Išnykusių klubų kapinynas vis plečiasi
2014 sausio mėn. 26 d. 16:02:15
Arūnas ABROMAITIS http://www.respublika.lt/lt/naujienos/s ... _pleciasi/" onclick="window.open(this.href);return false;

Net tokioje populiarioje sporto šakoje kaip futbolas klubai nėra apsaugoti nuo bankroto ir išnykimo. Dienraščio „Sport-Express“ atliktas tyrimas rodo, kad padėtis įvairiose šalyse labai skiriasi. Anglijoje klubo išnykimas yra sunkiai įsivaizduojamas įvykis, Rusijoje - kasdienybė. Deja, padėtis Lietuvoje primena Rytų Europą, o ne Angliją.

Lietuva

Atgavus nepriklausomybę, Lietuvos futbole atsirado nemažai naujų klubų. Kai kuriems iš jų pavyko tapti stipriausiems šalyje, bet laimė netrukdavo ilgai. Pirmas greito iškilimo ir dar greitesnio smukimo pavyzdys buvo Mažeikių ROMAR. Šis klubas 1994 m. tapo Lietuvos čempionu, bet jau 1995 m. iširo.

Didžiausių šalies miestų komandos taip pat neretai sulaukia liūdnos baigties. Po nepriklausomybės atgavimo Lietuvos futbolo sostine ilgą laiką buvo galima vadinti Kauną. „Inkaras“ čempionu tapo du kartus (1995 ir 1996 m.), o FBK „Kaunas“ triumfavo net aštuonis kartus. Tačiau praėjusį sezoną A lygoje nebuvo nė vienos antrojo pagal dydį miesto ekipos. „Inkaras“ dingo iš futbolo žemėlapio 2003 m., o FBK „Kaunas“ nutraukė veiklą 2012 m. Tiesa, entuziastai neketina susitaikyti su griūtimi. Naujas „Inkaro“ pavadinimą turintis klubas įkurtas 2009 m. FBK „Kauną“ bando reanimuoti komandos gerbėjai, bet abiem atvejais iki šiol nepavyko iš mėgėjiško lygio sugrįžti į profesionalų.

Sostinėje klubų laidotuvių taip pat netrūko. Net patys jauniausi futbolo gerbėjai turbūt prisimena, kad egzistavo Vilniaus „Panerio“ komanda. 1992 m. ji tapo vicečempione, 1993 m. pelnė bronzą, bet 1998 m. iširo. „FC Vilnius“ pasitraukė iš varžybų 2009 m. Bene skausmingiausia buvo Vilniaus „Vėtros“ agonija. Ši komanda iškovojo sidabrą 2009 m. Kitais metais „Vėtrai“ leista startuoti šalies čempionate tik su sąlyga, kad klubas panaikins įsiskolinimus. Padėtis vis negerėjo ir 2010 m. vasarą komanda buvo pašalinta iš Lietuvos futbolo federacijos varžybų.

Nedaug trūko, kad ilgametis Lietuvos futbolo flagmanas Vilniaus „Žalgiris“ taip pat atsidurtų klubų kapinyne. 2009 m. legendinė komanda praktiškai nustojo egzistuoti, bet sirgaliai neleido išnykti garsiam pavadinimui. Buvo įkurta Vilniaus miesto futbolo draugija „Žalgiris“, kuriai pavyko įrodyti, kad klubo reanimacija gali būti sėkminga. Kaip žinoma, „Žalgiris“ pernai Lietuvoje iškovojo visus įmanomus titulus.

Rusija

Didžiosios šalies specifika yra tokia, kad pinigų galima rasti daug, bet stabilumo nerasi nė su žiburiu. „Sport-Express“ apskaičiavo, kad iš futbolo žemėlapio Rusijoje išnyko 55 profesionalūs klubai. Dalį jų pabandyta atkurti, tačiau aštuonios komandos bankrutavo ir antrą kartą.

Rusijos futbole ypač didelį vaidmenį atlieka valstybinės struktūros ir įmonės, bet tai negarantuoja ilgalaikio rezultato. Jei įmonės vadovas labai myli futbolą, tai nereiškia, kad jis ilgai išliks poste. Nėra palankaus vadovo, nėra ir klubo.

Daugeliu atvejų komandos atsirasdavo ir išnykdavo kartu su turtuolių pinigais ir ambicijomis. „Sport-Express“ žurnalistų nuomone, privačiam asmeniui Rusijoje beprasmiška eiti į futbolą, nes tenka konkuruoti su valstybės struktūromis. Be to, beveik visi turtingiausi žmonės gyvena Maskvoje ir Sankt Peterburge, o provincijoje finansuoti futbolo nėra kam.

Garsiausias bankroto sulaukęs Rusijos futbolo klubas yra Maskvos „Torpedo“. Kadaise ši komanda triskart tapo TSRS čempione. 2009 m. klubas išvyko, bet po metų jis buvo atkurtas. Visgi pats pavadinimas „Torpedo“ nieko gero nežada. Iš viso futbolo kapinyne atsidūrė jau septynios taip vadintos įvairių miestų komandos. Dažniausiai Rusijoje išnyksta antrojo diviziono klubai, bet pasitaiko bankrotų ir aukščiausioje lygoje. Žaidimas joje neišgelbėjo Ramenskojės „Saturn“ ir „Moskva“ ekipų.

Ispanija

Per pastaruosius penkerius metus Ispanijoje išnyko maždaug 10 komandų, garsiausia iš jų buvo „Salamanca“, kuri per savo 90 metų istoriją 12 sezonų žaidė elitiniame divizione. 2013 m. birželį „Salamanka“ panaikinta dėl skolų. Be to, profesionalų statusą prarado Las Palmo „Universidad“, „Talavera“ ir „Benidorm“ komandos.

Praėjęs sezonas vos netapo paskutinis dviem garsiems klubams - „Albacete“ ir „Oviedo“. Abu klubai pardavė savo akcijas ir buvo išgelbėti. Kontrolinį „Albacete“ akcijų paketą nusipirko šios komandos auklėtinis garsusis „Barcelona“ žaidėjas Andresas Injesta (Andres Iniesta). Dabar futbolininkas yra priverstas investuoti savo lėšas.

„Oviedo“ gelbėjimo akcija buvo garsesnė. Pavojaus signalą visuomenei pasiuntė futbolininkai Chuanas Mata, Santis Kasorla, Miču ir Adrianas. Užteko dviejų savaičių, kad būtų surinkti du milijonai eurų. Klubo akcijas įsigijo maždaug 25 tūkst. futbolo gerbėjų iš viso pasaulio. Paskui tokią pačią sumą į kasą įnešė Meksikos verslininkas Karlosas Slimas (Carlos Slim), kuris jau ketvirtus metus iš eilės yra laikomas turtingiausiu planetos žmogumi.

