Karas
http://futbolas.lt/naujiena/bailys-ir-m ... ranavicius" onclick="window.open(this.href);return false;
Neprabėgo nei mėnuo, kai ponas Varanavičius savo mylimame facebooke mane vadino kretinu, melagiu, siūlė man į snukį ir guodėsi, koks aš niekšas, kad nepakviečiu jo į jokią laidą, pridurdamas, jog „mano vadovai Varanavičiaus kviesti į laidas neleidžia“.

Tada poną Varanavičių aš asmeniškai pakviečiau į tiesioginę laidą FutbolasLT. LFF galva atsisakė. Kodėl, Varanavičiau? Juk nuolat bandote įrodyti, kad mūsų televizijos rodo neobjektyvius reportažus, tai kodėl neatėjote ir nepapasakojote tiesos?

Sakysit, Varanavičius piktas dėl „Sport1” kritikos, todėl ir neina. Galbūt. Tačiau jeigu taip, tai kodėl jis praėjusią savaitę atsisakė eiti į Lietuvos televizijos laidą „Savaitė“? Tiek ponas Varanavičius, tiek ponas Žutautas, buvo pakviesti žurnalistės Nemiros Pumprickaitės.

Pirmasis greičiausiai yra bailys ir išsigando paaiškinti visuomenei, kas vyksta 22 milijonus per metus valdančioje futbolo federacijoje; antrasis pamelavo, kad išvyksta, todėl laidoje dalyvauti negalės.

Nepatikslino ponas Žutautas, kad išvyksta ne į pasaulio kraštą, o į Vėtros stadioną, kurį LFF, pirmiausiai, sėkmingai pasisavino, antriausiai, sėkmingai sudraskė. Klausytis Varanavičiaus, kaip jis sutvarkė šį stadioną yra net nejuokinga, o pikta.

Paklauskit nors vieno Lietuvos rinktinės žaidėjo arba apskritai nors vieno profesionalo, ką jis mano apie sintetinę dangą? Garantuoju, kad 90 procentų atsakys žodžiu, kuris prasideda raide „š“.

Grįžkim prie mano minėtos laidos. Ponas Varanavičius į N.Pumprickaitės siūlymą sudalyvauti laidoje „Savaitė“, atsakė: „kas ką nori, tas tą tegul ir kalba. Man nusispjaut“.

Taip jau atsitiko, kad, atsisakius Žutautui ir Varanavičiui, į laidos „Savaitė“ filmavimą buvo pakviestas Vilniaus apskrities futbolo federacijos prezidentas Ritas Vaiginas, kuris išsakė, ką galvoja apie 22 milijonus kasmet generuojančią futbolo federaciją.

Ponui Varanavičiui tas akivaizdžiai nepatiko ir šis per oficialų Lietuvos futbolo federacijos tinklalapį R.Vaiginą išvadino netikėliu, kuriam laikas būtų susirūpinti savo sveikata.

Taip, teksto autorius tas pats Varanavičius, kuris yra toks bailys, kad ne tik atsisakė pasirodyti laidoje, tačiau ir išsigando pasirašyti po tekstu, kur užgauliojamas R.Vaiginas ir kur surašyti LFF nuopelnai.

Nesupratau vieno. Kodėl prie tų nuopelnų nebuvo išskirtas punktas, kuris teigia, kad Varanavičius NETEISĖTAI, TAI YRA NE PAGAL LFF PATVIRTINTUS ĮSTATUS eina prezidento pareigas ir neteisėtai jau antrus metus gauna atlyginimą?

Įvairūs šaltiniai skelbia, kad tiek Varanavičiaus, tiek Juliaus Kvedaro mėnesio alga siekia 9000 eurų – tai yra tiek, kiek uždirba daugelio Europos futbolo federacijų vadovai. Ar tie šaltiniai patikimi, galėtų pasakyti pats Varanavičius, kuris vieną kartą tai galėtų deklaruoti oficialiai.

Ir pabaigai, dar vienas pastebėjimas. Visai neseniai „Lietuvos žinios“ išspausdino nuostabų interviu su ponu Kvedaru iš tos pačios 22 milijonus per metus valdančios Lietuvos futbolo federacijos. Varanavičiau, kodėl tada nerašėte apie ligas ir panašiai, juk ten jūsų paties iniciatyva pastatytas rinktinės treneris vadinamas arkliu, kuris buvo pasiūlytas tam, kad neprasigertų?

