Lietuvos futbolo forumas

Henrikas Žukauskas: Pamąstymai ant sporto griuvėsių
https://www.respublika.lt/lt/naujienos/ ... griuvesiu/

Aš specialiai pasidomėjau: mes vidutiniškai iš biudžeto Lietuvos garsinimui išleidžiame apie porą šimtų milijonų eurų. Turiu omenyje skrajutes, reklaminius bukletus, kuriuose rodome, kokia graži yra Lietuva, rodome mūsų gamtą, kad tik ką nors prisiviliotume, ieškome kažkokių „G" taškų. O sportui iš biudžeto per metus yra išleidžiama apie 70 mln. eurų. Taigi, lyginant su tuo, kas faktiškai išleidžiama tuščiai ir kas išleidžiama grynai sportui, - didžiulis skirtumas. O juk, kai ant pakylos stovi sportininkas, kyla valstybės vėliava, skamba valstybės himnas, o laimėtojo akyse tvenkiasi ašaros - tai yra geriausia reklama šaliai.

Aš pasižiūrėjau statistinius duomenis, kiek mes turėjome sporto bazių, stadionų. Galiu pasakyti, kad nuo 1992 m. mes iš esmės ne kūrėm, bet griovėm. Tai yra tas kelias, kuris vedė ir prie 2016 m., ir prie šitų metų prastų olimpinių rezultatų. Net nesinori kalbėti apie tai, kokia yra šiandieninė bazė, kokie mūsų yra stadionai. Sporto bazės sovietiniais laikais buvo įkurtos geriausiose vietose, todėl jos pirmiausia buvo privatizuotos. Kas prisimena, buvo uždaras baseinas prie Vilniaus sporto rūmų, kur dabar stovi daugiabutis. Baseinas nugriautas, nes buvo gardus kąsnelis. Stadionų vietoje mes statome gyvenamuosius namus. Naikinam irklavimo bazę Trakuose, jau sunaikinom visą sportinę aviaciją. Tai, kas buvo 1992-aisiais, buvo sovietinių laikų palikimas, bet ta sporto sistema dar veikė.

Kol Lietuvoje nebent Vilniaus savivaldybė kepa iki-dvylikamečiams tinkamus mokyklų stadionukus iš vieno projekto, Serbai priėjo prie 8,000 vietų, kitaip sakant IV kategorijai paruoštų ar paruošiamų, stadionų statymo įvairiose šalies vietose iš vieno projekto. Kainos kiekvieno 8 tūkstantinių yra numatytos €20-30 milijonų range.


Rumunijoje, Vengrijoje irgi kažkokios programos matyt yra, nes labai jau kyla/kilo būtent tokio žiūrovų lygio nauji stadionai senųjų vietoje...

„Žalgirio“ futbolo šventės: kai stadionas plyšta nuo žiūrovų
https://fkzalgiris.lt/zalgirio-futbolo- ... o-ziurovu/

Kai vieną gražų rytą buvo pradėta viešai per internetą pardavinėti bilietus į Čempionų lygos atrankos etapo rungtynes Vilniuje su „Bodø/Glimt“ komanda, laisvų vietų maždaug 5 000 žiūrovų talpinančiame Liepkalnio stadione neliko per valandą.

Neliko abejonių: Lietuvos futbolo gerbėjai išalkę, ištroškę gerų futbolo rungtynių, pasiilgę mūsų komandos pergalių. Reikšminga „Žalgirio“ sėkmė šių metų Čempionų lygos atrankos ciklo varžybose prieš Švedijos čempionus „Malmö“ klubą įžiebė viltis pasiekti dar neregėtas mūsų šalies komandoms Europos klubinio futbolo aukštumas.

Kokios dar viltys likusiems be bilietų? <...> Ateityje galima būtų Liepkalnio gatvės atkarpą prie stadiono uždengti tuneliu, o virš jo pastatyti didelę, patogią tribūną.

Kai nori, viskas įmanoma. Urugvajiečiai, ruošdamiesi pirmajam pasaulio futbolo čempionatui, „Centenario“ stadioną. kuriame tilpo 100 000 žiūrovų, pastatė per vienerius metus. Po to jie jame tapo 1930 metų pasaulio futbolo čempionais.