Anglija

Pasak komentatoriaus Džono Bredlio (John Bradley), per pastaruosius 10 metų daugelis Anglijos klubų susidūrė su finansiniais sunkumais, bet komandų išnykimas yra labai retas įvykis. „Didžiojoje Britanijoje tai beveik neįmanoma. Kai klubo skolos yra pernelyg didelės, o savininkas negali jo finansuoti, ieškomas pirkėjas. Kitu atveju komandos išlaidos labai sumažinamos, tačiau ji išlieka. Žinoma, neretai tenka nusiristi į žemesnę lygą. Bene garsiausia yra „Leeds United“ istorija, bet klubas visgi egzistuoja“, - sakė Dž.Bredlis. „Leeds United“ šiuo metu rungtyniauja antrajame divizione, komandos garbę gina ir lietuvis Marius Žaliūkas. Dž.Bredlis prisiminė tik vieną atvejį, kai klubas visai išnyko. 1992 m. buvo išformuota ketvirtojo diviziono komanda „Aldershot“.

Ukraina

Nykti iš futbolo žemėlapio Ukrainos klubai pradėjo praėjus keleriems metams po TSRS iširimo. Vėliau šalies futbolo lygis augo ir atrodė, kad „mirčių“ bus mažiau, bet finansinė padėtis vis pareikalaudavo aukų. Į žemesnius divizionus iškrito Ternopolio „Niva“, Kirovogrado „Zvezda“, Kijevo „Obolon“. Neilgai aukščiausioje lygoje išsilaikė ir ambicingi „Lviv“ bei „Charkov“ klubai. Pirmasis dar bandė išgyventi žemesniame lygyje, o antrasis iš karto nugarmėjo į nebūtį.

Tikru šoku tapo tai, kad pernai išnyko net du aukščiausios lygos klubai. Likus vienam turui iki čempionato pabaigos iš varžybų pasitraukė senbuvis Krivoj Rogo „Krivbas“. Klubą tiesiog nustojo remti vienas įtakingas Ukrainos verslininkas. Dėl tos pačios priežasties išgyventi nesugebėjo Kijevo „Arsenal“.

Vokietija

Leidinio „Kicker“ žurnalistas Robertas Hohenzė (Robert Hohensee) sugebėjo prisiminti tik du profesionalius Vokietijos klubus, kuriuos ištiko katastrofa. „Pirmoji krachą patyrė Berlyno komanda „Tasmania 1900“. Aukščiausioje lygoje ji žaidė tik 1965-1966 m. Paskui komanda dalyvavo antrojo diviziono pirmenybėse. „Tasmania 1900“ norėjo grįžti į aukščiausią lygį, prisipirko pernelyg brangių futbolininkų ir galų gale jai pritrūko pinigų. Klubas panaikintas 1973 m. liepą. Neoficialus jo įpėdinis yra klubas „Tasmania Berlin“, šiuo metu žaidžiantis šeštajame divizione“, - pasakojo R.Hohenzė.

Kitas bankrutavęs klubas buvo Berlyno „Blau Weiss 90“. Jis žaidė bundeslygoje 1986-1987 m., paskui persikėlė į antrąjį divizioną, o 1992 m. patyrė finansinį fiasko ir buvo panaikintas. Šiuo metu egzistuoja komanda „Blau Weiss Berlin“, tačiau ji nėra teisėta bankrutavusio klubo įpėdinė.

Prancūzija

Profesionaliais klubais Prancūzijoje laikomi tie, kurie žaidžia pirmoje ir antroje lygose, taip pat kelios komandos iš trečiojo diviziono. Pernai iš trečiojo diviziono iškrito „Sedan“ ir „Le Mans“ ekipos. Joms paskelbtas bankrotas. „Sedan“ buvo ištremta į penktąjį divizioną, o 14,4 milijono eurų skolų prisidariusi „Le Mans“ - į šeštąjį. O juk 2001 m. Sedano komanda buvo penkta Prancūzijoje ir iškovojo kelialapį į UEFA taurės varžybas.

2011 m. profesionalų statusą prarado klubai „Grenoble“ ir „Strasbourg“. Grenoblio komanda greitai iškilo, kai ją įsigijo Japonijos korporacija. Dar greičiau ji sunyko, kai korporaciją ištiko finansinės problemos. 2010 m. beveik visi futbolininkai išsibėgiojo ir ekipa nukeliavo į trečiąjį divizioną. Tada paaiškėjo, kad Grenoblio klube yra didelis biudžeto deficitas, ir jis buvo išvytas į penktąją lygą.

Ypač daug dėmesio sulaukė „Strasbourg“ krizė. Juk ši komanda 1979 m. tapo Prancūzijos čempione.

Visgi XXI amžiuje klubas pradėjo keliauti tarp pirmojo ir antrojo diviziono, paskui iškrito ir į trečiąjį. 2011 m. paaiškėjo, kad klube yra skolų. „Strasbourg“ buvo išsiųstas į penktąjį divizioną, bet per du sezonus grįžo į trečiąjį.

„Cannes“ komanda 2011 m. taip pat buvo ištremta iš trečiosios lygos į penktąją, kurioje yra ir šiuo metu. Profesionalaus klubo statusą Kanų ekipa prarado dar 2004 m.

Po dvejų metų buvo uždaryta komandos jaunimo mokykla. Joje kadaise pavyko užauginti tokias žvaigždes kaip Zinedinas Zidanas (Zinedine Zidane) ir Patrikas Vieira (Patrick Vieira).

Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Sporto gyvenimas“

Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Sporto gyvenimas“

Jei visai tiksliai, tai turėjo parašyti parengta pagal "Sproto gyvenimo" išversta "Sport-Express" straipsnį. Nes originalus ten tik tas pagraudenimas (tyrimu liežuvis neapsiverčia pavadinti) apie Lietuva.

privačiam asmeniui Rusijoje beprasmiška eiti į futbolą, nes tenka konkuruoti su valstybės struktūromis

- Kažkiek paaiškina ko Pribaltikoje ieško ruseliai.

patinka man prancūzai: turi finansinių bėdų, tai tave į pentąją lygą įkiša. Ubagų lyga, kaip suprantu ten. Ir pas mus to reikėtų

privačiam asmeniui Rusijoje beprasmiška eiti į futbolą, nes tenka konkuruoti su valstybės struktūromis

- Kažkiek paaiškina ko Pribaltikoje ieško ruseliai.

Čia valstybė dėjusi ant futbolo, gal tik viena kita savivaldybė rūpinasi ir net labai laukia tokių investuotojų.