Galima būtų skaityti neapsivėmus, jei aurimėlis nors žodeliu užsimintų apie galimybes vilniečiams ir rinktinei naudotis legendine aikšte rinktinės šeimyniškų gatvių sankryžoje, jei tik jie nėra fk reo nariai

Straipsnis ŠŪDO vertas, kaip ir Budraitis

beje, kiaušiniai tai ne geležiniai, žym žym daro, todėl kauno dienoje publikuotas straipsnis pasirodė tokiu pavadinimu „Bailys ar melagis, vardu Liutauras Varanavičius?“

Vilniuje atidaroma paroda apie futbolo ultras
http://sportas.delfi.lt/abroad/vilniuje ... ryID=88690" onclick="window.open(this.href);return false;
2012 m. kovo 1 d. 18:37



Prasidedant naujam futbolo sezonui ir nenumaldomai artėjant Europos futbolo čempionatui Kristinos Černiauskaitės nuotraukų paroda skatina šiek tiek atitrūkti nuo paties futbolo žaidimo ir sutelkti dėmesį į kitą šios sporto šakos aspektą - „dvyliktą žaidėją“ arba ultras. Parodoje pristatomose nuotraukose užfiksuotas gražiausias organizuotų Lietuvos ir užsienio futbolo fanų palaikymas. Fotografijos buvo sukurtas 2009-2011 metų sezonuose. Parodos atidarymas įvyks Vilniuje, kovo 2-ą dieną, 17.30 val. „Rūdninkų“ knygyne.

http://www.lrytas.lt/-13315298961329720 ... trigos.htm" onclick="window.open(this.href);return false; labai gaila kad musu vespats Bronius neleidze keiktis seip manau kad durnesnio straipsnio nera parases net Budraitis

tegul rašo, tik aš nežinojau, kad žmonės domisi A Lyga dėl lažybų nu anot to žurnalisto taip gaunasi, kad A Lyga įdomi dėl lažybų ir klubų savininkų Beje taip ir nesupratau ko jis prie šiaulių argentiniečio prisikabino straipsnio pradžioj

Straipsnis gana senas, bet gal kam bus idomu paskaityt. Brito ispudziai is keliones i Lietuva ir poros praejusio sezono (Dainavos - Tauro ir Zalgirio - Ekrano) A lygos rungtyniu.

http://leohoenig.com/2011/06/12/the-lithuania-report/" onclick="window.open(this.href);return false;

Straipsnis gana senas, bet gal kam bus idomu paskaityt. Brito ispudziai is keliones i Lietuva ir poros praejusio sezono (Dainavos - Tauro ir Zalgirio - Ekrano) A lygos rungtyniu.

http://leohoenig.com/2011/06/12/the-lithuania-report/" onclick="window.open(this.href);return false;

thanx buvau neskaitęs...

A.Veikutis: „Valstybei sportininkai nerūpi“
http://www.futbolo.tv/naujienos/518-ave ... kai-nerupi" onclick="window.open(this.href);return false;

Profesionaliems sportininkams Lietuvoje gyventi toli gražu ne visada yra lengva. Kai jie demonstruoja gerus rezultatus ir yra puikios sportinės formos dažniausiai problemų nekyla. Tačiau yra ir kita medalio pusė - patyrus rimtesnę traumą žaidėjas vos per kelias savaites iš visiems reikalingo gali tapti pamirštu bedarbiu. Apie tai, kokias (ne)garantijas sportininkams suteikia valstybė, ką reiškia rimta trauma ir atsistatymo procesas kalbėjomės su Lietuvos futbolo mėgėjams puikiai pažįstamu futbolininku Arvydu Veikučiu. Išsamiame interviu saugas, per savo karjerą atstovavęs „Vilniaus“, „Vilkmergės“, „Intero“, VMFD „Žalgirio“, „Kruojos“, „Šiaulių“, Baltarusijos ir Estijos ekipoms, specialiai Futbolo.TV išsakė ir savo nuomonę apie šį „General Financing A lygos“ sezoną.

