Futbolo treneriui labiausiai gaila metų, išbrauktų iš šeimos
http://www.fcsiauliai.lt/lt/futbolo_naujienos/rec_12580" onclick="window.open(this.href);return false;

Atsukęs laiką atgal Saulius Širmelis nieko nekeistų: „Nepaisant visų faktų, apie kuriuos kalbėjome, trenerio darbas suteikia daug teigiamų emocijų, kurių niekur kitur negaučiau.”

Aušra LAURINKIENĖ
Asmeninio gyvenimo detalių aptarinėti su žiniasklaida Lietuvos nacionalinėje vyrų futbolo rinktinėje bei įvairiuose šalies ir užsienio klubuose dirbęs naujasis šiauliečių strategas Saulius Širmelis nelinkęs ir interviu metu kalba tik apie futbolą. Tačiau „Šiaulių naujienoms” jis atskleidė – širdį slegia šeimos ilgesys, o trenerio darbo žavesys vis labiau blėsta...

Nepriimtinas anoniminis bendravimas

Saulius Širmelis – visiems puikiai žinomas futbolo specialistas, tačiau apie jo asmeninį gyvenimą publikacijų visagalio interneto platybėse nerasime. „Kodėl? Atvirai pasakius, nemėgstu viešinti privačių dalykų. Asmeninis viešumas man nepriimtinas, tačiau šiandien darau išimtį, nors man labiau patiktų, jei kartu su mumis sėdėtų keli žaidėjai ir kalbėtume apie darbą”, - juokiasi strategas.

„Beje, visiems, komentuojantiems internete, noriu pasakyti: niekada – nei po pergalių, nei po pralaimėjimų, neskaitau to, ką rašote, tad galite nesivarginti”, - sako naujasis „Šiaulių” komandos treneris.

Sauliaus Širmelio teigimu, jam nepriimtinas anoniminis bendravimas: „Nesuku galvos dėl anapus ekrano sėdinčių ir kas į galvą šauna, tą ir rašančių komentatorių. Ne paslaptis – dažniausiai tai būna vos penkiolikos sulaukę vaikinukai. Jeigu kas nori ką pasakyti – tegu prieina po bet kurių rungtynių. Su žmogumi, išdrįstančiu į akis išsakyti savo nuomonę, galima ir pakalbėti, ir padiskutuoti. Tikrai pabendraučiau su visais rimtai nusiteikusiais ir norinčiais pakalbėti”.

Labiausiai gaila metų, išbrauktų iš šeimos gyvenimo

„Esu uždaras ir per daug pasitikintis laiko patikrintais žmonėmis”, - taip save apibūdina „Šiaulių” futbolo komandos vyriausiasis treneris. „Pasitikėjimas žmonėmis – viena iš blogiausių mano būdo savybių, - sako strategas. - Kartais žmonės ne visada atsako tuo pačiu, tačiau ir vėl jais pasitikiu...”
Teisingu, o ne griežtu save vadinantis Saulius Širmelis į Šiaulius atvyko praėjusių metų gruodį. Tiesa – vienas, be žmonos Laimos, kuri liko Ukmergėje. „Apie mūsų šeimos persikėlimą į Šiaulius nėra jokių minčių. Žmona yra tokia pati kaip ir aš. Ji jau trisdešimt metų dirba kineziterapeute ir savo darbo nepaliktų. Vaikai – jau suaugę. 21-erių dukra Živilė studijuoja Vilniuje, kur gyvena sūnus Gintas su šeima ir jau augina dvi atžalas”, - pasakoja 54-erių metų strategas.

Jis neslepia – atstumas ir prarastos akimirkos su šeima skaudina: „Labiausiai gyvenime dėl to ir gailiuosi – dėl laiko, kurį praleidžiu atskirai nuo artimųjų.Pastaraisiais metais bendravimas su šeima – labai nutolęs. Kad ir esu čia, Lietuvoje, dėl įtempto grafiko negaliu sugrįžti namo. Gaila tų metų, išbrauktų iš šeimos gyvenimo”.

Tiesa, artimieji dėl nuolatinių trenerio išvykų nepriekaištauja: „Žmona per 34-erius vedybinio gyvenimo metus jau suprato ir priprato, kad to nepakeis”, - šypteli Saulius Širmelis.