Kauno sportinės mažumos prašo tiek pat pinigų, kiek skiriama ir krepšiniui
http://sportin.lt/naujienos/kitos-sport ... repsiniui/" onclick="window.open(this.href);return false;

Trijų Kauno rankinio klubų – „Granito“, „Lūšies“ ir „ACME-Žalgirio“ – bei vandensvydžio atstovai įteikė Kauno merui Andriui Kupčinskui ir Sporto rėmimo tarybos nariams oficialų raštą, kuriame prašoma miesto paramą padalinti į dvi lygias dalis.

Septyniasdešimt ant prašymo pasirašiusių sportininkų ir trenerių norėtų, kad 50 proc. Kauno miesto skiriamos paramos atitektų krepšiniui, o likę 50 proc. – visoms kitoms sporto šakoms.

Rašte taip pat pažymima, kad pernai „87 procentų nuo visos sumos buvo skirta krepšiniui“ ir pateikiamos keturios priežastys, kodėl tai yra žalinga.

Priminsime, kad pernai Kauno miestas sporto klubams išdalino 2,5 mln. litų. Liūto dalis atiteko Kauno „Žalgirio“ klubui – 2 mln. litų. Tiesa, šiemet iš savivaldybės LKL čempionai tikisi gauti 5 mln. litų.

Oficialus kreipimasis (netaisyta):

Gerbiamasis Kauno miesto Mere Andriau Kupčinskai,

Gerbiamasis Kauno miesto Sporto rėmimo tarybos pirmininke Dainiau Ratkeli,

Gerbiamieji Kauno miesto Sporto rėmimo tarybos nariai: Tautvydai Baršty, Gediminai Budnikai, Gintarai Jonai Furmanavičiau, Židrūnai Garšva, Povilai Mačiuli, Artūrai Orlauskai, Rimantai Mikaiti, Kęstuti Mikėnai, Marijau Panceri, Vytautai Vasilenko, Valy Venslova, Gintare Skaiste

Kaunas, 2014 m. sausio ___ d.

Mes, Kauno miestui reprezentuojančių sportinių žaidimų komandų atstovai (žaidėjai, treneriai, organizatoriai, medicinos personalas) kreipiamės į Jus prašydami atsižvelgti į mūsų teikiamą siūlymą skirti „Miesto sporto žaidimų komandų programai“ numatytas lėšas Kauno miestui reprezentuojančioms komandoms vadovaujantis konkurencijos sąlygų suvienodinimo visų tipų ugdymo įstaigoms principu.

Įvertindami ir pripažindami Kauno miestui atstovaujančių krepšinio komandų nuopelnus ir poveikį jaunuomenės edukaciniam vyksmui, vis dėlto turime pareikšti, kad 2013-aisiais metais pagal „Miesto sportinių žaidimų komandų programą“ lėšų skyrimo krepšinio ir visoms kitoms Kaunui atstovaujančioms sportinių žaidimų komandoms patirtis (87 procentų nuo visos sumos skirta krepšiniui) yra žalinga dėl to, kad:

1. Labiau remiant tas komandas, kuriose žaidžia užsienio šalių sportininkai, ne tik diskredituojami Kauno miesto piliečiai ir pažeidžiami lygių galimybių principai, bet ir skatinama didžiausio intelektinio potencialo, išskirtinių specifinių gebėjimų socialinės grupės Kauno jaunuomenės emigracija į užsienį.

Jaunuomenė, įgijusi vidurinį išsilavinimą, tačiau jai nesudarius net minimalių galimybių tobulinti meistriškumą atstovaujant Kauno miesto sportinių žaidimų komandoms, nors dar ir nėra pakankamos sportinės brandos – emigruoja į užsienio klubus ir neretai praranda jau Kauno miesto biudžeto lėšomis išugdytą sportinį meistriškumą. Tokiu būdu, ne tik Kauno miestas, bet ir šalis praranda ne tik perspektyvų intelektinį potencialą, bet kartu patiria ir materialinę žalą. Kauno miesto reikšmingos investicijos, skirtos jauniesiems sportininkams moksleiviams rengti (atlygiai treneriams, sporto bazių išlaikymas, dalyvavimo varžybose išlaidos), didžiąja dalimi nueina perniek dėl to, kad nėra sudaromos net minimalios sąlygos tobulinti sportinį meistriškumą po vidurinio išsilavinimo.

2. Žlugdomos kitų sportinių žaidimų komandų galimybės tinkamai reprezentuoti Kauno miestui.

Dėl lėšų stokos Kauno miesto sportinių žaidimų komandos neturi galimybių dalyvauti Europos taurės (pastaruoju metu Europos taurės turnyruose dalyvauja tik ACME-ŽALGIRIO moterų rankinio komanda), regionų (Baltijos šalių) varžybose ir tobulinti sportinį meistriškumą. Tokiu būdu, kitoms Kaunui atstovaujančioms sportinių žaidimų komandoms, nei ŽALGIRIO krepšinio komandai, sumažinamos galimybės lygiaverčiai varžytis su kitų miestų komandomis net ir Lietuvos čempionatuose.

3. Skatinama mokesčių mokėtojų lėšas investuoti ne Lietuvoje.

Remiant komandas, kuriose žaidžia užsienio šalių sportininkai, iš šalies biudžeto gautų lėšų didesnę dalį šie sportininkai išveža į užsienio šalis.

4. Vienos komandos, kurioje nemažai yra svetimšalių, rėmimo Lietuvos mokesčių mokėtojų lėšomis strategija diskredituoja kitų sporto šakų sporto ekspertus, mažina trenerių motyvaciją, kelia jaunuomenės nepasitikėjimą valdžios institucijomis ir turi žalingą poveikį jaunuomenės edukaciniam vyksmui.

PRAŠOME:

Iš 2014 metų numatomų lėšų pagal „Kauno miesto sportinių žaidimų komandų programą“ Kauno miesto reprezentuojančioms sportinių žaidimų komandoms lėšas skirti taip:

50 procentų – krepšinio komandoms,
50 procentų – kitoms sportinių žaidimų komandoms.

Skaitytojas dalinasi: Lietuvoje auga neįtikėtinas futbolo talentas

„Lietuvoje, Vilniuje auga neįtikėtinas futbolo talentas. Jam tik šešeri metai, o su futbolo kamuoliu išdarinėja stebuklus. Po dešimties metų Lietuva tikrai turės savo Messi ar Ronaldo“ – teigia skaitytoja Jūratė.

Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/ikrauk/naujiena/pra ... z2sdDzYeXq" onclick="window.open(this.href);return false;

Futbolo turguje lietuviai ne itin paklausūs
2014.02.07, 11:47 | Komentarų: 0
Vilmantas REMEIKA
http://lzinios.lt/lzinios/Futbolas/futb ... sus/173162" onclick="window.open(this.href);return false;

Niūri realybė: geriausias praėjusių metų Lietuvos futbolininkas Mindaugas Kalonas visą sausį treniruodamasis nesulaukė naujienų apie sėkimingas naujos komandos paieškas. Praėjusių metų pabaigoje Azerbaidžano klubo “Baki” vienas lyderių M.Kalonas po konflikto turėjo palikti komandą. 29 metų lietuvio sutartis su “Baki” galioja iki vasaros, tačiau jis galėtų išvykti, jei surastų naujus darbdavius, sutinkančius sumokėti per 150 tūkst. eurų išpirką už žaidėją. Po nesėkmingų paieškų saugas vasarį sugrįžo į Baku ir pagaliau su klubu rado sprendimą. “Baki” sutiko paskolinti legionierių iš Lietuvos Zakatalos klubui “Simurq”, Azerbaidžano čempionate užimančiam 6 vietą. Beje, sekmadienį “Simurq” namie laukia rungtynės su tuo pačiu “Baki”. Kol kas neaišku, ar Baku klubas šiose rungtynėse leis rungtyniauti M.Kalonui. “Bent jau aš tiesiog degu noru žaisti prieš buvusią komandą”, – tvirtino lietuvis.

Viltis atidėjo vasarai

- Persikėlimas į Zakatalą jums naudingas? – LŽ paklausė Mindaugo Kalono.
- Klubo paieškos galbūt būtų sėkmingesnės, jei neturėčiau galiojančios sutarties su “Simurq” ir būčiau laisvas. Bet tokioje situacijoje “Simurq” pasiūlymas buvo priimtinas. Komanda nėra prasta, trenerio gruzino Giorgi Čichradzės propaguojamas žaidimo stilius man priimtinas. Šiuo metu esame 6 vietoje, bet klubas kelia tikslą patekti į ketvertuką.

- Ar buvo galimybių vykti žaisti kitur?
- Buvo, bet mano veiksmus varžė galiojanti sutartis su “Baki”. Šiais laikais niekas nesimėto pinigais. Kiti klubai stebi situaciją ir supranta, kad geriau palaukti 3-4 mėnesius ir mane pakviesti už dyką, nei dabar mokėti 160 tūkst. eurų išpirką. Tikiuosi, Zakatalos komandoje pasirodysiu gerai ir vasarą galėsiu rinktis kitą komandą.

- 2011-2012 metais “Simurq” atstovavo Robertas Poškus. Tarėtės su juo prieš atvykdamas čia?
- Pasikalbėjome per bendrą draugą. Robertas sakė, kad Zakataloje gerai pailsėsiu – čia kalnai, grynas oras, šviežios daržovės. Iš tikrųjų turime idealias sąlygas susikaupti vien futbolui. Žmonių mažiau nei didmiestyje, yra puiki klubo bazė su baseinu, gyvename kotedžuose. Mažai šurmulio ir pramogų.

Paaukojo legionierių

- Kas nutiko “Baki” klube, kad vienas geriausių komandos žaidėjų staiga tapo nereikalingas?
- Gana kebli situacija. Pastaruoju metu nerasdavau bendros kalbos su vietiniais futbolininkais. Jie pavydėjo, kad neva užimu jų vietą aikštėje. Atsirado trinties, nesutarimai. Viskas pasiekė tokį lygį, kad per rungtynes, vos gavę kamuolį, dairydavosi, kam atlikti perdavimą į priešingą pusę, nei žaidžiau aš. Treneriui Milinko Pantičiui teko apsispręsti – aš arba azerbaidžaniečiai. Nors treneris serbas, jis palaikė vietinius, ne legionierių. Bet tikrai nebuvo taip, kad mane vijo iš “Baki”, kaip kažkas parašė.

- Kokia buvo klubo vadovų pozicija?
- Aptarėme reikalus su viceprezidentu. Jis tepasakė, kad visas galias valdyti komandą turi treneris, tad jis ir sprendžia. Jei komandos rezultatai būtų prasti, atsakomybė kristų ant trenerio pečių.

- “Baki” liko kitas lietuvis – Deividas Česnauskis. Kaip jam sekasi?
- Deividas “Baki” atstovauja jau trejus metus, jis pritapo komandoje ir neturi kuo skųstis. Aš joje buvau tik pusmetį, man sunkiau. Vienintelė problema – Deividas pastaruoju metu negauna žaisti. Dirba ir laukia, kada treneris juo ims pasitikėti.

Reikia kantrybės

- Vyrauja stereotipas, kad futbolininkai į Azerbaidžaną vyksta baigti karjeros ir užsidirbti pinigų. Tai tiesa?
- Kol kas tikrai neketinu baigti karjeros. (Juokiasi.) Tik neseniai grįžau į aikštę po nuopuolių ir turiu daug noro rungtyniauti. Žinau, kad anksčiau Azerbaidžanas laikytas vyresnių futbolininkų paskutine karjeros stotele ir galimybe užsidirbti nemažai pinigų. Tačiau situacija keičiasi. Čia atvažiuoja vis pajėgesnių legionierių, kyla futbolo lygis. Klubai finansiškai sau leidžia nemažai. Net daugiau nei Ispanijos komandos. Pavyzdžiui, mūsų ekipoje yra du žaidėjai, anksčiau žaidę Barselonos “Espanyol” ir Sevilijos “Real Betis”. Ten jie uždirbdavo mažiau, nei gauna čia. Prieš kelias dienas į “Gabala” atvyko anksčiau Lisabonos “Sporting” ir “Porto” atstovavęs rusas Maratas Izmailovas. Iš Azerbaidžano lygos nemažai talentingų žaidėjų išvyksta į Turkijos čempionatą, juos taip pat stebi Ukrainos ir Rusijos klubai. Azerbaidžano lygoje mažėja dirbtinės dangos aikščių. Yra tik trys klubai – mūsų, Baku “Inter” ir Baku “Revan”, kurie dar rungtyniauja ant sintetinės vejos. Per karštį ant tokios dangos rungtyniauti sunkoka. Bet pažaidęs Azerbaidžane gali vykti bet kur. Čia per karšta net brazilams ir argentiniečiams.

- Kylantį futbolo lygį Azerbaidžane iliustruoja Baku klubas “Neftči”, pernai patekęs į Europos lygos grupės varžybas.
- Be to, Agdamo “Qarabag” žaidė ketvirtame atrankos rate. Žmonės pamažu įsitikina, kad čia rungtyniauti gali ne kiekvienas. Gal kai kam atrodo, kad nuvykęs į Azerbaidžaną gali puikiai žaisti viena koja. Ne taip paprasta.