- Ne paslaptis, jog dar praėjusiame sezone patyrei rimtą traumą ir Tavo karjera pakibo ant plauko. Kaip ir kur susižeidei bei kaip sekasi visas reabilitacijos procesas?
- Dalyvavau Lenkijos pirmos lygos klubo peržiūroje. Žaidžiau rungtynėse per kurias visiškai lygioje vietoje koja paslydo – nikstelėjau kelią į vidinę pusę. Deja, pasirodo to pakanka, kad nuplyštų kryžminiai kelio raiščiai. Buvo skausminga, tačiau tikrai negalvojau, kad situacija tokia rimta... Teko darytis operaciją, tada laukė sanatorija, kineziterapijos ir mokymasis iš naujo vaikščioti. Palaipsniui pradėjau bėgioti, taip dieną po dienos ir štai – jau prabėgo beveik aštuoni mėnesiai po operacijos.

- Tikriausiai su nekantrumu lauki savo sugrįžimo į aikštę?
- Visų pirma norėčiau padėkoti „Granito“ komandai ir jos treneriui N.Pupkinui, kad leido treniruotis su ekipa ir suteikė visas sąlygas atgauti sportinę formą. Treneris pats yra žaidęs futbolą ir supranta, kad sugrįžti į įprastą sportininko kelią trunka tikrai ne vieną ar dvi dienas. Taip pat jaučiuosi nepaprastai dėkingas savo šeimai, kuri visur ir visada mane palaiko, ir niekada neleidžia nuleisti rankų. Nekantrauju per silpnai pasakyta, tiesiog degte degu noru žaisti aukšto lygio futbolą. „Teorijos“ jau aštuonis mėnesius semiuosi iš visų Europos lygų. Noras grįžti į aikštę kamuoja ir dienomis, ir naktimis. Kada pasirodysiu aikštėje?Aš joje būnu kiekvieną dieną (šypsosi). Tik gaila, jog tai – treniruotės. Manau, jau esu pasiruošęs žaisti. Tik nelabai yra už ką.. Klubai atsargiai žiūri į futbolininkus, kurie į aikštę grįžta po rimtų traumų.

- Ar tokios traumos labai stipriai išmuša iš įprasto sportininko gyvenimo? Esi apsvarstęs alternatyvas, ką darytum, jei dėl traumų anksčiau laiko tektų baigti karjerą?
- Gyvenimas iš tiesų apsiverčia tiesiog aukštyn kojomis. Sėdi namuose du – tris mėnesius ir nežinai ką ir beveikti. Namų tvarkymas tampa pramoga. Kai esi pripratęs, jog treniruojiesi kiekvieną dieną, kartais net po du kartus, kur dar visos kelionės į kitus miestus, rungtynes. Gyvenimas patyrus traumą tiesiog sustoja vietoje. Širdis nori žaisti ir to noro nenumalšinsi. Anksčiau niekada apie tai negalvodavau (karjeros pabaigą – aut.past.), nes visą laiką turėdavau kontraktą. Jame parašyta – jei patiri traumą vis viena lieki komandoje. Deja, pasirodo, kad esant norui visus šiuos dalykus galima apeiti... Dabar jau užplūsta mintys, ką daryčiau baigęs karjerą. Vis tik veiksmų nesiemu, planuoju žaisti. Tačiau jei viskas susiklostys ne taip, kaip planuoju, galbūt teks imtis plano „B“ ir keltis uždarbiauti į užsienį. Apie tai galvoti nesinori, bet gyvenime būna visko. Tiesa, neabejoju, kad net ir tokiu atveju rasčiau kokią nors mėgėjų komandą užsienyje. Futbolo visiškai mesti negalėčiau, juk tam atidaviau beveik 20 metų. Tie, kurie profesionaliai sportuoja, turėtų suprasti. Tai tiesiog įauga į kraują.

- Kokias garantijas valstybė suteikia futbolininkams patyrusiems rimtą traumą? Baigus karjerą anksčiau laiko tektų ieškotis kito darbo?
- Garantijas? Nei futbolininkai, nei kiti sportininkai neturi jokių valstybinių garantijų. Įstojęs į darbo biržą negauni absoliučiai jokių išmokų, nes nesikaupia joks darbo stažas. Valstybė nuomonė tokia, kad mes nieko neveikiame. Valstybei sportininkai visiškai nerūpi. Mano brolis (taip pat futbolininkas Audrius Veikutis – aut.past.) ir keli verslininkai įkūrė sportininkų profesinę sąjungą (SPS). Ši sąjunga saugo žaidėjus nuo neišmokėtų atlyginimų ir apgavysčių klube. SPS bando įkalbėti valstybę, kad sportininko profesija būtų pripažinta. Gavęs traumą ir likęs be klubo sulauktum bent minimalių išmokų, o baigęs karjerą gautum pensiją. Juk mes taip pat mokame mokesčius ir atiduodame visą savo gyvenimą. Manau, tokiu atveju tikrai padaugėtų tėvų, kurie savo atžalas atiduotų į sporto kelią. Tai leistų turėti daugiau perspektyvaus jaunimo. Tai liečia visas sporto šakas, ne tik futbolą. O dabar, baigęs karjerą, neturėdamas aukštojo išsilavinimo, labai realu, kad tapsi bedarbiu. Juk net ir su diplomu Lietuvoje bedarbių netrūksta.