Sakartvele (anksčiau vadintame Gruzija) per du mėnesius Lančchutyje pastatė 20 000 žiūrovų talpinantį stadioną, kai „Gurija“ įkopė į Tarybų Sąjungos čempionato Aukščiausiąją lygą. Niekam nerūpėjo, kad iš viso miestelyje tuomet gyveno tik apie 9 000 žmonių. Atvažiuos svečiai… Beje, šiame nuostabiame stadione jie žaidė ir su „Žalgiriu“. 1987 metų birželio 27 dieną mūsų klubas laimėjo 2:0.

Dideli, aistringų žiūrovų užpildyti stadionai. Kol kas tai mūsų svajonė. Kauniečiai jau šį rudenį žada turėti rekonstruotą Dariaus ir Girėno stadioną, jame tilps 15 000 žmonių. Vilniečiai turės stadioną kada nors vėliau Šeškinėje arba kur nors kitur. Kol kas – mažas verdantis katiliukas Liepkalnyje. Sakoma: “Mažam puodely gardi košelė“. Norvegų komandai bus nelengva…

Kai 1988 metų rugsėjį Vilniaus „Žalgiris“ debiutavo Europos taurių varžybose, į rungtynes Vilniuje, tuomet dar buvusiame ir klestėjusiame „Žalgirio“ stadione, su Vienos „Austria“ buvo gautos paraiškos 60 000 bilietų. Tuomet ten buvo 13 500 vietų…

Po metų UEFA taurėje žaista su Geteborgo IFK ekipa. Vėl 60 000 norinčių.

Kiek dabar būtų norinčių, jei žaistume su Madrido „Real“ , „Manchester City“ arba Miuncheno „Bayern“? Vėl 60 000, o gal daugiau?


60 000 žiūrovų stebi Vilniaus „Žalgirio“ ir Kijevo „Dinamo“ rungtynes Ukrainos sostinėje 1962 metų gegužės 2 dieną. Žalgiriečių marškinėliai tamsūs.

Vilniaus „Žalgiris“ yra žaidęs prieš tokią fantastiškai didelę auditoriją. 1989 metų spalio 17 dieną 58 000 žiūrovų stebėjo Belgrado stadione „Crvena Zvezda“ komandos ir „Žalgirio“ UEFA taurės rungtynes (deja, pralaimėtas 1:4). Tai buvo ne pirmasis kartas tokioje gausioje sirgalių apsuptyje.

Dar 1953 metų gegužės 22 dieną, kai Vilniaus „Spartakas“ (toks buvo tuomet „Žalgirio“ pavadinimas) debiutavo TSRS stipriausiųjų grupėje, tuometiniame Leningrade (dabartiniame Sankt Peterburge) „Zenito“ ir Lietuvos reprezentantų rungtynes Kirovo vardo stadione stebėjo 60 000 žiūrovų. Pralaimėjome 0:1.

Kiek žiūrovų tilpdavo senajame (dabar nebeegzistuojančiame, jau tik patyrusių sirgalių sapnuose gyvame) „Žalgirio“ stadione, nežinia. Vienur rašyta, kad 20 000, kitur sakyta, kad 18 000 (pavyzdžiui, stadiono diktorius iškilmingu balsu minėjo šį skaičių, kai „Žalgiris“ buvo ąžuolų vainikais iškilmingai sveikinamas su 1969 metų sezono pogrupio varžybų pergalinga pabaiga). Kitur rašyta, kad 13 500.

Iš tiesų prisigrūsdavo žymiai daugiau. Pavyzdžiui, 1969 metų gegužės 21 dieną vykusiose Vilnius „Žalgirio“ stadione TSRS taurės 1/16 dalies rungtynėse su Maskvos CASK (Centriniu armijos sporto klubu) jų buvo bent 25 000, nes buvo užsėsti visi praėjimai tarp sektorių, gausybė žmonių stovėjo tribūnų viršuje. Nesimatė ne tik laisvos sėdimos vietos, bet ir laisvo plotelio. Kadangi žiūrovams buvo įrengtos ne kėdės, kaip dabar, o mediniai suolai, trise susėsdavo į vietas, skirtas dviem žiūrovams.

Buvo nuostabi futbolo šventė. Mačiau ją, prasmukau be bilieto (buvau dar vienuolikos metų berniukas). Iki šiol esu įsitikinęs, kad Kęstutis Latoža ranka sužaidė netyčia ir teisėjas Tofikas Bachramovas (tas pats, kurio sprendimas padėjo 1966 metais Anglijai tapti pasaulio čempione) nuskriaudė „Žalgirį“, skirdamas lemtingą 11 metrų baudinį. Pralaimėjome 0:1, bet tai buvo neužmirštamos rungtynės, teikusios vilčių pergalingai ateičiai.

