Kai moteriai paklūsta dvidešimt du vyrai
Vilmantas REMEIKA
http://www.lzinios.lt/lt/2011-02-03/spo ... vyrai.html" onclick="window.open(this.href);return false;
Kiek per futbolo rungtynes vienu metu aikštėje būna žaidėjų? Kas yra nuošalė? Kada skiriamas 11 m baudinys? Tokie klausimai daugeliui moterų - aukštasis pilotažas. Tik ne Aušrai Kancei. Ši 35-erių kaunietė net ir prikelta vidury nakties puikiausiai išaiškintų visas futbolo taisyklių subtilybes, nes daugiau nei dešimtmetį teisėjauja Lietuvos futbolo čempionatuose ir tarptautinėse varžybose. Buvusi futbolininkė A.Kancė sportininkės karjerą baigė 2000 metais, nes Lietuvoje nematė perspektyvų moterims, pasirinkusioms šią sporto šaką. Tuomet Lietuvos futbolo teisėjų asociacijos (LFTA) prezidentas Jonas Braga pasiūlė jai išbandyti teisėjos darbą. Aušra sutiko ir... tapo balta varna. Ji - pirmoji moteris Pabaltijo valstybėse, kuri švilpė per vyrų futbolo rungtynes. Savo pavyzdžiu pamažu ji užkrėtė ir kitas merginas. Dailiosios lyties atstovių LFTA gretose vis daugėjo. Dabar A.Kancė turi ir savo brigadą - FIFA kategorijos asistentes Jurgitą Mačikunytę ir Ingridą Siliūnienę. Visos drauge teisėjauja per tarptautines moterų komandų varžybas.
Jei tik nori...
Kad ir kaip mėgtum futbolą, vien juo sotus nebūsi. Varžybos dažniausiai vyksta savaitgaliais. O darbo dienomis kineziterapeutės specialybę įgijusi A.Kancė vienoje firmoje dirba pardavimų vadybininke. Per gyvenimą moteris keliauja bėgte. Dar spėja auginti ir vienų metų dukrytę. "Jei tik turi noro, viską įmanoma suderinti. Jei nenori, lengvai rasi priežasčių, kad galėtum to nedaryti. O aš randu priežasčių, kodėl turėčiau tai daryti", - šypsosi teisėja.
Kai pirmą kartą paskambinome A.Kancei susitarti dėl interviu, ji per televiziją stebėjo futbolo rungtynes. "Futbolas pirmiausia man yra ne darbas, o hobis, atimantis daug laiko. Tenka paaukoti savaitgalius, daug brangaus laiko. Kadangi pati sportuoju ir mėgstu futbolą, man tai nesudėtinga. Vieni žaidžia tenisą, kiti plaukioja, treti geria alų. O aš teisėjauju", - nusijuokia pašnekovė. A.Kancė tvirtino, kad futbolo teisėja moteris jai toli gražu neatrodo keistas reiškinys, tad neverta to sureikšminti. Tačiau visi žinome, kaip nelengva kartais aikštėje būna futbolo teisėjams vyrams, tad ką jau kalbėti apie šį kelią pasirinkusias moteris. Apie tai LŽ ir kalbėjosi su Aušra KANCE.
Šalia futbolo
- Futbolo teisėja moteris Lietuvoje daugeliui yra unikalus reiškinys. Kodėl pasukote šia siaura vaga, o ne tradiciniu krepšinio keliu?
- Esu 160 cm ūgio, tad krepšinyje ne kažin ką pasiekčiau (juokiasi). Vaikystėje išbandžiau stalo tenisą, plaukimą. Į futbolą atėjau vėlokai - būdama 15 metų, tačiau ši sporto šaka nuo pat vaikystės buvo šalia. Kieme su berniukais visada spardėme kamuolį.
- Ar pirmieji žingsniai tapus teisėja buvo sunkūs?
- Be abejo. Kai žaidi pats, visada jauti malonumą. O teisėjui reikia ne tik bėgioti, bet ir nuolat daug mąstyti, labai greitai priimti teisingus sprendimus.
- Buvo sunku perprasti taisykles?
- Visi įgūdžiai ir patirtis ateina su laiku. Gali taisykles žinoti labai gerai, tačiau jas pritaikyti tam tikrose situacijose ir jausti žaidimą - sudėtinga. Kiekvienas teisėjas vertina žaidimą vis kitaip, savaip traktuoja taisykles, tačiau svarbiausia yra nepakenkti futbolui ir žaidėjams.
- Stebėdama kitus teisėjus iš šalies dažnai juos kritikuojate?
- Tikrai ne, veikiau solidarizuojuosi su jais, nes puikiai suprantu, ką tai reiškia. Smagu matyti, kai jie priima gerus sprendimus, o kai suklysta, stengiuosi iš jų pasimokyti. Geriau mokytis iš svetimų klaidų.
Vyrų baimės
- Kaip jautėtės vyriškoje kompanijoje vos pradėjusi teisėjauti?
- Vyrams apsiprasti buvo sunkiau, iš pradžių jie manęs bijojo. Buvo pripratę prie teisėjų vyrų, ir staiga jiems ima vadovauti moteris. Manęs tai negąsdino, dar vaikystėje gainiojau kamuolį su berniukais, tačiau teisėjaujant prireikė daug pastangų skinantis kelią per vyrišką mentalitetą. Šiandien vyrai jau kitaip žiūri į teisėją moterį.
