probleminių lošėjų apsauga

Seime ketvirtadienį priimtas Finansų ministerijos parengtas Azartinių lošimų įstatymo projektas, kurio pagrindinis tikslas yra stiprinti lošėjų, ypač probleminių lošėjų, apsaugą.

Ministerijos pateiktais duomenimis, Lietuvoje lošimus organizuoja dvylika uždarųjų akcinių bendrovių. Lietuvos lošimų rinkos bendrosios lošimo pajamos (iš gautų pajamų atėmus išmokėtus laimėjimus) per 2023 metus siekė 222,2 mln. eurų ir tai yra 13,5 proc. (arba 26,4 mln. eurų) daugiau, palyginti su 2022 metais.

Nuotolinių lošimų segmento dalis lošimų rinkoje sudarė 67 proc. (arba 148,4 mln. eurų), o nuotolinių lošimų bendrosios pajamos, palyginti su 2022 metais, išaugo 22 proc. (arba 26,7 mln. eurų daugiau). Tuo tarpu antžeminių lošimų bendrosios pajamos per 2023 metus, palyginti su 2022 metais, sumažėjo 0,4 proc. (arba 312 tūkst. eurų).

Galiausiai Seimas ketvirtadienį ėmėsi svarstyti ir dar vieną Azartinių lošimų įstatymo projektą, kuriame siūloma nustatyti, kad mokėjimo paslaugų teikėjai mokėjimo kortele inicijuotas operacijas vykdytų pagal Priežiūros tarnybos sudarytą ir jos interneto svetainėje skelbiamą sąrašą. Šio nurodymo nevykdymas užtrauktų nuo 1,8 tūkst. iki trijų 3,8 tūkst. eurų baudą.

Azartinių lošimų reglamentavimo sugriežtinimą Lietuvoje paskatino pernai rudenį paviešinta istorija, kai buvęs „BaltCap Infrastructure Fund“ partneris Šarūnas Stepukonis apkaltintas apie 40 mln. eurų fondo lėšų pasisavinimu. Įtariama, kad didžiąją dalį šių lėšų jis galėjo pralošti kazino.

Seime ketvirtadienį priimtas Finansų ministerijos parengtas Azartinių lošimų įstatymo projektas, kurio pagrindinis tikslas yra stiprinti lošėjų, ypač probleminių lošėjų, apsaugą.

Seimas sugriežtino probleminių lošėjų stebėseną ir lošimų organizatorių veiklą
https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35435&p_t=289982

Seimas sutarė stiprinti lošėjų, ypač probleminių, apsaugą ir taip mažinti neigiamas pasekmes lošėjams, jų artimiesiems ir visuomenei. Už štai numatančius Azartinių lošimų įstatymo pakeitimus (projektas Nr. XIVP-3843(2) balsavo 87 Seimo nariai, susilaikė 4 parlamentarai. Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. liepos 1 d.

Pagal priimtas pataisas, nuotolinių lošimų organizatoriai bus įpareigoti turėti sertifikuotą nuotolinio lošimo platformą, kurioje būtų nustatytos visų lošėjų tapatybės, jų veiksmai lošiant, įskaitant lošime praleistą laiką ir sumas bei kita informacija.

Lošimų organizatorius, teikdamas nuotolinio lošimo paslaugas ir lošimo paslaugas lošimo namuose (kazino), automatų, bingo salonuose, lažybų ir totalizatoriaus punktuose, privalės taikyti šias atsakingo lošimo organizavimo priemones: atsakingo lošimo užtikrinimo kontrolės sistemą – nuolat veikiantį lošėjų elgesio stebėsenos, probleminio lošimo nustatymo, vertinimo ir valdymo mechanizmą, informavimą apie lošimų riziką, lošimų sumos ir laiko ribojimą, lošimo proceso stebėjimą, probleminio lošimo stebėseną, lošimo rizikos vertinimą, vieningos lošėjo kortelės, nustatančios didžiausią galimą lošimo sumą, kontrolę.

Platformoje bus registruojami lošimų organizatoriaus veiksmai įgyvendinant atsakingo lošimo priemones ir ne rečiau kaip kas 30 dienų perduodami į Lošimų priežiūros tarnybos administruojamą sistemą LAKIS. Tai leis Lošimų priežiūros tarnybai vykdyti efektyvią įstatymų vykdymo kontrolę.

