Ar mirusi Vytauto stadiono veja vėl žaliuos?
http://www.kurjeris.lt/Aktualijos/Sport ... el-zaliuos" onclick="window.open(this.href);return false;
Karolina STAŽYTĖ |
[email protected]
Pavasarį, kai sužaliuoja žolė, futbolas keliasi iš dirbtinės dangos aikščių ant natūralios vejos. Beveik visi A lygos klubai praėjusią savaitę sugrįžo į savo tikruosius stadionus. Ko laukė futbolo klubas „Tauras“?
Gavo įspėjamąjį laišką
Baigiantis pirmajam ratui, „Tauro“ administracija gavo Lietuvos futbolo federacijos (LFF) laišką, kuriame teigiama, kad nuo antrojo rato, t. y., 10 turo, Tauragės komanda nebegali rungtyniauti savo nuosavame dirbtinės dangos stadione, nes jis neatitinka tam tikrų infrastruktūros reikalavimų, pvz., būtina 3000 vietų tribūna. Problema menka, juk turime pernai iš pelenų pakilusį, Tauragės rajono savivaldybei priklausantį Vytauto stadioną. Tačiau šio veja vis dar neatsigavusi po žiemos. LFF suteikė „Taurui“ išimtį: sutikus varžovams (10 ture teko susigrumti su Pakruojo „Kruoja“), varžybos įvyko ant dirbtinės dangos. Vėliau sekė išvyka į Marijampolę, tačiau šį šeštadienį Tauragės futbolininkai turi priimti čempionato lyderius Panevėžio „Ekraną“. Panevėžiškiai nebuvo tokie geraširdžiai ir iš karto atmetė galimybę žaisti senajame stadione. Kas belieka „Taurui“? Žaisti ant netinkamos žolės.
Ruošiama rytojaus varžyboms
Užvakar Vytauto stadione sutikau ant vejos plušančius darbininkus – jie pylė linijas.
– Vyksta pasiruošimas šeštadienio varžyboms, – tarstelėjo vienas.
Žolės kur buvę, kur nebuvę.
–Taip, „Tauras“ šią savaitę turėjo vieną treniruotę Vytauto stadione. Daugiau kažin ar leis užlipti. Iki sportinės vejos šiai aikštei dar toli, ji neatsigavusi po žiemos, išdžiūvusi, – kad rytojaus varžybos vyks ant natūralios žolės, patvirtino ir komandos trenerio asistentas Darius Gvildys.
Tačiau viską gali „sugadinti“ į Tauragę rytoj atvykstantis varžybų inspektorius, kuris, įvertinęs veją, gali neleisti ant jos žaisti. Kas tada? Užskaitytas pralaimėjimas? Namų varžybos vėl bus žaidžiamos išvykose? Su „Ekranu“ dar galbūt ir „praslysime“, bet kitos namų varžybos bus žaidžiamos jau po 4 dienų. Neatsigavusi žolė po šeštadienio varžybų turėtų atrodyti dar prasčiau.
Lėšų priežiūrai nedaug
Vytauto stadiono priežiūra patikėta Tauragės sporto centrui (TSC). Atlikti šią funkciją TSC metams skirti 48 tūkst. litų, kurie išleidžiami mokesčiams už vandenį bei elektrą. Už „Tausaugos“, „Dunokų“, „Teo“ suteikiamas paslaugas, įvairių prietaisų nuomą ir remontą, benziną žoliapjovei, trąšas ir kita TSC sumoka iš 9000 Lt, skirtų bendroms įstaigos išlaidoms padengti. Tokių pinigų atlikti kokybišką priežiūrą, žinoma, nepakanka. Dalį komunalinių mokesčių naštos praėjusį rudenį prisiėmė ir „Tauro“ administracija.
Paklaustas apie vejos būklę, šios įstaigos vedėjas Gediminas Sakalauskas nedaugžodžiavo: prasta kokybė. Pasak jo, rudenį mirkusi vandenyje, žiemą žolė iššalo ir didžioji dalis jos neatsigavo, yra mirusi. Kai kurie lopinėliai jau buvo sudėti be šaknų ir, jo nuomone, nesužaliuos. Geriausiu atveju, veja galbūt atsigaus tik rugpjūtį.