- Pereikime prie kiek malonesnių temų. Pats esi žaidęs daugelyje įvairių klubų. Kur patiko labiausiai, kodėl?
- Man patiko visur, kur žaidžiau. Žinote, visur buvo ir gero, ir blogo. Labiausiai išskirčiau Baltarusijos Gardino „Neman“ klubą. Turėjome tikrai neblogas sąlygas treniruotis, labai gerą stadioną. O ir žmonių susirinkdavo – bent po tris – penkis tūkstančius. Ten pasijutau, kad esu žaidėjas. Dėl futbolininkų Gardine daroma viskas, kas tik įmanoma, kad tik laimėtum ir būtum patenkintas. Na, bet po pralaimėjimų visa atsakomybė krisdavo ant legionierių. Tačiau, manau, taip ir turi būti, o ne taip kaip Lietuvoje, kur jie ypač mylimi, kol savo ruožtu kalti tik savi, lietuviai.

- Ar pats šiuo metu seki Lietuvos futbolo aktualijas?
- Taip, be jokios abejonės. Nepraleidžiu to, kas vyksta Lietuvos futbolo padangėje. Kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį stebiu rungtynes per Futbolo.TV. Manau, tai labai pasiteisinęs ir perspektyvus projektas. Mačiau beveik visas A lygos transliacijas. Gaila tik, jog nėra pakartojimų. Jei jie atsirastų, būtų išvis idealu.

- Galbūt yra komandos, kurias Lietuvoje labiausiai palaikai? Jei matei didžiąją transliacijų dalį, galbūt ryžtumeisi prognozuoti, kas galėtų tapti didžiausiais sezono siurprizais?
- Nieko nepalaikau. Tiesiog noriu, kad futbolo lygis Lietuvoje būtų aukštas, o pats žaidimas – gražus akiai. Džiaugiuosi už kiekvieną gražų momentą. Taip, jaučiu sentimentus komandoms, kuriose esu žaidęs, komandoms, kuriose rungtyniauja mano draugai. Linkiu jiems sėkmės ir noriu kuo geresnio jų pasirodymo. Bet juk taip ir turi būti (šypsosi). Nustebinti šiemet gali daug kas. Pavyzdžiui trečioji „Ekrano“ ar „Šiaulių“, ketvirtoji – „Kruojos“ vieta. Kol kas labai džiugina „Sūduvos“ žaidimas. Jei jie ir toliau atrodys taip grėsmingai, turi gerus šansus laimėti A lygą. „Žalgiriui“ ir „Ekranui“ su jais kovoti bus sunku. Čempioną gali lemti paskutiniai turai.

Paulius Jakelis, Futbolo.TV

A.Veikutis: „Valstybei sportininkai nerūpi“

Naujiena.

Bendrovės „Rodiklis“ įkūrėjas - vienos didžiausių aferų sumanytojas?
http://kauno.diena.lt/naujienos/miestas ... z1tPpwa02D" onclick="window.open(this.href);return false;

Garsios reklamos bendrovės "Rodiklis" įkūrėjas ir vadovas Robertas Reklaitis dar ne taip seniai atrodė klestintis verslininkas, bet dabar aiškėja, kad jis galėtų pretenduoti į vieno didžiausių Lietuvos aferistų titulą.

Ryškėja didžiulės skolos

R.Reklaitis sukūrė net aštuoniolikos įmonių grupę, kurios priešakyje – bankrutuojanti UAB "Rodiklis". Pasak įmonės bankrotą administruojančios UAB "Nemokių įmonių konsultavimas ir administravimas" atstovų (atstovų pavardės redakcijai žinomos – red. past.), šio žmogaus vadovaujamos įmonės per pastaruosius kelerius metus esą plovė pinigus, apgaudinėjo žmones ir grobstė mokesčius.

