Trečiasis bandymas: ar sužaliuos stadiono veja šįkart?
http://www.kurjeris.lt/Taurages-krastas ... eja-sikart" onclick="window.open(this.href);return false;

Praėjusiais metais tapusi pajuokos objektu ir ilgą laiką tręšta tik politikų pažadais, Vytauto stadiono veja, gali būti, sužaliuos dar šiemet. Žinant kelių metų istoriją, patikėti tuo gal ir sunku. Tačiau darbai vyksta. Šįkart – nuosekliai ir profesionalų rankomis. Ar trečiasis bandymas įrengti veją Tauragėje bus sėkmingas, paaiškės dar šiemet.

Po praėjusių metų vasarą kilusio skandalo, kai Lietuvos futbolo federacija uždraudė A lygoje rungtyniavusiam Tauragės futbolo klubui „Tauras“ namų rungtynes žaisti Vytauto stadione, imta svarstyti, ką daryti toliau. Tuomet buvo pateikti ir nagrinėjami du sprendimo variantai: imtis vejos atstatymo darbų patiems arba samdyti profesionalus. Buvo žadama sėjos darbus pradėti dar rudenį. Tačiau taip nenutiko. Nupurškus likusius žalius plotus chemikalais, į bulvių lauką panašus stadionas paliktas ramiai peržiemoti.

Šių metų vasario mėnesį tvirtinant rajono biudžetą stadiono vejai įrengti buvo numatyti 68 700 Lt. Imtasi įgyvendinti konkretų planą.

Pasižvalgykite, kaip šiuo metu atrodo Vytauto stadionas. Šalia jo, kitoje pastato pusėje, įrengiama aikštelė treniruotėms
K.Stažytės nuotraukos

Tauragės Vytauto stadiono vejos „malda“: lyja, tegul lyja...
http://www.kurjeris.lt/Taurages-krastas ... tegul-lyja" onclick="window.open(this.href);return false;

Daug kartų apkalbėtai Vytauto stadiono vejai išaušo lemiama akimirka. Akimirka „būti ar nebūti“. Berods, ketvirtą kartą. Birželio paskutinėmis dienomis pasėta žolė šiandien jau kalasi. Ir reikalauja drėgmės, kurios įsivyravus kaitrai itin trūksta. Hidrotechniko Juozo Montvilo nuomone, jei tuoj pat nebus pradėtas nuolatinis laistymo procesas, o tik toliau laukiama malonės iš dangaus, vasaros pabaigoje vėl galėsime dejuoti turintys ne sportui tinkamą veją, o išdegusią dykynę.

Iš kur gauti vandens?

Šalia Vytauto stadiono gyvenantis J.Montvilas teigia beveik kasdien stebintis aikštės įrengimo procesą. Ne kartą vyras bandęs darbininkams ir patarti. Pasak hidrotechniko, visą pavasarį profesionalų rankomis bei technika atlikti aikštės pagrindų klojimo darbai – kokybiški bei pagirtini, tačiau dabar atėjo svarbiausias momentas – reikia tinkamai prižiūrėti – laistyti, tręšti, šienauti – dygstančią žolę, antraip galima vienu ypu nubraukti viską, kas nuveikta iki šiol. Ir vėl dešimtys tūkstančių litų bus paleisti vėjais.

– Jau dabar šalia aikštės plytintys žolynai nudegę. Kaip tokią kaitrą gali atlaikyti liauni daigeliai? Svarbiausi būtent šie du mėnesiai – liepa ir rugpjūtis. Vejos priežiūra – labai kruopštus darbas. Be vandens nebus stadiono. Per mėnesį reikėtų išlieti apie 1000 kub. metrų. Iš kur jo gauti? Vandentiekio vanduo sportui skirtai vejai netinka. O ir draudžiama naudoti gėlo vandens išteklius tokiems tikslams. Tad norint kasdien prižiūrėti stadiono veją reikia šalia kasti tvenkinį. Po stadiono teritorija kaip tik driekiasi vandens gysla. Arba vamzdžiais atvesti vandenį iš šalia Tauragės profesinio rengimo centro esančio vandens telkinio. Tokie darbai užimtų dieną. Ir sutaupytume, ir būtų tinkamesnis vanduo vejai laistyti, – patarimus žarstė J.Montvilas.

Pagrindai pakloti kokybiškai

Praėjusios savaitės pradžioje į redakciją užsukęs vyras teigė nepastebėjęs, kad kas būtų aikštę laistęs. Jei taip ir toliau – kelios kaitrios dienos, ir viskas išdegs.

– Darbininkai dėl darbų kokybės nekalti. Jie daro viską, ką gali. Kiek skirta priežiūrai pinigų, tokia ir priežiūra. Visos strėlės dėl veltui švaistomų lėšų sminga į valdžios žmones. Tinkamai prižiūrint galima tikrą žalią kilimą užauginti. O jie to nesupranta. Norėjau viešą kreipimąsi rašyti. Bet kas iš to? Mūsų politikams stadionas nerūpi. Juokinga buvo, kai praėjusių metų rudenį susirinkusi komisija sprendė, ką daryti su veja. Juk šlapdriba jau buvo. Ką jau bepadarysi. Agronomais dedasi. Juokingiausia, kad kai kurie Savivaldybės tarybos nariai agronomiją ir baigė, tačiau nepastebi ar nenori pastebėti, kas su veja dedasi, – nuomonę išsakė J.Montvilas.