Priežiūra vykdoma
Pasak G.Sakalausko, po žiemos atsigaunanti žolė rangovo „Projektų centras“ atvežtomis trąšomis buvo patręšta dar vasarį. Praėjusią savaitę darbininkai pirmą kartą ją nupjovė, volavo, dar kartą patręšė. Sulaukus kiek lietaus, žaliosios vejos vietos kiek atsigavo, o ten, kur po žiemos buvo rusvi plotai, pokyčių nesimato. Po varžybų, TSC vedėjo teigimu, net nebus kuo „užglaistyti“ išdraskytų vietų – už aikštės ribų žolė tokia pat išdžiūvusi.
Laistyti vejos neskubama, nes savaitgalį pranašaujamas lietus. Bijoma, kad tada vandens bus per daug, jis užsistovės paviršiuje. TSC buvo išsinuomojęs aeratorių, kuriuo pašalinta sena velėna, samanos, piktžolės, „iššukuota“ atsigavusi žolė. Šis prietaisas veją prisotina deguonies, paskatinama jos vegetacija. Žolė purškiama skysčiu, neleidžiančiu dygti piktžolėms.
Prastas pagrindas
– Visi dabar kaltina Sporto centrą, bet juk sunku prižiūrėtai tai, ko nėra. Aš tik vykdytojas. Prastas projektas lėmė tai, ką turime. Pirminę žolę supūdė dar nepatiestą, vėliau atvežė pigesnę, nevienodai sudėjo. Žadėjo atlikti grunto tyrimą, bet, manau, neatliko. Esmė yra prastas pagrindas: pripylė pusės metro juodžemio sluoksnį, dėl ko vanduo neturi kur dingti, nesusigeria. Dėl to pūva žolės šaknys. Net ir ne specialistai gali rasti informacijos apie sluoksnius – kaip ir kokius juos reikia pilti. Manau, net pakeitus velėną nauja žolė blogai prigis – nėra drenažo, pagrindas prastas, – ne vieną trūkumą pateikė G.Sakalauskas.
Suteikta 5 metų garantija turėtų išspręsti visas problemas, tačiau įmonė, klojusi veją, bankrutavo, o iš rangovo „Projektų centro“ nieko iki šiol nereikalauta.
Tauragės rajono savivaldybės Statybų skyriaus vedėjas Romas Nevardauskas, kuravęs stadiono projektą, pritarė, kad veja yra prastos kokybės, tačiau stadionas atiduotas naudoti, tad už viską dabar atsakingas priežiūra besirūpinantis Sporto centras. Drenažas, pasak R.Nevardausko, yra įrengtas. Jei TSC mato kokių blogybių, trūkumų, turi raštu kreiptis į Tauragės rajono savivaldybę, o ši jau kreipsis į teismą.
Vejai trūksta meilės
Sportinėms vejoms keliami daug didesni reikalavimai. Dangos kokybė turi būti aukšta, t. y. atlaikyti tiek oro, tiek mechaninio poveikio sukeliamas nepalankias sąlygas, greitai sugerti didelius kiekius perteklinio vandens (seklus drenažas) ir, be abejonės, būti idealiai lygi.
Pasak vejų įrengimo specialisto Vytenio Gervinsko, Vytauto stadiono vejai labiausiai trūksta meilės.
– Kokybė tikrai neatrodo stebuklinga. Kiek galima spręsti iš nuotraukų, aš rekomenduočiau veją patręšti kompleksinėmis trąšomis su tinkamai subalansuotu NPK santykiu. Labai svarbu užtikrinti reikiamą vejos drėkinimą sausais periodais, tam tikslui geriausia naudoti automatinę laistymo sistemą, o jei jos nėra (ir apskritai jei nėra), derėtų skirti žmogų, kuris supranta apie veją ir skirtų savo darbo laiką jos priežiūrai. Prastose rankose jai gali nekaip baigtis. Šią veją gerai būtų iššukuoti (skarifikuoti), jei ten daug senos parudavusios negyvos žolės. Tai padėtų geriau suveikti trąšoms ir patekti vandeniui. Paprastai šis darbas atliekamas minimaliai vieną kartą per metus (pavasarį), o jei yra poreikis – ir vasarą bei rudenį, – teigė V.Gervinskas.
Išmindytus, pažeistus lopus specialistas siūlo atsėti ar dar geriau – pakloti naują velėną. Užsiminus apie drenažo nebuvimą, V.Gervinskas siūlė per daug nesijaudinti, luktelėti: nauja veja gali labai gerai nepraleisti vandens, kadangi dirvožemis buvo judintas ir sumaišytas, vėliau vanduo dažniausiai susiranda sau kelią, nubėga į gilesnius sluoksnius.