Bankroto administratorių pateiktais duomenimis, R.Reklaitis įtariamas naudodavęs įkeistą turtą kaip užstatą kelis kartus ir apgaudinėdavęs bankus, falsifikuodavęs oficialius dokumentus, fiktyviai perpardavęs daugiau radijo eterio nei jo gali būti per visą parą. Administratorių duomenimis, jau suskaičiuota negrąžinta 25 mln. litų skola,
kuri priklauso tik vienai iš aštuoniolikos finansinę piramidę sudarančių įmonių.

Piramidės veikimo principas

Pasak UAB "Rodiklis" bankroto administratorių, įtartina veikla buvo organizuojama trimis būdais. Pirmiausia R.Reklaičio kontroliuojamos bendrovės, pasinaudodamos įstatymuose esančiomis spragomis, esą vengė mokėti mokesčius "aukodamos" pinigus savo vadovaujamoms viešosioms įstaigoms, sporto komandoms ir federacijoms. Taip buvo sumažinama arba netgi visiškai išvengiama mokestinė prievolė.

Antrasis schemos veikimo būdas, pasak bankrotą administruojančios įmonės atstovų, yra fiktyvių sandorių įforminimas, siekiant nelegaliai pervesti turtą iš bėdų turinčios įmonės į kitą, dar neprasiskolinusią, ir taip išvengti turto konfiskavimo.

"R.Reklaitis buvo "barterinių" (mainais paremtų – red. past.) sutarčių meistras ir organizuodavo finansinės piramidės įmonių tarpusavio įskaitas – dvi jam priklausančios įmonės viena su kita atsiskaitydavo ne pinigais, o nuperkamu radijo reklamos laiku, būdavo sudaroma fiktyvi tarpusavio įskaitos sutartis ir taip išvengiama PVM mokesčio prievolės", – patikslino bankroto administratoriai. Trečias būdas paremtas galimu dokumentų padirbinėjimu. Taip esą buvo siekiama išvilioti pinigus iš bankų, paskui tą turtą perleisti tretiesiems asmenims, pinigus "paaukoti" ir palikti tuščias įmones bankrutuoti.

Greitai "ištuštinta" įmonė

Rugsėjo 27 d. UAB "Rodiklis" bankrotą administruojančios įmonės atstovai su antstoliu atvyko į UAB "Advilis" patalpas areštuoti jos turto pagal teismo nutartį civilinėje byloje, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – 0,5 mln. litų turto areštas.

Taip buvo siekiama užtikrinti, kad įmonė nepaslėptų savo turto vykstant teisminiam ginčui, pvz., atgaline data neįregistruotų fiktyvių sandorių arba neišparduotų turto. Tačiau atvykusius bankroto administratorių ir antstolį pasitiko iš anksto pasirengę įmonės atstovai ir jie, kaip teigė bankroto administratorius, per šį susitikimą įregistravo naują direktorių, piktavališkai slėpė teismo nutartimi privalomus pateikti dokumentus ir siuntinėjo pas neva įgaliojimus turinčius įmonės darbuotojus. Antstolis, remdamasis teismo nutarties nevykdymu, UAB "Advilis" nustatė papildomą terminą – pateikti reikiamus dokumentus ir informaciją apie turtą iki šių metų spalio 6 d.

Pasak bankroto administratorių, suėjus antstolio numatytam terminui, UAB "Advilis" liko dirbti tik R.Reklaitis, įmonės turtas ir darbuotojai buvo perleisti kitai įmonei, o įsipareigojimai esą palikti UAB "Advilis".

Elektrikų futbolo komanda

R.Reklaičio kontroliuojamose įmonėse dirbantys žmonės buvo paversti sportininkais – elektrikai, reklamos montuotojai, vadybininkai, rinkodaros specialistai, valytojai ir kiti su sportine veikla tiesiogiai nesusiję asmenys buvo įtraukti į futbolo klubą "Rodiklis".

