Kita kryptimi nei Europoje: sporto treneriai Lietuvoje varomi atgal į suolą
https://www.15min.lt/sportas/naujiena/k ... 26-1466014
Kai Aurelijus Skarbalius atvedė savo sūnų į futbolo treniruotę Kopenhagoje, jį ir kitus savo atžalas atvedusius tėvus perspėjo: „Kažkas iš jūsų irgi turės vesti pratybas, kitaip nebus jokio futbolo.“ Lietuvoje sukama kita kryptimi. Sporto trenerių rengimo ir jų kvalifikacijos vertinimo taisyklės griežtėja, oficialiai norėdami treniruoti vaikus sugrįžti į studijų suolą turėtų net ir labiausiai pasiekę treneriai, kaip Šarūnas Jasikevičius ar Jonas Kazlauskas. 15min pasidomėjo Danijoje, Austrijoje, Švedijoje, Australijoje dirbančių garsių Lietuvos trenerių papasakota situacija, taip pat, ko iš įstatymo rengėjų dabar norima Lietuvoje.
„Svarbu ne kiekybė, o kokybė“, – sako trenerių ruošimo mūsų šalyje rinkos didžiausio žaidėjo Lietuvos sporto universiteto (LSU) rektorė Diana Rėklaitienė ir pabrėžia, kad treneris privalo būti baigęs akredituotas studijas aukštojoje mokykloje.
Bent keli tūkstančiai trenerių Lietuvoje turi svarbių klausimų dėl savo ateities, kai neseniai iš esmės pasikeitė jų veiklos sertifikavimo kriterijai. Daug metų daugiausiai trenerių parengdavo dvi sporto pedagogų kalvės: buvęs Vilniaus pedagoginis (edukologijos) universitetas, po reformų tapęs Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija, taip pat Lietuvos sporto universitetas (LSU), perėmęs vardą iš Kūno kultūros akademijos, kurioje studijavo itin daug sporto žmonių, nuo Modesto Paulausko ir Rimo Kurtinaičio iki Virgilijaus Aleknos.
Praėjusį dešimtmetį šalyje buvo populiarios ir trumposios studijos, pagal kurias trenerio instruktoriaus Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) patvirtintą pažymą gaudavo kelių mėnesių kursus ir kelių šimtų eurų vertės programą praėję žmonės ir be aukštojo išsilavinimo. Tokia pažyma puikiai tiko ir buvusiems profesionaliems sportininkams, per ilgą karjerą surinkusiems didelį praktinių žinių bagažą, bet nebenorėjusiems ilgam sėsti į mokyklos suolą. Bet trumpųjų kursų (kaip ir paties KKSD) nebeliko 2019 metais, kai buvo pakeistas Sporto įstatymas.
Pagal jį treneriams ateityje bus įvestas privalomas aukštasis mokslas, o ankstesnių darbo leidimų galiojimas baigsis 2024 metų rudenį. Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. toliau dirbti norintys sporto specialistai (asmenys, turintys sporto veiklos leidimus, ne fizinio aktyvumo) privalės turėti aukštojo mokslo diplomą. Tada net ir olimpiniams čempionams bus reikalingas aukštasis išsilavinimas, kad galėtų treniruoti vaikus.
Perskaičiuojama, kad apie 5 tūkst. trenerių ir sporto instruktorių reikės persikvalifikuoti, bet pokyčių gali būti ir daugiau. Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje aktyviai svarstoma Sporto įstatymo 11-ojo straipsnio pataisa. Nuskambėjo idėja, kad aukšto mokslo pedagogo studijų nebeužtektų. Fizinio lavinimo mokytojas treniruoti sporto šakų vaikų nebegalėtų, jei nebaigtų papildomų sporto krypties studijų, panašių, kaip dabar siūlo: 1–1,5 metų trukmės papildomus mokymus, kurių kaina 2–3 tūkst. eurų.
Tokia redakcija veda link kelių pavienų akibrokštų. Pavyzdžiui, buvęs profesionalių vyrų krepšinio klubų Lietuvoje ir Rusijoje, Lietuvos moterų krepšinio rinktinės treneris Rūtenis Paulauskas mano, kad, norėdamas vėl treniruoti, turėtų sėsti atgal į suolą, nors Vilniaus pedagoginiame universitete yra įgijęs biomedicinos disertacijos daktaro laipsnį. Sprendimų turėtų ieškoti Jonas Kazlauskas, baigęs matematikos mokslus Vilniuje. Kažkas turėtų vertinti, ar leisti Šarūnui Jasikevičiui dirbti treneriu Lietuvoje, nes jis Merilendo universitete (JAV) baigė politikos studijas.
„Turės, – dar 2019 metų lapkritį spaudos konferencijoje, paklausta, ar ateityje studijos būtų privalomos tokiems kaip Š.Jasikevičius, patvirtino LSU rektorė D.Rėklaitienė. – Tvarkos ne tokios ir paprastos, o čia kalbame apie išimtinius atvejus. Atrodytų, kad treneriams diplomo nereikia, tačiau ši specialybė apima daug dalykų: biomediciną, pedagogiką ir kitus. Daugeliui trenerių tas praverstų.“
LSU rektorė dar užpernai buvo įsitikinusi, kad naujasis Sporto įstatymas įsigalios 2021 metais, bet Lietuvos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), kurios vadove prieš kelis mėnesius tapo Jurgita Šiugždinienė, tvirtina, jog sprendimų dar ieško.
15min atsiųstame paaiškinime teigiama, kad diskusijos su aukštojo mokslo įstaigų atstovais bei krepšinio ir futbolo federacijomis vyksta intensyviai, svarstant Sporto įstatymo pataisas, reglamentuojančias aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo specialistų ir instruktorių rengimą.