„Galbūt būtų buvę geriau, jei sūnus būtų pasukęs kitu keliu”

„Šiaulių” strategas priduria, kad jo sūnus taip pat pasuko šiuo keliu – futbolininko karjerą jau baigęs Gintas Širmelis - oficialią FIFA licenciją turintis agentas.

Treneris tikina sūnaus prie futbolo nespaudęs: „Kiek pamenu, nuo pat gimimo jį mačiau su kamuoliu. Spausti nereikėjo - juokiasi Saulius Širmelis. - Jeigu jis būtų pasirinkęs kitą „duoną”, nebūčiau prieštaravęs. Galbūt tai būtų buvę ir geriau. Bet taip išėjo, kad jis pasuko panašia linkme. Tiesa, namuose futbolo tema stengiamės nebendrauti”.

„Ar vaikams buvote griežtas tėvas?” - smalsaujame. „Nepasakyčiau. Kai nubaudi vaikus, po to būna pačiam nesmagu. Juk tuo metu esu žymiai galingesnis, turi daugiau teisių ir panašiai. Tačiau vėliau tik gailiesi. Auklėjimui yra kitų būdų. Nebūtina griebtis kraštutinumų”, - tikina strategas.

Buvo „gatvės vaikas”

Pats Saulius Širmelis, šį sezoną vedantis „Šiaulių” futbolininkus į pergales, neslepia – vaikystėje buvo labai padykęs.

„Kažkuria dalimi buvau gatvės vaikas. Jeigu ne futbolas, galbūt mano gyvenimas būtų susiklostęs kitaip. Nebuvo susidūrimų su teisėsauga, kaip jūs turbūt pagalvojote, tačiau vaikystėje ir paauglystėje galimybių pasukti netinkamais keliais – labai daug. Todėl vaikus reikėtų užimti ir skatinti tokią veiklą, kad jie nesitrintų gatvėse, nes laisvo laiko nišą greit užima neigiami dalykai. Ypač šiais laikais.”

Pas Vlado Garasto žmoną mokėsi žaisti krepšinį

Iš Lietuvos krepšininkų ugdymo „mekos” kilęs Saulius Širmelis pasuko futbolo keliu ir tikina nė kiek dėl to nesigailintis: „Tuomet Biržai buvo tikra krepšinio talentų kalvė. Galbūt dabar taip šio miesto ir nepavadinsi... Retas kuris Biržuose nebandė „paragauti” krepšinio. Aš taip pat nebuvau išimtis ir kelerius metus treniravausi pas vieno iš žymiausių Lietuvos krepšinio trenerių Vlado Garasto žmoną Ireną Aleksiūnaitę-Garastienę”.

Paklaustas, kodėl nusprendė visų taip mylimą krepšinį iškeisti į futbolą, treneris šyptelėjo: „Tarp savo amžiaus berniukų buvau bene žemiausias, tad nesulaukęs nė dešimties metų perėjau į kitą sporto šaką”.

Treneriu tapti svajojo nuo vaikystės

„Ar vaikystėje, vos tik pradėjęs žengti pirmuosius žingsnius futbolo pasaulyje, svajojote, kad tapsite žinomu šios sporto šakos atstovu?” - smalsaujame.
Treneris Saulius Širmelis nė nedvejodamas atsako: „Mane visuomet traukė trenerio darbas. Dar vaikystėje skaitydavau papildomą literatūrą. Atvirai sakant, trenerio darbo žavesio lieka vis mažiau, tačiau tai nėra tik darbas. Kai taip bus, teks palikti šią areną. Tiesa, jaunam žmogui šiandien mano pėdomis sekti nelinkėčiau. Treneriai – žmonės be socialinių garantijų... Liko tik nuogas rezultatas.”

Sauliaus Širmelio teigimu, požiūris į jo profesijos atstovus laikui bėgant smarkiai kito: „Seniau trenerio darbas buvo prestižinis, o dabar tas požiūris – smukęs. Pažiūrėkime, kas dedasi vien stojant į Kūno kultūros akademiją – seniau driekėsi eilės, buvo dideli konkursai. Dabar stoja vos vienas kitas, ir tie patys – mažai susiję su sportu. Manau, kad net ir baigę Kūno kultūros akademiją daugelis negalvoja, kaip dirbti treneriu”.