Vis dėlto kaip gerai, kad bilietai į rungtynes su „Bodø/Glimt“ išpirkti per valandą. Vilnius vėl gyvena didžiojo futbolo laukimu.

Autorius Rimantas Mackevičius – „Žalgirio“ komandos gerbėjas nuo 1964 metų, knygos apie futbolą „Milijonų aistra“ autorius, ilgus metus bendradarbiauja spaudoje, televizijoje ir radijuje futbolo temomis.

How Marseille football club is using new tech to bring fans closer to players

https://www.youtube.com/watch?v=MHwU179KnKg

Kad jau su Basel žaisime, galima pažymėti populiarųjį soc. erdvėje "futbolo klubai Europoje privačiai finansuoja stadionus//negauna paramos iš vietinės valdžios".

St. Jakob-Park set for facelift under ‘STADION+’ vision
https://www.thestadiumbusiness.com/2022 ... on-vision/

St. Jakob-Park, the home of Swiss Super League football club FC Basel, is set for significant redevelopment through a project that could cost up to CHF70m (£61.6m/€71.6m/$71.7m).

The most noticeable part of the project will see the current façade replaced by an “attractive and low-maintenance, integrated building envelope”. This also covers enlarged concourses, which offer the potential for various new uses. The new shell of the stadium is envisioned as an energy-producing surface consisting of photovoltaic modules. With this, the new St. Jakob-Park will cover its entire energy requirements. In addition, the enlarged roof area will be better utilised for rainwater recycling.

From a social perspective, <...>fan flow throughout the stadium will be reimagined to improve the experience and meet today’s national and international safety requirements. Economically, through the use of modern technologies and durable materials, officials believe maintenance costs will be reduced in the future.

The basic project is expected to cost CHF50m, but Genossenschaft Stadion St. Jakob-Park will only be able to contribute CHF5m with the remainder requested from the two cantons. Meanwhile, FC Basel is financing expansion of the stadium’s hospitality areas, at an additional cost of between CHF10m and CHF20m.

How Marseille football club is using new tech to bring fans closer to players
https://www.youtube.com/watch?v=MHwU179KnKg

Ai tiesa, girdėjau kaip šitokia technologija Pasaulio čempionato metu buvo naudojama/veikia, tai tikrai papildo realiu laiku žiūrėjimą tiesiogiai, nors dar dabar app'e ir ilgokai kraudavosi, ir pradingdavo kartais, bet pridiegus stadione vietinių 5g taškų manau taps ateityje įprastu atributu dideliuose stadionuose. Tuo labiau, kai į ten gali primėtyti personalizuotų reklamų...

Senesnis
Lights go out on Hungary stadiums, theatres as energy crisis bites
https://www.france24.com/en/live-news/2 ... isis-bites

Rocketing energy bills are forcing Hungary to shutter libraries, theatres, swimming pools and even its new football stadiums for winter.

Its new 14,000-capacity city-run stadium also pulled down its shutters this month to save costs, said mayor Andras Cser-Palkovics. Cser-Palkovics said the plan is for the stadium, only built in 2018, to reopen in mid-January, adding that he has asked the league to reschedule evening games in the New Year to save on pitch heating and floodlight costs.

Local side Fehervar FC, which usually trains at the stadium during the winter, can use other pitches in the city. "Fehervar FC's professional work is not particularly affected by the drastic decision to save energy," the club said.

Pasak Lietuvos Sporto Centro, Palangoje kažkodėl egzistuoja stadionas turintis 3000+ tribūninių vietų. Gal kas žino, matė?

Kažkur Šiaulių rajone dar irgi toks neva yra...

Why Korean Stadium Food DESTROYS American Stadium Food

Čia nežinau kur kelti, nes labiau informacija klubams negu mums. Ai beje, Ispanai irgi saviškę 50 tūkst. gyvenvietę vadina mažu miestuku, bet jokių kaimietiškų problemų dėl to dirbti surenkant pilną stadioną neiškelia, tiktai sako, kad net La Liga'oje žaidžiant savaime pats jisai neužsipildys ir reikia specializuotis ir pritraukinėti žmonių grupes. Vėliau didelį kiekį sprendimų aptaria:


https://www.youtube.com/watch?v=XyXTC7i6akw

Albanija statys naują stadioną
http://penalty.lt/albanija-statys-nauja-stadiona/

Kodėl net Albanijoje stadionai su stogais?
https://shqiptarja.com/lajm/uefa-i-dha- ... 17vjecaret