Lošimų organizatoriai bus įpareigoti identifikuoti lošėjus, kurie atitinka probleminio lošimo požymius, o nustačius, kad žmogus balansuoja ties probleminio lošimo riba – taikyti intervenciją jo atžvilgiu, tai yra informuoti lošėją apie jo probleminį lošimą, būdus ir galimybes gauti pagalbą dėl probleminio lošimo.

Pataisomis taip pat sutarta nustatyti vienodą visų azartinių lošimų dalyvių minimalų amžių – 21 metus. Tokiu būdu bus draudžiama į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų ir totalizatorių punktus įleisti jaunesnius kaip 21 metų asmenis bei leisti jaunesniems kaip 21 metų asmenims dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Ši amžiaus riba šiuo metu taikoma lošimo namams (kazino).

Anot iniciatyvos rengėjų, šiuo metu įstatyme įtvirtintos galimos skirti baudos (maksimali suma 25 tūkst. Eur arba 50 tūkst. Eur už pakartotinį pažeidimą) neatgraso lošimų organizatorių nuo pažeidimų darymo dėl nustatytų baudų lubų. Todėl naujomis nuostatomis sutarta padidinti baudas ir diferencijuoti pagal pažeidimų pobūdį. Pakeitimais nustatytos lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Už pažeidimus, susijusius su lošimų patalpų, atsiskaitymų už lošimus, lošimo įrenginių reikalavimais ir kitus pažeidimus įtvirtinta nuo 2 iki 4 proc. praėjusių kalendorinių metų bendrųjų metinių pajamų bauda. Finansų ministrė G. Skaistė yra pažymėjusi, kad tokiu būdu vidutinė bendroji bauda galėtų siekti apie 700 tūkst. eurų.

Už pažeidimus, susijusius su lošėjų apsauga, atsakingu lošimu, leidžiamos skelbti reklamos ir skatinimo dalyvauti lošimuose pažeidimais, taip pat reikalavimų dėl įstatinio kapitalo ir mažiausios pinigų sumos nuotolinių lošimų laimėjimams išmokėti nesilaikymu nustatyta nuo 3 iki 5 proc. praėjusių kalendorinių metų bendrųjų metinių pajamų bauda. G. Skaistės tvirtinimu, tokiu atveju vidutinei bendrovei bauda galėtų siekti beveik 1 mln. eurų.

Už pakartotinus pažeidimus atitinkamai sutarta nustatyti nuo 6 iki 8 ir nuo 8 iki 10 proc. praėjusių kalendorinių metų bendrųjų metinių pajamų baudos dydį.

Seimas sugriežtino lošimo paslaugų teikimą ir nustatė, kad minimalus lošėjų amžius – 21 m.
https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/ ... mzius-21-m

Be to, parlamentas svarstymo stadijoje pritarė pakeitimams, kuriais norima tobulinti kovos su nelegaliu nuotoliniu lošimu priemones.

Už šį įstatymų pakeitimų paketą balsavo 75, susilaikė 5, prieš nebalsavo nei vienas parlamentaras. Tam, kad projektui būtų galutinai pritarta, parlamentas turės balsuoti dar vieną kartą.

Kaip teigia Azartinių lošimų, Loterijų įstatymų ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimų projektus teikianti Finansų ministerija, nors Priežiūros tarnyba nuo 2016 blokavo daugiau kaip 1,6 tūkst. nelegalių interneto svetainių, išduodama privalomus nurodymus mokėjimo paslaugų teikėjams blokuoti mokėjimus joms, dabartinė sistema nėra efektyvi.

Todėl siūloma, kad mokėjimo paslaugų teikėjai inicijuotas nuotolinio mokėjimo operacijas vykdytų pagal Priežiūros tarnybos sudarytą ir jos interneto svetainėje skelbiamą sąrašą, kuriame būtų įrašyti subjektai, turintys teisę vykdyti nuotolinių lošimų veiklą Lietuvoje. Subjektas į skelbiamą sąrašą būtų įtraukiamas arba iš jo išbraukiamas tą dieną, kai subjektui išduodama ar panaikinama licencija.

Manoma, kad taikant tokį mokėjimo operacijų blokavimą, dalyvavimas nelegaliuose lošimuose būtų ženkliai apribotas net ir neužblokuotoje interneto svetainėje.

Taip pat siūloma nustatyti blokavimo modelį atsiskaitymams, susijusiems su dalyvavimu loterijose. Tokiu atveju mokėjimo operacijos, susijusias su loterijų bilietais, platinamais internetu, būtų tikrinamos pagal Priežiūros institucijos sąrašą, kuriame pateikti tokia veikla teisę užsiimti turintys subjektai.