- Kaip jums pavyko adaptuotis šios Kaukazo šalies futbole?
- Iš pradžių rungtyniavau sostinėje Baku. Ten lengviau, nes mlijoniniame mieste gali rasti visko, ko tau reikia. Kur kas sunkiau provincijoje, tokioje kaip Zakatala. Turi tam nusiteikti. Atvykęs į mažesnį miestą visą dėmesį privalai skirti vien tik sportui, nes nėra kur pravėdinti galvos, papramogauti. Vien tik futbolas, futbolas, futbolas. Todėl reikia kantrybės. Iš pradžių buvo nelengva, bet pripratau.

Nuo Danijos iki Australijos

Šią žiemą klubus keitė ir daugiau Lietuvos rinktinės narių. Pastarąjį pusmetį Turkijos klube “Gaziantepspor” itin retai rungtyniavęs puolėjas Darvydas Šernas patraukė į tolimąją Australiją. “Gaziantepspor” lietuvį iki vasaros paskolino “Perth Glory” komandai. Jau pirmosiose savo rungtynėse Perte D.Šernas įmušė įvartį ir padėjo komandai pelnyti tašką per dvikovą su “Melbourne Victory” – 1:1. Vartininkas Emilijus Zubas Kiprą iškeitė į Daniją. Praėjusią vasarą tapęs Larnakos AEK nariu, jis taip ir nesulaukė progos pasireikšti Kipro čempionate. Todėl sausį E.Zubas pasinaudojo galimybe pereiti į Danijos aukščiausiosios lygos komandą “Viborg”. Pernai A lygoje 27 įvarčiais varžovus baudęs Marijampolės “Sūduvos” snaiperis Nerijus Valskis įsikūrė Rumunijoje, papildė antrojo šios šalies diviziono Krajovos “Universitatea” komandos gretas. Vilniaus “Žalgiriui” priklausantys Mantas Kuklys ir Egidijus Vaitkūnas artimiausius mėnesius praleis Čekijoje – jie iki vasaros paskolinti Prahos klubui “Bohemians 1905″. Stringa Edgaro Česnauskio karjera. Futbolininkas, kuriam užvakar sukako 30 metų, jau senokai nebepatenka į pagrindinę rusų komandą “Rostov” ir priverstas treniruotis savarankiškai. Kalbama, kad E.Česnauskis karjerą pratęs egzotiškoje Jungtinių Arabų Emyratų lygoje.

Grajokai – Klaipėdos rajono salės futbolo pirmenybių nugalėtojai
http://fkbanga.lt/index.php/naujienos/a ... /1174-sale" onclick="window.open(this.href);return false;

Vasario 12 dieną finalinėmis rungtynėmis baigėsi lapkritį prasidėjusios Klaipėdos rajono salės futbolo pirmenybės.
2013-2014 m. Klaipėdos rajono salės futbolo pirmenybėse dalyvavo dešimt komandų, kurios reguliariame čempionate varžėsi vieno rato sistema, po kurio į antrą pirmenybių etapą pateko 6 stipriausios komandos.

Po ketvirtfinalio ir pusfinalio rungtynių paaiškėjo, kad dėl 3-os vietos kovos dvi stipriausios pirmo pirmenybių etapo komandos: Gargždų rangos darbai ir Sparta. Aktyviau rungtynes pradėję svečiai iš Klaipėdos greitai išsiveržė į priekį, tačiau netrukus „Gargždų rangos darbai“ sugrąžino intrigą. Aktyviau sužaidę antro kėlinio pradžią „Spartos“ atstovai padidina pranašumą iki 4:2. Likusį antro kėlinio laiką nuolat varžovų vartams grasinę gargždiškiai nesugebėjo sušvelninti rezultato, o pačioje rungtynių pabaigoje praleido dar vieną įvartį.

Finaliniame susitikime susigrūmė 3-ąją ir 5-ąją pirmojo pirmenybių etapo vietas užėmusios komandos: „Gargždų Pramogos-Taškas“ ir „Grajokai“. Atkakliose rungtynėse pirmieji į priekį išsiveržė finalinių varžybų debiutantai „Grajokai“, tačiau „Gargždų Pramogos-Taškas“ greitai atstatė pusiausvyrą, o pirmas kėlinys baigėsi kovingimis lygiosiomis 3:3. Antro kėlinio pradžioje po tolimo smūgio „Grajokai“ vėl išsiveržė į priekį. Lyg būtų įgavę antrą kvėpavimą „Gargždų Pramogos-Taškas“ po dviejų tolimų G.Ratkaus ir taiklaus V.Norvilo smūgių išsiveržė į priekį 6:4. Iki rungtynių pabaigos likus žaisti 7 minutes „Grajokai“ pakeitė vartiniką penktuoju žaidėju ir rungtynių pabaigoje J.Merkelio ir E.Jokubaičio pelnyti įvarčiai leido išplėšti dramatiškas lygiąsias. 6 metrų baudinių serijoje vienas netikslus „Gargždų Pramogos-Taškas“ komandos žaidėjo smūgys lėmė, kad „Grajokai“ pirmą kartą džiaugėsi Klaipėdos rajono salės futbolo pirmenybių nugalėtojų taure.

Geriausių finalinio susitikimo ir visų pirmenybių žaidėjų pripažintas „Grajokų“ komandos žaidėjas K.Rokas, o rezultatyviausio žaidėjo prizas atiteko „Tigrų ekipos“ snaiperiui A.Lenkšui.

• 

Vasario 16-osios futbolo turnyre - trečią kartą iš eilės stipriausi Jonavos ir Kauno senjorai
http://www.lff.lt/lt/article/vasario_16 ... o_senjorai" onclick="window.open(this.href);return false;

Šeštadienį Kaune vyko tradicinis senjorų futbolo turnyras skirtas Vasario 16-ąjai, Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti. Trečius metus iš eilės šiame turnyre stipriausiomis komandomis tapo Jonavos „Klevas" ir „Kaunas".

Turnyro ekipos buvo suskirstytos į dvi amžiaus grupes: nuo 35 ir nuo 50 metų. Grupėje nuo 35 metų tarpusavyje kovojo Alytaus, Kėdainių, Jonavos ir po specialiai šiam turnyrui atsikūrusi Kauno „Aido" ekipa. Vyresniųjų kolegų grupėje rungtyniavo Klaipėdos, Kauno, Jonavos ir Šiaulių senjorų ekipos.

Trečius metus iš eilės pajėgiausios komandos titulas grupėje nuo 35 metų atiteko jonaviečiams. Visgi po dviejų sužaistų rungtynių realūs pretendentai nugalėti buvo KAFF Viceprezidento ir LFF varžybų ir renginių skyriaus vadybininko iniciatyva atkurta Kauno „Aido" komanda, kuri buvo iškovojusi dvi pergales, tačiau lemiamoje dvikovoje pralaimėjo „Klevui".