Europos futbolo čempionato Lietuvoje svajonė: iki 2016 metų būtina pradėti statyti 30 tūkst. vietų stadioną

Čia labai prasminga info apie standartinio dydžio stadionus iš pragmatiško sprendimo:

Brighton planning a 10,000 seater purpose-built stadium for their women’s team
https://theathletic.com/5023747/2023/11 ... w-stadium/

A club record crowd of 6,951 watched Brighton’s women lose 3-1 to Tottenham at the 32,000-seater Amex in October, but that still fell well short of the 10,000 attendance needed to prevent fixtures from running at a loss.

It also meant nearly 80 per cent of the ground was empty — not a good look for broadcasters and is not conducive to creating a good atmosphere for the players and fans to enjoy.

AKA jeigu nori stadiono, kur galėtum rengti didžiuosius UEFA renginius kartą per dešimtmetį, reikia generuoti tokias minias į standartines lygos rungtynes. (jiems aišku gerai, nes jeigu paklausa pelninga, galima iš karto žongliruoti kur žais)

Brighton’s reservations about using the main stadium more frequently for the women go deeper, believing they deserve better than a venue built with the men in mind.

The home dressing room, for example, has a large, open shower area and only two toilet cubicles, while drinks outlets for fans are geared towards heavy consumption of beer (more than 21,000 pints per match last season). Brighton will work with architects to ensure that design features at the new stadium are more women-friendly and family-friendly.

Kaip kadaise rašiau Klaipėdos temoje, mažiukų stadionų tokiais tempais, tuo labiau dešimtmečiais niekas nestato. Serbijos prezidentas kartu su Čeferinu per šį savaitgalį atidarė 3 naujus modališkai "iškeptus" 8,000 vietų stadionus, įskaitant ir paminėtus šiame video prieš dviejus metus.
Serbia’s President Vučić Inaugurates ‘Kraljevica’ Stadium Amid Massive Turnout
https://bnn.network/sports/serbias-pres ... e-turnout/

Tiesa minima, kad vienas iš trijų stadionų (Loznica) buvo pastatytas nesilaikant projekto ir neatitiks UEFA reikalavimų ir Čeferinas nevyko į jo atidarymą...
Stadium tour: What does Vučić’s opening of three stadiums in two days tell us?
https://newsbeezer.com/serbiaeng/stadiu ... us-sports/
https://www.danas.rs/sport/stadionska-turneja-vucic/

Nuotraukų galerijos čia:
http://stadiumdb.com/constructions/ser/ ... kraljevica
http://stadiumdb.com/constructions/ser/stadion_dubocica
http://stadiumdb.com/constructions/ser/ ... on_lagator

Kol Lietuvoje nebent Vilniaus savivaldybė kepa iki-dvylikamečiams tinkamus mokyklų stadionukus iš vieno projekto, Serbai priėjo prie 8,000 vietų, kitaip sakant IV kategorijai paruoštų ar paruošiamų, stadionų statymo įvairiose šalies vietose iš vieno projekto. Kainos kiekvieno 8 tūkstantinių yra numatytos €20-30 milijonų range.

Skaitmeniškai išreikšta svajonė: kaip galėtų atrodyti „Žalgirio“ rungtynės stadione
https://www.basketnews.lt/srautas/18805 ... dione.html

London’s football clubs have been loyal to their roots – we shouldn’t take it for granted
https://theathletic.com/5179001/2024/01 ... geography/

But it’s also an opportune moment to celebrate the fact there are still so many clubs playing in the heart of London. Twenty-five years ago, this seemed unlikely. Around the turn of the century, when several clubs were moving out of their old stadiums, the trend across the country was to abandon central parts of towns and cities, and head for greenfield sites on the outskirts. Suitable land was more likely to be available and was considerably cheaper.

<...>

In London, it was a different story. In an alternative history of London football in recent years, Arsenal are playing outside the M25, Chelsea are in Battersea, Tottenham are up in Enfield and Brentford are in Kingston. Somehow, that has not happened.

<...>

Considering London is the most populated city in western Europe (according to official city boundaries) and finding land for housing is an issue, never mind for much larger developments like a football stadium, this is a remarkable circumstance that shouldn’t be taken for granted. A couple of decades ago, we once expected London clubs to do what Atletico Madrid have done: flee the centre for the suburbs. None have.