Re: Svajonės apie stadionus
Parašytas: 2021 Rgp 29 00:00
Henrikas Žukauskas: Pamąstymai ant sporto griuvėsių
https://www.respublika.lt/lt/naujienos/ ... griuvesiu/
Aš specialiai pasidomėjau: mes vidutiniškai iš biudžeto Lietuvos garsinimui išleidžiame apie porą šimtų milijonų eurų. Turiu omenyje skrajutes, reklaminius bukletus, kuriuose rodome, kokia graži yra Lietuva, rodome mūsų gamtą, kad tik ką nors prisiviliotume, ieškome kažkokių „G" taškų. O sportui iš biudžeto per metus yra išleidžiama apie 70 mln. eurų. Taigi, lyginant su tuo, kas faktiškai išleidžiama tuščiai ir kas išleidžiama grynai sportui, - didžiulis skirtumas. O juk, kai ant pakylos stovi sportininkas, kyla valstybės vėliava, skamba valstybės himnas, o laimėtojo akyse tvenkiasi ašaros - tai yra geriausia reklama šaliai.
Aš pasižiūrėjau statistinius duomenis, kiek mes turėjome sporto bazių, stadionų. Galiu pasakyti, kad nuo 1992 m. mes iš esmės ne kūrėm, bet griovėm. Tai yra tas kelias, kuris vedė ir prie 2016 m., ir prie šitų metų prastų olimpinių rezultatų. Net nesinori kalbėti apie tai, kokia yra šiandieninė bazė, kokie mūsų yra stadionai. Sporto bazės sovietiniais laikais buvo įkurtos geriausiose vietose, todėl jos pirmiausia buvo privatizuotos. Kas prisimena, buvo uždaras baseinas prie Vilniaus sporto rūmų, kur dabar stovi daugiabutis. Baseinas nugriautas, nes buvo gardus kąsnelis. Stadionų vietoje mes statome gyvenamuosius namus. Naikinam irklavimo bazę Trakuose, jau sunaikinom visą sportinę aviaciją. Tai, kas buvo 1992-aisiais, buvo sovietinių laikų palikimas, bet ta sporto sistema dar veikė.
https://www.respublika.lt/lt/naujienos/ ... griuvesiu/
Aš specialiai pasidomėjau: mes vidutiniškai iš biudžeto Lietuvos garsinimui išleidžiame apie porą šimtų milijonų eurų. Turiu omenyje skrajutes, reklaminius bukletus, kuriuose rodome, kokia graži yra Lietuva, rodome mūsų gamtą, kad tik ką nors prisiviliotume, ieškome kažkokių „G" taškų. O sportui iš biudžeto per metus yra išleidžiama apie 70 mln. eurų. Taigi, lyginant su tuo, kas faktiškai išleidžiama tuščiai ir kas išleidžiama grynai sportui, - didžiulis skirtumas. O juk, kai ant pakylos stovi sportininkas, kyla valstybės vėliava, skamba valstybės himnas, o laimėtojo akyse tvenkiasi ašaros - tai yra geriausia reklama šaliai.
Aš pasižiūrėjau statistinius duomenis, kiek mes turėjome sporto bazių, stadionų. Galiu pasakyti, kad nuo 1992 m. mes iš esmės ne kūrėm, bet griovėm. Tai yra tas kelias, kuris vedė ir prie 2016 m., ir prie šitų metų prastų olimpinių rezultatų. Net nesinori kalbėti apie tai, kokia yra šiandieninė bazė, kokie mūsų yra stadionai. Sporto bazės sovietiniais laikais buvo įkurtos geriausiose vietose, todėl jos pirmiausia buvo privatizuotos. Kas prisimena, buvo uždaras baseinas prie Vilniaus sporto rūmų, kur dabar stovi daugiabutis. Baseinas nugriautas, nes buvo gardus kąsnelis. Stadionų vietoje mes statome gyvenamuosius namus. Naikinam irklavimo bazę Trakuose, jau sunaikinom visą sportinę aviaciją. Tai, kas buvo 1992-aisiais, buvo sovietinių laikų palikimas, bet ta sporto sistema dar veikė.