Pagal tuo metu galiojusį Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą sportininkų atlyginimas buvo apmokestinamas tik 15 proc. tarifu. Jei darbuotojai būtų buvę įdarbinti įmonėje, kurioje atlieka pagrindines funkcijas, būtų reikėję mokėti įprastiniu 24 proc. tarifu. Remiantis bankroto administratorių pateiktais duomenimis, futbolo komandai "Rodiklis" R.Reklaičio kontroliuojamos įmonės paaukojo daugiau nei 4 mln. litų. Valstybė dėl R.Reklaičio bendrovių šiais sandoriais sutaupyto pridėtinės vertės mokesčio patyrė beveik milijoną litų žalos. Antanas Nesteckis, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininkas, teigė esąs įsitikinęs, kad tyrimas dėl įtartinos paramos futbolo komandai vykdomas, tačiau bankroto administratoriai teigia apie šiuos neva vykdomus tyrimus neturintys jokių duomenų.

R.Reklaičio polinkis į sportą neapsiribojo tik įspūdingos sudėties futbolo komanda. Jis įkūrė Lietuvos petankės federaciją ir tapo jos prezidentu. Pasak bankroto administratorių, šiai federacijai su R.Reklaičiu susijusios įmonės paaukojo daugiau nei 2 mln. litų. Sportinėms federacijoms taikoma dar palankesnė mokesčių bazė, nes per ją mokami pinigai
ir įsteigiami prizų fondai visiškai neapmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu.

Milijonas už interneto adresą

R.Reklaičio kontroliuojamų įmonių grupę sudarė apie 18 juridinių asmenų, tarp jų – UAB "Rodiklis", UAB "Vardiklis", "Advilis", "Japoniški valgiai", VšĮ "Garsų harmonija" ir kt. Didžiausia – UAB "Rodiklis" – ilgus metus veikė kaip reklamos gamybos ir kūrimo bendrovė.

Remiantis bankroto administratorių turimais dokumentais, ši įmonė aktyviai skolinosi iš bankų ir kitų kreditorių, kuriems buvo įkeistos atsargos ir kitas turtas. Siekdamas išvengti turto konfiskavimo, R.Reklaitis neva ėmė sudarinėti fiktyvius pirkimo–pardavimo sandorius su jam priklausančiomis įmonėmis.

Dažniausiai tokia schema veikia taip, kad prasiskolinusi įmonė pasirašo fiktyvią pirkimo sutartį su kita tam pačiam savininkui priklausančia ar jo kontroliuojama bendrove ir taip jai prasiskolina. Ši įmonė, pasinaudodama neapmokėta sutartimi ir iš to kylančiu įsipareigojimu, bando neteisėtai perimti įsiskolinusios įmonės įkeistą turtą ir taip išvengia galimo jo konfiskavimo.

Bankroto administratoriai nurodo, kad panaši schema galėjo būti įgyvendinta ir vienoje iš R.Reklaičio kontroliuojamų įmonių UAB "Vardiklis", kuri esą už 1,12 mln. litų pardavė interneto adresą ivartis.lt jo kontroliuojamai bendrovei UAB "Rodiklis". Pagal turimus dokumentus R.Reklaitis avansinėje apyskaitoje esančius grynuosius pinigus neva sumokėjo įmonei "Vardiklis", kurioje tuo metu ėjo vyriausiojo buhalterio pareigas. Po kurio laiko tas pats interneto adresas buvo parduotas fiziniam asmeniui (asmens pavardė redakcijai žinoma – red. past.) vos už kelis litus.

Bankroto administratoriai pabrėžia, kad tokių sandorių R.Reklaičio įmonių grupėje buvo ne vienas. Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme yra numatyta prievolė apie grynaisiais pinigais atliekamą sandorį, viršijantį 15 tūkst. eurų, nedelsiant raštu informuoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT).

Už interneto adresą sumokėtos sumos dydis viršijo įstatyme numatytą normą daugiau nei dvidešimt kartų, tačiau FNTT Kauno apskrities skyriaus viršininkas Kęstutis Žuromskas teigė, jog tyrimas nevyksta, nes FNTT nėra gavusi jokių oficialių pareiškimų ir informacijos apie jokią nusikalstamą veiką su R.Reklaičiu siejamose įmonėse.



Tačiau "Rodiklio" bankrotą administruojančios įmonės UAB "Nemokių įmonių konsultavimas ir administravimas" atstovai teigia, kad FNTT Kauno apskrities skyriui oficialus raštas dėl šių ir kitų, kaip įtariama, pažeistų teisės aktų buvo pateiktas šiemet spalio 8 d.