Grupės 35+ rezultatai
„Klevas" - „Aidas" 5:2
„Klevas" - „Nevėžis" 3:1
„Klevas" - „Dainava" 2:2
„Aidas" - „Nevėžis" 8:1
"Aidas" - "Dainava" 4:3
"Dainava" - "Nevėžis" 12:3

Turnyrinė rikiuotė:
1. Jonavos „Klevas" 10:5 7
2. Kauno „Aidas" 14:9 6
3. Alytaus „Dainava" 17:9 4
4. Kėdainių „Nevėžis" 5:23 0

Vyresniųjų senjorų tarpe ir vėl triumfavo kauniečiai, kurie šį kartą tik dėl geresnio įvarčių santykio aplenkė „Šiaulių" futbolininkus. Apskritai, šios grupės rungtynės pasižymėjo itin atkaklia kova - net keturios iš šešių dvikovų pasibaigė lygiosiomis.

Grupės 50+ rezultatai
„Kaunas" - „Šiauliai" 0:0
„Kaunas" - „Klevas" 3:3
„Kaunas" - „Klaipėdos veteranai" 3:1
„Šiauliai" - „Klevas" 3:2
"Šiauliai" - "Klaipėdos veteranai" 1:1
"Klevas" - "Klaipėdos veteranai" 3:3

Turnyrinė rikiuotė:
1. „Kaunas" 6:4 5
2. „Šiauliai" 4:3 5
3. Jonavos „Klevas" 8:9 2
4. „Klaipėdos veteranai" 5:7 2

„Šis turnyras yra svarbus minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, taip pat jis yra organizuojamas jau eilę metų ir futbolo senjorai į jį mielai renkasi. Tai puiki proga senjorams susirinkti, pabendrauti, pasimatyti su senais draugais ir aišku, vėl pasivaržyti futbolo aikštelėje", - LFF.lt sakė šio turnyro organizatorius R.Pikčilingis.

Turnyro apdovanojimų ceremonijoje komandų žaidėjus sveikino LFF Viceprezidentas ir KAFF prezidentas Romanas Levinskas ir LFF vykdomojo komiteto narys Romas Lavrinavičius.

Grupėje nuo 35 metų geriausiu vartininku pripažintas Giedrius Štreimikis (Alytaus „Dainava"), geriausiu gynėju - Tadas Papečkys (Jonavos „Klevas"), geriausiu saugu - Audrius Kšanavičius (Kauno „Aidas"), geriausias puolėjas - Dainius Vilkaitis („Klevas"), rezultatyviausiu žaidėju - Remigijus Krisiulevičius („Dainava")

Vyresniųjų grupėje geriausiu vartininku išrinktas Vygantas Urniežius („Šiauliai"), geriausiu gynėju - Rytis Blažys („Kaunas"), geriausiu saugu - Anatolijus Stecenko („Šiauliai"), geriausiu puolėju - Arūnas Gilys („Klaipėdos veteranai"), rezultatyviausiu tapo Vikrotas Sebežovas („Klevas").

Geriausiu žaidėju grupėje virš 35 m. pripažintas Kauno „Aido" atstovas Ignas Dedura, o vyresniųjų amžiaus grupėje geriausiu išrinktas taip pat kaunietis Danielius Bučinskas.

Geriausi žaidėjai komandose:

Grupės 35+
Gytis Janonis („Klevas")
Darius Urbelionis („Aidas")
Martynas Juknevičius („Nevėžis")
Arūnas Labukas („Dainava")

Grupės 50+
Romas Volungevičius („Klaipėdos veteranai")
Raimondas Juškus („Šiauliai")
Antanas Andriuškevičius („Kaunas")
Igoris Margelis („Klevas")

Futbolas iš KKSD biudžeto gaus beveik 8 kartus mažiau pinigų nei krepšinis
2014-02-26 14:28 lrytas.lt

Trečiadienį Kūno kultūros ir sporto departamente (KKSD) buvo paskelbta, kam atiteks daugiausia lėšų iš 2014 metų Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo (KKSRF).

Šiais metais KKSRF surinktų lėšų eilutėje – trimis milijonais daugiau nei pernai – 19,4 mln. litų. KKSRF lėšas sudaro 10 proc. gautų pajamų iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčio bei 1 proc. praėjusių metų akcizo pajamų, gautų už apdorotą tabaką ir alkoholinius gėrimus.

Lietuvos krepšinio federacija (LKF) šiemet bendrai sulaukė panašios sumos ir išliko sąrašo lyderė. Ji gavo 1 milijoną 787 tūkst. 75 litus. Pernai LKF sulaukė apie dviejų milijonų litų.

„Krepšinis – prioritetinė, strateginė sporto šaka, - teigė K.Rimšelis. - Jeigu kalbėtume apie krepšinio masiškumo ir gaunamų lėšų santykį, ši federacija iškristų iš finansuojamų dešimtuko. Tai reikia įvertinti.“

Iš KKSD biudžeto skiriami du milijonai komandinėms sporto šakoms

Krepšinis 1 mln. 213 tūkst.
Rankinis 235 tūkst.
Futbolas 161
Žolės riedulys 144
Tinklinis 103
Regbis 77
Vandensvydis 56
Akmenslydis 11

Kūno kultūros sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymas 2014 metais

Krepšinis 1 mln. 787 tūkst. 75
Plaukimas 739 tūkst.
Šiuolaikinė penkiakovė 713
Lengvoji atletika 691 tūkst. 475
Aviacijos sporto šakos 600 tūkst. 75
Dviračių sportas 471 tūkst. 175

Три бывших игрока "Транса" и криминальный авторитет предстанут перед судом 25 марта
rus.DELFI.ee http://rus.delfi.ee/sport/jalgpall/tri- ... d=68246605" onclick="window.open(this.href);return false;
15. март 2014

Обвиняемые в организации договорных футбольных матчей три бывших игрока нарвского ”Транса” и криминальный авторитет Валерий Михайлов по прозвищу ”Голова” предстанут перед судом 25 марта.

Об этом корреспонденту портала rus.err.ee сообщила пресс-секретарь Харьюского уездного суда Кристина Отс. На рассмотрение уголовного дела в согласительном производстве пошли бывшие игроки нарвского клуба Антон Середа, Александр Кулик и Сергей Усольцев.

"На заседании 3 марта прокурор сообщил, что с упомянутыми четырьмя лицами достигнута договоренность. По этой причине их дело вынесено в отдельное производство от основного дела", - пояснила она.