Skaičiai byloja, kad jaunimas – sergantis ir vos ne luošas

Paprašytas palyginti dabartinius žaidėjus su savo karta, iš visų futbolininko savybių profesionalumą ir atsidavimą komandai labiausiai vertinantis strategas neslepia apmaudo, kad šiuolaikiniame pasaulyje jaunimas serga „kompiuterių liga”.

„Pats požiūris į sportą – sumenkęs. Kiek teko girdėti, o ir skaičiai byloja, kad dabar jaunimas – sergantis, vos ne luošas, nepasiruošęs rimtesniems gyvenimo iššūkiams. Ko yra vertos tos pačios fizinio lavinimo pamokos mokykloje? Mano dukra su klasės draugėmis per jas žaisdavo ir dalindavo žiedą...” - asmenine patirtimi nuomonę pagrindžia strategas.

Atsukęs laiką atgal nieko nekeistų

Anot futbolo specialisto, sunkiausia yra dirbti su žmonėmis, kurie visi yra skirtingi: „Kiekvienoje komandoje jų yra ne mažiau dvidešimties. O juk reikia su jais visais rasti kontaktą. Ne paslaptis, kad treneris geresnis yra tiems, kurie žaidžia, ir ganėtinai blogas tiems, kurie nežaidžia. Reikia surasti tą balansą. Visiems geras nebūsi, tačiau tai ir yra trenerio darbo esmė. Žmonės, su kuriais dirbi, turi suprasti, ko iš jų tikiesi. Tie laikai praėjo, kai žaidėjai aukojosi dėl trenerio. Mano laikais žaidėjai, norint pakeisti trenerį, pasakydavo tvirtą „ne”, o dabar nebėra nei tokių galimybių, nei noro”.

Atsukęs laiką atgal Saulius Širmelis nieko nekeistų: „Nepaisant visų faktų, apie kuriuos kalbėjome, trenerio darbas suteikia daug teigiamų emocijų, kurių niekur kitur negaučiau. Emocijų, kurias patyriau po rungtynių, lygiosiomis sužaistų su Vokietijos rinktine. Teigiamų emocijų – daugiau nei priešingų”, - tikina Lietuvos nacionalinėje vyrų futbolo rinktinėje bei įvairiuose šalies ir užsienio klubuose dirbęs naujasis šiauliečių strategas.

Nesibaimino priešiškai nusiteikusių „Šiaulių” klubo gerbėjų

Kalbėdamas apie savo pasirinkimą treniruoti „Šiaulių” komandą strategas teigė, kad viena iš svarbiausių priežasčių buvo ta, kad čia ryškus nuolatinis klubo tobulėjimas ir vizijos turėjimas: „Tikriausiai tikėjimas „Šiaulių” perspektyva paskatino priimti šį pasiūlymą. Klubas negyvena tik šia diena, linkęs vystytis. Taipogi sutapo požiūriai į trenerio darbą”.

„Šiaulių naujienų” paklaustas, ar nesibaimino priešiškai nusiteikusių „Šiaulių” klubo gerbėjų, Saulius Širmelis, kurio praėjusį sezoną treniruota „Atleto” komanda nepasiekė nė vienos pergalės, atsakė per ilgą savo sportinę karjerą pamatęs, kad svarbiausia – ne tai, kaip sutinka, o tai, kaip palydi: „Sezono su „Atletu” nevertinu kaip nepasisekusio. Nepaisant to, kad neiškovojome pergalių, dirbti su „Atleto” komanda ir jos žaidėjais buvo labai malonu. Galiu pasakyti, kad šios ekipos atstovai – trokštantys tobulėti, nesugadinti pinigų ir šlovės futbolininkai. Tokio atsidavimo ir noro treniruotis niekur kitur nemačiau. Gaila, kad šis klubus sustojo savo vystymosi etape”.