Pramoginis laivas dingo

Dar vienas R.Reklaičio veiklos būdas – tarpininkavimas perkant automobilį išperkamosios nuomos pagrindu. Lietuvoje už automobilį bendrovės ir privatūs asmenys negali atgauti sumokėto pridėtinės vertės mokesčio, išskyrus tuos atvejus, kai transporto priemonė naudojama tiesiogiai įmonės veikloje.

Pasak bankroto administratorių, pastarąjį kriterijų neva atitiko UAB "Rodiklis", todėl R.Reklaitis esą nusprendė tapti tarpininku ir, suradęs pirkėjų, pasiūlydavo jiems įsigyti automobilį per savo bendrovę ir taip išvengti PVM mokesčio prievolės. Už tai pirkėjai R.Reklaičiui neva mokėdavo sutartą komisinį mokestį.

Beje, R.Reklaitis nurodė antstoliui, areštavusiam automobilius (antstolio pavardė reakcijai žinoma – red. past.), dvylika automobilių parduoti Genovaitei Aleknavičienei, kuri esą reikalavo iš pirkėjų, tarp kurių buvo nemažai grupėje dirbančių žmonių, sumokėti vieną ar kelias papildomas "įmokas". Su G.Aleknavičiene kelis kartus buvo bandyta susisiekti mobiliuoju telefonu,
tačiau jis buvo išjungtas. R.Reklaičio mobilusis telefonas taip pat buvo išjungtas, su juo susisiekti nepavyko ir UAB "Advilis" bendruoju telefonu.

Bankroto administratoriai pabrėžė, kad šie automobiliai net po visų įtartintų sandorių teisiškai priklausė bankams, bet jiems buvo sunku atgauti savo turtą, nes buvo nurodomos neteisingos automobilių buvimo vietos, o kai kurie atgauti automobiliai buvo sugadinti. Kaip pavyzdį bankrotą administruojančios įmonės atstovai pateikia prabangaus visureigio "Porsche Cayenne" atvejį. Šis automobilis buvo grąžintas be modernios navigacijos įrangos ir su kitais, kaip įtariama, pigesniais, ratlankiais. Remiantis bankroto administratorių turimais dokumentais, net UAB "Rodiklis" pramoginis laivas, kuris buvo įkeistas bankui, prasidėjus bankroto procedūroms esą buvo neteisėtai parduotas ir dingo iš įmonės balanso.

Teisėsauga užmerkė akį

"Tokio įžūlumo neteko matyti per visą bankroto administratoriaus darbo praktiką", – teigė vienos iš R.Reklaičio bendrovių bankrotą administruojantis asmuo. "Įmonėse, į kurias atvykdavome su antstoliais, iš mūsų buvo atvirai tyčiojamasi, piktybiškai neperduodami teismo nurodymu įsakyti perduoti dokumentai" – teigė bankroto administratorius.

Bankroto administratoriai pateikia įdomų faktą, kad per Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimus tą pačią dieną keistai "susirgo" beveik visi iš dvylikos įmonių, kuriose turėjo būti atliktas mokesčių patikrinimas, vadovai.

Pasak bankroto administratorių, šio fenomeno turėtų kuo greičiau imtis teisėsaugos institucijos ir mokesčių inspektoriai. Deja, tirti galimas R.Reklaičio įmonių grupės finansines machinacijas noro nerodo nei VMI, nei FNTT, nei ekonominės policijos pareigūnai.

Elektrikų futbolo komanda

O ką. elektrikams negalima žaisti futbolo?
Pasinaudojo įstatymas kaip jam reikėjo, sutaupė, prasuko pinigėlius, nesumokėjo mokesčių...
Blin, o atrodė toks rimtas, toks perspektyvus...

o atrodė toks rimtas, toks persperktyvus...

...ir futbolą lyg mylėjo

o atrodė toks rimtas, toks persperktyvus...

o as pasakytsiau kad cia ne perspektyvus o jau labai patyres zmogas nedgi labai gudrus

o atrodė toks rimtas, toks persperktyvus...

...ir futbolą lyg mylėjo

Jėzus vandenį paversdavo vynu, o jis elektrikus futbolininkais.
Futbolą mylėjo tol, kol jo pagalba galėjo daryti stebuklus ir pasižaisti su LT mokečių sistema, bet dabar visa meilė futbolui ėmė ir išgaravo.