По ее словам, основное дело, в рамках которого обвиняются еще шесть бывших футболистов, Харьюский уездный суд начнет рассматривать 21 апреля.

В прошлом месяце суд наказал шедшего по этому делу обособленно от остальных 24-летнего Дениса Йыгисте виновным в помощи в организации мошенничества и приговорил бывшего футболиста таллиннского "Калева" к трехлетнему условному тюремному заключению с трехлетним испытательным сроком.

В апреле на скамью подсудимых сядут бывшие футболисты "Транса" Максим Грузнов, Виталий Гусев, Эрик Григорьев, Сергей Леонтович, Александр Тарасенков и бывший вратарь таллиннского "Калева" Станислав Токарев.

Согласно материалам обвинения, упомянутые лица принадлежали к преступной организации, которая действовала по крайней мере с июня 2011 года по ноябрь 2012 года.

За этот период в чемпионате Эстонии по футболу было выявлено 12, в Лиге Европы УЕФА - 3, в Кубке Эстонии и чемпионате Литвы - по 1 договорному матчу.

По версии обвинения, члены преступного сообщества искали в футбольных командах Эстонии, Литвы и Украины игроков, которые за деньги могли бы повлиять на ход матчей.

Получив гарантию от футболистов, что во время матча будет обеспечен нужный результат или определенное событие (например, красная карточка или пенальти), связанные с группировкой лица делали ставки на тотализаторе.

Обвинители считают, что от своей деятельности члены сообщества могли незаконно получить свыше 108 000 евро.

Dabartinio šalies salės futbolo rinktinės stratego Kęstučio Rudžiono įdomus interviu su "Respublikos" priedu „Sporto gyvenimas“ ir jo pasakojimas apie futbolininko karjerą, perėjimą iš didžiojo futbolo į salę, neskalsią legionieriaus duoną ir trenerio darbo patirtį

LINK: http://www.respublika.lt/lt/naujienos/s ... e_vietoje/" onclick="window.open(this.href);return false;

K.Rudžionis: Mes per ilgai trypčiojome vietoje
2014 kovo mėn. 16 d. 14:25:51
Evaldas GELUMBAUSKAS, „Respublikos“ žurnalistas

Nuo 2013 m. pradžios Lietuvos nacionalinės salės futbolo rinktinės vyriausiojo trenerio postą užimantis Kęstutis Rudžionis - dažnas svečias salės futbolo varžybose. 38-erių futbolo specialistas įdėmiai stebėjo ir praėjusį antradienį Alytuje vykusį Lietuvos salės futbolo asociacijos rengiamo „Respublikos“ taurės turnyro finalo ketverto varžybas. Dabartinis šalies salės futbolo rinktinės strategas su „Sporto gyvenimu“ kalbėjosi apie futbolininko karjerą, perėjimą iš didžiojo futbolo į salę, neskalsią legionieriaus duoną ir trenerio darbo patirtį.

K.Rudžionis didžiajame futbole beveik visą karjerą praleido Kauno komandose: „Banga“, „Inkaras“, „FBK Kaunas“ ir „Rodiklis“. Vienas perspektyviausių šalies futbolininkų 1995 ir 1996 m. su „Inkaro“ ekipa dukart tapo šalies čempionu. Tačiau traumos pakoregavo profesionalaus futbolininko karjeros trajektorijas ir iš didžiojo futbolo nukreipė į tuo metu pirmus žingsnius Lietuvoje žengusį salės futbolą. Jau 2001 m. to paties „Inkaro“ gretose K.Rudžionis debiutavo Lietuvos salės futbolo čempionate ir iškovojo dar du šalies čempiono titulus. Techniškas futbolininkas atkreipė ir užsienio klubų vadovų dėmesį ir tapo pirmuoju lietuviu, kuris užsienyje žaidė salės futbolą profesionaliai - kelis sezonus žaidė Kroatijos, Latvijos salės futbolo čempionų komandose, Lietuvos salės futbolo rinktinėje.

- Futbolininko karjerą pradėjote didžiajame futbole, su Kauno „Inkaro“ komanda 1995 ir 1996 m. iškovojote Lietuvos čempionų titulus. O po kelerių metų su to paties pavadinimo Kauno komanda jau rinkote titulus salės futbolo pirmenybėse. Kada ir kaip iš didžiojo futbolo pasukote į salės futbolą?

- Tas posūkis nebuvo planuotas. 1999 m. su tuometiniu „FBK Kaunas“ klubu žaisdamas „Sandraugos“ turnyre patyriau traumą. Buvau be sutarties, traumuotas, „Kauno“ komandai nereikalingas. Po kurio laiko Kauno „Inkaro“ komanda pasiūlė pažaisti jų salės komandoje. Žaidžiau Lietuvos čempionate, vėliau teko dalyvauti tarptautiniuose turnyruose Italijoje ir Kroatijoje, ten mane pastebėjo „Split“ komandos vadovai ir pasiūlė išmėginti jėgas pas juos. Taip viskas ir prasidėjo. Vis dėlto dar kurį laiką daugiau dėmesio skyriau didžiajam futbolui, su salės futbolo komanda žaisdavau tik po sezono arba tik tada, kai neturėdavau sutarties su aukščiausiosios lygos komanda.

- Esate pirmasis lietuvis, žaidęs profesionaliuose salės futbolo klubuose užsienio šalyse - Kroatijoje ir Latvijoje. Kokie liko įspūdžiai?

- Gal tiksliau būtų sakyti, kad man teko ragauti legionieriaus duonos, nes tuo metu net ir Kroatijos salės futbolo klubai nebuvo visiškai profesionalūs. Tiek „Split“, tiek Rygos „Raba“ komandoje ne visi žaidėjai gaudavo atlyginimą, buvo ir dirbančių, ir besimokančių, tad vadinti profesionaliais juos gal ir nebūtų teisinga.

- Ar skalsi buvo legionieriaus duona?

- Nelabai. Visų pirma žaidžiant Kroatijoje labai kamavo namų ilgesys. Materialiai viskas buvo puiku, buvo sudarytos puikios sąlygos ne tik žaisti ir treniruotis, bet ir gyventi. Trūko tik Lietuvos. O žaidžiant Latvijoje namai buvo arti, kone kiekvieną savaitgalį po rungtynių grįždavau į gimtinę, bet kitais atžvilgiais buvo prasčiau nei Kroatijoje. Galiausiai teko atsisveikinti su Latvija, grįžau į Kauną ir ten pradėjau treniruoti „Rodiklio“ komandą. Iš pradžių dar mėginau ir pats žaisti, bet netrukus supratau, kad gerai daryti du darbus - vadovauti komandai ir žaisti - yra neįmanoma. Natūralu, kad apsisprendžiau pasirinkti vieną veiklos sritį - imtis trenerio veiklos.