Mokslo draugo Sigito Kukulskio žodžiai griebė už širdies

Saulės mieste jau ketvirtą mėnesį gyvenantis treneris tikina, kad jį labai nustebino Šiaulių sportiškumas – regbio, žolės riedulio, BMX, lengvosios atletikos, futbolo ir kitų sporto šakų kultivavimas.

„Seniau Šiauliuose buvo tik futbolo griuvėsiai, o dabar viskas sparčiai kyla aukštyn. Padarytas didelis darbas. Mokslo draugas, Šiauliuose žinoma sporto figūra Sigitas Kukulskis, man pasakė kai ką, kas griebė už širdies: jis į futbolo varžybas neina todėl, kad žaidėjai neatiduoda širdies. Jeigu žmogus taip mato, vadinasi, tai – taiklus pastebėjimas. Tą reikia keisti.”

Didžiausias ir svarbiausias siekis, anot Sauliaus Širmelio, kad komanda būtų lyg viena šeima: „Man atėjus klube pasikeitė daug žaidėjų – išėjo dešimt žmonių. Nėra tos nusistovėjusios rutinos ir žaidėjų, kuriuos reikėtų skatinti atsisakyti įprastos tvarkos. Šiuo aspektu galima sakyti, kad taip dirbti – lengviau. Tačiau gaila, kad klubas neteko daug gerų žaidėjų ir komanda formuota nuo nulio”.

Trokšta aplankyti Azijos kraštus ir tiesiog pailsėti

Gegužės 31-ąją 55-ąjį gimtadienį švęsiantis treneris sako, kad nejaučia nugyvenęs pusę gyvenimo: „Kodėl man duodate tiek mažai laiko? Mano giminėje – visi ilgaamžiai. O širdyje man – kokie 35-eri”, - juokiasi Saulius Širmelis, labai mėgstantis keliauti ir svajojantis aplankyti Azijos kraštus.

„Yra dar šalių, kurių nemačiau. Likimas ir darbas leido aplankyti daugelį šalių, tačiau tuomet matai tik viešbutį, stadioną ir oro uostą. Norėtųsi tiesiog atsikvėpti ir apsižvalgyti plačiau. Norėčiau nuvykti į Tailandą. Be cunamių, žinoma”, - šmaikštauja strategas. Anot jo, tokiems pomėgiams skirtas laikas – ribotas: „Kelionėms lieka tik gruodžio mėnuo. Ne pats geriausias laikas atostogauti. Na, nebent tik šiltuose kraštuose”.

Išgirdęs klausimą, kaip save įsivaizduoja po dešimties metų, Saulius Širmelis nusijuokia: „Tai statistinis lietuvių vyrų gyvenimo amžius. Nesinori apie tai galvoti. Nesu nei sportuojantis, nei krutantis”. Baigęs futbolininko karjerą ir nuo 1983 metų treneriu tapęs Saulius Širmelis sako, kad užnugaryje paliko ir norą sportuoti: „Matyt, savo jau atidirbau”.

Sauliaus Širmelio karjera

Žaidėjo karjera: Biržų komandos (1978 ir 1984 m.), Ukmergės „Vienybė” (1979-1982 m.), Anykščių „Anykšta” (1983 m.).

Trenerio karjera: Ukmergės VJSM (1982-1984 m.), Ukmergės „Vienybė” (vyr. treneris, 1985-1995 m.), Vilniaus „Panerys” (vyr. treneris, 1995-1997 m.), Vilniaus „Polonija” („Geležinis Vilkas”, „Ardena” - 1998-1999 m.), FBK „Kaunas” (2000-2003 m.), FK „Ventspils” (Latvija, 2003-2004 m.), Vilniaus „Žalgiris” (2005 m.), Prešovo „Tatran” (Slovakija, 2005-2006 m.), Panevėžio „Ekranas” (2007 m.), Helsinkio „Atlantis” (Suomija, 2009 m.), Kauno „Atletas” (2010 m.). Lietuvos nacionalinės rinktinės trenerio asistentas (2003 ir 2007-2009 m.), Lietuvos U-21 rinktinės asistentas ir vyr. treneris (2006 m.). 2000, 2001 ir 2002 m. Lietuvos čempionas, 2003 ir 2004 m. Latvijos taurės laimėtojas.