- Kam sunkiau teisėjauti - vyrams ar moterims?
- Lietuvoje dirbu tik per vyrų rungtynes, o tarptautinėse varžybose užsienyje teisėjauju moterims. Su jomis yra sunkiau. Moterys azartiškesnės, kovingesnės. Jei tam tikroje situacijoje vyras nuleidžia rankas, nes mato, kad nepasieks kamuolio, moteris eina iki galo ir neaišku, kuo toks kovingumas baigsis.
- Šių metų pradžioje jums buvo suteikta UEFA "Premier" teisėjų grupės licencija. Kokių privilegijų ji suteikia?
- Tai yra antra pagal reitingavimą grupė, jai priklauso 12 teisėjų Europoje. Iki aukščiausios - "Elite" grupės liko laiptelis. Šios dvi teisėjų grupės labai vertinamos, jų atstovai skiriami dirbti per atsakingas rungtynes. Buvimas tarp 30 geriausių teisėjų man yra didelis įvertinimas ir iškovojimas.
Anekdotų neklauso
- Ar galite palyginti futbolo kultūrą mūsų šalyje ir užsienyje?
- Kadangi skiriasi žaidimo lygis bei užimamos pozicijos pasaulinėje klasifikacijoje, skiriasi ir kultūra. Užsienyje net merginų turnyruose elgiamasi kultūringiau nei pas mus vyrų čempionate. Tačiau po truputį viskas krypsta į gera ir Lietuvoje.
- Dažnai girdite kritikos dėl savo darbo?
- Nė kiek ne mažiau nei vyrai teisėjai, kartais gal net daugiau.
- Lietuvos žiūrovai mėgsta laidyti piktas replikas teisėjų atžvilgiu. Kaip į tai reaguojate?
- Niekaip. Tie, kurie nepamėgino su švilpuku įeiti į aikštę, yra drąsūs tik tribūnose. Įdomu, kuo baigtųsi, jei jie pamėgintų. Mes į tai nereaguojame ir nekreipiame dėmesio, nes negalėtume dirbti savo darbo.
- Kaip ugdomas toks šaltakraujiškumas?
- Reikia žinoti, ko nori ir kokio darbo eini dirbti. Mes į aikštę įbėgame dirbti 90 minučių, o ne klausytis, kaip koks pijokėlis su alaus buteliu vaikšto palei aikštę ir pasakoja anekdotus. Tam nėra laiko.
- O futbolininkai rodo emocijas?
- Yra priemonių jų replikoms suvaldyti. Kartais pakanka žodinio įspėjimo, kortelės neprireikia. Beje, mūsų vyrai kultūrėja, mažiau svaidosi replikomis. Bet yra visokių. Kuo geresnis žaidėjas, tuo mažiau jis šūkauja aikštėje. O blogesniojo kamuolys neklauso, todėl jam belieka burbėti ir ieškoti kaltų. Apskritai didelių įžeidimų nesu girdėjusi. Tiesiog neretai sportinio azarto pagauti vyrai ką nors piktai išrėžia.
Kyšio nesiūlė
- Teko išgirsti įpykusių žiūrovų grasinimų?
- Nesu tokia agresyvi, kad mane pultų. Nemanykite, kad su moterimi galima elgtis kaip nori. Į aikštę pirmiausia žengia teisėjas, tik paskui - moteris. Žiūrovai pyktį reiškia vienodai, kad ir kas teisėjautų. Kadangi mūsų stadionuose susirenka vos keli šimtai žmonių, visi dingsta iš tribūnų teisėjui dar nespėjus palikti aikštės. O jei dar nesibaigus rungtynėms išsenka alus, žiūrovų sumažėja iki minimumo.
- Esate sulaukusi dosnaus atlygio už būsimą "paslaugą" per rungtynes?
- Lietuva per maža šalis, kad kas nors siūlytų kyšį. O užsienyje apskritai tokių dalykų nėra. Bent jau ten, kur teisėjavau.
- Per savo darbą tikriausiai regėjote ne vieną kuriozą?
- A lygos ir dublerių čempionate pastaraisiais metais atsirado daugiau tvarkos, tad kuriozų nebenutinka. Žemesnėse lygose pasitaiko, kad abi komandos į aikštę įeina vienodomis aprangomis. Pagal reglamentą aprangos spalvą pasirenka šeimininkai, todėl tokiais atvejais svečių komandai mieste desperatiškai puolama ieškoti alternatyvaus varianto. Buvo atvejų, kai teisėjams prieš rungtynes teko persirengti net automobilyje, nes nebuvo drabužinių. Tokie nutikimai dažniausi per I ar II lygų komandų rungtynes. Stebiuosi, kad žmonės stengiasi, žaidžia futbolą ir visaip nori pakelti jo lygį, nors tam neturi tinkamų sąlygų.
- Neabejoju, kad dažnas futbolo žiūrovas norėtų užduoti intymesnį klausimą - kur prieš rungtynes persirengia mišri teisėjų brigada?
- Persirengimo kambaryje. Tikrai ne po tribūnomis (juokiasi). Esame skirtingų lyčių, bet visi civilizuoti žmonės, ne aborigenų kraštas.