- Susidaro įspūdis, kad žaidėjo karjerą baigėte šiek tiek per anksti. Juo labiau kad Lietuvos salės futbolo čempionate vis dar žaidžia jūsų bendraamžiai, buvę komandos draugai.

- Iš tiesų, vertinant salės futbolo masteliais, 33 metai - tai dar gana jaunas amžius. Bet reikėjo atsižvelgti ir į sveikatą. Žaisdamas niekada savęs netausojau, o užsienyje teko eiti į aikštę ir traumuotam, teko atlaikyti kelias sudėtingas operacijas. Man labai neparanki buvo ir specifinė, guminė kai kurių salės futbolo aikščių danga. Mėgdavau žaisti su labai plonais sportiniais bateliais, vadinamaisiais „inkariukais“, o jų sukibimas su guma buvo labai problemiškas, dėl to labai kentėjo keliai. Apskritai dabar galvoju, kad daug ką daryčiau kitaip - ir avalynę rinkčiausi kitokią, ir iš viso labiau saugočiau sveikatą. Kita vertus, to, kas buvo, jau nesugrąžinsi. Žodžiu, galiausiai priėjau tokį etapą, kai visa jėga žaisti jau negalėjau, o žaisti tik puse jėgos nenorėjau. O kadangi žaidimą Kauno „Rodiklio“ komandoje teko derinti su trenerio darbu, nusprendžiau baigti futbolininko karjerą ir atsidėti tik vienai veiklai.

- Žvelgdami į jūsų karjerą, matome, kad su Lietuvos salės futbolu esate susijęs jau beveik pusantro dešimtmečio. Ar galite įvardyti šalies salės futbolo pokyčius, tendencijas?

- Visų pirma reikia pripažinti, kad Lietuvoje salės futbolas į priekį pažengė kur kas mažiau nei kitose Europos šalyse. Šiuo metu ir klubų, ir rinktinės rezultatai bei pats žaidimas nėra aukšto lygio. Čia mes atsiliekame ne tik nuo elitinių šalių, bet ir nuo mūsų kaimynų. Manau, kad mes paprasčiausiai per ilgai trypčiojome vietoje, virėme savo sultyse, tuo metu kitose šalyse vyko rimtas darbas, buvo kaupiama metodinė informacija, rengiami salės futbolo specialistai. Būdamas Lietuvos salės futbolo rinktinės treneriu norėčiau kuo daugiau nuveikti būtent trenerių ir žaidėjų mokymų, informacijos apie salės futbolo taktikos ir technikos naujoves sklaidos srityje. Tų žinių apie salės futbolą mums kol kas labiausiai ir trūksta. Kai su Lietuvos rinktine pernai ruošėmės atrankos į Europos salės futbolo čempionatą varžyboms, mėginau futbolininkams teikti ir metodinę informaciją.

- Per praėjusį pusmetį Lietuvos salės futbolo rinktinė sužaidė dvejas kontrolines rungtynes (1:2 ir 2:0) su Anglija, dalyvavo Baltijos taurės varžybose. Kaip vertinate komandos pasirodymą šiuose turnyruose?

- Iš tiesų likau labai patenkintas mūsų išvyka į Angliją. Ir tuo, kaip žaidėme, ir rezultatais. Daugiausiai dėmesio skyrėme žaidimui gynyboje. Naujausios tendencijos yra tokios, kad komandos labai aktyviai spaudžia varžovus svetimoje aikštės pusėje, nesitraukia prie savo vartų, o stengiasi būti kuo arčiau varžovų vartų. Tokiu būdu, perėmus kamuolį, galima iš karto surengti pavojingą ataką. Kontrolinėse dvikovose su Anglija mums pavyko įgyvendinti iškeltus tikslus.

- Baltijos taurės varžybose lietuviai įveikė estus (2:1), bet nusileido latviams (0:4). Ar rezultatai atspindi tikrąjį rinktinių pajėgumą?

- Latvijoje salės futbolo lygis yra akivaizdžiai aukštesnis. Estai irgi mėgina judėti į priekį. Beje, jie neseniai priėmė įdomų sprendimą - atskirti salės futbolą nuo didžiojo, tai yra salės futbolo žaidėjams uždraudė žaisti didžiojo futbolo komandose. Nemanau, kad tai yra geriausias sprendimas, vis dėlto Estija - maža šalis, o futbolininkų pasirinkimas nėra didelis.

O vertinant atskiras rungtynes, tai mūsų dvikova su Estija buvo bene blogiausia per tą laiką, kai aš dirbu Lietuvos rinktinėje. Buvo labai keista, kad, prieš kelias dienas Anglijoje demonstravę kokybišką futbolą, rungtynėse su Estija vėl grįžome prie įprastinio vaizdo. Kita vertus, su latviais žaidėme labai gerai, bet skaudžiai pralaimėjome.

- Kas lėmė, kad Latvijoje salės futbolo padėtis yra geresnė nei Lietuvoje?

- Paprasčiausiai Latvijoje nuo seno yra dvi pajėgios salės futbolo komandos, kurios tarpusavyje aršiai konkuruoja, o ta konkurencija verčia pasitempti ir kitus klubus. Daug prie salės futbolo vystymo prisidėjo Rygos „Nikars“ treneris ir vadovas Aleksandras Dibrivnis. Jo treniruojamas „Nikars“ futbolo klubas šešis kartus iš eilės tapo Latvijos salės futbolo čempionu ir du kartus pateko tarp 16 stipriausių Europos salės futbolo komandų. Latvijos čempionate žaidžia daug legionierių, futbolininkų iš užsienio šalių, jie kelia ir susidomėjimą varžybomis, ir jų lygį. Vis dėlto pagrindinis dalykas - dviejų stiprių specialistų, trenerių ir klubų konkurencinė kova. Latvijoje salės futbolas yra smarkiai priartėjęs prie profesionalaus lygio, futbolininkai gauna atlyginimus, kai kuriose komandose treniruotės vyksta keturis kartus per dieną - ne tik futbolo, bet ir aerobikos, taktikos pamokos ir pan.

- Lietuvos salės futbolo čempionate tokio lygio profesionalumu dar nekvepia?

- Galime tik pasidžiaugti tuo, kad pastarieji trys čempionatai buvo labai atkaklūs, o nugalėtojai paaiškėjo tik paskutiniame ture. Meistriškumo lygis gal ir nėra didelis, bet intrigos užtenka. Kita vertus, aš pasisakau už varžybų sistemos permainas. Manau, kad mums būtų parankiau čempionatą užbaigti atkrintamosiomis varžybomis, nugalėtoją nustatant finale.

Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Sporto gyvenimas“