Kartu su juo liepos 9 d. nuvykome į stadioną. Aikštė aptverta „stop“ juosta. Žolė vietomis pradėjusi dygti. Tačiau laistymo žymių, anot hidrotechniko, mažai. Užlipęs ant būsimos vejos pagrindo vyras dar kartą pagyrė prieš tai darbus atlikusią įmonę. Pasak jo, jei būtų dirbta nekokybiškai bei atmestinai, užlipus liktų pėdų žymės. Išrovęs keletą žolės stiebelių hidrotechnikas parodė, kokie liauni, be šaknų yra žolės daigai. Jiems suvešėti reikia kur kas daugiau drėgmės.

Paklaustas, kur, jo nuomone, turėtų būti vejos laistymui skirtas tvenkinys, vyras dūrė pirštu į stadiono patvorį.

Laistymo procesas pradėtas

Mums „bestudijuojant“ sudygusią žolę prie mūsų priėjo Tauragės rajono savivaldybės Sporto centro darbuotojas Egidijus Katauskas. Jis nesutiko su J.Montvilos kaltinimais ir teigė, jog bedygstanti žolė buvo pradėta laistyti dieną prieš mums atvykstant – liepos 8-ąją. Laistoma ji yra pernai bei šiemet įsigytais laistymo aparatais. Vienas jų trečiadienį buvo remontuojamas. Antradienio vakarą buvo išlieta 10 kub. m vandens. Žolės drėkinimo procesas truko nuo 18 iki 23 val. Palieta tik pusė aikštės. Trūko antrojo aparato.

– Galvojate, man nerūpi veja? Vakar į namus prieš vidurnaktį grįžau. Kiek čia širdies ir darbo įdėta... Darome, ką galime. Dirbame pagal profesionalų paliktas instrukcijas. Nieko neišsigalvojame. Jei rugsėjį grįžę pamatysite išdegusį lauką, galėsite mus koneveikti. Dabar žolė tik pradeda dygti. Jai kiek daugiau nei savaitė. Priežiūros procesas tik prasideda. Šiandien laistysime antrąją aikštės dalį, – gana emocingai kalbėjo E.Katauskas.

Vyras teigė veją prižiūrintis ne pirmą kartą, tad žinantis, ką daro.

Apsilankius stadione liepos 9-osios vakarą laistymo procesas buvo ką tik pasibaigęs. Išlieti apie 25 kub.m vandens. Pasak E.Katausko, stiprus vėjas trukdo aikštę palieti tolygiai, be to, abiejų aparatų purškimo amplitudė skirtinga.

– Kraštus vis vien reikia laistyti patiems. Pasiskolinome iš gaisrininkų žarnas. Turėtume dar vieną aparatą, apskritai problemų neliktų, – teigė Sporto centro darbuotojas.

Virš stadiono kaupėsi tamsūs debesys, tačiau, kad ir kaip tikėjosi E.Katauskas, tą naktį nelijo. Gamta lyg tyčia sunkina vejos įrengimo procesą.

Aparatai atsiėjo 8000 Lt

E.Katausko žodžius patvirtino Sporto centro vedėjas Gediminas Sakalauskas.

– Dėl kaitros „dega uodega“, patys suprantame. Turime du laistymo aparatus. Vieną įsigijome pernai už 6000 Lt. Jis nenaujas. Naujas kainuoja dvigubai daugiau. Antrąjį nusipirkome šiemet. Ne ką prastesnis, o kainavo tik 2000 Lt. Didžiausia problema – kad naudojame vandentiekio vandenį. Jis ne pats tinkamiausias. Bet kitos išeities neturime. J.Montvilo siūlomo tvenkinio iškasti negalime. Vienintelėje tam tinkamoje vietoje įrenginėjame treniruočių aikštę. Šiuo metu ji lyginama ir dar šią savaitę bus apsėta. Mąstėme apie kitą vandens trūkumo problemos sprendimo variantą – įkasti į žemę talpą, kurioje būtų galima rinkti lietaus, polaidžio vandenį. Tačiau tai – ateities projektas, – teigė G.Sakalauskas.

Pasak jo, žolė pasėta birželio 27 d. Iš viso išberta 180 kg sėklos. Pakraščiai sėti rankomis. Viskas atliekama pagal profesionalų instrukcijas. Iki liepos 7 d. laistyti nereikėjo. Dabar laukia svarbiausias momentas – du mėnesius truksianti intensyvi dygstančios vejos priežiūra. Laukiama pirmojo tręšimo momento.

– Reduktorius suka ritę. Ją ištempiame per visą aikštės ilgį. Vandens spaudimo ir reduktoriaus pagalba ritė „keliauja“ per veją kartu su savimi tempdama vandens purkštuką. Viskas paprasta, – laistymo procesą paaiškino G.Sakalauskas.

Graži motorinkė
Koks maksimalus greitis?

Tauragės "Vytauto" stadionas sužaliavo
Kaip manote

Tai ne photoshop'as! Tauragės Vytauto stadionas pagaliau turi veją!

Šaunu